- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2021-09-29
- Bylos Nr.
- e1-2766-957/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-31569-2021-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Marijus Kursevičius
- Kaltinamasis
- Č. Š.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
- 1.1.10.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės Ritos Sabaitės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje Č. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys apie tautybę neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys apie šeiminę padėtį neskelbtini), dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) staliumi, teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 12 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį (4 veikos) – vienerių metų keturių mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per du mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti gydytis nuo alkoholizmo, taip pat, vadovaujantis BK 72² straipsnio nuostatomis, nuteistasis įpareigotas per šešis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose ir išklausyti visą programos kursą, ir per vienerius metus nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti šimtą šešiasdešimt valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijoje, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Č. Š. 2021 m. rugsėjo 11 d., apie 18.42 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,94 prom. neblaivumas), namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), šeimyninio konflikto metu stvėrė dukrą A. Š. už plaukų, du kartus trenkė galvą į sieną bei delnu sudavė vieną smūgį į dešinę ausį, po to pargriovęs ant grindų tampė už plaukų išraudamas jų kuokštą, taip nukentėjusiajai A. Š. sukėlė fizinį skausmą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamasis Č. Š. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad jo dukra A. Š. yra labai konfliktiškas žmogus, dažniausiai konfliktai vyksta dėl niekų. 2021 m. rugsėjo 11 d. visą dieną buvo namuose. Jo žmona buvo darbe, kiek žino, dirbo iki 19.00 val. Apie 10.00 val. jis su dukra išvažiavo į parduotuvę apsipirkti maisto, gėrimų, kadangi buvo jo gimtadienis, planavo švęsti. Parduotuvėje nusipirko alkoholinių gėrimų - degtinės, porą „Vilkmergės“ alaus ir sauso vyno bei maisto. Apie 12.00 val. kartu grįžo į namus. Po keleto minučių pas jį į namus atvažiavo jo brolis K., kuris jį pasveikino su gimtadieniu. Kartu visi atsisėdo prie stalo ir šiek tiek išgėrė. Jis gėrė degtinę, jo brolis išgėrė degtinės, tačiau nedaug, kadangi jo brolis po operacijos ir po pietų, tiksliai laiko pasakyti negali, išvažiavo namo, su dukra liko dviese. Būdamas namuose vėl šiek tiek išgėrinėjo degtinės, pavaikščiodavo po namus, parūkydavo ir vėl išgėrinėdavo. Jo dukra taip pat išgėrė šiek tiek vyno, tačiau nedaug, nes ji yra nevartojanti, tik per šventes. Po kiek laiko, tiksliai pasakyti negali, tačiau jau gerokai po pietų, jo dukra po truputį pradėjo nervintis, dėl ko, jis nežino. Vėliau ji jam pradėjo priekaištauti dėl įvairių dalykų, tarkim, dėl ne vietoje padėtų daiktų, dėl palaido šuns ir pan., dėl smulkmenų. Staiga dukra pribėgo prie jo ir pradėjo jam draskyti veidą. Jis paėmė už plaukų ir pastūmė ją nuo savęs. Kai ji atsitraukė nuo jo, ji vėl antrą kartą bėgo į jį, kad jam atsilygintų, nes ji yra tokia, kad reikia būtinai atsilyginti, tai jis iš delno vieną kartą per ausį nestipriai trenkė. Po įvykio jo dukra jam pasakė, kad iškvies policiją. Jis jai pasakė, kad kviestų. Ji išėjo ir po kiek laiko grįžusi pasakė, kad iškvietė policijos pareigūnus. Jis išėjo į lauką, atsisėdo ant suolo ir laukė policijos pareigūnų. Atvykę policijos pareigūnai jį sulaikė ir pasodino į tarnybinį automobilį. Apie patį įvykį daugiau nieko papasakoti negali. Gailisi dėl savo elgesio, pasižada dukros A. Š. neskriausti ir ateityje jokio smurto jos atžvilgiu nenaudoti.
