- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-06-29
- Bylos Nr.
- PK-290-961/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-68-3-00252-2014-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ilona Mateikienė
- Kaltinamasis
- M. L.
- Advokatai
- Sigitas Židonis, Vilija Gražulytė, Egidijaus Kieras
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:
M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 155 straipsnio 2 dalį (19 veikų), 145 straipsnio 2 dalį (4 veikos),
G. Š., asmens (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), netekėjusi, aukštojo išsilavinimo, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista,
kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 155 straipsnio 2 dalį (2 veikos),
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. L. buvo kaltinamas privataus kaltinimo tvarka tuo, kad jis:
iš mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) į G. Š. priklausantį mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) įvairiu laikotarpiu nuo 2013 m. lapkričio 2 d. iki 2014 m. vasario 9 d. išsiuntė eilę trumpųjų SMS žinučių kuriomis įžeidė ir pažemino ją bei jos tėvus ir taip padarė devyniolika nusikalstamų veikų, numatytų BK 155 straipsnio 2 dalyje:
1. 2013 m. lapkričio 2 d. 22:32 val. iš M. L. gavo trumpąją SMS žinutę su tekstu: „D...be esi !! As tau prižadu tu verksi uz tai ka <...> su savo padugnėm padarei!“;
2. 2013 m. lapkričio 2 d. 20:08 val. – „<...> esi užsirašyk ta sau ant kaktos!“;
3. 2013 m. lapkričio 2 d. 14:33 val. – „Kiaule“;
4. 2013 m. lapkričio 2 d. 12:23 val. – „Tu per prasta mano vaikui motina“;
5. 2013 m. lapkričio 9 d. 03:55 val. – „Padugnes! Sau ant kaktos!“, „Lope tu rink pinigus! As tau. Prižadu!!“, „Tik pašok pasokam lochai tu ir tavo vyras jeigu nesugebi savo tupos dukros sudėlioti as tau jums niekada neatleisiu lopai jus!“;
6. 2013 m. lapkričio 23 d. 03:11 val. – „Durniukau:) Durnius esi <...> lopinys“;
7. 2013 m. lapkričio 23 d. 01:44 val. – „<...> tokie myzniai esat kad ragelius bijot kelt?“;
8. 2014 m. sausio 31 d. 22:52 val. – „Esi sudo krūva ir tavo aplinka man tokia galvojau ir beveik payikejau“;
9. 2014 m. sausio 31 d. 22:53 val. – „<...> vapse“;
10. 2014 m. sausio 31 d. 23:25 val. – „Sudo gabalai tavo tėvai seneliai visi yra“;
11. 2014 m. sausio 31 d. 23:34 val. – „Tavo tėvas ir motina sudai“;
12. 2014 m. sausio 31 d. 23:39 val. – „Veidmaine durne esi ir tiek“;
13. 2014 m. sausio 31 d. 23:43 val. – „Tu ir tavo urodai nedrisk <...> prie manes dėl dukros“;
14. 2014 m. sausio 31d. 23:44 val. – „Mole esi <...>“;
15. 2014 m. vasario 8 d. 20:29 val. – „ Tu luzure <...> esi“;
16. 2014 m. vasario 8 d. 21:36 val. – „As nežinau man trūksta zodziu lusna <...> dar soki cia“;
17. 2014 m. vasario 8 d. 22:23 val. – „Padugnes“;
18. 2014 m. vasario 9 d. 00:14 val. – „Nu šitos lopes <...> tavo motinos nr netycia istryniau perduok <...> ji eina“;
19. 2014 m. vasario 9 d. 00:31 val. – „ Tu <...> vargse nori kažko is manes eik n...>“, t.y. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 155 straipsnio 2 dalyje.
