- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-11-22
- Bylos Nr.
- A-525-1432-10
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pran.), Arūnas Sutkevičius
- Pareiškėjas
- E. R.
- Atsakovas
- Valstybinei tabako ir alkoholio kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. R. įmonės apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. R. įmonės skundą atsakovui Valstybinei tabako ir alkoholio kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės dėl nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas E. R. įmonė (toliau – ir Įmonė) skundu (b.l. 4–7) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas pakeisti Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Tarnyba) 2009 m. rugpjūčio 13 d. nutarimą Nr. 3K09/147 (toliau – ir Nutarimas), nusprendžiant neskirti administracinės nuobaudos arba ją pakeisti įspėjimu.
Nurodė, kad Nutarimu pareiškėjui buvo skirta 4 000 Lt bauda už tai, kad Įmonės prekybiniame kioske pardavėja M. G. pardavė nepilnamečiui 2 vienetus cigarų, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 3 punktą. Dėl pažeidimo nuoširdžiai gailėjosi, tyrimui netrukdė, padėjo išsiaiškinti pažeidimą ir jame dalyvavusius asmenis. Bauda yra labai griežta ir paskirta, neįvertinus visų bylos aplinkybių. Nurodė, jog Nutarimas surašytas nesulaukus pareiškėjo pasiaiškinimo, kuris buvo išsiųstas 2009 m. rugpjūčio 11 d. skubiu registruotu laišku (pranešimą apie bylos nagrinėjimą iš Tarnybos gavo 2009-08-10), todėl telefonu pranešė, kad iki bylos nagrinėjimo gali vėluoti pateikti pasiaiškinimą ir prašymą nagrinėti bylą jam nedalyvaujant, gavo pažadą, kad institucija palauks pasiaiškinimo ir prašymo, tačiau Nutarime buvo įrašyta klaidinga informacija: „Į Tabako kontrolės įstatymo pažeidimo medžiagos nagrinėjimą E. R. įmonės atstovai neatvyko, teise teikti paaiškinimus nepasinaudojo“. Nesutiko, kad nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, kadangi jis pripažįsta padaręs pažeidimą ir dėl jo padarymo nuoširdžiai gailisi, o pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 31 straipsnio 1 dalies 1 punktą tai laikytina atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Tuo tarpu, remiantis ATPK 30l straipsnio 1 dalimi, Įmonei galėtų būti skirta mažesnė, nei sankcijoje nustatyta, minimali nuobauda arba paskirta švelnesnė, nei sankcijoje nustatyta, nuobauda arba visai neskirta administracinė nuobauda. Įmonės finansinė padėtis yra sunki, ekonominio sunkmečio metu ji dirba nuostolingai, o paskirta 4 000 Lt bauda paskatintų įmonės bankrotą. Įmonei skirta bauda taps sunkia našta ir Įmonės savininko šeimai, nes jis išlaiko du nepilnamečius vaikus, iš kurių vienas yra sergantis bronchine astma, o jo ir jo žmonos pajamos yra mažos. Be to, E. R. yra įsipareigojęs bankui pagal kredito būstui įsigyti sutartį. Pažymėjo, jog pardavėjos M. G. atlyginimas taip pat mažas, ji yra našlė, o pagal darbo sutarties 10 punktą ši bauda tektų būtent pardavėjai. Paskirta bauda yra neproporcinga padarytam teisės pažeidimui, kadangi buvo parduotas nedidelis kiekis tabako gaminių. Be to, pardavėja M. G. jau nubausta 500 Lt bauda, o pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalį niekas negali būti baudžiamas už tą patį pažeidimą antrą kartą. Nurodė, kad E. R., Įmonės savininkas, įdarbindamas pardavėją M. G. , jai išaiškino Tabako kontrolės įstatymo nuostatas. Pardavėja pasirašė rašytinį pasižadėjimą dėl alkoholinių gėrimų ir tabako gaminių pardavimo taisyklių laikymosi, taip pat susipažino su darbo sutarties, kurią pasirašė, 10 punktu, kuriuo įsipareigojo griežtai laikytis alkoholinių gėrimų bei tabako gaminių pardavimo taisyklių, o už nusižengimus padarytus pagal šias išvardintas taisykles atsako materialiai. Pažymėjo, kad, kaip nurodė M. G., pažeidimą ji padarė neįtardama, jog pilietis nepilnametis, nes jis pardavėjai buvo panašus į suaugusį asmenį – aukštas, stambaus sudėjimo. Ji nuoširdžiai gailėjosi, kad nesugebėjo nustatyti piliečio amžiaus. Pažymėjo, jog Įmonė ėmėsi visų galimų prevencinių priemonių užkirsti kelią teisės pažeidimams, o pagal ATPK 9 straipsnio 1 dalį pati Įmonė nei savo veikimu, nei neveikimu nusižengimo nepadarė.