Nukentėjusioji A. Š. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. rugsėjo 11 d., apie 18.35 val., (duomenys neskelbtini) name, jos tėvas Č. Š. dienos metu šventė savo gimtadienį. Tuo tarpu ji prastai jautėsi, todėl buvo savo kambaryje, kuris yra antrame aukšte. Kadangi jai reikėjo atlikti namų ruošos darbus, ji buvo priversta nusileisti žemyn. Nusileidus, ji nusprendė atsisėsti prie stalo ir atsigerti arbatos. Tuo tarpu priėjęs tėvas pradėjo ją įžeidinėti, pravardžiuoti necenzūriniais žodžiais. Kadangi tėvas buvo agresyvus, nusprendė pasišalinti į savo kambarį. Jai atsistojus ir einant link antro aukšto laiptų, tėvas ją stvėrė už plaukų, du kartus trenkė jos galvą į sieną ir vieną kartą su delnu trenkė jai į dešinę ausį bei pargriovęs ją ant žemės, paėmęs už plaukų tampė ją po kambario grindis, taip išraudamas jų kuokštą ir sukeldamas jai fizinį skausmą. Po to ji išsilaisvino iš tėvo gniaužtų ir išbėgo į namo kiemą, kur iškvietė policiją. Kol laukė policijos, jos tėvas rėkdamas jai grasino, kad jai iškvies policiją ir ją užmuš. Kai tėvas būna girtas, jis nuolat elgiasi agresyviai. Anksčiau yra smurtavęs prieš ją ir kitus šeimos narius, tačiau tėvo gailėjo ir policijos nekvietė. Prieš kelis metus jis buvo teistas dėl smurto artimoje aplinkoje. Jos tėvas yra neblogas žmogus, geras. Bet kai išgeria, tai jam kažkas užeina ir jis tampa agresyvus. Ji civilinio ieškinio nereiškia, nors patyrė fizinį skausmą. Ji tėvui atleidžia, jam jokių pretenzijų neturi. Nors ji ir patyrė fizinį skausmą, bet į med. apžiūrą eiti atsisako kategoriškai. Į ligoninę po įvykio nesikreipė. Dabar jaučiasi neblogai, jokių komplikacijų po įvykio dėl sveikatos būklės nepastebėjo.
Iš 2021 m. rugsėjo 13 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti vaizdo įrašai iš BODY CAM 1742 dėl 2021-09-11 įvykio (įrašas nuo 18.50 val. iki 20.00 val.) Vaizdo įrašuose užfiksuota, kaip nukentėjusioji A. Š. parodė pareigūnams išrautą plaukų kuokštą, papasakojo, kad jos tėvas Č. Š., kai būna girtas, tada mušasi, o kai blaivus, tai būna normalus žmogus. Taip pat A. Š. verkė, pasakė, kad 2021 m. rugsėjo 11 d. jos tėvas jai trenkė, už plaukų tempė, parodė ausį iš dešinės pusės, pasakė, kad skauda, tačiau akivaizdžiai sumušimo pėdsakų nesimato. Pasakė ir parodė, kad įvykis įvyko namuose, virtuvėje, jos vaikas įvykio nematė. Taip pat tuo metu, kai nukentėjusioji pasakojo pareigūnams dėl įvykio, kieme pasirodė įtariamasis Č. Š., kuris pagal bendrą išvaizdą išgėręs. Buvo ramus, tačiau, kai policijos pareigūnai jį sulaikė bei įsodino į tarnybinį automobilį, tai garsiai sušaukė rusiškai: „A., (keiksmažodžiai), ja tebe atamšiu“ (t. y. „A., (keiksmažodžiai) aš tau atkeršysiu).
Iš policijos įvykių registro išrašo matyti, kad 2021 m. rugsėjo 11 d., 18.42 val. Bendrajame pagalbos centre buvo gautas A. Š. pranešimas apie tai, kad ją muša tėvas.
Iš alkotesterio kvito rodmenų matyti, kad 2021 m. rugsėjo 11 d., 20.30 val. Č. Š. alkotesteriu Alcotest 6810 Nr. ARAA-0129 buvo nustatytas 1,94 prom. girtumas.
Iš alkotesterio patikros sertifikato Nr. 01486081 matyti, kad alkotesterio Drager Alcotest 6810 Nr. ARAA-0129 patikros sertifikatas galioja iki 2021 m. spalio 6 d. ir yra tinkamas naudoti.
Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus 2021 m. rugsėjo 12 d. nutarimo matyti, kad juo Č. Š. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.
Motyvuojamoji dalis
Č. Š. nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Nurodyti veikų objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.
Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą sprendžia, kad Č. Š. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta. Kaltinamasis Č. Š. apklausiamas ikiteisminio tyrimo savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad kaltinime nurodytą dieną būdamas namuose kartu su broliu gėrė degtinę, o broliui išvykus, namuose liko dviese su dukra. Kaltinamojo teigimu, vėliau tarp jo ir dukros kilo konfliktas, kurio metu jis paėmė už dukros plaukų ir pastūmė ją nuo savęs, o pastarajai bėgant link jo, jis iš delno vieną kartą trenkė dukrai per ausį. Tokie kaltinamojo parodymai esminėse aplinkybėse atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustos nukentėjusiosios A. Š. duoti parodymai bei kita rašytinė bylos medžiaga. Nukentėjusioji A. Š. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, detalizuodama analizuojamo įvykio aplinkybes, parodė, jog 2021 m. rugsėjo 11 d., apie 18.35 val., (duomenys neskelbtini) name, jos tėvas Č. Š. dienos metu šventė savo gimtadienį, tuo tarpu ji prastai jautėsi, todėl buvo savo kambaryje. Kadangi jai reikėjo atlikti namų ruošos darbus, ji buvo priversta nusileisti žemyn. Nusileidus, ji nusprendė atsisėsti prie stalo ir atsigerti arbatos. Tuo tarpu priėjęs tėvas pradėjo ją įžeidinėti, pravardžiuoti necenzūriniais žodžiais. Kadangi tėvas buvo agresyvus, nusprendė pasišalinti į savo kambarį. Nukentėjusiosios teigimu, jai atsistojus ir einant link antro aukšto laiptų, tėvas ją stvėrė už plaukų, du kartus trenkė jos galvą į sieną ir vieną kartą su delnu trenkė jai į dešinę ausį bei pargriovęs ją ant žemės, paėmęs už plaukų tampė ją po kambario grindis, taip išraudamas jų kuokštą ir sukeldamas jai fizinį skausmą. Po to ji išsilaisvino iš tėvo gniaužtų ir išbėgo į namo kiemą, kur iškvietė policiją. Kol laukė policijos, jos tėvas rėkdamas jai grasino, kad jai iškvies policiją ir ją užmuš. Pirmiau minėtas nukentėjusios nurodytas aplinkybes apie išrautą plaukų kuokštą patvirtina 2021 m. rugsėjo 13 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuoti duomenys, iš kurių, be kita ko, matyti, kad į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai vaizdo kamera užfiksavo, kaip nukentėjusioji A. Š. parodė pareigūnams išrautą plaukų kuokštą. Be to, iš šio apžiūros protokolo duomenų matyti, jog atvykus policijos pareigūnams nukentėjusioji A. Š. verkė, pasakė, kad jos tėvas jai trenkė, tempė už plaukų, parodė ausį iš dešinės pusės, pasakė, kad skauda. Taigi, kaip matyti iš tokių nukentėjusiosios parodymų, proceso metu jie buvo nuoseklūs, todėl jais netikėti teismas neturi jokio pagrindo. Aplinkybę, kad nukentėjusioji dėl patirto smurto kvietė policijos pareigūnus patvirtina policijos įvykių registro išraše užfiksuoti duomenys, tuo tarpu aplinkybę, kad veikos padarymo metu kaltinamasis buvo neblaivus, patvirtina alkotesterio kvito rodmenys, iš kurių matyti, kad 2021 m. rugsėjo 11 d., 20.30 val. Č. Š. alkotesteriu Alcotest 6810 Nr. ARAA-0129 buvo nustatytas 1,94 prom. girtumas. Byloje esančiame alkotesterio patikros sertifikate Nr. 01486081 užfiksuoti duomenys patvirtina, kad patikros metu alkotesteris Drager Alcotest 6810 Nr. ARAA-0129 buvo tinkamas naudoti.
Įvertinęs policijos įvykių registro išraše nurodytą pranešimo Bendrajam pagalbos centrui laiką (pranešimas gautas 2021 m. rugsėjo 11 d., 18.42 val.) bei aplinkybę, kad nukentėjusioji į Bendrąjį pagalbos centrą skambino po patirto fizinio skausmo, teismas tikslina kaltinime nurodytą veikos padarymo laiką ir nurodo, kad veika buvo padaryta ne apie 19.30 val., o apie 18.42 val. Pažymėtina, jog šios faktinės veikos padarymo aplinkybės patikslinimas neturi jokios įtakos kaltinamojo padarytos veikos kvalifikacijai.
