Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2012-03-30 · Byla Nr. Iv-1728-142/2012

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-03-30
Bylos Nr.
Iv-1728-142/2012
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Halina Zaikauskaitė
Advokatai
Agnė Bilotaitė
Kategorijos
Adm. byla Nr. I-1728-142/12Proc. Nr. 3-61-3-02840-2011-1
Procesinio sprendimo kategorija 1.2; 1.3; 20; 74 (S)
SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012m. kovo 30 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė, sekretoriaujant Monikai Skardžiūtei, dalyvaujant pareiškėjos atstovei advokatei Agnei Bilotaitei, atsakovo atstovei Gintarei Mačiulaitytei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos įmonių grupės „Alita“ AB skundą dėl 2011-11-17 nutarimo Nr. ATK2-74/11 panaikinimo arba pakeitimo atsakovuiNarkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Įmonių grupė „Alita“ AB (toliau - pareiškėja) padavė teismui skundą, kuriame prašo panaikinti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau – atsakovas, Departamentas) 2011-11-17 nutarimą Nr. ATK2-74/11.Jeigu Teismas nuspręstų, kad pareiškėja pažeidė Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 4 dalies reikalavimą, prašo paskirti mažesnę piniginę baudą nei Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta minimali piniginė bauda.

Paaiškina, kad nesutinka su nutarimu pareiškėjai už Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 4 dalies pažeidimą skirti 15 000 Lt baudą. Priimdamas nutarimą Departamentas netinkamai aiškino ir taikė Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą teisės normą, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėja pateikė (užsakė) draudžiamą išorinę alkoholinių gėrimų reklamą. Šioje normoje nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje draudžiama išorinė alkoholio reklama, išskyrus alaus, alaus mišinių su nealkoholiniais gėrimais bei natūralios fermentacijos vyno ir sidro išorinę reklamą. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktika, kurioje aiškinama, kad negalima plečiamai aiškinti teisės normų, susijusių su atsakomybės nustatymu, taikymu ir nubaudimu, kad bet kokie draudimai turi būti suformuluoti aiškiai ir tiksliai, o iškilę neaiškumai aiškinami asmens, kurio atžvilgiu taikoma norma, naudai. Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalis nustato, kokiais atvejais alkoholio reklama yra draudžiama, o šių pagrindų nenustačius, ji laikytina leistina (LVAT 2011-05-27 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-2198/2011). Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 4 dalies norma nenustato, kad išorinėje alkoholinių gėrimų reklamoje privalo būti nurodomas konkretaus reklamuojamo alkoholinio gėrimo vaizdas ar jo tikslus pavadinimas. Minėta Alkoholio kontrolės įstatymo nuostata Lietuvos Respublikoje leidžia alaus, alaus mišinių su nealkoholiniais gėrimais bei natūralios fermentacijos vyno ir sidro išorinę reklamą, todėl tais atvejais, kai informacija yra pateikiama apie minėtus produktus, išorinė reklama negali būti laikoma draudžiama. Be to, atsižvelgiant į LVAT praktiką, visi iškilę neaiškumai dėl Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos teisės normos turėtų būti aiškinami atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Pažymi, kad pareiškėjos išorinėje reklamojebuvo reklamuojamas natūralios fermentacijos putojantis vynas „Alita“, kurio išorinė reklama, vadovaujantis Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 4 dalies nuostatomis, nėra draudžiama.Visiškai nepagrįsta Departamento išvada, kad iš pateiktos reklamos turinio negalima identifikuoti, kad reklamuojami būtent tie gėrimai, kurių reklamos nedraudžia Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 4 dalies nuostata. Pareiškėjos išorinėje reklamoje pavaizduota (1) putojančio vyno taurė, (2) sudaryta iš burbuliukų, kurie yra (3) gelsvos spalvos ir (4) virš taurės yra pateiktas užrašas „Alita“. Šių reklamos vaizdinių elementų visuma vienareikšmiškai patvirtina, kad minėtoje išorinėje reklamoje yra reklamuojamas putojantis vynas „Alita“.Pirma, išorinėje reklamoje pavaizduota taurė visuotinai yra naudojama geriant šampaną arba putojantį vyną, tokios formos taurė nėra skirta gerti alkoholinius gėrimus, kurių išorinė reklama yra draudžiama, t. y. degtinę, viskį, brendį, romą, likerį ir pan. Todėl kiekvienas vidutinis vartotojas aiškiai ir nedviprasmiškai supranta, kad minėtoje išorinėje reklamoje yra reklamuojamas putojantis vynas. Nutarimo argumentas, kad vidutinio vartotojo suvokimu pavaizduota taurė, atsižvelgiant į jos mastelį, gali būti suprantama kaip taurė, taurelė, stikliukas, stiklinė, į kuriuos gali būti įpilamas šampanas, putojantis vynas, brendis, viskis ar kiti alkoholiniai gėrimai, yra visiškai nepagrįstas. Bet kuris žmogus apie vaizduojamą objektą sprendžia, atsižvelgdamas į jo formas bei atskirų dalių proporcijas, ir mastelis objekto suvokimui esminės reikšmės neturi. Akivaizdu, kad atsižvelgiant į reklamoje vaizduojamos taurės pailgą formą, jos viršutinės dalies ir kojelės proporcijas, vartotojas negali susidaryti įspūdžio, kad reklamoje vaizduojama stiklinė ar stikliukas, skirtas gerti stipriuosius gėrimus. Be to, nagrinėjama išorinė pareiškėjos reklama buvo pakankamai didelio mastelio (t. y. kaip ir nutarime nurodoma 4 m x 8 m), jog vidutinis vartotojas galėtų aiškiai ir nedviprasmiškai suprasti, jog išorinėje reklamoje yra pavaizduota taurė, skirta gerti šampaną ar putojantį vyną. Antra, reklamoje vaizduojama taurė yra pripildyta gelsvos spalvos burbuliukų, vaizduojančių joje esantį gelsvos spalvos gėrimą. Būtent tokios spalvos ir būna putojantis vynas.Trečia, taurėje esantys burbuliukai sudaro įspūdį, jog taurėje pavaizduotas gėrimas yra prisodrintas anglies dvideginio dujomis, sukeliančiomis burbuliukų efektą. Anglies dvideginio dujomis prisodrintas gėrimas gali būti putojantis vynas, šampanas arba sidras, tačiau joks alkoholinis gėrimas, kurio išorinė reklama yra draudžiama, t. y. degtinė, viskis, brendis, romas, likeris ir pan., įprastai nėra prisodrinamas anglies dvideginio dujomis. Nutarime nurodoma aplinkybė, kad pareiškėja gamina putojantį alkoholinį gėrimą – degtinę „BOOM“, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad nagrinėjamoje išorinėje reklamoje gali būti reklamuojama degtinė, kadangi degtinė yra skaidrus gėrimas, o nagrinėjamoje reklamoje vaizduojamas gėrimas yra gelsvos spalvos, degtinė nėra geriama iš reklamoje pavaizduotos taurės, pareiškėjos gaminama degtinė yra žymima prekės ženklu „BOOM“, bet ne prekės ženklu „Alita“, o vartotojai gaminius identifikuoja būtent pagal prekės ženklą. Degtinė įprastai nėra prisodrinama anglies dvideginio dujomis, o pareiškėjos gaminamas alkoholinis gėrimas - degtinė „BOOM“ - yra visiškai naujas produktas, kuris nėra plačiai paplitęs tarp vartotojų. Todėl nėra pagrindo išvadai, kad vidutinis Lietuvos vartotojas reklamoje pavaizduotus burbuliukus galėtų sieti su šiuo gėrimu, ypač atsižvelgiant į tai, kad visi kiti reklamos vaizdiniai elementai nesukelia jokių asociacijų su degtine ar kitu stipriuoju gėrimu.Ketvirta, prekės ženklas „Alita“ yra gerai žinomas prekės ženklas putojančiam vynui žymėti. Kadangi putojantis vynas „Alita“ yra gaminamas nuo 1980 metų, Lietuvos visuomenėje prekės ženklas „Alita“ plačiausiai yra žinomas kaip žymuo, skirtas žymėti putojantį vyną „Alita“. Todėl kiekvienas vidutinis vartotojas, kaip jis yra apibrėžtas Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 2 straipsnio 13 dalyje (Vidutinis vartotojas – vartotojas, kuris yra pakankamai informuotas, protingai atidus ir apdairus, atsižvelgiant į socialinius, kultūrinius ir kalbinius veiksnius), reklamoje matydamas prekės ženklą „Alita“ kartu su putojančio vyno taure, neabejotinai supras, jog yra reklamuojamas būtent putojantis vynas „Alita“. Putojantis vynas „Alita“ yra natūralios fermentacijos vynas. Pareiškėjos gaminamo putojančio vynuogių vyno gamybos technologija yra panaši į šampano gamybą, skirtumas tas, kad natūrali antrinė vyno fermentacija (rūgimas) vyksta ne buteliuose, o hermetiškai uždarytuose rezervuaruose. Pagrindinė abu metodus vienijanti savybė yra ta, kad burbuliukų žaismas ir butelyje, ir didžiulėje cisternoje atsiranda natūralios fermentacijos metu dėl mielių poveikio, cukrui virtus anglies dvideginio dujomis. Taigi įmonių grupės „Alita“, AB gaminamas putojantis vynuogių vynas laikytinas natūralios fermentacijos alkoholiniu gėrimu Alkoholio kontrolės įstatymo 2 straipsnio 11 dalies prasme (Natūralios fermentacijos alkoholiniai gėrimai – gėrimai, kuriuose visas etilo alkoholis yra gautas alkoholio rauginimo būdu, toliau nedistiliuojant ir nepridedant alkoholio produktų, turinčių distiliuoto ar rektifikuoto etilo alkoholio). Kadangi Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 4 dalis nedraudžia išorinės natūralios fermentacijos alkoholinių gėrimų reklamos, pareiškėjai už ją negali kilti atsakomybė, numatyta Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 6 dalyje.Nagrinėjama išorinė reklama turi būti vertinama vidutinio vartotojo akimis. Vidutinis vartotojas turi būti suvokiamas kaip vartotojas, kuris yra pakankamai informuotas, protingai atidus ir apdairus, atsižvelgiant į socialinius, kultūrinius ir kalbinius veiksnius (Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 2 straipsnio 13 dalis, 1998 m. liepos 16 d. Europos Bendrijų Teisingumo Teismo sprendimas GutSpringenheide C-210/96, Rink., p. I-004657; 2001 m. rugsėjo 19 d. Pirmosios Instancijos Teismo sprendimas Procter&Gamble prieš VRDT T-118/00, Rink., p. II-02731). Vadovaujantis LVAT praktika, protingai atidus ir apdairus vartotojas neturėtų būti tapatinamas su įtariu bei nepasitikinčiu reklamos davėjo skleidžiama informacija vartotoju (LVAT 2008-07-03 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-997/2008). Todėl pripažintina, kad vidutinis Lietuvos vartotojas neabejotinai supranta, kad nagrinėjamoje pareiškėjos išorinėje reklamoje yra reklamuojamas putojantis vynas „Alita“. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, pareiškėja daro išvadą, kad nepateikė Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 4 dalyje draudžiamos išorinės alkoholio reklamos.