Be to M. L. buvo kaltinamas tuo, kad jis iš mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) į G. Š. priklausantį mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) įvairiu laikotarpiu nuo 2013 m. lapkričio 2 d. iki 2014 m. vasario 9 d. išsiuntė eilę trumpųjų SMS žinučių kuriomis terorizavo ją grasindamas sutrikdyti jos sveikatą, tokiu būdu padarydamas keturias nusikalstamas veikas:
1. 2013 m. lapkričio 2 d. 22:32 val. iš M. L. gavo trumpąją SMS žinutę su tekstu: „D...be esi!! As tau prižadu tu verksi uz tai ka <...> su savo padugnėm padarei!“;
2. 2013 m. lapkričio 2 d. 20:08 val. – „As tai ir sau prisiekiu sumurgdysiu tave i toki suda kad nesapnavus esi uz dukra.“;
3. 2014 m. sausio 31 d. 22:21 val. – „Ir tik pirstelkit jus ypac motina tavo ir tėvas as taip padėsiu jus i vieta uz dukra uz jos trauma kad nesuprasi“;
4. 2014 m. sausio 31 d. 22.46 val. – „Ir kai sutiksiu ir i snuki duosiu“.
G. Š. priešpriešiniu privataus kaltinimo skundu buvo kaltinama tuo, kad ji iš jai priklausančios elektroninio pašto dėžutės (duomenys neskelbtini) į M. L. priklausančią elektroninio pašto dėžutę (duomenys neskelbtini) įvairiu laikotarpiu nuo 2013 metų pradžios iki 2014 m. kovo 16 d. išsiuntė elektroninius laiškus, kuriais įžeidė ir pažemino jį:
1. 2013 m. vasario 24 d. elektroniniu laišku G. Š. (duomenys neskelbtini) parašė: „Tu ne vyras o teliukas, vaikas mamos...Esi tik butaforija“;
2. 2014 m. kovo 16 d. elektroniniu laišku G. Š. (duomenys neskelbtini) parašė: „esi veidmainis, melagis ir jokio nuoširdumo savyje neturintis žmogus“.
Žemesnės instancijos teismas
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. L. kaltės nepripažino. Parodė, kad su G. Š. gyveno 6 metus, gimė bendras vaikas. Vėliau jis buvo atstumtas. G. Š. taip pat jam rašė žinutes, kas patvirtina, kad gyvenant kartu pykosi ir taikėsi. Jį visaip vadino, jis gynėsi. Jo veiksmai nesukėlė jokių neigiamų pasekmių. Kivirčai kilo dėl dukters, nes G. Š. jam neleisdavo susitikti. Rašytose SMS žinutėse ji pati pripažino, kad dėl jų išsiskyrimo kalti jos tėvai. SMS žinutes jai rašė, kai buvo išvarytas. Tarp jų vyko betarpiškas susirašinėjimas. Neprisimena, kas išprovokavo rašyti šias žinutes, bet viskas vyko dėl vaiko. Jei ne vaikas, tarp jų konfliktų nebūtų. Mano, kad vaikui tai yra psichologinė trauma. Civilinė byla dėl vaiko išlaikymo ir bendravimo tvarkos yra Vilniaus apygardos teisme. Pagrindiniai problemų kėlėjai buvo G. Š. tėvai. Tai patvirtino ir ji pati. Nesitikėjo, kad dėl to bylinėsis. Dėl to galima nuteisti pusę visų šeimų. Vyko abipusis konfliktas. Mano, kad jeigu rašytų nepažįstamam žmogui, tokiu būdu įžeistų. Teiginys, kad verksi, buvo pasikarščiavimas dėl dukters. Norėjo, kad G. Š. pajaustų, ką jaučia jis. Prieš ją rankos niekada nekėlė. Nesutarimai prasidėjo, kai gimė dukra. Tiems žmonėms kažkas neįtiko. Gyveno pas G. Š. tėvus, nes savo buto neturėjo. Gimus dukrai, jis buvo atstumtas. Sudėjo jo daiktus ir jis išėjo. Dukrą išlaikyti padėjo, bet G. Š. nesutiko su tuo, kiek mokėjo. Įsiskolinimas sumokėtas. Kai rašė SMS žinutes, atskirai gyveno jau virš metų. Iš G. Š. taip pat gaudavo SMS žinučių, bet negali pateikti, neturi. Konfliktai kildavo dėl bendravimo su dukra. Tikėjosi susitaikyti. Bendravimas būdavo įvairus. Jį išvarė G. Š. tėvai. Pasiūlė išeiti. Tuo metu nuosavo buto neturėjo. Jis siūlė išsinuomoti butą Marijampolėje, bet G. Š. netiko. Jos tėvai kišosi į jų tarpusavio bendravimą, dėl vaiko skiepijimo, vardo išrinkimo. Žinutės yra ištrauktos iš konteksto. Kartais jam būdavo pykčio priepuoliai, kad neleisdavo bendrauti su dukra. Be jo žinios G. Š. vežė dukrą į užsienį, savaitėmis būdavo išjungtas telefonas, kas išprovokuodavo jo pyktį. Paskutinį kartą dukrą matė prieš mėnesį. Jam sudaromos neigiamos sąlygos matytis su dukra, dalyvauja pašaliniai asmenys. Kai bus nustatyta bendravimo tvarka, tada bendraus reguliariai. Kai rašė žinutes, buvo blaivus. Jo rašytos SMS žinutės yra gynyba. Jį vadindavo „teliuku“, tai jis pavadindavo „kiaule“.