Atsiliepimas
Atsakovas Tarnyba atsiliepimu į skundą (b.l. 50–52) prašė Nutarimą palikti galioti, o skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodė, kad pagrįstai ir teisėtai Nutarimu skyrė Tabako kontrolės įstatymo 26 straipsnio 7 dalyje nustatytos ekonominės sankcijos vidurkį. Atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 3 d. nutarimą, pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju mažesnės baudos, negu įstatyme numatyta minimali bauda, paskyrimas ne tik nepasiektų ekonominės sankcijos tikslų, bet ir pažeistų viešąjį interesą. Pareiškėjas, savo veiksmais prisidėdamas prie žalingų įpročių formavimosi nepilnamečių tarpe, padarė visuomenei pavojingą veiką, todėl motyvai, kad paskirta bauda yra per griežta, atmestini. ATPK numato atsakomybę fiziniams, bet ne juridiniams asmenims, todėl ATPK nuostatų taikyti pareiškėjui negalima, pareiškėjui ekonominė sankcija skirta už Tabako kontrolės įstatymo pažeidimą, todėl atsakomybė bei administracinę atsakomybę lengvinančios aplinkybės taikomos pagal Tabako kontrolės įstatymą, o ne pagal ATPK. Be to, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1997 m. vasario 13 d. nutarime yra konstatavęs, kad tabako gaminiai prie ypatingos paskirties prekių priskiriami dėl to, kad juos vartojant daroma žala žmonių sveikatai. Kadangi rūkymas kenkia sveikatai, gali sukelti neigiamų socialinių pasekmių, valstybė, pagal Konstituciją turinti priedermę rūpintis žmonių sveikata (Konstitucijos 53 str. 1 d.) ir įgaliojimus reguliuoti ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei (Konstitucijos 46 str. 3 d.), gali nustatyti specialų teisinį reguliavimą, inter alia tam tikrus draudimus, ribojimus ir kita, ir teisinę atsakomybę už tokio teisinio reguliavimo pažeidimus. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (byla Nr. A15-39/2005), pažymėjo, kad juridinis asmuo, kaip dirbtinai sukurtas teisės subjektas, pats negali padaryti įstatyme uždraustos veikos, todėl jis visuomet atsako už savo atstovo ar darbuotojo (fizinio asmens) padarytą pažeidimą. Tabako kontrolės įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 3 punktas įpareigoja juridinį asmenį užtikrinti draudimo parduoti tabako gaminius asmenims iki 18 metų laikymąsi. Nors pareiškėjas nurodė, kad ėmėsi priemonių užkirsti kelią teisės pažeidimams, supažindino pardavėją su atsakomybe už šiuos pažeidimus, bet pareiškėjas ėmėsi nepakankamų prevencinių priemonių, jeigu buvo pažeistas Tabako kontrolės įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 3 punktas. Teigė, jog atmestini pareiškėjo argumentai, kad paskirta ekonominė sankcija turės pareiškėjui neigiamos finansinės įtakos, todėl sankcija turėtų būti išvis neskiriama arba bent mažinama. Pabrėžė, kad negalima nepaisyti įstatymų leidėjo įtvirtintos valios vien todėl, kad paskirta ekonominė sankcija turės neigiamos finansinės įtakos, kadangi ekonominės sankcijos paskyrimas nė vienam ūkio subjektui neturi teigiamos finansinės įtakos, o baudžiant ekonominėmis sankcijomis, siekiama vykdyti prevenciją, bausmės neišvengiamumo principas turi egzistuoti.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. lapkričio 9 d. sprendimu (b.l. 104–107) skundą patenkino iš dalies ir pakeitė Nutarimą, Įmonei skyrė 3 000 Lt baudą.
