- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-10-29
- Bylos Nr.
- N-756-1167-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Virgilijus Valančius (pirm.), Romanas Klišauskas, Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pran.)
- Kategorijos
- 47.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Romano Klišausko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apskrities skyriaus apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutarimo I. Č. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apskrities skyriaus vyresnysis tyrėjas 2009 m. kovo 12 d. surašė I. Č. administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad 2009 m. kovo 5 d., atlikus azartinius lošimus organizuojančios UAB „Nesė“ patikrinimą, buvo nustatyta, jog UAB „Nesė“ direktorė I. Č. neužtikrino, kad lošimo namuose, esančiuose Turgaus g. 1/Teatro a. 9, Klaipėdoje, būtų laikomasi Pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevenciją reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų: UAB „Nesė“ nuo 2008 m. birželio 1 d. iki 2009 m. vasario 1 d. neregistravo visų asmenų, keičiančių grynuosius pinigus į žetonus arba žetonus į pinigus, ir nesuderino žurnalų pildymo ir administravimo tvarkos su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos. Tokiu būdu I. Č. pažeidė Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 9 straipsnio 4 dalies ir Valstybinės lošimų priežiūros komisijos 2008 m. gruodžio 17 d. nutarimu Nr. N-349 patvirtintų Azartinius lošimus organizuojančioms bendrovėms skirtų nurodymų, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui (toliau – ir Nurodymai) 4.6 punkto reikalavimus. I. Č. veika protokole buvo kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 172¹⁴ straipsnį.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009 m. balandžio 23 d. nutarimu nutraukė I. Č. administracinio teisės pažeidimo bylą. Teismas nutarime nurodė, jog Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad azartinius lošimus organizuojančios bendrovės privalo patikrinti kliento, įeinančio į lošimo namus (kazino), tapatybę ir jį registruoti, taip pat jį registruoti, kai jis keičia grynuosius pinigus į žetonus arba žetonus į grynuosius pinigus. Šioje normoje nėra nurodyta konkreti pinigų suma, nuo kurios turi būti vykdoma registracija. Valstybinės lošimų priežiūros komisijos 2008 m. gruodžio 17 d. nutarimu Nr. N-349 patvirtintų Nurodymų 4.6 punkte nustatyta, kad lošimus lošimo namuose (kazino) organizuojančių bendrovių vadovai patys nustato, suderinę su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, registracijos žurnalo(-ų) pildymo ir administravimo tvarką. Administracinės teisės pažeidimo protokolas I. Č. surašytas dėl netinkamo asmenų registravimo laikotarpiu nuo 2008 m. birželio 1 d. iki 2009 m. vasario 1 d. Tačiau Valstybinės lošimų priežiūros komisijos nutarimas Nr. N-349 buvo priimtas tik 2008 m. gruodžio 17 d. „Valstybės žiniose“ šis nutarimas buvo paskelbtas 2008 m. gruodžio 31 d. Todėl iki 2009 m. sausio 1 d. galiojo Valstybinės lošimų priežiūros komisijos 2005 m. rugsėjo 30 d. nutarimas Nr. N-196 „Dėl azartinius lošimus organizuojančioms bendrovėms skirtų nurodymų, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui“. Valstybinės lošimų priežiūros komisijos 2005 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. N-196 patvirtintų Nurodymų 16.2 punkte nustatyta, kad lošimus organizuojančios bendrovės vadovo paskirtas darbuotojas, atsakingas už registrų tvarkymą ir informacijos pateikimą Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, privalo tvarkyti tokį registrą: asmenų, kurie arba keičia grynuosius pinigus į žetonus, arba įmoka, arba laimi sumą, viršijančią 3 500 litų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta. Todėl UAB „Nesė“ pagrįstai iki Valstybinės lošimų priežiūros komisijos nutarimo Nr. N-349 įsigaliojimo vadovavosi šia nuostata ir registravo žetonų keitimo į grynuosius pinigus ir atvirkščiai operacijas tik nuo 3 500 litų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką taikant įstatymus yra konstatavęs, kad tuo atveju, kai teisės norminiai aktai aiškios