Grasinimas smurtu buvo siekis, kad neatskirtų nuo jo vaiko ir jo netraumuotų. Neprisimena, ar žinutes siuntė tik G. Š.. Ieškojo kelio su ja bendrauti. Norėjo, kad ji atsibustų, įžeisti nenorėjo. Iš šalies žiūrint, žinutės buvo įžeidžiančios. Žinutes siuntė ir dieną, ir naktį. Naktimis negalėdavo užmigti dėl vaiko. Nemano, kad žinutėmis sukėlė stresą G. Š.. Vaikas užmigdavo įvairiu laiku. Suvokė, kad G. Š. tokiu laiku jau miega. Penktadieniais ir šeštadieniais būdavo vienišas, nebuvo informacijos apie vaiką. Rašė žinutes ne asmeninių interesų tenkinimui. Realiai įgyvendinti grasinimų nenorėjo. Tuo metu kartu negyveno, bet bendravo. Siekė, kad būtų suteikta galimybė bendrauti su vaiku. Neterorizavo G. Š.. Ji neatsiliepdavo telefonu, nurodydavo įvairias priežastis. Dėl neturtinės žalos atlyginimo nesutinka. Mano, kad reikalauti priteisti po 3000 litų už kiekvieną žinutę per daug. Atsiprašo G. Š., gailisi.
Kaltinamoji G. Š. parodė, kad kartu gyveno 6 metus. Gimus dukrai, 5 dienas po Cezario pjūvio gulėjo ligoninėje. Prašydavo vaiko tėvo pabūti kartu. Jis likdavo ligoninėje. Išrašymo iš ligoninės dieną M. L. tampė ją per notarus, paliktas vaikas verkė. Vėliau ją atvežė ir numetė prie vartų. Tuo metu jis dirbo Marijampolėje. Prieš tai gyveno su jos tėvais. Jie toleravo M. L. savaitgalinius gėrimus. Vėliau paprašė išsikraustyti, nes prasidėjo įžeidinėjimai. Tada prasidėjo grasinimai jai. Jai svarbiausia buvo vaikas, todėl į grasinimus stengėsi nekreipti dėmesio. Buvo įbauginta, nes M. L. prieš ją kelis kartus kėlė ranką. Bijodavo jį sutikti, ypač neblaivų. Savaitgaliais jis išgerdavo ir nebūdavo vienišas. Pastoviai turėdavo draugų. Ji jam rašydavo, kad jis veidmainis, nes jis sakydavo, kad yra namie, o iš tikrųjų tuo metu su draugais būdavo bare. SMS žinutėmis jis įžeidinėjo ne tik ją, bet netgi ir jos senelius, kurie jam nieko blogo nepadarė. Jos tėvai sukrovė M. L. daiktus, pasakė, kad pasiimtų savo sugyventinę (t.y. ją, G. Š.), vaiką ir išeitų. Renkant dukrai vardą, taip pat kilo nesutarimų. Jis pareikalavo, kad dukrai būtinai būtų duotas vardas Izabelė, priešingu atveju žadėjo susidoroti, jeigu ne jis, tai jo tėvas.
