Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Paaiškina, kad nesutinka su nutarimu pareiškėjai už Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 4 dalies pažeidimą skirti 15 000 Lt baudą. Priimdamas nutarimą Departamentas netinkamai aiškino ir taikė Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą teisės normą, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėja pateikė (užsakė) draudžiamą išorinę alkoholinių gėrimų reklamą. Šioje normoje nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje draudžiama išorinė alkoholio reklama, išskyrus alaus, alaus mišinių su nealkoholiniais gėrimais bei natūralios fermentacijos vyno ir sidro išorinę reklamą. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktika, kurioje aiškinama, kad negalima plečiamai aiškinti teisės normų, susijusių su atsakomybės nustatymu, taikymu ir nubaudimu, kad bet kokie draudimai turi būti suformuluoti aiškiai ir tiksliai, o iškilę neaiškumai aiškinami asmens, kurio atžvilgiu taikoma norma, naudai. Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalis nustato, kokiais atvejais alkoholio reklama yra draudžiama, o šių pagrindų nenustačius, ji laikytina leistina (LVAT 2011-05-27 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-2198/2011). Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 4 dalies norma nenustato, kad išorinėje alkoholinių gėrimų reklamoje privalo būti nurodomas konkretaus reklamuojamo alkoholinio gėrimo vaizdas ar jo tikslus pavadinimas. Minėta Alkoholio kontrolės įstatymo nuostata Lietuvos Respublikoje leidžia alaus, alaus mišinių su nealkoholiniais gėrimais bei natūralios fermentacijos vyno ir sidro išorinę reklamą, todėl tais atvejais, kai informacija yra pateikiama apie minėtus produktus, išorinė reklama negali būti laikoma draudžiama. Be to, atsižvelgiant į LVAT praktiką, visi iškilę neaiškumai dėl Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos teisės normos turėtų būti aiškinami atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Pažymi, kad pareiškėjos išorinėje reklamojebuvo reklamuojamas natūralios fermentacijos putojantis vynas „Alita“, kurio išorinė reklama, vadovaujantis Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 4 dalies nuostatomis, nėra draudžiama.Visiškai nepagrįsta Departamento išvada, kad iš pateiktos reklamos turinio negalima identifikuoti, kad reklamuojami būtent tie gėrimai, kurių reklamos nedraudžia Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 4 dalies nuostata. Pareiškėjos išorinėje reklamoje pavaizduota (1) putojančio vyno taurė, (2) sudaryta iš burbuliukų, kurie yra (3) gelsvos spalvos ir (4) virš taurės yra pateiktas užrašas „Alita“. Šių reklamos vaizdinių elementų visuma vienareikšmiškai patvirtina, kad minėtoje išorinėje reklamoje yra reklamuojamas putojantis vynas „Alita“.Pirma, išorinėje reklamoje pavaizduota taurė visuotinai yra naudojama geriant šampaną arba putojantį vyną, tokios formos taurė nėra skirta gerti alkoholinius gėrimus, kurių išorinė reklama yra draudžiama, t. y. degtinę, viskį, brendį, romą, likerį ir pan. Todėl kiekvienas vidutinis vartotojas aiškiai ir nedviprasmiškai supranta, kad minėtoje išorinėje reklamoje yra reklamuojamas putojantis vynas. Nutarimo argumentas, kad vidutinio vartotojo suvokimu pavaizduota taurė, atsižvelgiant į jos