Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:

M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 155 straipsnio 2 dalį (19 veikų), 145 straipsnio 2 dalį (4 veikos),

G. Š., asmens (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), netekėjusi, aukštojo išsilavinimo, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 155 straipsnio 2 dalį (2 veikos),

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. L. buvo kaltinamas privataus kaltinimo tvarka tuo, kad jis:

iš mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) į G. Š. priklausantį mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) įvairiu laikotarpiu nuo 2013 m. lapkričio 2 d. iki 2014 m. vasario 9 d. išsiuntė eilę trumpųjų SMS žinučių kuriomis įžeidė ir pažemino ją bei jos tėvus ir taip padarė devyniolika nusikalstamų veikų, numatytų BK 155 straipsnio 2 dalyje:

1. 2013 m. lapkričio 2 d. 22:32 val. iš M. L. gavo trumpąją SMS žinutę su tekstu: „D...be esi !! As tau prižadu tu verksi uz tai ka <...> su savo padugnėm padarei!“;

2. 2013 m. lapkričio 2 d. 20:08 val. – „<...> esi užsirašyk ta sau ant kaktos!“;

3. 2013 m. lapkričio 2 d. 14:33 val. – „Kiaule“;

4. 2013 m. lapkričio 2 d. 12:23 val. – „Tu per prasta mano vaikui motina“;

5. 2013 m. lapkričio 9 d. 03:55 val. – „Padugnes! Sau ant kaktos!“, „Lope tu rink pinigus! As tau. Prižadu!!“, „Tik pašok pasokam lochai tu ir tavo vyras jeigu nesugebi savo tupos dukros sudėlioti as tau jums niekada neatleisiu lopai jus!“;

6. 2013 m. lapkričio 23 d. 03:11 val. – „Durniukau:) Durnius esi <...> lopinys“;

7. 2013 m. lapkričio 23 d. 01:44 val. – „<...> tokie myzniai esat kad ragelius bijot kelt?“;

8. 2014 m. sausio 31 d. 22:52 val. – „Esi sudo krūva ir tavo aplinka man tokia galvojau ir beveik payikejau“;

9. 2014 m. sausio 31 d. 22:53 val. – „<...> vapse“;

10. 2014 m. sausio 31 d. 23:25 val. – „Sudo gabalai tavo tėvai seneliai visi yra“;

11. 2014 m. sausio 31 d. 23:34 val. – „Tavo tėvas ir motina sudai“;

12. 2014 m. sausio 31 d. 23:39 val. – „Veidmaine durne esi ir tiek“;

13. 2014 m. sausio 31 d. 23:43 val. – „Tu ir tavo urodai nedrisk <...> prie manes dėl dukros“;

14. 2014 m. sausio 31d. 23:44 val. – „Mole esi <...>“;

15. 2014 m. vasario 8 d. 20:29 val. – „ Tu luzure <...> esi“;

16. 2014 m. vasario 8 d. 21:36 val. – „As nežinau man trūksta zodziu lusna <...> dar soki cia“;

17. 2014 m. vasario 8 d. 22:23 val. – „Padugnes“;

18. 2014 m. vasario 9 d. 00:14 val. – „Nu šitos lopes <...> tavo motinos nr netycia istryniau perduok <...> ji eina“;

19. 2014 m. vasario 9 d. 00:31 val. – „ Tu <...> vargse nori kažko is manes eik n...>“, t.y. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 155 straipsnio 2 dalyje.

Be to M. L. buvo kaltinamas tuo, kad jis iš mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) į G. Š. priklausantį mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) įvairiu laikotarpiu nuo 2013 m. lapkričio 2 d. iki 2014 m. vasario 9 d. išsiuntė eilę trumpųjų SMS žinučių kuriomis terorizavo ją grasindamas sutrikdyti jos sveikatą, tokiu būdu padarydamas keturias nusikalstamas veikas:

1. 2013 m. lapkričio 2 d. 22:32 val. iš M. L. gavo trumpąją SMS žinutę su tekstu: „D...be esi!! As tau prižadu tu verksi uz tai ka <...> su savo padugnėm padarei!“;

2. 2013 m. lapkričio 2 d. 20:08 val. – „As tai ir sau prisiekiu sumurgdysiu tave i toki suda kad nesapnavus esi uz dukra.“;

3. 2014 m. sausio 31 d. 22:21 val. – „Ir tik pirstelkit jus ypac motina tavo ir tėvas as taip padėsiu jus i vieta uz dukra uz jos trauma kad nesuprasi“;

4. 2014 m. sausio 31 d. 22.46 val. – „Ir kai sutiksiu ir i snuki duosiu“.