Žemesnės instancijos teismas

Paaiškina dėl paskirtos sankcijos neproporcingumo. Mano, kad tuo atveju, jeigu teismas nuspręstų, kad pareiškėja pažeidė Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 4 dalies nuostatą, pareiškėjai turėtų būti skiriama mažesnė piniginė bauda nei Departamento paskirta 15 000 Lt piniginė bauda. Vadovaujasi Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 7 dalimi, kurioje nustatyta, kad skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes (dėl kurių atitinkama piniginė bauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė, nes neproporcinga padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga) ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę skirti mažesnę piniginę baudą nei Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 2, 3, 4, 5 ir 6 dalyse nustatytos minimalios piniginės baudos. Mano, kad bauda turėtų būti sumažinta, nes pareiškėja įstatymo pažeidimo nustatymui ir tyrimui nekliudė (tai pažymėta ir nutarime), iki šiol nebuvo pažeidusi Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 4 dalies reikalavimo, t. y. iki šiol įmonių grupė „Alita“, AB nebuvo bausta už draudžiamos išorinės alkoholio reklamos pateikimą ar užsakymą, reklama negalėtų būti laikoma padariusi didelės žalos. Prašo atsižvelgti į minėtas pareiškėjos atsakomybę lengvinančias aplinkybes, taip pat į bendrą sunkią ekonominę situaciją šalyje. Nurodo teismų sprendimus, kuriuose Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidėjams buvo skirtos mažesnės baudos negu įstatyme numatyta minimali piniginė bauda (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010-09-29 sprendimas administracinėje byloje Nr. I-2082-602/2010, 2011-03-03 sprendimas administracinėje byloje Nr. I-1834-171/2011).

Teisme pareiškėjos atstovė palaikė skundą ir prašė tenkinti nurodytais motyvais.

Atsiliepimas

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas atsiliepime (b. l. 27-32)nesutinka su skundu ir prašo jį atmesti.