mastelį, gali būti suprantama kaip taurė, taurelė, stikliukas, stiklinė, į kuriuos gali būti įpilamas šampanas, putojantis vynas, brendis, viskis ar kiti alkoholiniai gėrimai, yra visiškai nepagrįstas. Bet kuris žmogus apie vaizduojamą objektą sprendžia, atsižvelgdamas į jo formas bei atskirų dalių proporcijas, ir mastelis objekto suvokimui esminės reikšmės neturi. Akivaizdu, kad atsižvelgiant į reklamoje vaizduojamos taurės pailgą formą, jos viršutinės dalies ir kojelės proporcijas, vartotojas negali susidaryti įspūdžio, kad reklamoje vaizduojama stiklinė ar stikliukas, skirtas gerti stipriuosius gėrimus. Be to, nagrinėjama išorinė pareiškėjos reklama buvo pakankamai didelio mastelio (t. y. kaip ir nutarime nurodoma 4 m x 8 m), jog vidutinis vartotojas galėtų aiškiai ir nedviprasmiškai suprasti, jog išorinėje reklamoje yra pavaizduota taurė, skirta gerti šampaną ar putojantį vyną. Antra, reklamoje vaizduojama taurė yra pripildyta gelsvos spalvos burbuliukų, vaizduojančių joje esantį gelsvos spalvos gėrimą. Būtent tokios spalvos ir būna putojantis vynas.Trečia, taurėje esantys burbuliukai sudaro įspūdį, jog taurėje pavaizduotas gėrimas yra prisodrintas anglies dvideginio dujomis, sukeliančiomis burbuliukų efektą. Anglies dvideginio dujomis prisodrintas gėrimas gali būti putojantis vynas, šampanas arba sidras, tačiau joks alkoholinis gėrimas, kurio išorinė reklama yra draudžiama, t. y. degtinė, viskis, brendis, romas, likeris ir pan., įprastai nėra prisodrinamas anglies dvideginio dujomis. Nutarime nurodoma aplinkybė, kad pareiškėja gamina putojantį alkoholinį gėrimą – degtinę „BOOM“, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad nagrinėjamoje išorinėje reklamoje gali būti reklamuojama degtinė, kadangi degtinė yra skaidrus gėrimas, o nagrinėjamoje reklamoje vaizduojamas gėrimas yra gelsvos spalvos, degtinė nėra geriama iš reklamoje pavaizduotos taurės, pareiškėjos gaminama degtinė yra žymima prekės ženklu „BOOM“, bet ne prekės ženklu „Alita“, o vartotojai gaminius identifikuoja būtent pagal prekės ženklą. Degtinė įprastai nėra prisodrinama anglies dvideginio dujomis, o pareiškėjos gaminamas alkoholinis gėrimas - degtinė „BOOM“ - yra visiškai naujas produktas, kuris nėra plačiai paplitęs tarp vartotojų. Todėl nėra pagrindo išvadai, kad vidutinis Lietuvos vartotojas reklamoje pavaizduotus burbuliukus galėtų sieti su šiuo gėrimu, ypač atsižvelgiant į tai, kad visi kiti reklamos vaizdiniai elementai nesukelia jokių asociacijų su degtine ar kitu stipriuoju gėrimu.Ketvirta, prekės ženklas „Alita“ yra gerai žinomas prekės ženklas putojančiam vynui žymėti. Kadangi putojantis vynas „Alita“ yra gaminamas nuo 1980 metų, Lietuvos visuomenėje prekės ženklas „Alita“ plačiausiai yra žinomas kaip žymuo, skirtas žymėti putojantį vyną „Alita“. Todėl kiekvienas vidutinis vartotojas, kaip jis yra apibrėžtas Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 2 straipsnio 13 dalyje (Vidutinis vartotojas – vartotojas, kuris yra pakankamai informuotas, protingai atidus ir apdairus, atsižvelgiant į socialinius, kultūrinius ir kalbinius veiksnius), reklamoje matydamas prekės ženklą „Alita“ kartu su putojančio vyno taure, neabejotinai supras, jog yra reklamuojamas būtent putojantis vynas „Alita“. Putojantis vynas „Alita“ yra natūralios fermentacijos