G. Š. priešpriešiniu privataus kaltinimo skundu buvo kaltinama tuo, kad ji iš jai priklausančios elektroninio pašto dėžutės (duomenys neskelbtini) į M. L. priklausančią elektroninio pašto dėžutę (duomenys neskelbtini) įvairiu laikotarpiu nuo 2013 metų pradžios iki 2014 m. kovo 16 d. išsiuntė elektroninius laiškus, kuriais įžeidė ir pažemino jį:

1. 2013 m. vasario 24 d. elektroniniu laišku G. Š. (duomenys neskelbtini) parašė: „Tu ne vyras o teliukas, vaikas mamos...Esi tik butaforija“;

2. 2014 m. kovo 16 d. elektroniniu laišku G. Š. (duomenys neskelbtini) parašė: „esi veidmainis, melagis ir jokio nuoširdumo savyje neturintis žmogus“.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos BK 155 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neviešai įžeidė žmogų. Įžeidimas pagal objektyviuosius požymius (BK 155 str. 1 d.) yra tyčinis viešas kito žmogaus užgaulus pažeminimas veiksmu, žodžiu ar raštu; įžeidimas žodžiu ar raštu – tai neigiamas, nepadorus žmogaus įvertinimas, žeminantis žmogų jo paties ar kitų žmonių akyse, kito žmogaus prestižo paniekinimas; įžeidimo atveju neigiamai, nepadoriai, užgauliai formuluojant atsiliepiama apie žmogaus asmenybę, jo savybes, būdą; įžeidimas veiksmu – tai žeminantis poelgis, visuomet padaromas užgaulia forma, pvz., antausis, spjūvis, nepadorūs gestai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, jog nepaneigiant šių tezių, atkreiptinas dėmesys į tai, kad įžeidimo kriminalizavimas baudžiamojoje teisėje vis dėlto nėra besąlyginis, nemažai žeidžiančio pobūdžio žodžių ir veiksmų priskirta administracinių teisės pažeidimų kategorijai (Administracinių teisės pažeidimų kodekso 51(10),174, 186(2), 187, 189(4), 214(6) straipsniai), be to, toks elgesys gali būti vertinamas kaip deliktas, užtraukiantis pažeidėjui civilinę atsakomybę (Civilinio kodekso 6.245, 6.263 straipsniai). Todėl, inkriminuojant įžeidimą kaip nusikalstamą veiką, visada būtina įsitikinti, ar padaryta veika pagal jos objektyvių ir subjektyvių požymių turinį bei pasireiškimą yra tokio pavojingumo laipsnio, kad vertinant ją pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas būtų pagrįstas baudžiamosios teisės priemonių taikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-396/2009). Tai ypač aktualu, kai vertinami konflikto, barnio ar kitos stresinės situacijos sąlygomis išsakyti nemalonūs žodžiai ar atlikti nedraugiški veiksmai. Tokiu atveju visada būtina atsižvelgti ne vien tik į asmens, pasijutusio pažemintu, subjektyvų įvykio vertinimą, bet ir atlikto veiksmo objektyvų pavojingumą, leidžiantį veiką laikyti nusikalstama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-95-788/2015).