Žemesnės instancijos teismas

Paaiškina, kad Departamentas nustatė, kad pareiškėja pateikė (užsakė) draudžiamą išorinę alkoholinių gėrimų reklamą: ant pastato,esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, sienos pakabintas apie 4 m x 8 m dydžio stendas, kurio viršuje, baltoje juostoje patalpintas įspėjamasis tekstas ,,Vartodami alkoholį rizikuojate savo sveikata šeimos ir visuomenės gerove“. Žemiau žaliame fone baltai užrašyta ,,Alita“. Po šiuo užrašu, lapais ir gėlėmis išmargintame fone pavaizduoti taurės forma išdėstyti šviesūs burbulai ir po jais plakato apačioje stambiu šriftu baltai užrašyta: ,,Ruduo lengvai“. Taip pat šalia pastato (duomenys neskelbtini) pr. 28, Vilniuje, pastatytame ant šaligatvio reklaminiame apvaliame stove pateiktas analogiškas plakatas, kuriame pateiktas įspėjamasis tekstas, pavaizduoti taurės forma išdėstyti šviesūs burbulai ir užrašai: ,,Alita“, ,,Ruduo lengvai“.Pagal pareiškėjos pateiktus duomenis, minėta reklama pateikiama nuo 2011-10-03 Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio miestų vietose, nurodytose, įskaitant, bet neapsiribojant, reklamos vietų sąraše.Minėtoje reklamoje pateiktas žodinis prekės ženklas „ALITA“, registruotas 33 Tarptautinės prekių ir paslaugų klasifikacijos klasėje – svaigieji gėrimai (išskyrus alų), registracijos numeris Lietuvos Respublikos prekių ženklų duomenų bazėje (duomenys neskelbtini), registracijos data 2001-01-03. Minėta klasė apima ir alkoholinius gėrimus, kurių išorinė reklama yra leidžiama su nustatytu įspėjamuoju tekstu apie žalingą alkoholio poveikį sveikatai, ir alkoholinius gėrimus, kurių išorinė reklama yra draudžiama (degtinė, likeris, brendis, romas, viskis ir kt.). Iš pateiktos reklamos turinio negalima identifikuoti, kad reklamuojami būtent tie gėrimai, kurių reklamos nedraudžia Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 4 dalis, todėl išorinėje reklamoje pateikus alkoholinių gėrimų, kurių išorinė reklama yra draudžiama, prekės ženklą, pažeistas Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 4 dalies reikalavimas.

Atsiliepimas

Atsakovas atkreipia dėmesį, kad skunde pareiškėja pateikia panašius argumentus kaip ir paaiškinimuoseDepartamentui, kurie atsakovo yra įvertinti ir aptarti skundžiamamenutarime.

Nurodo Alkoholio kontrolės įstatymo 2 straipsnio 4 dalies, Reklamos įstatymo 2 straipsnio 3 dalies nuostatas ir aiškina, kad pareiškėja neginčija pateikusi išorinę alkoholio reklamą ant pastato adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, sienos, taip pat šalia pastato (duomenys neskelbtini) pr. 28, Vilniuje, pastatytame ant šaligatvio reklaminiame apvaliame stove.Pagal Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 4 dalį, išorinė alkoholio reklama yra draudžiama, išskyrus alaus, alaus mišinių su nealkoholiniais gėrimais bei natūralios fermentacijos vyno ir sidro išorinę reklamą. Pareiškėjos nurodoma teismo nutartimi administracinėje byloje Nr. A444-2198/2011 remtis šioje byloje negalima, kadangi nurodytoje byloje buvo vertinamos skirtingos faktinės aplinkybės nei nagrinėjamoje. Pareiškėjos nurodytoje byloje alkoholio reklama buvo aiškinama siejant jo vartojimą su psichinės veiklos pagerėjimu, asmeninių problemų sprendimu ir socialine sėkme, kurių aiškinimas apima platesnę interpretavimo laisvę. Tuo tarpu nagrinėjamoje situacijoje alkoholio reklama yra vertinama dėl pateiktos alkoholio reklamos teisėtumo iš esmės, o tai yra aiškiai ir imperatyviai reglamentuota Alkoholio kontrolės įstatyme. Vadovaudamasi netinkama teismo praktikapareiškėja nukrypsta nuo LVAT praktikoje suformuotų draudžiamos reklamos aiškinimo taisyklių, todėl ja negali būti vadovaujamasi nagrinėjamoje byloje.

Atsakovas kritiškai vertinapareiškėjos skundo argumentus, kad Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 4 dalies norma nenustato, jog išorinėje alkoholio reklamoje privalo būti nurodomas konkretaus reklamuojamo alkoholinio gėrimo vaizdas ar jo tikslus pavadinimas. Išorinėje alkoholinių gėrimų reklamoje turi būti expréssisverbisžinoma, koks alkoholinis gėrimas yra reklamuojamas, kitu atveju Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 4 dalies norma virstų nefunkcionalia, o jos taikymas taptų neįmanomas. Pareiškėjos reklamoje pateiktas žodinis prekės ženklas „ALITA“, registruotas 2011-01-03 Lietuvos Respublikos prekių ženklų duomenų bazėje, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), 33 klasėje – svaigieji gėrimai (išskyrus alų). Visų alkoholinių gėrimų, jei aiškiai nenurodoma, kad tai yra reklama alkoholinio gėrimo, kurio reklamos nedraudžia Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 4 dalis, išorinė reklama yra draudžiama.