vynas. Pareiškėjos gaminamo putojančio vynuogių vyno gamybos technologija yra panaši į šampano gamybą, skirtumas tas, kad natūrali antrinė vyno fermentacija (rūgimas) vyksta ne buteliuose, o hermetiškai uždarytuose rezervuaruose. Pagrindinė abu metodus vienijanti savybė yra ta, kad burbuliukų žaismas ir butelyje, ir didžiulėje cisternoje atsiranda natūralios fermentacijos metu dėl mielių poveikio, cukrui virtus anglies dvideginio dujomis. Taigi įmonių grupės „Alita“, AB gaminamas putojantis vynuogių vynas laikytinas natūralios fermentacijos alkoholiniu gėrimu Alkoholio kontrolės įstatymo 2 straipsnio 11 dalies prasme (Natūralios fermentacijos alkoholiniai gėrimai – gėrimai, kuriuose visas etilo alkoholis yra gautas alkoholio rauginimo būdu, toliau nedistiliuojant ir nepridedant alkoholio produktų, turinčių distiliuoto ar rektifikuoto etilo alkoholio). Kadangi Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 4 dalis nedraudžia išorinės natūralios fermentacijos alkoholinių gėrimų reklamos, pareiškėjai už ją negali kilti atsakomybė, numatyta Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 6 dalyje.Nagrinėjama išorinė reklama turi būti vertinama vidutinio vartotojo akimis. Vidutinis vartotojas turi būti suvokiamas kaip vartotojas, kuris yra pakankamai informuotas, protingai atidus ir apdairus, atsižvelgiant į socialinius, kultūrinius ir kalbinius veiksnius (Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 2 straipsnio 13 dalis, 1998 m. liepos 16 d. Europos Bendrijų Teisingumo Teismo sprendimas GutSpringenheide C-210/96, Rink., p. I-004657; 2001 m. rugsėjo 19 d. Pirmosios Instancijos Teismo sprendimas Procter&Gamble prieš VRDT T-118/00, Rink., p. II-02731). Vadovaujantis LVAT praktika, protingai atidus ir apdairus vartotojas neturėtų būti tapatinamas su įtariu bei nepasitikinčiu reklamos davėjo skleidžiama informacija vartotoju (LVAT 2008-07-03 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-997/2008). Todėl pripažintina, kad vidutinis Lietuvos vartotojas neabejotinai supranta, kad nagrinėjamoje pareiškėjos išorinėje reklamoje yra reklamuojamas putojantis vynas „Alita“. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, pareiškėja daro išvadą, kad nepateikė Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 4 dalyje draudžiamos išorinės alkoholio reklamos.

Atsakovas kritiškai vertinapareiškėjos skundo argumentus, kad Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 4 dalies norma nenustato, jog išorinėje alkoholio reklamoje privalo būti nurodomas konkretaus reklamuojamo alkoholinio gėrimo vaizdas ar jo tikslus pavadinimas. Išorinėje alkoholinių gėrimų reklamoje turi būti expréssisverbisžinoma, koks alkoholinis gėrimas yra reklamuojamas, kitu atveju Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 4 dalies norma virstų nefunkcionalia, o jos taikymas taptų neįmanomas. Pareiškėjos reklamoje pateiktas žodinis prekės ženklas „ALITA“, registruotas 2011-01-03 Lietuvos Respublikos prekių ženklų duomenų bazėje, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), 33 klasėje – svaigieji gėrimai (išskyrus alų). Visų alkoholinių gėrimų, jei aiškiai nenurodoma, kad tai yra reklama alkoholinio gėrimo, kurio reklamos nedraudžia Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 4 dalis, išorinė reklama yra draudžiama.

