Vilniaus apygardos teismo nutartis

Teisėjas Valerij Paškevič Teisminio proceso Nr. 1-23-1-00880-2011-7

2015 m. vasario 27 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Punio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios J. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžio, kuriuo:

J. L. pripažinta kalta padarius Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. numatytą nusikaltimą ir paskirta jai laisvės atėmimo vieneriems metams bausmė, atliktina pataisos namuose.

I. R. pareikštas civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir priteista jai iš J. L. du tūkstančiai du šimtai devyniasdešimt litų padarytai turtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje civilinis ieškinys atmestas.

Tuo pačiu nuosprendžiu R. J. pagal LR BK 182 str. 1 d. išteisintas neįrodžius jo dalyvavimo šio nusikaltimo padaryme.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. L. nuteista už tai, kad veikdama grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą 2 290 Lt vertės turtą:

2011-09-05 apie 16 val. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo apgaulės būdu iš I. R. gavo AB „Swedbank“ jos vardu atidarytos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) elektroninės bankininkystės identifikacinius kodus su prisijungimo prie jos paskyros elektroninėje erdvėje slaptažodžiais bei jais pasinaudojo, gaunant greituosius kreditus: 2011-09-05 16 val. 29 min. 1 s. UAB „Moment Credit“ gavo 600 Lt, 2011-09-05 16 val. 21 min. UAB „SMScredit.lt“ gavo 750 Lt. Šios sumos buvo pervestos į nukentėjusios minėtą AB „Swedbank“ sąskaitą. 2011-09-05 ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo iš šios sąskaitos pervedė 2 290 Lt į L. Š. mažametės dukros K. Š. AB „Swedbank“ esančią sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). L. Š. su J. L. tą pačią dieną AB „Swedbank“ Vytenio klientų aptarnavimo centre, esančiame adresu Vytenio g. 9, Vilniuje, išgrynino 2 271 Lt ir perdavė šiuos pinigus J. L.. J. L. tą pačią dieną įnešė 1 500 Lt grynaisiais pinigais į savo vardu AB „SEB bankas“ atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Nenustatytas asmuo, turėdamas J. L. jam patikėtus prisijungimo prie pastarosios nurodytos AB „SEB bankas“ atidarytos sąskaitos elektroninėje erdvėje identifikacinius kodus ir slaptažodžius, prisijungė prie šios sąskaitos ir 2011-09-07:

17 val. 26 min. 53 s. pervedė 500 Lt V. K. į AB „SEB bankas“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), atidarytą Alytaus pataisos namų vardu,

17 val. 56 min. 18 s. pervedė 100 Lt G. S. į jos vardu AB „Swedbank“ atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

Likusius 771 Lt J. L. pasiliko sau bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims.

Šiais savo veiksmais J. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d.

Teismo posėdyje nuteistosios gynėja advokatė prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistosios J. L. apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliaciniu skundu nuteistoji J. L. iš esmės nesutinka su paskirta bausme, tačiau taip pat prašo nuteisti R. J., nurodo, kad tai R. J. pasinaudojo ja ir apgaulės būdu įtraukė į nusikalstamą veiką. Atkreiptinas dėmesys, jog klausimas dėl išteisinto asmens nuteisimo apeliacinės instancijos teisme, sprendžiamas esant prokuroro ar nukentėjusiojo apeliaciniam skundui, šioje byloje tokių skundų apygardos teismui nepateikta, todėl nuteistosios prašymas dėl R. J. nuteisimo - nenagrinėtinas. Tuo tarpu išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė byloje esančius įrodymus, visapusiškai juos įvertino ir pagrįstai konstatavo, kad J. L. padarė jai inkriminuotą nusikaltimą. Nors apeliantė nurodo, jog R. J. apgaulės būdu įtraukė ją į nusikalstamą veiką, tačiau tokią nuteistosios J. L. versiją pagrįstai sukritikavo apylinkės teismas, tokia versija visiškai neįtikinama ir teisėjų kolegijai. Vis tik atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes, į nuteistosios asmenybę, jog ji praeityje jau buvo teista už sukčiavimus telefonu, akivaizdu, kad ji turėjo suprasti ir suprato daranti nusikalstamą veiką. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nors J. L. banke turėjo savo sąskaitas, tačiau nurodžiusi, kad savo sąskaitų neturi, ji pasinaudojo svetima K. Š. sąskaita gauti pinigines perlaidas iš nukentėjusiosios sąskaitos, po ko išgrynindavo į K. Š. sąskaitą pervestas lėšas, pinigus persiųsdavo ne tik kitiems asmenims, bet ir pasilikdavo savo reikmėms. Neabejotinai nuteistosios J. L. veiksmai buvo aktyvus ir atlikti sąmoningai, o ne priešingai kaip bando įtikinti nuteistoji, apgaulės pasekoje. Apygardos teismas sutinka ir su kitais pirmosios instancijos teismo motyvais ir padarytomis išvadomis dėl nuteistosios J. L. kaltės, todėl jų nekartoja ir detaliau neanalizuoja. Šiuo atveju apylinkės teismas visiškai teisingai įvertino įrodymus ir pagrįstai išsprendė apeliantės kaltės klausimą. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė jokių įrodymų rinkimą, jų fiksavimą ir vertinimą reglamentuojančių teisės normų pažeidimų.