Atsakovas kritiškai vertinapareiškėjos argumentus, kad reklamoje pavaizduota putojančio vyno taurė, sudaryta iš burbuliukų, kurie yra gelsvos spalvos, ir virš taurės pateiktas užrašas „Alita“, patvirtina, kad reklamuojamas putojantis vynas „Alita“. Kiekvienu konkrečiu atveju pateikiama alkoholio reklama turi būti vertinama sistemiškai ir išorinės alkoholio reklamos draudimo kontekste, t.y. siekiant nustatyti visumą reikšmingų aplinkybių, alkoholinį gėrimą identifikuojančius požymius, ir tik tuomet padaryti išvadą dėl reklamuojamo alkoholinio gėrimo reklamos teisėtumo. Atsakovas neginčija, kad vienas iš daugelio pareiškėjos gaminamų alkoholinių gėrimų yra putojantis vynas „Alita“, kurio reklama pagal Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 4 dalį būtų leidžiama, tačiau, kad pateiktoje išorinėje alkoholio reklamoje reklamuojamas būtent šis alkoholinis gėrimas, pasakyti negalima. Visų pirma, vidutinis vartotojas reklamą vertina pagal tai, ką reklamoje akivaizdžiai mato ir supranta, bei kokias momentines asociacijas jam matomi vaizdiniai sukelia. Šiuo atveju, vidutiniam vartotojui yra akivaizdžiai matomas populiaraus prekės ženklo „Alita“ vaizdinys, kuris kiekvienam vartotojui gali būti siejamas tiek su brendžiu, tiek su alkoholiniais kokteiliais, tiek su putojančiais gėrimais ir vaizdinio abstrakcija. Vertinant alkoholio reklamos grafinius, vaizdinius ir spalvinius sprendimus, negalima pagrįstai teigti, kad reklamuojamas būtent natūralios fermentacijos ar kitas pagal Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 4 dalį leidžiamas reklamuoti alkoholinis gėrimas, kadangi reklamos plakate nėra požymių, leidžiančių identifikuoti alkoholinį gėrimą, pvz. alkoholinio gėrimo pavadinimo, pateikti užrašas/ nuoroda apie reklamuojamą produktą yra dviprasmiški ir neinformatyvūs. Atvirkščiai, reklamoje yra matyti minėtas prekės ženklas „Alita“, kuris apima svaigiuosius gėrimus (išskyrus alų), ir vaizdinio abstrakcija, t.y. pateiktas piešinys – stilizuota taurė, kuris nėra susietas nei su natūralios fermentacijos vynu, nei su alumi, nei su alaus mišiniais su nealkoholiniais gėrimais, nei su sidru. Be to, vidutinio vartotojo suvokimu pavaizduota taurė, nenusakant jos mastelio, gali būti suprantama kaip taurė, taurelė, stikliukas, stiklinė, į kuriuos gali būti įpilamas šampanas, putojantis vynas, brendis, viskis arkt. alkoholinis gėrimas. Taigi pavaizduota taurė jokiais būdais neatskleidžia ir juo labiau niekaip nesudaro įspūdžio, kad pavaizduota būtent putojančiam vynui skirta taurė. Pareiškėja jokių objektyvių įrodymų, paneigiančių atsakovo poziciją, nepateikė, remiasi svarstymais ir subjektyviu vertinimu. Be to, patvirtindama nutarimo pagrįstumą ir teisėtumą, Departamento duomenimis, pareiškėja pakoregavo ginčo reklamos maketą, Lietuvos Respublikos miestuose išorinė alkoholio reklama buvo papildyta alkoholinio gėrimo butelio atvaizdu.

Atsakovas kritiškai vertinapareiškėjos argumentus, kad pareiškėja yra gerai žinomas prekės ženklas putojančiam vynui žymėti. Pareiškėja nėra išimtinai putojančio vyno gamintojų lyderė. Pareiškėja yra plataus ir įvairių alkoholinių gėrimų asortimento gamintoja, tarp jų populiarių brendžio „Alita“, degtinės „Premium gera“, alkoholinių kokteilių „MIX“ gamintoja. Dėl to teiginiai, kad pareiškėja yra gerai žinoma putojančio vyno gamintoja, vidutinio vartotojo atžvilgiu yra klaidinantys ir atmestini.

Kritiškai atsakovas vertinair pareiškėjos argumentus, kad joks alkoholinis gėrimas, kurio išorinė reklama yra draudžiama, įprastai nėra prisodrinamas anglies dvideginio dujomis, kad pareiškėjos gaminama degtinė „BOOM“ nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad išorinėje reklamoje reklamuojama degtinė. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėja atsakovui bylos nagrinėjimo metu buvo pateikusi kitokį argumentą, kad joks alkoholinis gėrimas, kurio išorinė reklama yra draudžiama, natūraliai niekada nėra prisodrinamas anglies dvideginio dujomis. Tik nurodžius galimą sąsają su pareiškėjos gaminama putojančia degtine, pareiškėja savo poziciją pakeitė, todėl tokie argumentai yra vertintini kaip gynybinio pobūdžio, dėl to atmestini.Nagrinėjamu atveju, visiškai nepagrįsta eliminuoti su byla tiesiogiai susijusios faktinės aplinkybės, kad pareiškėja galėjo vykdyti su gaminamo alkoholinio gėrimo degtinės „BOOM“ susijusią marketingo programą. Pareiškėja yra naujo putojančio alkoholinio gėrimo degtinės „BOOM“ gamintoja, kuri pareiškėjos internetiniame puslapyje, adresu http://www.alita.lt/lt/akcijos?item=24, yra pristatoma kaip „Naujiena“: „Boom – pirmoji putojanti degtinė Lietuvoje. Tai visiškai naujas degtinės pateikimo būdas. Prisotinimas angliarūgšte visiškai pakeičia tradicinę degtinės sampratą”. Reklamos skleidimo principai yra reklamuojamo produkto žinomumas, populiarumas, reklamos pakartotinumas. Pareiškėjos pateiktos alkoholio reklamos tikslas yra populiarinti konkrečias prekes tarp vartotojų, ypač apie visiškai naujus produktus, vystyti alkoholinio gėrimo prekybos segmentą, atlikti reklaminę funkciją. Akivaizdu, kad pareiškėja siekė šio tikslo, todėl pagrįsta išvada, kad pareiškėja, tyčia siekdama suklaidinti vartotoją, išorinėje reklamoje nepateikė alkoholinio gėrimo identifikacinių požymių, pvz. pavadinimo, o nurodė tik prekės ženklą „Alita“. Atsakovui bylos medžiagos nagrinėjimo metu pareiškėja taip pat buvo nurodžiusi, kad ši išorinė reklama buvo pateikta siekiant reklamuoti būtent pareiškėjos gaminamus alkoholinius gėrimus. Todėl daro išvadą, kad išorinė alkoholio reklama, joje pateikus tik prekės ženklą „Alita“, kurio kvalifikacinė klasė apima svaigiuosius gėrimus (išskyrus alų), yra draudžiama pagal Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 4 dalį.

