Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. A., gimęs (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), mokosi (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos, (duomenys neskelbtini) klasėje, gyv. ir dekl. adr. (duomenys neskelbtini), teistas 2024-12-04 Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 8 mėnesiams, netaikant intensyvios priežiūros; įpareigojant bausmės atlikimo metu tęsti mokslą ir nuo 22 val. iki 6 val. būti gyvenamojoje vietoje, bausmės neatlikęs, taip pat anksčiau,

2023-10-05 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartimi pagal Baudžiamojo kodekso 93 straipsnio 1 dalį buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto Baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje padarymą, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis D. A. 2025-02-04, apie 11 val., viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. jis kitų nepilnamečių akivaizdoje, įžūliais veiksmais, žodinio konflikto metu, tyčia pastumdamas nepilnametį M. M., gimusį (duomenys neskelbtini), dėl ko jis pargriuvo ant žemės ir jam gulinčiam ant žemės ne mažiau kaip du kartus rankos kumščiu smogdamas į viršugalvio kairės pusės užpakalinę dalį tokiais savo veiksmais nukentėjusiajam M. M. sukėlė fizinį skausmą ir padarė sužalojimą: muštinę žaizdą viršugalvyje – kvalifikuojamą nežymiu sveikatos sutrikdymu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, tai yra padarė nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje.

Kaltinamasis D. A. apklaustas teisiamajame posėdyje visiškai prisipažino kaltu, ir paaiškino, kad 2025 m. pavasarį prieš pietus už mokyklos (duomenys neskelbtini) susitiko jis, nukentėjusysis ir dar 3-4 mokiniai. Jis su nukentėjusiuoju susiginčijo dėl nežinomo žodžio, kaltinamasis nukentėjusįjį pastūmė, abu ėmė muštis, muštynių metu du ar tris kartus sudavė nukentėjusiajam kumščiu į pakaušį, matė, kaip bėgo kraujas. Labai blogai vertina savo poelgį, nuoširdžiai gailisi, pažada, kad taip daugiau nepasikartos.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiojo, liudytojų parodymais ir kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu ir posėdyje ištirtais Baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje nustatyta tvarka, Baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Nukentėjusysis M. M. ikiteisminio tyrimo davė tokius pačius parodymus, papildomai nurodė, kad konfliktinė situacija jį išgąsdino, baimės skalėje nuo 1 iki 10, patirtą išgąstį vertintų 8 balais, mano kad ir jo draugams turėjo būti nemalonu visa tai stebėti, jie rimtai į tą situaciją žiūrėjo. Iki to įvykio su kaltinamuoju sutardavo gerai, jie kartu leisdavo laisvalaikį, yra buvę, kad juokais, bežaisdami pasimušdavo, dabar nebendrauja (I t., b. l. 58-61). Pareiškė civilinį ieškinį dėl 2000 Eur neturtinės žalos (I t., b. l. 72-74, 77-78).

Liudytojai K. P. ir R. S. davė tokius pačius parodymus (I t., b. l. 143-146, 149-150).

2025-02-04 protokolu - pareiškimu A. J. kreipėsi į policiją, prašo įstatymo nustatyta tvarka nubausti D. A., kuris sužalojo jos sūnų M. M.. Sūnus vykstant į gydymo įstaigą ir iš jos skundėsi galvos skausmais, t. y. sukeltu fiziniu skausmu (I t., b. l. 11-19).

2025-02-05 įvykio vietos apžiūros protokolu įrodyta, kad įvykio vieta (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos kieme, prie garažų pastato, adresu (duomenys neskelbtini) (I t., b. l. 22-24, 25-32).

Specialisto išvada įrodyta, kad muštinė žaizda viršugalvyje M. M. padaryta kieto buko daikto poveikyje, galimai aplinkybėse nurodytu laiku. Sužalojimas M. M. galėjo būti padarytas tiek vieno, tiek ir dviejų smūgių pasekoje. M. M. nustatomas nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimas galėjo būti padarytas suduodant smūgius kumščiais. Sužalojimas M. M. nėra pavojingas gyvybei. (II t., b. l. 38-39).

Liudytoja apklausta nukentėjusiojo įstatyminė atstovė A. M. (J.), nukentėjusiojo mama, parodė, po įvykio praėjus savaitei laiko, 2025-02-11 pas juos į namus atėjo D. A. ir jis atsiprašė jos sūnaus M. M., matė, kaip vienas kitam paspaudė ranką. Tiek jos, tiek sūnaus manymu jo atsiprašymas nebuvo nuoširdus, tai darydamas jis atrodė laimingas, šypsojosi, sūnus M. ir šiai dienai ant jo pyksta, dėl to, kad ant jo parašė pareiškimą, kad buvo svarstomas savivaldybės vaiko gerovės komisijoje, dėl minimalios priežiūros priemonių skyrimo, todėl jam neatleido, paspaudė ranką iš sūnaus žodžių „tik iš draugiškumo“ (I t., b. l. 35-38, 41-44).