Ji miegodavo su dukra. Matydavo, kad naktį cypsėdavo telefonas, ateidavo SMS žinutė. Ryte sužinodavo, kad tėvai taip pat gaudavo SMS žinutes. Į kai kurias SMS žinutes ji atsakydavo. Nelabai suprasdavo, ką padarė M. L., kad rašė tokias žinutes. Gal todėl, kad buvo sudėti jo daiktai, kad ji nenorėdavo su juo bendrauti. Pateikta tik dalis SMS žinučių. Suprato kaip įžeidimą, pažeminimą. Nežino, dėl ko reiškiami priekaištai, mano, kad ne dėl vaiko. Kitą dieną M. L. kalbėdavo kitaip. Ne visada atsiprašydavo. Jis turėjo pyktį, kad atskirtas nuo vaiko ir neleista bendrauti, nors tai netiesa.
Į naktimis siųstas žinutes ji neatsakydavo, nenorėdavo rutulioti konflikto. Jokio konteksto nebuvo. Kai buvo nėščia, M. L. grįžo namo girtas, užsipuolė, pavadino „k..“, sakė, kad tai ne jo vaikas, trenkė šviestuvu per rankas. Todėl bijojo, kad M. L. gali įgyvendinti savo grasinimus, nes jau buvo patyrusi smurtą. Kai jis rašydavo žinutes, ji dar maitino krūtimi dukrą. Kol gyveno kartu, būdavo baisu, koks jis grįš namo. Po tokių žinučių būdavo šokas, drebėjo rankos. Su dukra buvo išėjusi į parduotuvę, tuo tarpu M. L. iškvietė policiją. Tėvui ir broliui buvo šokas, kad joms kažkas atsitiko. Gavusi tokias žinutes, nemiegodavo, verkdavo, nuo streso nebuvo apetito. Nežinojo, ką daryti. Tėvai patarė pasitikrinti sveikatą. Nuo streso buvo blogai su širdimi.
Žinutes ji suprato kaip norą įžeisti. Tai nesusiję su vaiku. Tikėjosi, kad M. L. pasikeis, atsiprašys. Tada buvo išsekusi, prislėgta, tokios būsenos reikėjo rūpintis vaiku. Dukra pasidarė irzli, blogai miegojo. Šiuo metu ji taip pat mato ir jaučia jos būseną. Supranta, kad reikėjo nereaguoti į įžeidinėjimus, bet vis tiek reaguodavo. Dukra tai jausdavo ir verkdavo.
Reikalavimas priteisti po 3000 litų už kiekvieną žinutę susijęs su sveikatos pablogėjimu, įžeidinėjimais, nemiga, stresu. Jaudinosi dėl savęs ir tėvų. M. L. turtinė padėtis leidžia atlyginti tokią neturtinę žalą. Jis gyrėsi, kad daug uždirba, turi butą.
Dėl M. L. naudoto smurto į policiją nesukreipė, bijojo, kad niekas nesupras. Gyvendami kartu, kartais pykdavosi. Įžeidžiančių žodžių ji stengėsi nevartoti, M. L. vartojo. Dabar jį žeidžia gal tai, kad ji atsisakė kartu gyventi. M. L. teko išeiti iš tėvų namų, nes gėrė ir įžeidinėjo visus. Jos SMS žinutėse rašyti žodžiai yra perfrazuoti M. L. žodžiai. Tai ne jos mintys, o jo. 2011 m. gruodžio mėn. ji žinutes rašydavo pagal jo žodžius.
M. L. įžeisti nenorėjo. Rašė, kad elgiasi nevyriškai. Pavadino „butaforija“, nes jis tik vaidina gerą tėvą, su dukra leidžiama bendrauti, bet nenori pats. Mano, kad tai nėra įžeidžiantys žodžiai. M. L. niekada nesakė, kad neleidžia susitikti su dukra. Žiemą, kai maitino dukrą, prašė palaukti, kol ji truputį paaugs, tada galės pasiimti ir bendrauti. Šiuo metu keturis savaitgalius M. L. nebuvo susitikęs su dukra. Anksčiau, kiek prašydavo, visada leisdavo susitikti.