Paaiškina dėl ekonominės sankcijos teisėtumo. Nurodo, kad sankcija pareiškėjai paskirta laikantis Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 6 dalies, 7 dalies, 8 dalies reikalavimų. Departamentas, priimdamas nutarimą, vadovavosi teisingumo ir protingumo principais.Skirta bauda yra individualizuota atsižvelgiant į lengvinančias aplinkybes, pažeidimo pobūdį. Atsakovas savo kompetencijos ribose skyrė nuo baudos vidurkio link minimumo numatytą baudą, todėl nėra pagrindo teigti, kad skirta bauda yra per didelė padarytam pažeidimui. Ginčijamame nutarime konstatuota, kad pareiškėja Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimo nustatymui ir tyrimui nekliudė, tai laikytina atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis, į kurias atsižvelgiama mažinant baudos dydį nuo baudos vidurkio 30 000 litų iki minimumo. Pareiškėja yra vienas didžiausių ir seniai įkurtas ūkio subjektas, užsiimantis alkoholio verslu, kuriam turi būti puikiai žinomi alkoholio reklamos reikalavimai. Į aplinkybę, kad pareiškėja pažeidimo nustatymui ir tyrimui nekliudė, jau buvo atsižvelgta skiriant numatytą baudą link minimumo, dėl to pakartotinai vertinti tas pačias aplinkybes būtų nepagrįsta.Kritiškai vertinapareiškėjos argumentus, kad iki šiol nebuvo pažeidusi Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 4 dalies reikalavimo. Departamento duomenimis, Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus pareiškėja daro sistematiškai, yra devynis kartus bausta už įvairius Alkoholio kontrolės įstatymo reikalavimų pažeidimus, o tai vertintina kaip pareiškėją neigiamai charakterizuojanti aplinkybė. Be to, negali būti pagrįstas pareiškėjos argumentas, kad alkoholio reklama nėra padariusi didelės žalos, kadangi Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 4 dalis yra formalios teisės pažeidimo sudėties.Šiam pažeidimui nustatyti užtenka fakto, kad buvo pažeista teisinė tvarka, nelaukiant, kol atsiras reali žala. Baudos sumažinimas prieštarautų Alkoholio kontrolės įstatymo įtvirtintiems tikslams. Ekonominė sankcija nelaikytina akivaizdžiai neteisinga, atsižvelgiant į tai, kokias vertybes saugo Alkoholio kontrolės įstatymas.

Paaiškina, kad priimant skundžiamą nutarimą,nei materialinės, nei procesinės teisės normos nebuvo pažeistos. Nutarimas atitinka teisėtumo ir pagrįstumo kriterijus, todėl naikinti ginčijamą nutarimą nėra juridinio pagrindo.

Atstovė teisme palaikė atsiliepimą ir prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Ginčas kilęs dėl alkoholinių gėrimų reklamos.

Pareiškėja įmonių grupė „Alita“ AB neginčija faktinių aplinkybių, kad pagal jos užsakymą buvo pagaminta ir iškabinta išorinė alkoholinio gėrimo reklama (b. l. 41-65), t. y. ant pastato,esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, sienos buvo pakabintas apie 4 m x 8 m dydžio stendas, kurio viršuje, baltoje juostoje patalpintas įspėjamasis tekstas ,,Vartodami alkoholį rizikuojate savo sveikata šeimos ir visuomenės gerove“. Žemiau žaliame fone baltai užrašyta ,,Alita“. Po šiuo užrašu, lapais, gėlėmis ir paukščiais išmargintame fone pavaizduoti taurės forma išdėstyti šviesūs burbulai ir po jais plakato apačioje stambiu šriftu baltai užrašyta: ,,Ruduo lengvai“ (b. l. 38). Analogiška reklama taip pat buvo pateikta ir šalia pastato (duomenys neskelbtini) pr. 28, Vilniuje, pastatytame ant šaligatvio reklaminiame apvaliame stove (b. l. 38). Pati pareiškėja patvirtino, kad tokia reklama pateikiama nuo 2011-10-03 Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio miestų vietose, nurodytose, įskaitant, bet neapsiribojant, reklamos vietų sąraše (b. l. 41). Pareiškėja taip pat neneigia, kad reklama skelbiama komerciniu tikslu, tik aiškina, kad reklamuojamas yra gerai žinomas produktas, Alitos pavadinimo natūralios fermentacijos putojantis vynas.

Dėl nurodytos reklamos, kaip pažeidžiančios Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 4 dalies nuostatas, pareiškėjai 2011-11-02 buvo surašytas protokolas. Protokole nurodyta, kad reklamoje pateiktas žodinis prekės ženklas „ALITA“ registruotas 33 Tarptautinės prekių ir paslaugų klasifikacijos klasėje – svaigieji gėrimai (išskyrus alų), registracijos numeris Lietuvos Respublikos prekių ženklų duomenų bazėje (duomenys neskelbtini), registracijos data 2001-01-03. Nurodyta klasė apima ir alkoholinius gėrimus, kurių išorinė reklama yra leidžiama su nustatytu įspėjamuoju tekstu apie žalingą alkoholio poveikį sveikatai, ir alkoholinius gėrimus, kurių išorinė reklama yra draudžiama (degtinė, likeris, brendis, romas, viskis ir kt.).Iš pateiktos reklamos turinio negalima identifikuoti, kad reklamuojami būtent tie gėrimai, kurių reklamos nedraudžia Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 4 dalis, todėl išorinėje reklamoje pateikus alkoholinių gėrimų, kurių išorinė reklama yra draudžiama, prekės ženklą, pažeistas Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 4 dalies reikalavimas. Protokole nurodyta, kad atsakomybė numatyta Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 6 dalyje (b. l. 36). Remdamasis protokolu, pareiškėjos paaiškinimais ir surinktais įrodymais Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas 2011-11-17 priėmė nutarimą Nr. ATK2-74/11 pripažinti pareiškėją pažeidusAlkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 4 dalies nuostatas, už pažeidimą skyrė pareiškėjai 15 000 Lt baudą (b. l. 91-94).

Teismas atkreipia dėmesį, kad panašesnio vaizdo prekės ženklas (kaligrafine rašysena parašytas žodis „Alita“), nors ne visai identiškas, kuris yra pateiktas nagrinėjamojoje reklamoje, yra įregistruotas registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos data 2004 02 09, galioja iki 2012 11 07, registruotas 32 ir 33 Tarptautinės prekių ir paslaugų klasifikacijos klasėje – alus, mineralinis ir gazuotas vanduo, kiti gaivieji gėrimai, vaisių gėrimai ir vaisių sultys, sirupai ir kiti gėrimų gaminimo mišiniai ir svaigieji gėrimai (išskyrus alų) (b. l. 80-81).