Liudytoja apklausta kaltinamojo įstatyminė atstovė R. M., kaltinamojo mama, parodė, kad sužinojusi apie muštynes pavežė nukentėjusįjį su mama namo, ši žadėjo nerašyti pareiškimo, liudytoja siūlė apmokėti gydymo išlaidas, bet nukentėjusiojo mama atsisakė. Sužinoję apie kreipimąsi į policiją, jie irgi kreipėsi, nes nukentėjusysis kaltinamąjį taip pat sužalojo, bet tyrimas nutrauktas, nes nukentėjusysis nesulaukęs pakaltinamo amžiaus. Po šio įvykio jos sūnus D. A. labai pergyveno, kad prarado artimą draugą, sakė, kad visa tai, kas įvyko, buvo dėl abiejų kaltės, jam sutriko miegas, tapo irzlus. Jau kuris laikas iki to įvykio lankėsi (duomenys neskelbtini) pas (duomenys neskelbtini) dėl (duomenys neskelbtini), o būtent po minimo įvykio mokykloje, kitą dieną 2025-02-05 buvo konsultuotas psichiatro, kiek žino, jam buvo nustatyti, ne tik (duomenys neskelbtini), buvo paskirti psichiatro vaistai nuo nerimo, miegui gerinti ir nuotaikos kaitos reguliavimui bei rekomenduotas ir skirtas namų mokymasis iki mokslo metų pabaigos. Kaltinamasis buvo nuėjęs pas nukentėjusįjį atsiprašyti, kaip suprato, jie vienas kitam atleido, susitaikė, tačiau kitą dieną telefonu iš nukentėjusiosios sužinojo, kad jie laiko atsiprašymą nenuoširdžiu. Yra šokiruota dėl 2000 Eur civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos, mano, kad kažkokių rimtų pasekmių apart žaizdos galvoje, M. M. nepatyrė, nes iškart po įvykio buvo gerai nusiteikęs, sakė, kad nepyksta ant kaltinamojo, kad bus draugais, vėliau vienas kito atsiprašė, atleido, susitaikė. Ji taip pat svarstė reikšti ieškinį neturtinei žalai atlyginti, nes, kaip ir buvo minėjusi, jos sūnaus irgi po to įvykio savijauta suprastėjo, lankosi šiai dienai ne tik pas psichiatrą bet ir pas psichologą, tačiau to nepadarė, nes manė, kad pakanka sudrausminti vaikus ir tiek, dėl jų draugystės svarbos. Ji pati yra nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje, pragyvenimo šaltinis - socialinė pašalpa, vaikų išmokos. Ji su nukentėjusiojo mama nežada ieškoti kompromiso, susitarimo, dėl jokios žalos atlyginimo, nes paprasčiausiai neturi iš ko atlyginti, tegul žalos atlyginimo klausimą sprendžią teismas. Kaltinamojo tėtis A. A. gyvena atskirai, ji pati asmeniškai su juo nebendrauja, jokių ryšių nepalaiko, jis prie sūnų auklėjimo, išlaikymo neprisideda, nes pats prastai gyvena, D. A. su tėvu palaiko ryšius, tiek telefonu, tiek sūnui nuvažiavus pas tėvą į namus, bet jų tarpusavio santykiai, kiek žino, nėra artimi, sūnus pas tėvą nenori gyventi (I t., b. l. 122-125).

Kaltinamasis D. A. prisipažino kumščiu sudavęs nukentėjusiajam, jo parodymai visiškai sutampa su nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais, kurie buvo įvykio vietoje. Šie parodymai nesikeitė viso ikiteisminio tyrimo metu, visiškai patvirtinami liudytojų, tuoj pat sužinojusių apie įvykį, parodymais, bei išsamia specialisto išvada.

D. A. smūgiuodamas kumščiu nukentėjusiajam į pakaušį jam sukėlė fizinį skausmą ir nežymų sveikatos sutrikdymą, tai padarė viešoje vietoje ir kitų žmonių akivaizdoje, taip parodydamas visuomenėje įprastų moralės normų nepaisymą, sukeldamas nukentėjusiajam ir kitiems aplinkiniams nesaugumo jausmą ir tuo grubiai pažeisdamas viešąją tvarką, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį.