tvarkos, leidžiančios teisinių santykių subjektams aiškiai suvokti savo teises ir pareigas, dėl teisinio reglamentavimo spragų ar kitų priežasčių nenustato, atsakomybė už tokios tvarkos pažeidimą negali būti taikoma. Teisiniai draudimai ar įpareigojimai, už kurių nesilaikymą gali būti taikoma griežta atsakomybė, turi būti formuluojami nedviprasmiškai. Teisinis reglamentavimas turi būti perregimas, suvokiamas ir visiškai suprantamas visiems teisinių santykių subjektams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byla Nr. N12-150/04). Už administracinio teisės pažeidimo padarymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jo veikoje yra kaltė (ATPK 9 straipsnio 1 dalis). Kaltė yra būtinas administracinio teisės pažeidimo sudėties subjektyviosios pusės požymis. Kaltės turinį sudaro psichinis asmens santykis su teisinę reikšmę turinčiais veikos požymiais, pavojingais padariniais ir situacija, kuriai esant padarytas administracinės teisės pažeidimas. Iš byloje esančios ir teismo posėdžio metu ištirtos medžiagos matyti, kad I. Č. vadovaujama UAB „Nesė“ pasinaudojo teise konsultuotis dėl minėtų teisės aktų tinkamo įgyvendinimo ir, gavusi oficialų išaiškinimą iš Valstybinės lošimų prevencijos komisijos, nuo 2009 m. vasario 1 d. klientų registraciją pradėjo vykdyti pagal naują tvarką, t. y. elektroniniu būdu. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, taip pat į tai, kad nesant aiškaus teisinio reguliavimo, visos abejonės turi būti traktuojamos traukiamo atsakomybėn asmens naudai (in dubio pro reo), darytina išvada, kad dėl ATPK 172¹⁴ straipsnyje numatyto ir administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyto pažeidimo I. Č. kaltės nėra.
II.
Apeliaciniu skundu Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apskrities skyrius prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutarimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliantas nurodo, jog nuo 2008 m. birželio 1 d. galiojanti Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 9 straipsnio 4 dalies redakcija nustato, kad azartinius lošimus organizuojančios bendrovės privalo patikrinti kliento, įeinančio į lošimo namus (kazino), tapatybę ir jį registruoti, taip pat jį registruoti, kai jis keičia grynuosius pinigus į žetonus arba žetonus į grynuosius pinigus. Šios įstatymo nuostatos nenumato konkrečios sumos, nuo kurios klientas turi būti registruojamas, tačiau įstatymas taip pat nenumato, kad tokią sumą nustato poįstatyminiai teisės aktai. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. birželio 5 d. nutarimu Nr. 562 patvirtintų Kliento atliktų piniginių operacijų bei įtartinų ir neįprastų piniginių operacijų ir sandorių registracijos žurnalų tvarkymo taisyklių (toliau – ir Registracijos taisyklės), įsigaliojusių nuo 2008 m. birželio 20 d., 8 punktas taip pat nustato, kad klientų, keičiančių grynuosius pinigus į žetonus arba žetonus į grynuosius pinigus, registracija turi būti vykdoma nepriklausomai nuo sumos. Todėl, apelianto nuomone, nuo 2008 m. birželio 1 d. (kai įsigaliojo aukščiau nurodytos Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 9 straipsnio 4 dalies nuostatos) UAB „Nesė“ klientų, keičiančių grynuosius pinigus į žetonus arba žetonus į grynuosius pinigus, registraciją privalėjo vykdyti nepriklausomai nuo sumos. Apelianto nuomone, paminėtos Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo bei Registracijos taisyklių nuostatos yra pakankamai aiškios. Todėl UAB „Nesė“ direktorės I. Č., turėjusios užtikrinti aukščiau nurodytą klientų registravimo tvarką, kaltė šiuo atveju yra akivaizdi. Apeliantas taip pat nurodo, kad vadovaujantis Registracijos taisyklių 13 punktu, UAB „Nesė“ direktorė I. Č. privalėjo suderinti su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba ir patvirtinti UAB „Nesė“ registracijos žurnalo pildymo ir administravimo tvarką. Ši pareiga nėra įvykdyta. Tačiau teismas dėl šio pažeidimo, nurodyto administracinio teisės pažeidimo protokole, nepasisakė. Apeliantas pažymi, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos susirašinėjimas su UAB „Nesė“ dėl registracijos žurnalo pildymo ir administravimo tvarkos