Ginčas byloje iš esmės yra dėl pateiktos alkoholio reklamos teisėtumo. Pareiškėja aiškina pateikusi Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 4 dalyje leidžiamą alkoholio reklamą, nes reklamavo natūralios fermentacijos vyną – putojantį vyną „Alita“. Atsakovas nurodo, kad išorinėje alkoholinių gėrimų reklamoje turi būti aiškiai nurodoma, koks alkoholinis gėrimas yra reklamuojamas, kad būtų galima identifikuoti, ar reklamuojamas Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 4 dalyje leidžiamas reklamuoti alkoholinis gėrimas.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Alkoholio kontrolės įstatymas, kurio 29 straipsnyje yra nustatytas alkoholio reklamos ribojimas. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos draudžiama išorinė alkoholio reklama, išskyrus alaus, alaus mišinių su nealkoholiniais gėrimais bei natūralios fermentacijos vyno ir sidro išorinę reklamą. Toks reglamentavimas reiškia ne ką kita, o aiškų ir imperatyvų draudimą alkoholinių gėrimų išorinės reklamos su tam tikromis išimtimis, kurių sąrašas pateiktas įstatyme yra baigtinis. Leidžiama tik alaus, alaus mišinių su nealkoholiniais gėrimais bei natūralios fermentacijos vyno ir sidro išorinė reklama. Pareiškėja neneigia atsakovo nurodytų teiginių, kad gamina ir putojančią degtinę „BOOM“ ir alkoholinius kokteilius „MIX“, kurių reklama yra draudžiama. Tai reiškia, kad dėl alaus, alaus mišinių su nealkoholiniais gėrimais ir natūralios fermentacijos vyno ir sidro išorinės reklamos negali kilti jokių abejonių, t. y. turi būti neabejotinai aišku, kad reklamuojami būtent šioje normoje išvardyti alkoholiniai gėrimai. Alaus, alaus mišinių su nealkoholiniais gėrimais bei natūralios fermentacijos vyno ir sidro išorinei reklamai dar yra keliami tam tikri reikalavimai, nustatyti Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 5 dalyje, t. y. alaus, alaus mišinių su nealkoholiniais gėrimais bei natūralios fermentacijos vyno ir sidro išorinėje reklamoje turi būti (išskyrus tuos atvejus, kai išorinėje reklamoje pateikiami tik alkoholinius gėrimus gaminančių arba jais prekiaujančių įmonių pavadinimai ir (ar) jų prekių ženklai) įspėjamasis tekstas apie žalingą alkoholio poveikį sveikatai. Šio teksto formą, turinį ir jo vietą reklamoje nustato Sveikatos apsaugos ministerija. Tačiau dėl šių reikalavimų pažeidimo pareiškėja nekaltinama. Kadangi nagrinėjamoje reklamoje yra pateiktas įspėjamasis užrašas „Vartodami alkoholį, rizikuojate savo sveikata, šeimos ir visuomenės gerove“, reiškia, kad pareiškėja neabejotinai reklamavo alkoholinį gėrimą. Byloje sprendžiama tik, ar pareiškėjos pateikta reklama yra Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 4 dalyje leidžiama reklama, t. y., ar reklamuojamas alkoholinis gėrimas, kurio išorinė reklama yra leidžiama.

Pareiškėjos pateiktoje reklamoje viršuje, baltoje juostoje yra įspėjamasis tekstas ,,Vartodami alkoholį rizikuojate savo sveikata šeimos ir visuomenės gerove“. Žemiau žaliame fone baltai, kaligrafine rašysena, panašiai kaip minėtas prekės ženklas, kurio registracijos numeris (duomenys neskelbtini), užrašyta ,,Alita“. Po šiuo užrašu pavaizduota stilizuota taurė, t. y., lapais, gėlėmis ir paukščiais išmargintame fone pavaizduoti taurės forma išdėstyti šviesūs burbulai. Po taure plakato apačioje baltai užrašyta: ,,Ruduo lengvai“ (b. l. 143).

Pareiškėja aiškina, kad apie tai, jog reklamuojamas putojantis vynas, rodo tokie esminiai požymiai: 1) pavaizduota taurė visuotinai naudojama geriant šampaną arba putojantį vyną, 2) taurė pripildyta gelsvos spalvos burbuliukų, o būtent tokios spalvos ir būna putojantis vynas, 3) burbuliukai sudaro įspūdį, kad taurėje pavaizduotas gėrimas yra prisodrintas anglies dvideginio dujomis, kuriomis būna prisodrintas putojantis vynas, šampanas arba sidras, 4) galiausiai prekės ženklas „Alita“ yra gerai žinomas prekės ženklas putojančiam vynui žymėti.