Apeliantė prašo paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, iš skundo galima suprasti, jog ji prašo taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, tačiau apeliacinės instancijos teismo nuomone, paskirta bausmė yra teisinga, todėl jos švelninti nėra pagrindo. Prašymą dėl bausmės vykdymo atidėjimo teisėjų kolegija vertina kritiškai ir jis yra netenkintinas dėl žemiau nurodytų argumentų.

Skirdamas bausmę už J. L. padarytą nusikalstamą veiką apylinkės teismas atsižvelgė į padarytą nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį – J. L. padarė tyčinį nusikaltimą, kuris priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.). Taip pat teismas skirdamas bausmę nuteistajai, atsižvelgė į nuteistosios asmenybę, sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes. Šiuo atveju teismas nenustatė J. L. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Skirdamas laisvės atėmimo bausmę apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė ir į nuteistosios asmenybę, į tai, kad J. L. praeityje eilę kartų teista, tame tarpe ir už analogiškus nusikaltimus, nedirba. Išdėstytų aplinkybių visetas apygardos teismui leidžia konstatuoti, kad nuteistoji teigiamų išvadų nedaro, nelinkusi keisti nusikalstamo gyvenimo būdo, laikytis įstatymų reikalavimų, sąžiningu būdu uždirbti pragyvenimui, todėl pirmosios instancijos teismo paskirta reali laisvės atėmimo bausmė yra teisinga ir nėra per griežta.

Konstatuotina, kad apylinkės teismas pagrįstai J. L. atžvilgiu netaikė BK 75 str. nuostatas. Šiuo atveju sprendžiant klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo ir priemonių bausmės tikslams pasiekti negalima neatsižvelgti į tai, kad J. L. praeityje teista net 10 kartų, tame tarpe ir analogiškus nusikaltimus, padaryti nusikaltimai tyčiniai. Vis tik ankstesni teistumai teigiamų išvadų nepadarė, kas rodo, jog ji nepateisina lūkesčių, kad jos elgesys gali pozityviai keistis. Byloje nustatytos ir nuteistąją apibūdinančios aplinkybės nėra pakankamos išvadai, kad paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl teisėjų kolegija mano, kad apylinkės teismas paskirdamas realią laisvės atėmimo bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo nuostatų nepažeidė. Vis tik iš bylos duomenų, nuteistosios asmenybės matyti, kad kitokiais būdais nėra galimybės pasiekti bausmės tikslų. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia ir vertina teigiamai tai, kad nuteistoji sukūrė šeimą ir žada atlyginti nukentėjusiajai žalą, tačiau pažymi, kad tai nepakankamas pagrindas švelninti tinkamai individualizuotą bausmę, juolab, kad šeimyninės aplinkybės jos nesustabdė ir neužkirto kelio nusikalsti. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kiekvienas įvykdytas teisės pažeidimas yra susijęs su tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimu, visuomenės interesų pažeidimu, už kurį nusikaltęs asmuo turi būti teisingai ir pagrįstai nubaustas pagal galiojančias teisės normas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan.; iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu - paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet bendrąją prevenciją (kasacinė nutartis Nr. 2K-P-549/2007).

Aukštesnės instancijos teismas konstatuoja ir tai, kad nėra nustatyta jokių išimtinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą teigti, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas J. L. aiškiai prieštarauja teisingumo principui ( LR BK 54 str. 3 d.). Šiuo atveju nėra sąlygų taikyti J. L. atžvilgiu ir BK 62 str. 2 d. nuostatas.

Be to, priešingai nei nurodo nuteistoji J. L., apylinkės teismas pagrįstai nustatė, jog ji yra recidyvistė LR BK 27 str. 1 d. prasme. Kaip jau buvo minėta nuteistoji J. L. nusikaltimą padarė būdama teista už 10 tyčinių nusikaltimų padarymą. Šios išvados nepaneigia apeliantės nurodyta aplinkybė, kad ankstesnes bausmes ji pilnai atliko. Teismas skirdamas nuteistajai bausmę pagrįstai vadovavosi LR BK 56 str., kuriame nurodyta, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų LR BK 41 str., 54 str., nepažeidė, paskirta bausmė teisinga, baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos pažeistos nebuvo. Daryti kitokias išvadas teisėjų kolegija neturi pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistosios J. L. apeliacinį skundą atmesti.