Vadino melagiu, nes M. L. sakė, kad serga, nors jį matė mieste su draugais. Tai jos nuomonė. Ją žeidė, kad M. L. ją vadino veidmaine. Mano, kad jo rašytos žinutės nesusijusios su vaiku.
Teisme apklaustas liudytoju R. Š. parodė, kad 2013 m. lapkričio mėn. M. L. pradėjo siuntinėti SMS žinutes jam, žmonai, dukrai, sūnui, marčiai naktimis penktadieniais, šeštadieniais. Dukra sakė, kad jau daugiau negali kentėti. Pasiūlė jai kreiptis į gydytoją. M. L. kartais pasirodydavo ir išvažiuodavo. Kai gimė vaikas, M. L. iš karto dukrą nusitempė pas notarą. Jis (liudytojas) su žmona ką tik gimusį vaiką vežė namo. Brendo konfliktas. Vėliau atsitiktinai sužinojo, kad jis prieš dukrą vartojo smurtą. Jis patvirtino. M. L. sakė „paimk sugyventinę su vaiku ir eik“. Tokio turinio žinutės, jo supratimu, yra terorizavimas, kaip liga. Suprasdavo, kad M. L. „apšilęs“ ir rašo. Jis į žinutes neatsakinėjo, nenorėjo pakenkti. Nežino, ar dukra atsakinėjo. Tarp jo ir M. L. konfliktų nebuvo. Pasakė, kad jis daugiau čia nekels kojos, žinojo, kad prieš dukrą vartojo smurtą, žemino. Galėjo išvažiuoti su dukra ir vaiku. Jie suaugę žmonės, į santykius nesikišo. Matytis su vaiku M. L. nedraudė. Dukra vaiką maitino apie dvejus metus. Kai M. L. rašė žinutes, ji maitino. Žinutes rašė naktimis, kartais tuo pačiu metu dukrai ir jiems. Dukra sakė, kad bijo grasinimų. Jai pasidarė negerai su širdimi, kreipėsi į gydytojus. Nustatyta, kad blogai dirbo vienas vožtuvas. Dukra tikėjosi, kad gimęs vaikas juos apjungs. Nesitikėjo, kad reikalai nueis taip toli. Anksčiau dukra sakydavo, kad gal reikia kreiptis kažkur dėl grasinimų ir įžeidimų, bet nesikreipė. Tikėjosi, kad įžeidinėjimai baigsis. Dukra pasakojo, kad birželio 16 d. M. L. grasino jai savo tėvu. Anūkė būdavo nervuota, kai dukrai bemiegė naktis. M. L. išsikraustė gal 2013 m. spalio mėn. Jokių kontaktų nebuvo, tik gaudavo žinutes. Dukra su juo kontaktavo. Tokie žodžiai, kurie rašomi žinutėse, jų šeimoje nepriimtini.
Dėl Lietuvos Respublikos BK 155 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos.