Iš aprašytos reklamos (iš jos žodinių, vaizdinių ir spalvinių sprendimų) negalima vienareikšmiška išvada, kad reklamuojamas pareiškėjos nurodomas putojantis vynas. Reklamoje nėra nei alkoholinio gėrimo pavadinimo, nei nuorodos, leidžiančios identifikuoti reklamuojamą produktą, o būtent, kad tai yra natūralios fermentacijos vynas, kurio išorinę reklamą leidžia Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 4 dalis. Reklamoje pateikta žodinė ir vaizdinė informacija leidžia daryti dviprasmiškas išvadas, palikta laisvė potencialaus vartotojo interpretacijoms dėl to, koks gi alkoholinis gėrimas reklamoje pavaizduotas. Iš reklamoje esančių užrašų aišku tik, kad yra reklamuojamas pareiškėjos gaminamas alkoholinis gėrimas, bei tai, kad tas gėrimas yra putojantis. Tuo tarpu prekės ženklas „ALITA“, registruotas 33 Tarptautinės prekių ir paslaugų klasifikacijos klasėje – svaigieji gėrimai (išskyrus alų), registracijos numeris Lietuvos Respublikos prekių ženklų duomenų bazėje (duomenys neskelbtini), registracijos data 2001-01-03 (b. l. 67-68), taip pat šioje pozicijoje registruotas ir prekės ženklas, kuriame žodis „Alita“ įrašytas kaligrafine rašysena (b. l. 80-81), tik šis ženklas dar žymi alų, mineralinį ir gazuotą vandenį (32 pozicija) ir pan. Abejais atvejais nurodyta 33 klasė apima ir alkoholinius gėrimus, kurių išorinė reklama yra leidžiama su nustatytu įspėjamuoju tekstu apie žalingą alkoholio poveikį sveikatai, ir alkoholinius gėrimus, kurių išorinė reklama yra draudžiama (degtinė, likeris, brendis, romas, viskis ir kt.). Taigi remtis prekės ženklu, teigiant, kad reklamuojamas alkoholinis gėrimas (tai patvirtina įspėjantis užrašas) yra natūralios fermentacijos putojantis vynas, nėra pagrindo, nes putojantis vynas yra tik vienas iš daugelio pareiškėjos gaminamų alkoholinių gėrimų. Pateiktas piešinys – stilizuota taurė – nėra susietas nei su natūralios fermentacijos putojančiais vynais, kuriuos gamina pareiškėjai priklausančios įmonės, nei su alumi, alaus mišiniais, nei su sidru, ar kitais alkoholiniais putojančiais gėrimais, kurių reklama nėra draudžiama. Putojantis vynas „Alita“ yra tik vienas iš daugelio pareiškėjos gaminamų natūralios fermentacijos vynų. Pareiškėja aiškina, kad visuotinai yra priimta putojantį vyną gerti būtent iš tokios formos taurės, kokia yra pavaizduota reklamoje. Tačiau reklamoje pavaizduota stilizuota taurė, kurios formą užpildo tik įvairaus dydžio baltos spalvos su smėlio spalvos dėmelėmis, kurios gali būti suprantamos ir kaip atspindžiai (o ne spalva), rutuliukai, stilizuoti balti lapeliai, t. y. iš esmės pati taurė nėra pavaizduota, o pavaizduota tik tam tikra taurės idėja, meniška išraiška. Todėl pateiktas vaizdas gali būti suvokiamas ne tik kaip taurė, skirta gerti šampaną ar putojantį vyną, bet ir kaip tam tikras gėrimo simbolis apskritai. Pati pareiškėja pateikia informaciją iš internetinio tinklalapio, patvirtinančią, kad šampanas gali būti geriamas ir iš kitokių formų taurių (b. l. 15-16). Dar daugiau dviprasmybių sukelia ta aplinkybė, kad pareiškėja gamina putojančią degtinę „BOOM“, kuri prisodrinta angliarūgšte (apie tokį gaminį nurodoma pareiškėjos internetiniame tinklalapyje www.alita.lt, b. l. 78). Pareiškėjos atstovė teisme patvirtino tokį pareiškėjos gaminį, tačiau negalėjo paaiškinti, iš kokių taurių turėtų būti geriama tokia degtinė. Reklamoje pavaizduoti rutuliukai (burbuliukai) nėra aiškios gelsvos ar vadinamos „šampano“ spalvos, kuri išskirtų reklamuojamą gėrimą kaip putojantį vyną (b. l. 143), jie yra baltos spalvos. Minėta, kad visas piešinys yra stilizuotas, todėl sąlyginis, simbolinis, tačiau aišku, kad pavaizduotas putojantis gėrimas. Taigi gėrimo prisodrinimas anglies dvideginio dujomis nebėra išskirtinis natūralios fermentacijos putojančio vyno požymis. Atstovė teisme negalėjo paneigti, kad putojanti degtinė negalėtų būti geriama iš reklamoje pavaizduotos taurės formos.Taigi nei pareiškėjos nurodytų esminių reklamos požymių visuma, nei kiekvienas požymis atskirai neįrodo, kad reklamuojamas natūralios fermentacijos putojantis vynas.

Vertinant reklamą yra svarbus jos vertinimas vidutinio vartotojo požiūriu. Vidutinis vartotojas – vartotojas, kuris yra pakankamai informuotas, protingai atidus ir apdairus, atsižvelgiant į socialinius, kultūrinius ir kalbinius veiksnius (Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 2 straipsnio 13 dalis). Pareiškėja aiškina, kad kiekvienas vidutinis vartotojas supranta, kad išorinėje reklamoje yra reklamuojamas putojantis vynas. Tokiems savo teiginiams patvirtinti pateikė tyrimo ataskaitą (b. l. 144-155). Tačiau ši ataskaita nėra objektyvus įrodymas, paneigiantis pareiškėjos Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 4 dalies nuostatų pažeidimą. Tokia išvada daroma atsižvelgiant į tai, kad tyrimas apklausos forma užsakytas pareiškėjos, apklausa suformuota norimam rezultatui pasiekti. Neaišku, kaip tiksliai buvo formuluojami klausimai, kurie užduodami respondentams, kaip atrodė nurodyta spalvota kortelė, kaip respondentams buvo aiškinama, ką reiškia pateikti paveikslėliai (spalvota kortelė), neaišku, kokio dydžio paveikslėliai (kortelė) buvo pateikiami (b. l. 155). Be to, ši apklausa rodo, kad reklama nėra tokia jau aiški, kaip ją bando pavaizduoti pareiškėja. Tik 52,5 proc. respondentų atsakė, kad paveikslėlyje (b. l. 155) reklamuojamas putojantis vynas (b. l. 151, 2 lentelės eilutė „Bendras procentas). Kiti respondentai manė, kad reklamuojamas prekės ženklas „Alita“, dalis, kad gėrimas apskritai. Apklausos duomenų analizėje pateikiami rezultatai, kur atsakymai, kad tai putojantis vynas/šampanas, pateikiami suapvalinus rezultatą pareiškėjai naudinga linkme, šie rezultatai rodo, kad 7 procentai manė, kad tai alkoholio reklama, buvo manančiųjų, kad reklamuojami ir kiti stiprieji alkoholiniai gėrimai (b. l. 150). Tokie apklausos rezultatai tik patvirtina, kad vartotojai pareiškėjos pateiktą reklamą supranta nevienareikšmiškai, nes dalis vartotojų supranta, kad tai alkoholio reklama.

Abejones kelianti reklama negali būti laikoma atitinkančia Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 4 dalies reikalavimus. Alkoholinių gėrimų, jei aiškiai nenurodoma, kad tai yra reklama alkoholinio gėrimo, kurio reklamos nedraudžia Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 4 dalis, išorinė reklama yra draudžiama. Aiškus gėrimo nurodymas galėtų būti pvz., gėrimo pavadinimo nurodymas, dviprasmybių nekeliančių požymių nurodymas, iš kurių būtų aiškus reklamuojamas alkoholinis gėrimas. T. y., kaip nurodė atsakovo atstovė, vėliau ta reklama buvo pateikiama joje patalpinus ir konkretaus putojančio vyno butelio vaizdą. Daroma išvada, kad atsakovo nurodymas, kad reklamoje turėjo būti nurodytas konkretus reklamuojamas alkoholinio gėrimo vaizdas ar jo tikslus pavadinimas, negali būti laikoma plečiamuoju įstatymo aiškinimu. Nagrinėjamu atveju įstatymas aiškiai ir imperatyviai nurodo, kad draudžiama alkoholinių gėrimų išorinė reklama, išskyrus alaus, alaus mišinių su nealkoholiniais gėrimais bei natūralios fermentacijos vyno ir sidro išorinę reklamą. Draudimas suformuluotas aiškiai ir tiksliai, kaip ir išimtis, t. y. kad leidžiama tik alaus, alaus mišinių su nealkoholiniais gėrimais bei natūralios fermentacijos vyno ir sidro išorinė reklama. Todėl jokių neaiškumų dėl to, kas įstatymo yra leidžiama, o kas yra draudžiama, negali kilti. Nagrinėjamu atveju netaikytinos LVAT 2011-05-27 nutartyje administracinėje byloje Nr. A444-2198/2011 suformuluotos Alkoholio kontrolės įstatymo normų aiškinimo ir taikymo taisyklės, nes nagrinėjama byla nėra analogiška administracinei bylai Nr. A444-2198/2011, kurioje buvo nagrinėjama dėl Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 6, 8 ir 11 punkto pažeidimų, t. y. dėl visai kitų pažeidimų, negu pareiškėja buvo nubausta nagrinėjamoje byloje.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovas pagrįstai pripažino pareiškėją pažeidus Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 4 dalį, nes iš pareiškėjos pateiktos reklamos turinio negalima identifikuoti, kad reklamuojamasbūtent tas alkoholinis gėrimas, kurio reklamąleidžia Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 4 dalyje nurodyta išimtis iš imperatyviai suformuluotos taisyklės.