suderinimo vyksta iki šiol, tačiau į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pateiktas pastabas nėra atsižvelgiama nepateikiant jokių motyvų. Apelianto nuomone, I. Č. vadovaujama UAB „Nesė“ sąmoningai vilkina registracijos žurnalo pildymo ir administravimo tvarkos suderinimą su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba ir tokios tvarkos patvirtinimą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apskrities skyriaus apeliacinį skundą I. Č. prašo palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutarimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 9 straipsnio 4 dalis nenumato minimalios sumos, nuo kurios turi būti atliekama privaloma klientų, keičiančių grynuosius pinigus į žetonus arba žetonus į grynuosius pinigus, registracija. O Azartinių lošimų įstatymo 20 straipsnio 1 dalis numato, kad lošimų organizatorius Vyriausybės nustatyta tvarka privalo registruoti asmenis, kurie arba keičia grynuosius pinigus į žetonus, arba įmoka, arba laimi sumą, viršijančią 3 500 Lt ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta. Todėl UAB „Nesė“ vadovavosi aukščiau nurodytomis Azartinių lošimų įstatymo nuostatomis. Valstybinės lošimų priežiūros komisijos 2008 m. gruodžio 17 d. nutarimu Nr. 349 patvirtinti Nurodymai buvo paskelbti „Valstybės žiniose“ ir įsigaliojo tik 2009 m. vasario 28 d. Be to, šiuose Nurodymuose taip pat nebuvo nustatyta minimali suma, nuo kurios turi būti vykdoma klientų registracija. Todėl apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad iš Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 9 straipsnio nuostatų UAB „Nesė“ direktorė turėjo aiškiai suprasti, kad privaloma registruoti visus klientus, kurie keičia grynuosius pinigus į žetonus ir atvirkščiai, nepriklausomai nuo sumos. I. Č. taip pat pažymi, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nėra nurodytas teisės aktas, kurį ji pažeidė nesuderinusi žurnalų pildymo ir administravimo tvarkos su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba. Tokio teisės akto nenurodė ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos atstovas, dalyvavęs teismo posėdyje. Be to, teismui buvo pateikti rašytiniai įrodymai, kad UAB „Nesė“ 2008 m. gegužės 30 d. pateikė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai Kliento tapatybės nustatymo, atliekamų operacijų su pinigais ir sandorių registrų pildymo ir administravimo tvarkos projektą bei nurodė asmenų, kurie organizuos įstatymo nustatytų pinigų plovimo prevencijos priemonių įgyvendinimą, pavardes. Tačiau UAB „Nesė“ 2008 m. liepos 3 d. gavo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos raštą Nr. 25/10-4-3496, kuriame buvo nurodyta, kad dar laukiama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo dėl Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo taikymo. Antrasis raštas Nr. 407/08 Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai buvo pateiktas 2008 m. rugpjūčio 3 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba atsakė bendrovei tik 2008 m. gruodžio 22 d. raštu Nr. 25/10-4- 6491, tačiau jokių konkrečių nurodymų nepateikė. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laikotarpiu dar negaliojo Valstybinės lošimų priežiūros komisijos nutarimas Nr. 349 dėl aiškios kliento tapatybės nustatymo, atliekamų piniginių operacijų ir sandorių registrų pildymo ir administravimo tvarkos, todėl apelianto minimas žurnalas dar nebuvo pilnai suderintas su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba. Iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos 2008 m. gruodžio 22 d. rašto Nr. 25/10-4-6491 matyti, kad šiai tarnybai taip pat nebuvo aiški minėtų žurnalų pildymo metodika.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
ATPK 172¹⁴ straipsnyje nustatyta, kad pinigų plovimo prevenciją reglamentuojančių Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų arba Lietuvos banko teisės aktų pažeidimas – užtraukia baudą įmonių, įstaigų ir organizacijų vadovams nuo 1 000 iki 2 000 litų. Šio straipsnio dispozicija yra banketinė, nukreipianti į pinigų plovimo prevenciją reglamentuojančius teisės aktus ir į Lietuvos banko teisės aktus.