Atsakovas kritiškai vertinapareiškėjos argumentus, kad reklamoje pavaizduota putojančio vyno taurė, sudaryta iš burbuliukų, kurie yra gelsvos spalvos, ir virš taurės pateiktas užrašas „Alita“, patvirtina, kad reklamuojamas putojantis vynas „Alita“. Kiekvienu konkrečiu atveju pateikiama alkoholio reklama turi būti vertinama sistemiškai ir išorinės alkoholio reklamos draudimo kontekste, t.y. siekiant nustatyti visumą reikšmingų aplinkybių, alkoholinį gėrimą identifikuojančius požymius, ir tik tuomet padaryti išvadą dėl reklamuojamo alkoholinio gėrimo reklamos teisėtumo. Atsakovas neginčija, kad vienas iš daugelio pareiškėjos gaminamų alkoholinių gėrimų yra putojantis vynas „Alita“, kurio reklama pagal Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 4 dalį būtų leidžiama, tačiau, kad pateiktoje išorinėje alkoholio reklamoje reklamuojamas būtent šis alkoholinis gėrimas, pasakyti negalima. Visų pirma, vidutinis vartotojas reklamą vertina pagal tai, ką reklamoje akivaizdžiai mato ir supranta, bei kokias momentines asociacijas jam matomi vaizdiniai sukelia. Šiuo atveju, vidutiniam vartotojui yra akivaizdžiai matomas populiaraus prekės ženklo „Alita“ vaizdinys, kuris kiekvienam vartotojui gali būti siejamas tiek su brendžiu, tiek su alkoholiniais kokteiliais, tiek su putojančiais gėrimais ir vaizdinio abstrakcija. Vertinant alkoholio reklamos grafinius, vaizdinius ir spalvinius sprendimus, negalima pagrįstai teigti, kad reklamuojamas būtent natūralios fermentacijos ar kitas pagal Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 4 dalį leidžiamas reklamuoti alkoholinis gėrimas, kadangi reklamos plakate nėra požymių, leidžiančių identifikuoti alkoholinį gėrimą, pvz. alkoholinio gėrimo pavadinimo, pateikti užrašas/ nuoroda apie reklamuojamą produktą yra dviprasmiški ir neinformatyvūs. Atvirkščiai, reklamoje yra matyti minėtas prekės ženklas „Alita“, kuris apima svaigiuosius gėrimus (išskyrus alų), ir vaizdinio abstrakcija, t.y. pateiktas piešinys – stilizuota taurė, kuris nėra susietas nei su natūralios fermentacijos vynu, nei su alumi, nei su alaus mišiniais su nealkoholiniais gėrimais, nei su sidru. Be to, vidutinio vartotojo suvokimu pavaizduota taurė, nenusakant jos mastelio, gali būti suprantama kaip taurė, taurelė, stikliukas, stiklinė, į kuriuos gali būti įpilamas šampanas, putojantis vynas, brendis, viskis arkt. alkoholinis gėrimas. Taigi pavaizduota taurė jokiais būdais neatskleidžia ir juo labiau niekaip nesudaro įspūdžio, kad pavaizduota būtent putojančiam vynui skirta taurė. Pareiškėja jokių objektyvių įrodymų, paneigiančių atsakovo poziciją, nepateikė, remiasi svarstymais ir subjektyviu vertinimu. Be to, patvirtindama nutarimo pagrįstumą ir teisėtumą, Departamento duomenimis, pareiškėja pakoregavo ginčo reklamos maketą, Lietuvos Respublikos miestuose išorinė alkoholio reklama buvo papildyta alkoholinio gėrimo butelio atvaizdu.

Atsakovas kritiškai vertinapareiškėjos argumentus, kad pareiškėja yra gerai žinomas prekės ženklas putojančiam vynui žymėti. Pareiškėja nėra išimtinai putojančio vyno gamintojų lyderė. Pareiškėja yra plataus ir įvairių alkoholinių gėrimų asortimento gamintoja, tarp jų populiarių brendžio „Alita“, degtinės „Premium gera“, alkoholinių kokteilių „MIX“ gamintoja. Dėl to teiginiai, kad pareiškėja yra gerai žinoma putojančio vyno gamintoja, vidutinio vartotojo atžvilgiu yra klaidinantys ir atmestini.