Pareiškėja taip pat kelia baudos individualizavimo klausimą. Aiškina, kad paskirta bauda neproporcinga padarytam pažeidimui.

Atsakomybė už Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus nustatyta šio įstatymo 34 straipsnyje. Konkrečiai, 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad už šio Įstatymo 29 straipsnio reikalavimų nesilaikymą juridiniai asmenys ir užsienio juridinių asmenų filialai bei atstovybės baudžiami nuo 10 000 Lt iki 50 000 Lt bauda, už kiekvieną to paties reikalavimo pakartotinį pažeidimą, padarytą per dvejus metus nuo baudos paskyrimo, - nuo 50 000 Lt iki 100 000 Lt bauda. Pareiškėjai už pažeidimą skirta 15 000 Lt bauda, t. y. artima minimaliai. Tokia bauda parinkta, atsižvelgus į tai, kad pareiškėja pažeidimo nustatymui ir tyrimui nekliudė, t. y. ši aplinkybė įvertinta pareiškėjos atsakomybę lengvinančia. Taip pat atsižvelgta, kad pareiškėja už įvairius Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus bausta devynis kartus, kad reklama buvo skelbiama plačiu mastu Lietuvos teritorijoje, prieinama nepilnamečiams. Pareiškėjos atstovė nurodo, kad pareiškėja nebuvo baudžiama už tokį patį pažeidimą anksčiau. Atsakovas to ir neteigia, o nutarime nurodo, kad įmonių grupė Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus daro sistemiškai, yra 9 kartus bausta už įvairius Alkoholio kontrolės įstatymo reikalavimų pažeidimus, ir pagrįstai tai laiko pareiškėją neigiamai apibūdinančia aplinkybe.

Teismas daro išvadą, kad nuobauda paskirta laikantis Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 6 dalies, 7 dalies, 8 dalies reikalavimų, tinkamai individualizuota ir nėra pagrindo vadovaujantis Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 7 dalimi paskirtą baudą mažinti. Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes (dėl kurių atitinkama piniginė bauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė, nes neproporcinga padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga) ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę skirti mažesnę piniginę baudą nei šio straipsnio 2, 3, 4, 5 ir 6 dalyse nustatytos minimalios piniginės baudos. Tačiau nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių, dėl kurių paskirta bauda pareiškėjai būtų akivaizdžiai per didelė, nes neproporcinga padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga, nenustatyta. Į pareiškėjos atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad pareiškėja netrukdė pažeidimo nustatymui ir tyrimui, jau atsižvelgta skiriant baudą, todėl dar kartą ją vertinti nėra pagrindo. Daugiau pareiškėjos atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Sankcijos parinkimui reikšmės turi tokios aplinkybės, kaip pareiškėjos Alkoholio kontrolės įstatymo laikymasis. Nustatyta, kad pareiškėja už įvairius Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus buvo bausta devynis kartus (b. l. 113-140, atstovė teisme neneigė nurodytų pažeidimų). Ši aplinkybė nėra traktuojama, kaip pakartotinis įstatymo pažeidimas. Pagal Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 6 dalį, pakartotinis pažeidimas yra to paties įstatymo reikalavimas pažeidimas, padarytas per dvejus metus nuo baudos paskyrimo, ir už pakartotinį pažeidimą skiriama minimali bauda yra 50 000 Lt. Nagrinėjamu atveju šios aplinkybės vertintinos tik kaip neigiamai charakterizuojančios pareiškėją, rodančios, kad dėl įstatymo pažeidimų pareiškėja išvadų nedaro, skiriamos baudos neturi jai auklėjamojo, prevencinio poveikio. Pareiškėja yra vienas didžiausių ir seniai įkurtas ūkio subjektas, užsiimantis alkoholio verslu, todėl jai turėtų būti gerai žinomi alkoholio reklamos reikalavimai. Nuobaudai skirti neturi reikšmės, kad pažeidimas nesukėlė didelės žalos, nes Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 4 dalies sudėtis yra formali, taigi atsakomybę užtraukia normos pažeidimas. Pažeidimas yra plataus masto, nes reklama buvo pateikta šalies didžiuosiuose miestuose (b. l. 64-65), prieinama ir nepilnamečiams. Pareiškėja neteikė įrodymų apie sunkią įmonės finansinę padėtį, o bendra ūkio sunki ekonominė situacija nėra pagrindas mažinti pareiškėjai skiriamą baudą. Dėl nurodytų priežasčių nėra pagrindo išvadai, kad paskirta bauda yra akivaizdžiai per didelė, nes neproporcinga padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga. Kiekvienoje byloje aplinkybės, turinčios reikšmės išvadai dėl paskirtos baudos proporcingumo padarytam pažeidimui yra skirtingos, ir remtis pareiškėjos nurodomomis bylomis nėra pagrindo. Pareiškėjai pritaikyta atsakomybės priemonė yra teisinga, o baudos sumažinimas prieštarautų ne tik atsakomybės priemonės tikslams nubausti, auklėti ir užkirsti kelią naujiems pažeidimams, bet ir Alkoholio kontrolės įstatyme įtvirtintiems tikslams mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, jo prieinamumą, ypač nepilnamečiams, piktnaudžiavimą alkoholiu, jo daromą žalą sveikatai ir ūkiui, nustatyti teisės gaminti, parduoti, įvežti, importuoti ir eksportuoti šiame įstatyme reglamentuojamus alkoholio produktus suteikimo ūkio subjektams teisinius pagrindus.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad nėra pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą nutarimą.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kad išdėstyta, ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 – 87 straipsniais, 88 straipsnio1 punktu, 127 straipsniu, 129 straipsniu teismas

nusprendė:

Pareiškėjos įmonių grupės „Alita“ skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Halina Zaikauskaitė