Bylos šalių privataus kaltinimo skunduose nurodytomis aplinkybėmis ir parodymais teisiamajame posėdyje nustatyta, kad M. L. ir G. Š. kartu gyveno apie 6 metus, 2012-09-22 jiems gimė dukra I. K.. Po dukros gimimo praėjus keliems mėnesiams M. L. išsikraustė iš G. Š. tėvų namų, G. Š. iniciatyva Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo ginčo teisena pradėta civilinė byla dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo. M. L. patvirtino, kad tai jis iš savo telefono parašė G. Š. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuotas žinutes, kuriose vartojami žodžiai „dalb...“, „suka“, „kiaule“, „padugnes“, „lochai“, „tupa dukra“, „p..bolai“, „lopai“, „šudo krūva“, „durne“, „urodai“, „mole“, „luzure“, „lusna“, „sup... vargse“, bei necenzūriniai rusiški keiksmažodžiai, ir šie žodžiai gali būti laikomi įžeidžiančiais ir žeminančiais, tačiau šiuo atveju reikšminga yra tai, kokiame kontekste jie pasakyti. Kaip matyti iš pateiktų elektroninių laiškų, G. Š. taipogi yra nesirinkusi žodžių apie M. L. ar jo artimuosius, pvz. 2010 m. rugsėjo 6 d. rašė „tu esi arogantiškas skupus suvalkietis“, „tas kaimas tave taip iškreipė“, „as manau kad tavo tevams nusisikt ant manes jiems <...> ka tu vesi“, 2012 m. spalio 12 d. – „Tai ar tu ne mažvaikis ir ne debilas“, „cia tik laiko klausimas ir tu kaip šuo parleksi pas mane“, 2012 m. spalio 27 d. – „ligonis tu jei taip elgiesi“, „Ką tu jiems pasakysi, kad esi nevykėlis ir kad tau <...> viskas?“, „Tavo motina žino kuo tu man grasini ar ji tokia besirde besmegene kaip tu?“, 2011 m. gruodžio 19 d. – „tikrai vaziuok tu su savo isterike mamyte kaledu svesti“, „tu irgi lochas“, „tinginys alkoholikas rukalius neimanoma pastoti net“ (b.l. 49-59). Šių laiškų turinys bei elektroninio pašto adresas nesudaro pagrindo abejoti, kad juos rašė G. Š., iš esmės ji to neneigė teisminio nagrinėjimo metu. Beje, šiuose laiškuose M. L. nerašė nevartotinų ir įžeidžiančių išsireiškimų. Byloje pateiktas ir teismo posėdžio metu išklausytas garso įrašas apie tai, kaip neblaivus M. L. pats vienas piktinasi G. Š. ir jos šeima, tačiau šis įrašas nesusijęs su kaltinimo M. L. laikotarpiu (kaip nurodė G. Š., įrašas darytas jai būnant 8 mėnesį nėščiai); be to, galima manyti, kad galimai būtent toks ar panašus M. L. elgesys žeidė G. Š., tačiau šiuo konkrečiu atveju tai gali būti pagrindas nutraukti santykius, o ne kilti baudžiamajai atsakomybei. Dėl šio įrašo paminėtina tai, jog M. L. monologas įrašytas jiems dar tebegyvenant kartu ir greičiausiai įrašas daromas M. L. apie tai nežinant. Galima pagrįstai manyti, kad kitas asmuo tyli todėl, kad žino apie daromą įrašą, tad toks įrašas nėra informatyvus net dėl bendros charakteristikos.

Taip pat svarbu pažymėti, kad tokie santykiai tęsėsi ilgą laiko tarpą, tačiau G. Š. dėl žinučių ilgą laiką niekur nesikreipė – privataus kaltinimo skundas teisme gautas 2014 m. spalio 2 d., kas leidžia abejoti, jog ji jautėsi stipriai įžeista. Tas pat pasakytina ir apie M. L. privataus kaltinimo G. Š. pagrįstumą, t.y. kad pats ilgą laiką niekur nesikreipė dėl jos laiškuose išsakytų frazių, o su priešpriešiniu skundu akivaizdžiai kreipėsi tik tam, kad parodytų tokį bendravimą buvus abipusį. Pažymėtina, kad G. Š. rašytuose elektroniniu paštu laiškuose išsireiškimai apie M. L.: „ne vyras o teliukas, vaikas mamos“ „butaforija“, „veidmainis, melagis ir jokio nuoširdumo savyje neturintis žmogus“ yra nors nepalyginamai švelnesnės formos bei turinio, tačiau taipogi gali būti suvokiami kaip įžeidžiantys ir niekinantys. Kita vertus, bylos nagrinėjimo metu G. Š. šiuos išsireiškimus pavadino savo nuomone apie M. L., tačiau jo žinutes, antai kaip – „kiaule“, laiko įžeidžiančiomis. Toks vertinimas, teismo nuomone, yra subjektyvus ir nepagrįstas. Akivaizdu, kad M. L. rašytos kaltinime nurodytos žinutės yra intensyvesnės, tačiau tai galima paaiškinti tuo, kad 2013 metais šalių santykiai dar paaštrėjo, o konfliktas toliau vis gilėjo. Įžeidimas yra padaromas tik veikiant tiesiogine tyčia, o tai reiškia, kad kaltininkas suvokia užgaulų ir žeminantį kitą asmenį savo veiksmų pobūdį ir nori jį pažeminti. Šiuo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į nustatytas faktines bylos aplinkybes, besitęsiančius konfliktiškus ilgalaikius bylos šalių santykius, konstatuotina, kad M. L. rašytos žinutės yra parašytos ilgalaikio šalių konflikto pasėkoje, kad jis nesiekė G. Š. įžeisti ir pažeminti, o išsakė savo neigiamą ir subjektyvią nuomonę apie G. Š.. Todėl darytina išvada, kad M. L. veikoje neįrodyta tyčia, todėl jis pagal BK 155 straipsnio 2 dalį turi būti išteisintas. Pažymėtina, kad 2014 m. G. Š. rašyti laiškai yra korektiški, ji nurodo mylinti ir norinti būti kartu, rašo neturinti jokių pretenzijų, reikalavimų, pykčio (b.l. 43-45), taigi galima manyti, jog ir pati privati kaltintoja vertino M. L. žinutes kaip momentinę neigiamos nuomonės išraišką. Analogiškai ir G. Š. dėl kaltinimo pagal BK 155 straipsnio 2 dalį išteisintina, kadangi jos vartotos frazės taipogi įtakotos konfliktinių santykių dėl vaiko ir jos veikoje taipogi nenustatyta tyčios įžeisti M. L..