Kritiškai atsakovas vertinair pareiškėjos argumentus, kad joks alkoholinis gėrimas, kurio išorinė reklama yra draudžiama, įprastai nėra prisodrinamas anglies dvideginio dujomis, kad pareiškėjos gaminama degtinė „BOOM“ nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad išorinėje reklamoje reklamuojama degtinė. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėja atsakovui bylos nagrinėjimo metu buvo pateikusi kitokį argumentą, kad joks alkoholinis gėrimas, kurio išorinė reklama yra draudžiama, natūraliai niekada nėra prisodrinamas anglies dvideginio dujomis. Tik nurodžius galimą sąsają su pareiškėjos gaminama putojančia degtine, pareiškėja savo poziciją pakeitė, todėl tokie argumentai yra vertintini kaip gynybinio pobūdžio, dėl to atmestini.Nagrinėjamu atveju, visiškai nepagrįsta eliminuoti su byla tiesiogiai susijusios faktinės aplinkybės, kad pareiškėja galėjo vykdyti su gaminamo alkoholinio gėrimo degtinės „BOOM“ susijusią marketingo programą. Pareiškėja yra naujo putojančio alkoholinio gėrimo degtinės „BOOM“ gamintoja, kuri pareiškėjos internetiniame puslapyje, adresu http://www.alita.lt/lt/akcijos?item=24, yra pristatoma kaip „Naujiena“: „Boom – pirmoji putojanti degtinė Lietuvoje. Tai visiškai naujas degtinės pateikimo būdas. Prisotinimas angliarūgšte visiškai pakeičia tradicinę degtinės sampratą”. Reklamos skleidimo principai yra reklamuojamo produkto žinomumas, populiarumas, reklamos pakartotinumas. Pareiškėjos pateiktos alkoholio reklamos tikslas yra populiarinti konkrečias prekes tarp vartotojų, ypač apie visiškai naujus produktus, vystyti alkoholinio gėrimo prekybos segmentą, atlikti reklaminę funkciją. Akivaizdu, kad pareiškėja siekė šio tikslo, todėl pagrįsta išvada, kad pareiškėja, tyčia siekdama suklaidinti vartotoją, išorinėje reklamoje nepateikė alkoholinio gėrimo identifikacinių požymių, pvz. pavadinimo, o nurodė tik prekės ženklą „Alita“. Atsakovui bylos medžiagos nagrinėjimo metu pareiškėja taip pat buvo nurodžiusi, kad ši išorinė reklama buvo pateikta siekiant reklamuoti būtent pareiškėjos gaminamus alkoholinius gėrimus. Todėl daro išvadą, kad išorinė alkoholio reklama, joje pateikus tik prekės ženklą „Alita“, kurio kvalifikacinė klasė apima svaigiuosius gėrimus (išskyrus alų), yra draudžiama pagal Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 4 dalį.

Paaiškina dėl ekonominės sankcijos teisėtumo. Nurodo, kad sankcija pareiškėjai paskirta laikantis Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 6 dalies, 7 dalies, 8 dalies reikalavimų. Departamentas, priimdamas nutarimą, vadovavosi teisingumo ir protingumo principais.Skirta bauda yra individualizuota atsižvelgiant į lengvinančias aplinkybes, pažeidimo pobūdį. Atsakovas savo kompetencijos ribose skyrė nuo baudos vidurkio link minimumo numatytą baudą, todėl nėra pagrindo teigti, kad skirta bauda yra per didelė padarytam pažeidimui. Ginčijamame nutarime konstatuota, kad pareiškėja Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimo nustatymui ir tyrimui nekliudė, tai laikytina atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis, į kurias atsižvelgiama mažinant baudos dydį nuo baudos vidurkio 30 000 litų iki minimumo. Pareiškėja yra vienas didžiausių ir seniai įkurtas ūkio subjektas, užsiimantis alkoholio verslu, kuriam turi būti puikiai žinomi alkoholio reklamos reikalavimai. Į aplinkybę, kad pareiškėja pažeidimo nustatymui ir tyrimui nekliudė, jau buvo atsižvelgta skiriant numatytą baudą link minimumo, dėl to pakartotinai vertinti tas pačias aplinkybes būtų nepagrįsta.Kritiškai vertinapareiškėjos argumentus, kad iki šiol nebuvo pažeidusi Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 4 dalies reikalavimo. Departamento duomenimis, Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus pareiškėja daro sistematiškai, yra devynis kartus bausta už įvairius Alkoholio kontrolės įstatymo reikalavimų pažeidimus, o tai vertintina kaip pareiškėją neigiamai charakterizuojanti aplinkybė. Be to, negali būti pagrįstas pareiškėjos argumentas, kad alkoholio reklama nėra padariusi didelės žalos, kadangi Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 4 dalis yra formalios teisės pažeidimo sudėties.Šiam pažeidimui nustatyti užtenka fakto, kad buvo pažeista teisinė tvarka, nelaukiant, kol atsiras reali žala. Baudos sumažinimas prieštarautų Alkoholio kontrolės įstatymo įtvirtintiems tikslams. Ekonominė sankcija nelaikytina akivaizdžiai neteisinga, atsižvelgiant į tai, kokias vertybes saugo Alkoholio kontrolės įstatymas.