Kaltinamojo D. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Nusikaltimas padarytas viešoje vietoje, prie mokyklos, stebint kitiems nepilnamečiams, kaltinamasis tyčia smūgiavo kumščiu į gyvybiškai jautrią žmogaus kūno dalį – galvą, tokiu būdu įžūliai ir ypatingai šiurkščiai pažeisdamas visiems priimtinas elgesio taisykles. Iš nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (2 t., 44-51) matyti, kad nukentėjusysis taip pat atliko tam tikrus smurtinius veiksmus prieš kaltinamąjį, tačiau jam ikiteisminis tyrimas nutrauktas dėl to, kad jis nėra sulaukęs pakaltinamo amžiaus (Baudžiamojo kodekso 13 straipsnio 1 dalis), tai gi, ir kaltinamasis, ir nukentėjusysis vienas prieš kitą naudojo smurtą. Taip pat atsižvelgiama, kad kaltinamasis nukentėjusiojo atsiprašė, šis jam pasakė, kad atleidžia, ir nors vėliau nukentėjusysis nurodė, kad kaltinamasis atsiprašė nenuoširdžiai, teismo vertinimu tai vis tiek teigiamas kaltinamojo poelgis. Taip pat teigiamu poelgiu teismas laiko tai, kad kaltinamasis savo noru visiškai atlygino civilinį ieškinį Valstybinei ligonių kasai. D. A. nusikalto vos 16 metų amžiaus, tačiau teismas atsižvelgia, kad jis 2023-10-05 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartimi pagal BK 93 straipsnio 1 dalį jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto BK 180 straipsnio 1 dalyje padarymą, o nusikaltimą, už kurį yra teisiamas, padarė būdamas teistas 2024-12-04 Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų nuosprendžiu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimo bausme, tai gi, jis vėl padarė naują tyčinį nusikaltimą, ir smurtavo prieš bendraamžį. Įvertinus šias aplinkybes, bei tai, kad nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir yra viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsižvelgus į kaltinamojo socialinę raidą, jo aplinką (2 t. 96-98), neigiamą jo charakteristiką (2 t., b.l. 21), jam parenkama laisvės apribojimo bausmė su griežtais įpareigojimais.

Baudžiamojoje byloje pareikštas civilinis ieškinys dėl 2000 Eur neturtinės žalos M. M. atlyginimo (I t., b. l. 72-74, 77-78), taip pat Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 62,69 Eur žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo už M. M. suteiktas paslaugas (I t. b. l. 81-89, 90- 97). Pastarasis ieškinys visiškai atlygintas, todėl civilinis procesas dėl jo nutraukiamas.

Pagal CPK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Nukentėjusiųjų patirtos žalos vertinimas yra teismo prerogatyva, kuris tai daro vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos įvertinimo kriterijais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Aukščiau aptartais įrodymais yra nustatyta, kad dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, jam konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas. Atsižvelgiama, kad padarytas sužalojimas galvoje, žaizdą teko siūti, t.y. kreiptis į medikus. Įvertinus suduotų smūgių skaičių, bei tai, kad nukentėjusysis nukentėjo savo draugų akivaizdoje, patyrė ne tik skausmą, bet pažeminimą, nepatogumus gydantis, jo reikalavimas dėl neturtinės žalos tenkinamas, tačiau iš dalies, nes kaip jau buvo nustatyta, nukentėjusysis taip pat smurtavo prieš kaltinamąjį, kuris yra nepilnametis ir savų pajamų neturi, ir pagal vyraujančią teismų praktiką už panašius sužalojimus panašiomis aplinkybėmis paprastai priteisiama mažesnė piniginė kompensacija (BPK 115 str., CK 6.250 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 297-298 str., 301-302 str., 303 str. 4 d., 304-305 str., 307 str. 1, 5, 6 d., 308 str., 310 str., 313 str. 3 d.,

nusprendžia:

D. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą numatytą BK 284 straipsnyje ir jam skirti laisvės apribojimą 9 mėnesiams be intensyvios priežiūros. Pagal BK 64¹ straipsnį bausmę sumažinti 1/3, ir galutinę bausmę nustatyti laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams be intensyvios priežiūros. Pagal BK 64 straipsnio 1 , 3 dalis prie šios bausmės iš dalies pridėti 2024-12-04 Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų nuosprendžiu paskirtos laisvės apribojimo 8 mėnesiams neatliktos bausmės dalį, ir galutinę bausmę D. A. skirti laisvės apribojimą 7 (septyniems) mėnesiams, netaikant intensyvios priežiūros, vietoje jos įpareigojant jį bausmės metu mokytis arba dirbti arba per 1 mėnesį užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nuo 22 val. iki 6 val. būti gyvenamojoje vietoje, ir dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje 4 mėnesius.

Kardomosios priemonės rašytinio pasižadėjimo neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

M. M. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, ir iš D. A. priteisti 700 Eur (septynis šimtus) eurų neturtinės žalos. Nepilnamečiui D. A. neturint lėšų, išieškojimą subsidiariai nukreipti jo tėvams R. M. ir A. A..

Nutraukti civilinį procesą dėl Valstybinės ligonių kasos ieškinio.

Iš D. A. už antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajam priteisti 494,25 Eur (keturis šimtus devyniasdešimt keturis eurus 25 ct) valstybei (Valstybinė mokesčių inspekcija, įmokos kodas 5630). Nepilnamečiui D. A. neturint lėšų, išieškojimą subsidiariai nukreipti jo tėvams R. M. ir A. A..

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.