Nagrinėjamu atveju I. Č. kaltinama Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 9 straipsnio 4 dalies ir Valstybinės lošimų priežiūros komisijos 2008 m. gruodžio 17 d. nutarimu Nr. N-349 patvirtintų Azartinius lošimus organizuojančioms bendrovėms skirtų nurodymų, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui 4.6 punkto pažeidimu.
I. Č. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad jos vadovaujama UAB „Nesė“, organizuojanti azartinius lošimus, lošimo namuose, esančiuose Turgaus g. 1/Teatro a. 9, Klaipėdoje, nuo 2008 m. birželio 1 d. iki 2009 m. vasario 1 d. neregistravo visų asmenų, keičiančių grynuosius pinigus į žetonus arba žetonus į pinigus.
Byloje nustatyta, kad aukščiau nurodytu laikotarpiu UAB „Nesė“ lošimo namuose, esančiuose Turgaus g. 1/Teatro a. 9, Klaipėdoje, buvo registruojami asmenys, keičiantys grynuosius pinigus į žetonus ir žetonus į grynuosius pinigus, jei jų suma viršijo 3 500 litų (b. l. 4, 21-28).
Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje, kuri įsigaliojo nuo 2008 m. birželio 1 d., nustatyta, kad azartinius lošimus organizuojančios bendrovės privalo patikrinti kliento, įeinančio į lošimo namus (kazino), tapatybę ir jį įregistruoti, taip pat jį registruoti, kai jis keičia grynuosius pinigus į žetonus arba žetonus į grynuosius pinigus. Bylai aktualiu laikotarpiu (nuo 2008 m. birželio 1 d. iki 2009 m. vasario 1 d.) galiojusi Azartinių lošimų įstatymo 20 straipsnio 1 dalis (2003 m. lapkričio 25 d. įstatymo Nr. IX-1843 redakcija) numatė, kad lošimų organizatorius Vyriausybės nustatyta tvarka privalo registruoti asmenis, kurie arba keičia grynuosius pinigus į žetonus, arba įmoka, arba laimi sumą, viršijančią 3 500 litų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta. Tuo metu galiojusių Valstybinės lošimų priežiūros komisijos 2005 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. N-196 patvirtintų Azartinius lošimus organizuojančioms bendrovėms skirtų nurodymų, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui, 16.2 punkte taip pat buvo nustatyta, kad lošimus organizuojančios bendrovės vadovo paskirtas darbuotojas, atsakingas už registrų tvarkymą ir informacijos pateikimą Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, privalo tvarkyti asmenų, kurie arba keičia grynuosius pinigus į žetonus, arba įmoka, arba laimi sumą, viršijančią 3 500 litų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta.
Administracinio teisės pažeidimo protokole minimi Azartinius lošimus organizuojančioms bendrovėms skirti nurodymai, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui, patvirtinti Valstybinės lošimų priežiūros komisijos 2008 m. gruodžio 17 d. nutarimu Nr. N-349, įsigaliojo tik nuo 2009 m. vasario 1 d. Todėl šių Nurodymų nuostatos, susijusios su klientų, lošimo namuose (kazino) keičiančių grynuosius pinigus į žetonus arba žetonus į grynuosius pinigus, registravimu, nėra aktualios šioje byloje, kadangi, kaip jau buvo minėta, protokole rašoma apie klientų registravimą laikotarpiu nuo 2008 m. birželio 1 d. iki 2009 m. vasario 1 d.