Motyvuojamoji dalis
Pagal Lietuvos Respublikos BK 155 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neviešai įžeidė žmogų. Įžeidimas pagal objektyviuosius požymius (BK 155 str. 1 d.) yra tyčinis viešas kito žmogaus užgaulus pažeminimas veiksmu, žodžiu ar raštu; įžeidimas žodžiu ar raštu – tai neigiamas, nepadorus žmogaus įvertinimas, žeminantis žmogų jo paties ar kitų žmonių akyse, kito žmogaus prestižo paniekinimas; įžeidimo atveju neigiamai, nepadoriai, užgauliai formuluojant atsiliepiama apie žmogaus asmenybę, jo savybes, būdą; įžeidimas veiksmu – tai žeminantis poelgis, visuomet padaromas užgaulia forma, pvz., antausis, spjūvis, nepadorūs gestai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, jog nepaneigiant šių tezių, atkreiptinas dėmesys į tai, kad įžeidimo kriminalizavimas baudžiamojoje teisėje vis dėlto nėra besąlyginis, nemažai žeidžiančio pobūdžio žodžių ir veiksmų priskirta administracinių teisės pažeidimų kategorijai (Administracinių teisės pažeidimų kodekso 51(10),174, 186(2), 187, 189(4), 214(6) straipsniai), be to, toks elgesys gali būti vertinamas kaip deliktas, užtraukiantis pažeidėjui civilinę atsakomybę (Civilinio kodekso 6.245, 6.263 straipsniai). Todėl, inkriminuojant įžeidimą kaip nusikalstamą veiką, visada būtina įsitikinti, ar padaryta veika pagal jos objektyvių ir subjektyvių požymių turinį bei pasireiškimą yra tokio pavojingumo laipsnio, kad vertinant ją pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas būtų pagrįstas baudžiamosios teisės priemonių taikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-396/2009). Tai ypač aktualu, kai vertinami konflikto, barnio ar kitos stresinės situacijos sąlygomis išsakyti nemalonūs žodžiai ar atlikti nedraugiški veiksmai. Tokiu atveju visada būtina atsižvelgti ne vien tik į asmens, pasijutusio pažemintu, subjektyvų įvykio vertinimą, bet ir atlikto veiksmo objektyvų pavojingumą, leidžiantį veiką laikyti nusikalstama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-95-788/2015).
Bylos šalių privataus kaltinimo skunduose nurodytomis aplinkybėmis ir parodymais teisiamajame posėdyje nustatyta, kad M. L. ir G. Š. kartu gyveno apie 6 metus, 2012-09-22 jiems gimė dukra I. K.. Po dukros gimimo praėjus keliems mėnesiams M. L. išsikraustė iš G. Š. tėvų namų, G. Š. iniciatyva Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo ginčo teisena pradėta civilinė byla dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo. M. L. patvirtino, kad tai jis iš savo telefono parašė G. Š. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuotas žinutes, kuriose vartojami žodžiai „dalb...“, „suka“, „kiaule“, „padugnes“, „lochai“, „tupa dukra“, „p..bolai“, „lopai“, „šudo krūva“, „durne“, „urodai“, „mole“, „luzure“, „lusna“, „sup... vargse“, bei necenzūriniai rusiški keiksmažodžiai, ir šie žodžiai gali būti laikomi įžeidžiančiais ir žeminančiais, tačiau šiuo atveju reikšminga yra tai, kokiame kontekste jie pasakyti. Kaip matyti iš pateiktų elektroninių laiškų, G. Š. taipogi yra nesirinkusi žodžių apie M. L. ar jo artimuosius, pvz. 2010 m. rugsėjo 6 d. rašė „tu esi arogantiškas skupus suvalkietis“, „tas kaimas tave taip iškreipė“, „as manau kad tavo tevams nusisikt ant manes jiems <...> ka tu vesi“, 2012 m. spalio 12 d. – „Tai ar tu ne mažvaikis ir ne debilas“, „cia tik laiko klausimas ir tu kaip šuo parleksi pas mane“, 2012 m. spalio 27 d. – „ligonis tu jei taip elgiesi“, „Ką tu jiems pasakysi, kad esi nevykėlis ir kad tau <...> viskas?“, „Tavo motina žino kuo tu man grasini ar ji tokia besirde besmegene kaip tu?“, 2011 m. gruodžio 19 d. – „tikrai vaziuok tu su savo isterike mamyte kaledu svesti“, „tu irgi lochas“, „tinginys alkoholikas rukalius neimanoma pastoti net“ (b.l. 49-59). Šių laiškų turinys bei elektroninio pašto adresas nesudaro pagrindo abejoti, kad juos rašė G. Š., iš esmės ji to neneigė teisminio nagrinėjimo metu. Beje, šiuose laiškuose M. L. nerašė nevartotinų ir įžeidžiančių išsireiškimų. Byloje pateiktas ir teismo posėdžio metu išklausytas garso įrašas apie tai, kaip neblaivus M. L. pats vienas piktinasi G. Š. ir jos šeima, tačiau šis įrašas nesusijęs su kaltinimo M. L. laikotarpiu (kaip nurodė G. Š., įrašas darytas jai būnant 8 mėnesį nėščiai); be to, galima manyti, kad galimai būtent toks ar panašus M. L. elgesys žeidė G. Š., tačiau šiuo konkrečiu atveju tai gali būti pagrindas nutraukti santykius, o ne kilti baudžiamajai atsakomybei. Dėl šio įrašo paminėtina tai, jog M. L. monologas įrašytas jiems dar tebegyvenant kartu ir greičiausiai įrašas daromas M. L. apie tai nežinant. Galima pagrįstai manyti, kad kitas asmuo tyli todėl, kad žino apie daromą įrašą, tad toks įrašas nėra informatyvus net dėl bendros charakteristikos.