Dėl Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas terorizavo žmogų grasindamas susprogdinti, padegti arba padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą. Ši norma nustato baudžiamąją atsakomybę už kelių alternatyvių veikų padarymą: 1) žmogaus terorizavimą grasinant susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba 2) sistemingą žmogaus bauginimą naudojant psichinę prievartą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-627/2012). Žmogaus terorizavimas gali būti padaromas alternatyviais veiksmais, kuriais grasinama: susprogdinti, padegti (pavyzdžiui, namą, automobilį, patį žmogų ir pan.) arba padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką. Iš bylos medžiagos matyti, kad M. L. 2013 m. lapkričio 2 d. parašė G. Š. SMS žinutes: „D..be esi!! As tau prižadu tu verksi uz tai ka <...> su savo padugnėm padarei!“, „As tai ir sau prisiekiu sumurgdysiu tave i toki suda kad nesapnavus esi uz dukra.“; 2014 m. sausio 31 d. parašė – „Ir tik pirstelkit jus ypac motina tavo ir tėvas as taip padėsiu jus i vieta uz dukra uz jos trauma kad nesuprasi“ bei „Ir kai sutiksiu ir i snuki duosiu“. G. Š. nurodo supratusi šiuos grasinimus kaip realų pavojų savo sveikatai, nurodo ėmusi prastai miegoti, eidama gatvėje bijo persekiojimo, dėl ko bijo išeiti iš namų. Tačiau bylos duomenys neleidžia manyti, kad minėtos žinutės sudarė pagrindą bijoti, kad grasinimai bus įvykdyti. Visų pirma, byloje nėra pateikta įrodymų, kad M. L. anksčiau prieš G. Š. ar kitą asmenį buvo vartojęs smurtą. Jis neteistas, administracine tvarka nebaustas. Teisme apklaustas liudytojas R. Š. taip pat tiesiogiai nematė M. L. smurtaujančio. Iš žinučių turinio akivaizdu („uz dukra“, „uz dukra uz jos trauma“), kad jos buvo rašomos dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo. Kaip minėta, šalių santykiai dėl nepilnamečio vaiko priežiūros yra konfliktiški, tačiau minėtų žinučių negalima suprasti kaip realaus grasinimo dėl žemiau nurodytų priežasčių. Neabejotinai žinutės yra emocingos ir su grasinimais, tokiais kaip „prizadu tu verksi“, „sumurgdysiu tave .... kad nesapnavus esi“, „padesiu jus i vieta“, „i snuki duosiu“, ir neabejotinai netoleruotinos, bet įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, šių žinučių intensyvumą, t.y. iš viso keturios žinutės, be to dvi pirmąsias ir dvi paskutiniąsias skiria beveik trijų mėnesių laikotarpis, – nenustatyta, kad buvo realus pagrindas bijoti šių žinučių įgyvendinimo. Bylos duomenys nepatvirtina, kad būtent dėl šių žinučių pablogėjo G. Š. sveikata; apskritai tam galėjo turėti įtakos blogi ir vis blogėjantys santykiai, tačiau daryti išvadą, kad sveikata pablogėjo dėl M. L. daromo bauginimo, kad bauginimas buvo sistemingas, jokio pagrindo nėra. Kaip matyti iš bylos šalių susirašinėjimo elektroniniu paštu, po šių žinučių rašymo jie abu bendravo, taigi nenustatyta, jog G. Š. suvokė M. L. žinutes kaip realų pavojų gyvybei ir sveikatai.

Atsižvelgiant į išdėstytą M. L. ir G. Š. turi būti išteisinti kaip nepadarę veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301–302 straipsniais, 304–305 straipsniais, 307–308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

M.L. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 155 straipsnio 2 dalį išteisinti, nenustačius jo veikoje nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties.

M. L. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalį išteisinti, nenustačius jo veikoje nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties.

G. Š. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 155 straipsnio 2 dalį išteisinti, nenustačius jos veikoje nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.