Nustatė, kad Tarnybos pareigūnės, remdamosi Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto 1-ojo policijos komisariato Centro policijos nuovados 2009 m. rugpjūčio 3 d. raštu Nr. 40.41.6.S-4491 pateikta medžiaga, 2009 m. rugpjūčio 6 d. surašė protokolą Nr. 56, kuriuo nustatė, kad 2009 m. liepos 29 d. apie 18 val. 29 min. Įmonės, kuriai licencija Nr. 506 verstis mažmenine prekyba tabako gaminiais išduota 2002 m. vasario 15 d., kioske Tilžės g. 170, Šiauliuose, pardavėja M. G. pardavė nepilnamečiui L. U., gimusiam (duomenys neskelbtini), du vienetus cigarų ,,Candlelight“ už 4,50 Lt (kasos kvitas 0142 LF CB 09502825, išduotas 2009-07-29, 18.29). Konstatuota, kad Įmonė savo veiksmais pažeidė Tabako kontrolės įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 3 punkto reikalavimą ir už šį pažeidimą atsakomybę numato to paties įstatymo 26 straipsnio 7 dalis. Tarnyba 2009 m. rugpjūčio 6 d. pranešė Įmonės vadovui, kad 2009 m. rugpjūčio 13 d. 9 val. 15 min. bus nagrinėjama pareiškėjo padaryto pažeidimo medžiaga. Įmonės savininkas į pranešimą atsakė 2009 m. rugpjūčio 10 d. prašymu (Tarnyboje gautas 2009-08-14 Nr. 2S-1846) nagrinėti bylą savininkui nedalyvaujant. Kartu su prašymu pateiktas paaiškinimas, kad Įmonė ėmėsi visų prevencinių priemonių, jog nebūtų padarytas pažeidimas, tai matyti iš darbo sutarties, sudarytos su pardavėja M. G., ir jos pasirašyto pasižadėjimo. Įmonė nedavė įpareigojimo pardavinėti tabako gaminius nepilnamečiams, tad Įmonės atžvilgiu byla nutrauktina, nes dėl pažeidimo kaltas asmuo yra nustatytas. Pagal su pardavėja M. G. sudarytos darbo sutarties 10 punktą, bauda už tą patį pažeidimą antrą kartą tektų pardavėjai. Tarnyba Nutarimu, vadovaudamasi Tabako kontrolės įstatymo nuostatomis (26 str. 7 d., 27, 28, 29, 30, 31 str.), 2009 m. rugpjūčio 6 d. protokolu Nr. 56, kita bylos medžiaga, nenustačiusi nei atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, už pažeidimo, numatyto Tabako kontrolės įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 3 punkte, padarymą Įmonei skyrė 4 000 Lt baudą. Nutarime nurodyta, kad Įmonės atstovai į bylos nagrinėjimą neatvyko, teise teikti paaiškinimus nepasinaudojo. Tarnybos turimais duomenimis, Įmonė Tabako kontrolės įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 3 punkto pažeidimą padarė antrą kartą (Tarnybos 2006-10-26 nutarimas Nr. 3K06/259), ką vertino kaip įmonę neigiamai charakterizuojantį požymį. Įmonės savininkas E. R. 2009 m. rugpjūčio 21 d. kreipėsi į Tarnybą, prašydamas perrašyti Nutarimą, nes jame pateikti klaidingi duomenys, kad Įmonė paaiškinimo neteikė, nes Įmonės paaiškinimas 2009 m. rugpjūčio 11 d. buvo išsiųstas skubiu registruotu laišku ir Tarnybai telefonu buvo pranešta, kad šis laiškas gali vėluoti. Tarnyba atsakė, kad Tabako kontrolės įstatymas nutarimo perrašymo nenumato. Nustatė, jog Įmonei Tarnybos 2009 m. rugpjūčio 6 d. pranešimas Nr. 3S-1684 apie pažeidimo nagrinėjimą buvo įteiktas 2009 m. rugpjūčio 10 d., todėl Įmonei apie posėdį buvo pranešta tinkamai. Įmonės prašymas nagrinėti bylą įmonės atstovams nedalyvaujant Tarnyboje buvo gautas 2009 m. rugpjūčio 14 d., t. y. Tarnybai jau išnagrinėjus bylą ir priėmus Nutarimą. Pažymėjo, jog pavėluotai Tarnyboje gautas