Taip pat svarbu pažymėti, kad tokie santykiai tęsėsi ilgą laiko tarpą, tačiau G. Š. dėl žinučių ilgą laiką niekur nesikreipė – privataus kaltinimo skundas teisme gautas 2014 m. spalio 2 d., kas leidžia abejoti, jog ji jautėsi stipriai įžeista. Tas pat pasakytina ir apie M. L. privataus kaltinimo G. Š. pagrįstumą, t.y. kad pats ilgą laiką niekur nesikreipė dėl jos laiškuose išsakytų frazių, o su priešpriešiniu skundu akivaizdžiai kreipėsi tik tam, kad parodytų tokį bendravimą buvus abipusį. Pažymėtina, kad G. Š. rašytuose elektroniniu paštu laiškuose išsireiškimai apie M. L.: „ne vyras o teliukas, vaikas mamos“ „butaforija“, „veidmainis, melagis ir jokio nuoširdumo savyje neturintis žmogus“ yra nors nepalyginamai švelnesnės formos bei turinio, tačiau taipogi gali būti suvokiami kaip įžeidžiantys ir niekinantys. Kita vertus, bylos nagrinėjimo metu G. Š. šiuos išsireiškimus pavadino savo nuomone apie M. L., tačiau jo žinutes, antai kaip – „kiaule“, laiko įžeidžiančiomis. Toks vertinimas, teismo nuomone, yra subjektyvus ir nepagrįstas. Akivaizdu, kad M. L. rašytos kaltinime nurodytos žinutės yra intensyvesnės, tačiau tai galima paaiškinti tuo, kad 2013 metais šalių santykiai dar paaštrėjo, o konfliktas toliau vis gilėjo. Įžeidimas yra padaromas tik veikiant tiesiogine tyčia, o tai reiškia, kad kaltininkas suvokia užgaulų ir žeminantį kitą asmenį savo veiksmų pobūdį ir nori jį pažeminti. Šiuo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į nustatytas faktines bylos aplinkybes, besitęsiančius konfliktiškus ilgalaikius bylos šalių santykius, konstatuotina, kad M. L. rašytos žinutės yra parašytos ilgalaikio šalių konflikto pasėkoje, kad jis nesiekė G. Š. įžeisti ir pažeminti, o išsakė savo neigiamą ir subjektyvią nuomonę apie G. Š.. Todėl darytina išvada, kad M. L. veikoje neįrodyta tyčia, todėl jis pagal BK 155 straipsnio 2 dalį turi būti išteisintas. Pažymėtina, kad 2014 m. G. Š. rašyti laiškai yra korektiški, ji nurodo mylinti ir norinti būti kartu, rašo neturinti jokių pretenzijų, reikalavimų, pykčio (b.l. 43-45), taigi galima manyti, jog ir pati privati kaltintoja vertino M. L. žinutes kaip momentinę neigiamos nuomonės išraišką. Analogiškai ir G. Š. dėl kaltinimo pagal BK 155 straipsnio 2 dalį išteisintina, kadangi jos vartotos frazės taipogi įtakotos konfliktinių santykių dėl vaiko ir jos veikoje taipogi nenustatyta tyčios įžeisti M. L..