Taigi, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, teismas konstatuoja, kad šių byloje esančių įrodymų visiškai pakanka konstatuoti, kad Č. Š. 2021 m. rugsėjo 11 d., apie 18.42 val. prieš nukentėjusiąją A. Š. panaudojo fizinį smurtą ir sukėlė jai fizinį skausmą.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nukentėjusioji A. Š. yra kaltinamojo Č. Š. dukra. BK 248 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad asmens šeimos nariais laikomi kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Kadangi Č. Š. smurtavo prieš savo dukrą, su kuria kartu gyvena, pastaroji aplinkybė sudaro pagrindą kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką kvalifikuoti kaip padarytą prieš šeimos narį. Pirmiau išdėstytų įrodymų ir aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad Č. Š. padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, Č. Š. pareiškė, kad sutinka su tuo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu bei su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu.
Nukentėjusiajai A. Š. buvo įteiktas pranešimas apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, kuriuo ji informuota apie galimybę šį sprendimą apskųsti. Prašymų, skundų negauta.
Dėl Č. Š. skirtinos bausmės
Teismas, skirdamas bausmę Č. Š., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis. Visų pirma, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas tyčinis nesunkus smurtinis nusikaltimas prieš šeimos narį, veika baigta, nukentėjusiajai sukeltas fizinis skausmas, nusikaltimas padarytas namuose, kur nukentėjęs asmuo paprastai turėtų jaustis saugus ir neliečiamas. Įvertinama ir kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veiką padarė asmuo, apsvaigę nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį Č. Š. – yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, (duomenys apie šeiminę padėtį neskelbtini), dirbantis, praeityje teistas už smurtinio pobūdžio nusikalstamos veikos padarymą prieš šeimos narį bei už nusikalstamas veikas, pavojingas žmogaus sveikatai ir gyvybei, praeityje baustas administracine tvarka. Duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje valstybinis kaltintojas nesurinko. Teismo vertinimu, Č. Š. nėra išskirtinai neigiama asmenybė ar linkęs sistemingai daryti nusikaltimus, tačiau matyti, jog jam būdingas polinkis smurtauti pavartojus alkoholio. Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas kaltinamąjį ir jo padarytą veiką apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam Č. Š. už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – areštą.
Teismo vertinimu, valstybinio kaltintojo siūloma 45 parų arešto bausmė šiuo konkrečiu atveju yra teisinga ir proporcinga, darys teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui, kad jis ateityje nedarytų naujų nusikalstamų veikų.
Byla užbaigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis Č. Š. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio tvarka nuo 2021 m. rugsėjo 11 d. 19.30 val. iki 2021 m. rugsėjo 12 d. 13.11 val. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, šis laikas įskaitytinas į bausmės laiką, vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai arešto parai.
Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis).
Nagrinėjamoje byloje teismas, įvertinęs padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį Č. Š., sprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, arešto bausmės vykdymas atidėtinas 8 mėnesiams, paskiriant intensyvią priežiūrą, kuri padėtų kaltinamajam koreguoti elgesį, kad jis laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 3 punktu, 6 punktu, 7 punktu ir 10 punktu, kartu su intensyvia priežiūra kaltinamajam nustatytinos šios pareigos: gydytis priklausomybės ligas, dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišeiti iš namų nuo 22 iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Kaltinamajam Č. Š. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina nepakeista iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
Č. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 45 parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti Č. Š. 30 parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti Č. Š. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 11 d. 19.30 val. iki 2021 m. rugsėjo 12 d. 13.11 val., vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai arešto parai, ir Č. Š. skirti galutinę bausmę – 29 paras arešto.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 3 punktu, 6 punktu, 7 punktu ir 10 punktu, Č. Š. arešto bausmės vykdymą atidėti 8 (aštuoniems) mėnesiams ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant, kad Č. Š. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu privalo gydytis priklausomybės ligas; dalyvauti elgesio pataisos programoje; neišeiti iš namų nuo 22 iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.