Tokiu būdu, bylai aktualiu laikotarpiu galiojusi Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 9 straipsnio 4 dalis numatė bendrą azartinius lošimus organizuojančių bendrovių pareigą registruoti klientus, kai jie keičia grynuosius pinigus į žetonus arba žetonus į grynuosius pinigus. Šiame įstatymo straipsnyje nebuvo tiesiogiai numatyta, kad azartinius lošimus organizuojanti bendrovė turi registruoti visus klientus, nepriklausomai nuo keičiamų pinigų sumos. Todėl, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas, bylai aktualiu laikotarpiu galiojusias Azartinių lošimų įstatymo 20 straipsnio 1 dalies (2003 m. lapkričio 25 d. įstatymo Nr. IX-1843 redakcija) ir Valstybinės lošimų priežiūros komisijos 2005 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. N-196 patvirtintų Nurodymų 16.2 punkto nuostatas (numačiusias, kad klientai registruojami tuo atveju, kai keičiamų pinigų suma viršija 3 500 litų), negalima teigti, kad šiuo laikotarpiu galiojusiuose teisės aktuose buvo aiškiai ir nedviprasmiškai nustatyta bendrovių, organizuojančių azartinius lošimus pareiga registruoti visus klientus, keičiančius grynuosius pinigus į žetonus arba žetonus į grynuosius pinigus, nepriklausomai nuo sumos. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos apeliaciniame skunde minimas Vyriausybės 2008 m. birželio 5 d. nutarimu Nr. 562 patvirtintų Kliento atliktų piniginių operacijų bei įtartinų ir neįprastų piniginių operacijų ir sandorių registracijos žurnalų tvarkymo taisyklių 8 punktas numato, kad azartinius lošimus organizuojančios bendrovės privalo tvarkyti klientų, keičiančių grynuosius pinigus į žetonus arba žetonus į grynuosius pinigus, registracijos žurnalą, t. y. šis Taisyklių punktas nustato tik bendrą azartinius lošimus organizuojančių bendrovių pareigą tvarkyti tokį žurnalą, tačiau nei šis, nei kiti Taisyklių punktai nedetalizuoja, ar keičiantys grynuosius pinigus į žetonus arba žetonus į grynuosius pinigus klientai turi būti registruojami visais atvejais, ar tik tuo atveju, kai keičiamų pinigų suma viršija 3 500 litų, kaip buvo numatyta Azartinių lošimų įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje ir Valstybinės lošimų priežiūros komisijos 2005 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. N-196 patvirtintų Nurodymų 16.2 punkte.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. rugsėjo 22 d. nutartyje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N6-1313/2006 yra pažymėta, kad tuo atveju, kai teisės norminiai aktai aiškios tvarkos, leidžiančios teisinių santykių subjektams aiškiai suvokti savo teises ir pareigas, dėl teisinio reglamentavimo spragų ar kitų priežasčių nenustato, atsakomybė už tokios tvarkos pažeidimą negali būti taikoma. Teisiniai draudimai ar įpareigojimai, už kurių nesilaikymą gali būti taikoma griežta atsakomybė, turi būti formuluojami nedviprasmiškai. Teisinis reglamentavimas turi būti perregimas, suvokiamas visiems teisinių santykių subjektams (Administracinių teismų praktika Nr. 10, 2007 m., p. 67-75). Todėl, atsižvelgiant į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylą dalyje dėl asmenų, keičiančių grynuosius pinigus į žetonus arba žetonus į pinigus, registravimo laikotarpiu nuo 2008 m. birželio 1 d. iki 2009 m. vasario 1 d. Naikinti pirmosios instancijos teismo nutarimą šioje dalyje nėra pagrindo. Tačiau pirmosios instancijos teismas priimtame nutarime iš esmės nepasisakė dėl kito pažeidimo, kurio padarymu kaltinama UAB „Nesė“ vadovė I. Č.. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad UAB „Nesė“ direktorė I. Č. nesuderino žurnalų pildymo ir administravimo tvarkos su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo turinio, pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino, ar šiuo atveju, nesuderinus žurnalų pildymo ir administravimo tvarkos su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (jei būtų nustatyta, kad tokia žurnalo pildymo tvarka iš tikrųjų nebuvo suderinta), buvo pažeisti kokių nors teisės aktų reikalavimai ir, ar I. Č. gali būti traukiama administracinėn atsakomybėn už tokį pažeidimą. Todėl šioje dalyje pirmosios instancijos teismo nutarimas naikintinas ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1, 3 punktais, teisėjų kolegija
nutaria:
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apskrities skyriaus apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutarimo dalį, kuria byla dėl Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 9 straipsnio 4 dalies pažeidimo I. Č. atžvilgiu yra nutraukta, palikti nepakeistą.
Kitą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutarimo dalį panaikinti, ir grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą šioje dalyje iš naujo nagrinėti Klaipėdos miesto apylinkės teisme.
Nutartis neskundžiama.