prašymas nelaikytinas įrodymu, turinčiu reikšmės Įmonės padaryto Tabako kontrolės įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 3 punkto pažeidimo kvalifikavimui ar ekonominės sankcijos skyrimui. Remdamasis Tabako kontrolės įstatymo 29 straipsniu, 30 straipsnio 1 – 3 dalimis, pažymėjo, jog nėra draudžiama bylą išnagrinėti, nedalyvaujant pažeidėjui. Be to, sprendžiant iš Įmonės 2009 m. rugpjūčio 10 d. rašto, pareiškėjui apie posėdžio laiką ir vietą buvo žinoma, Įmonės savininkas pageidavo, kad byla būtų išnagrinėta be jo, todėl vertintina, kad esminių procedūrinių pažeidimų nepadaryta. Atsižvelgė į Tabako kontrolės į 25 straipsnio 1 dalį, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (byla Nr. A15-39/2005) ir nurodė, kad situacija, kai už tą patį teisės pažeidimą atsakomybėn patraukiamas fizinis ir juridinis asmuo, pati savaime non bis in idem principo nepažeidžia, tačiau byloje nustačius neteisėtos veikos, už kurios padarymą buvo taikytos sankcijos formaliai skirtingiems asmenims, tapatumo faktą, būtina patikrinti, ar atsakomybėn traukiamas fizinis ir juridinis asmenys realiai nėra tapatūs, t. y. ar skiriant nuobaudą juridiniam asmeniui, tokios nuobaudos padariniai neteks tam pačiam asmeniui, kuris už tą patį pažeidimą jau buvo nubaustas kaip fizinis asmuo. Konstatavo, kad šiuo atveju non bis in idem principas nepažeistas. Rėmėsi Tabako kontrolės įstatymo nuostatomis (1 str. 2 d., 14 str. 5 d. 3 p., 14 str. 14 d., 26 str. 7 ir 15 d.) ir nurodė, jog byloje yra įrodymų, kad Įmonė Tarnybos 2006 m. spalio 26 d. nutarimu Nr. 3K06/259 bausta už analogišką pažeidimą, tik padarytą kitoje prekybos vietoje, tad atsakovas pagrįstai tokią aplinkybę laikė ne kvalifikuojančia, o kaltę sunkinančia. Atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymo 2 straipsnį, 7 straipsnio 1 dalį, 8 straipsnio 2, 4 dalis, padarė išvadą, jog tarp individualios įmonės, kaip ūkio vieneto, finansinės padėties ir jos savininko šeimos finansinės padėties yra tiesioginis ryšys, todėl, vertinant, ar paskirtoji nuobauda nėra neproporcingai didelė, turi būti atsižvelgta į abu šiuos faktorius. Įvertinęs pažeidimo objekto (cigarečių) kiekį bei vertę, krizės padarinius Lietuvos ekonomikai, nuolat karpomas socialines garantijas bei išmokas, atsižvelgdamas į tai, kad Įmonė pagal 2009 metų I-jo pusmečio rezultatus jokio pelno neturėjo, deklaravo 8 743 Lt nuostolį, Įmonės savininkas pasiėmęs 76 500 Lt kreditą būsto įsigijimui, konstatavo, kad galima baudą sumažinti, skiriant minimalią 3 000 Lt baudą.
III.
Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą (b.l. 111–113), kuriuo prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 9 d. sprendimą ir pritaikyti Įmonės atžvilgiu ATPK 30¹ straipsnio 1 dalį, nusprendžiant neskirti administracinės nuobaudos arba ją žymiai sumažinti. Apeliacinis skundas iš dalies grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir skundas pirmosios instancijos teismui, papildomai pateikiami tokie pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:
1. Nurodo, jog teismas pagrįstai atsižvelgė į Įmonės ir jos savininko šeimos finansinę padėtį, tačiau nesigilino, kokia yra tikroji padėtis įmonėje sunkmečio ir Lietuvos ekonomikos nuosmukio metu.