Dėl Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos.
Pagal Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas terorizavo žmogų grasindamas susprogdinti, padegti arba padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą. Ši norma nustato baudžiamąją atsakomybę už kelių alternatyvių veikų padarymą: 1) žmogaus terorizavimą grasinant susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba 2) sistemingą žmogaus bauginimą naudojant psichinę prievartą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-627/2012). Žmogaus terorizavimas gali būti padaromas alternatyviais veiksmais, kuriais grasinama: susprogdinti, padegti (pavyzdžiui, namą, automobilį, patį žmogų ir pan.) arba padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką. Iš bylos medžiagos matyti, kad M. L. 2013 m. lapkričio 2 d. parašė G. Š. SMS žinutes: „D..be esi!! As tau prižadu tu verksi uz tai ka <...> su savo padugnėm padarei!“, „As tai ir sau prisiekiu sumurgdysiu tave i toki suda kad nesapnavus esi uz dukra.“; 2014 m. sausio 31 d. parašė – „Ir tik pirstelkit jus ypac motina tavo ir tėvas as taip padėsiu jus i vieta uz dukra uz jos trauma kad nesuprasi“ bei „Ir kai sutiksiu ir i snuki duosiu“. G. Š. nurodo supratusi šiuos grasinimus kaip realų pavojų savo sveikatai, nurodo ėmusi prastai miegoti, eidama gatvėje bijo persekiojimo, dėl ko bijo išeiti iš namų. Tačiau bylos duomenys neleidžia manyti, kad minėtos žinutės sudarė pagrindą bijoti, kad grasinimai bus įvykdyti. Visų pirma, byloje nėra pateikta įrodymų, kad M. L. anksčiau prieš G. Š. ar kitą asmenį buvo vartojęs smurtą. Jis neteistas, administracine tvarka nebaustas. Teisme apklaustas liudytojas R. Š. taip pat tiesiogiai nematė M. L. smurtaujančio. Iš žinučių turinio akivaizdu („uz dukra“, „uz dukra uz jos trauma“), kad jos buvo rašomos dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo. Kaip minėta, šalių santykiai dėl nepilnamečio vaiko priežiūros yra konfliktiški, tačiau minėtų žinučių negalima suprasti kaip realaus grasinimo dėl žemiau nurodytų priežasčių. Neabejotinai žinutės yra emocingos ir su grasinimais, tokiais kaip „prizadu tu verksi“, „sumurgdysiu tave .... kad nesapnavus esi“, „padesiu jus i vieta“, „i snuki duosiu“, ir neabejotinai netoleruotinos, bet įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, šių žinučių intensyvumą, t.y. iš viso keturios žinutės, be to dvi pirmąsias ir dvi paskutiniąsias skiria beveik trijų mėnesių laikotarpis, – nenustatyta, kad buvo realus pagrindas bijoti šių žinučių įgyvendinimo. Bylos duomenys nepatvirtina, kad būtent dėl šių žinučių pablogėjo G. Š. sveikata; apskritai tam galėjo turėti įtakos blogi ir vis blogėjantys santykiai, tačiau daryti išvadą, kad sveikata pablogėjo dėl M. L. daromo bauginimo, kad bauginimas buvo sistemingas, jokio pagrindo nėra. Kaip matyti iš bylos šalių susirašinėjimo elektroniniu paštu, po šių žinučių rašymo jie abu bendravo, taigi nenustatyta, jog G. Š. suvokė M. L. žinutes kaip realų pavojų gyvybei ir sveikatai.
Atsižvelgiant į išdėstytą M. L. ir G. Š. turi būti išteisinti kaip nepadarę veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301–302 straipsniais, 304–305 straipsniais, 307–308 straipsniais, 313 straipsniu,
nusprendžia:
M.L. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 155 straipsnio 2 dalį išteisinti, nenustačius jo veikoje nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties.
M. L. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalį išteisinti, nenustačius jo veikoje nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties.
G. Š. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 155 straipsnio 2 dalį išteisinti, nenustačius jos veikoje nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.