Pareiškėja įmonių grupė „Alita“ AB neginčija faktinių aplinkybių, kad pagal jos užsakymą buvo pagaminta ir iškabinta išorinė alkoholinio gėrimo reklama (b. l. 41-65), t. y. ant pastato,esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, sienos buvo pakabintas apie 4 m x 8 m dydžio stendas, kurio viršuje, baltoje juostoje patalpintas įspėjamasis tekstas ,,Vartodami alkoholį rizikuojate savo sveikata šeimos ir visuomenės gerove“. Žemiau žaliame fone baltai užrašyta ,,Alita“. Po šiuo užrašu, lapais, gėlėmis ir paukščiais išmargintame fone pavaizduoti taurės forma išdėstyti šviesūs burbulai ir po jais plakato apačioje stambiu šriftu baltai užrašyta: ,,Ruduo lengvai“ (b. l. 38). Analogiška reklama taip pat buvo pateikta ir šalia pastato (duomenys neskelbtini) pr. 28, Vilniuje, pastatytame ant šaligatvio reklaminiame apvaliame stove (b. l. 38). Pati pareiškėja patvirtino, kad tokia reklama pateikiama nuo 2011-10-03 Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio miestų vietose, nurodytose, įskaitant, bet neapsiribojant, reklamos vietų sąraše (b. l. 41). Pareiškėja taip pat neneigia, kad reklama skelbiama komerciniu tikslu, tik aiškina, kad reklamuojamas yra gerai žinomas produktas, Alitos pavadinimo natūralios fermentacijos putojantis vynas.

Dėl nurodytos reklamos, kaip pažeidžiančios Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 4 dalies nuostatas, pareiškėjai 2011-11-02 buvo surašytas protokolas. Protokole nurodyta, kad reklamoje pateiktas žodinis prekės ženklas „ALITA“ registruotas 33 Tarptautinės prekių ir paslaugų klasifikacijos klasėje – svaigieji gėrimai (išskyrus alų), registracijos numeris Lietuvos Respublikos prekių ženklų duomenų bazėje (duomenys neskelbtini), registracijos data 2001-01-03. Nurodyta klasė apima ir alkoholinius gėrimus, kurių išorinė reklama yra leidžiama su nustatytu įspėjamuoju tekstu apie žalingą alkoholio poveikį sveikatai, ir alkoholinius gėrimus, kurių išorinė reklama yra draudžiama (degtinė, likeris, brendis, romas, viskis ir kt.).Iš pateiktos reklamos turinio negalima identifikuoti, kad reklamuojami būtent tie gėrimai, kurių reklamos nedraudžia Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 4 dalis, todėl išorinėje reklamoje pateikus alkoholinių gėrimų, kurių išorinė reklama yra draudžiama, prekės ženklą, pažeistas Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 4 dalies reikalavimas. Protokole nurodyta, kad atsakomybė numatyta Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 6 dalyje (b. l. 36). Remdamasis protokolu, pareiškėjos paaiškinimais ir surinktais įrodymais Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas 2011-11-17 priėmė nutarimą Nr. ATK2-74/11 pripažinti pareiškėją pažeidusAlkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 4 dalies nuostatas, už pažeidimą skyrė pareiškėjai 15 000 Lt baudą (b. l. 91-94).

Ginčas byloje iš esmės yra dėl pateiktos alkoholio reklamos teisėtumo. Pareiškėja aiškina pateikusi Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 4 dalyje leidžiamą alkoholio reklamą, nes reklamavo natūralios fermentacijos vyną – putojantį vyną „Alita“. Atsakovas nurodo, kad išorinėje alkoholinių gėrimų reklamoje turi būti aiškiai nurodoma, koks alkoholinis gėrimas yra reklamuojamas, kad būtų galima identifikuoti, ar reklamuojamas Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 4 dalyje leidžiamas reklamuoti alkoholinis gėrimas.