2. Pažymi, jog, paskyrus 3 000 Lt baudą, Įmonė bankrutuotų, turėtų būti atleisti darbuotojai, nukentėtų Įmonės savininko šeimos interesai, nes paskirtą baudą, nepaisant darbo sutarties su M. G. 10 punkto nuostatų, turėtų sumokėti būtent savininkas. Atitinkamai iš Įmonės turėtų būti atleista ir Įmonės savininko žmona, jo šeima prarastų pajamas, būstą.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 126–128) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą iš esmės grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir atsiliepimas į skundą pirmosios instancijos teisme.
Papildomai nurodo, jog būtent atsižvelgus į skunde pateiktas ir apeliaciniame skunde pakartotinai nurodytas aplinkybes, skundžiamu sprendimu buvo sumažinta pareiškėjui skirta bauda nuo 4 000 Lt iki 3 000 Lt. Pabrėžia, jog Tabako kontrolės įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 3 punkto pažeidimo tiesioginis objektas yra žmonių sveikata, o cigarai – tik dalykas, todėl parduotų tabako gaminių kiekis negali turėti jokios įtakos pažeidimo kvalifikavimui ir skiriamos baudos dydžiui.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Nagrinėjamu atveju byloje iš esmės nėra ginčo dėl to, kad Nutarimu pagrįstai konstatuotas Tabako kontrolės įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 3 punkto, t. y. draudimo parduoti tabako gaminius asmenims iki 18 metų, pažeidimas. Pareiškėjas, tiek skunde pirmosios instancijos teismui, tiek ir apeliaciniame skunde iš esmės nesutinka su jam paskirtos baudos dydžiu, teigdamas, jog jam paskirta bauda turėtų būti mažinama.
Remiantis Tabako kontrolės įstatymo 26 straipsnio 7 dalimi, už šio įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 3 punkte nustatyto tabako gaminių pardavimo draudimo pažeidimą juridiniai asmenys ir užsienio juridinių asmenų filialai, inter alia, baudžiami nuo trijų tūkstančių iki penkių tūkstančių litų bauda.
Pareiškėjui skundžiamu Nutarimu pagal Tabako kontrolės įstatymo 26 straipsnio 7 dalį paskirta 4 000 Lt bauda. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į Įmonės, Įmonės savininko ir jo šeimos finansinę padėtį, parduotų cigarečių kiekį bei vertę, krizės padarinius Lietuvos ekonomikai, nuolat karpomas socialines garantijas bei išmokas, pareiškėjui paskirtą baudą sumažino iki įstatyme numatytos minimalios, t. y. skyrė 3 000 Lt baudą. Pareiškėjas, prašydamas papildomai mažinti jam paskirtą baudą, teigia, jog nors pirmosios instancijos teismas ir atsižvelgė į Įmonės finansinę padėtį, tačiau nevertino tikrosios padėties Įmonėje sunkmečio metu, be to, paskyrus 3 000 Lt baudą, Įmonė bankrutuotų, turėtų būti atleisti darbuotojai, nukentėtų Įmonės savininko šeimos interesai, nes paskirtą baudą turėtų sumokėti būtent savininkas.
Pažymėtina, jog pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, sudarančios, jo manymu, pagrindą papildomai mažinti ir paskirti mažesnę, nei įstatyme nustatyta minimali, baudą, jau buvo įvertintos pirmosios instancijos teismui priimant sprendimą skirti pareiškėjui minimalią įstatyme numatytą baudą. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, teismas įvertino tiek pareiškėjo argumentus dėl Įmonės finansinės padėties, patirtų nuostolių, tiek ir dėl Įmonės savininko šeimos finansinės padėties. Pareiškėjas iš esmės jokių papildomų argumentų, kurie sudarytų pagrindą papildomai mažinti jam paskirtą baudą, nenurodė.
Pagal Tabako kontrolės įstatymo 26 straipsnio 14 dalį skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes (dėl kurių atitinkama piniginė bauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė, nes neproporcinga padarytam teisės pažeidimui, ir dėl to neteisinga) ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę skirti mažesnę piniginę baudą nei atitinkamoje šio straipsnio dalyje nustatytos minimalios piniginės baudos.
Teisėjų kolegija įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, tai, kad tabako gaminiai nagrinėjamu atveju parduoti nepilnamečiam asmeniui, kuris pažeidimo padarymo metu buvo sulaukęs tik 15 metų, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo principais, sprendžia, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad paskirta minimali sankcijoje numatyta bauda yra neproporcinga padarytam pažeidimui ir yra pagrindas ją mažinti.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs (byla Nr. A556-572/2009), kad realiai apčiuopiamos baudos paskirtis yra ne tik nubausti teisės pažeidėją, bet, visų pirma, vykdyti prevenciją: teisės subjektas, pažeidęs sąlygas, su kuriomis yra siejamas tabako pardavimas, yra baudžiamas, idant daugiau nedarytų žalos teisės saugomoms ir ginamoms vertybėms. Baudžiamas už tai, jog pažeidė esmines ir jam, be abejo, žinomas bei suprantamas dalyvavimo atitinkamoje rinkoje sąlygas – nesilaikė imperatyvių teisės reikalavimų. Paskyrus baudą, turinčią tikrai juntamas finansines pasekmes konkrečiam subjektui, atsakingam už atitinkamų taisyklių pažeidimą, kiti tos pačios rinkos dalyviai yra įspėjami, kad už identiškų taisyklių nepaisymą gali būti nubausti ne mažesne (o galbūt ir didesne) bauda.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs (byla Nr. A858–1168/2010), jog pareiškėjui skirtos ekonominės sankcijos tikslas yra susijęs su, inter alia, Tabako kontrolės įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu siekiu mažinti Lietuvos Respublikoje tabako gaminių vartojimą, jų prieinamumą (ypač nepilnamečiams asmenims) ir dėl tabako gaminių vartojimo atsiradusius neigiamus padarinius gyventojų sveikatai ir ūkiui. Visuomenės sveikata, kaip aiškus viešasis interesas, ir ypač poveikio priemonės, siekiant apsaugoti nepilnamečių asmenų, kaip labiau pažeidžiamų visuomenės narių, sveikatą, įstatymų leidėjo įvertinti kaip svarbios ir ypač atidžiai saugotinos vertybės, todėl nustatytos ir pakankamai griežtos poveikio priemonės.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pareiškėjui paskirta bauda yra proporcinga padarytam pažeidimui, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, nėra pagrindo ją papildomai mažinti, todėl ji paliktina nepakeista.
Pareiškėjas taip pat teigė, jog, atsižvelgiant į jo ir pardavėjos pasirašytą darbo sutartį, baudą sumokėti turės pardavėja, todėl ji bus baudžiama antrą kartą. Pabrėžtina, jog Nutarimu bauda skirta būtent pareiškėjui, kaip ūkio subjektui. Tuo tarpu šios bylos dalyku nėra pareiškėjo ir pardavėjos sudaryta darbo sutartis ir iš jos kylančios sutarties šalių teisės ir pareigos, todėl teisėjų kolegija šiuo atveju nepasisako dėl tokių įtvirtintų teisių ir pareigų, jų teisėtumo ir įgyvendinimo. Taip pat pastebėtina, jog, atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (byla Nr. A858-831/2010), ATPK 30¹ straipsnis įtvirtina bendrąsias nuobaudų už administracinį teisės pažeidimą skyrimo fiziniams asmens taisykles, o šioje byloje sprendžiamas juridinio asmens atsakomybės klausimas pagal lex specialis, t. y. pagal Tabako kontrolės įstatymą, todėl visi su tuo susiję pareiškėjo argumentai nevertintini.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, įvertinusi šios bylos faktines aplinkybes, taikytinų teisės aktų nuostatas, atsižvelgdama į tai, kad byloje nenustatyti esminiai procesiniai pažeidimai, kurie sudarytų pagrindą naikinti skundžiamą Nutarimą, daro išvadą, jog nėra pagrindo pakartotinai mažinti pareiškėjui paskirtą piniginę baudą. Pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria
pareiškėjo E. R. įmonės apeliacinio skundo netenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.