Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmos instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A - 299 - 252 - 2017

Birutė Mėlinauskienė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-05274-2016-0

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. birželio 6 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nijolės Danguolės Smetonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Margaritos Dzelzienės ir Zinos Mickevičiūtės,

tretiesiems suinteresuotiems asmenims, reiškiantiems savarankiškus reikalavimus D. V. ir R. V.,

Išvadą teikiančios institucijos Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei V. A.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės S. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-6355-223-2016 pagal ieškovės S. K. ieškinį atsakovams R. K., M. G., tretiesiems asmenims su savarankiškais reikalavimais D. V. ir R. V., trečiajam asmeniui V. K., išvadą teikiančiai institucijai Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui (toliau – Panevėžio VTAS) dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, nuolatinės globos ir nepilnamečių gyvenamosios vietos nustatymo, globėjo paskyrimo bei išlaikymo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė S. K. prašė neterminuotai apriboti tėvų R. K. ir M. G. valdžią vaikų N. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir I. G., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, nustatyti vaikams nuolatinę globą, vaikų globėja paskirti jų močiutę S. K., nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su globėja, priteisti iš atsakovų išlaikymą vaikams N. ir I. po 75 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymą pavedant tvarkyti uzufrukto teise globėjai S. K.. Nurodė, kad jos dukra R. K. su M. G. susilaukė dviejų vaikų – N. ir I. Nuo 2013 m. ši šeima buvo stebima Vaikų teisių skyriaus dėl netinkamos vaikų priežiūros. 2014-04-03 Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), R. K. buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos. 2015-11-16 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), remiantis Panevėžio miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2015-11-11 teikimu Nr. (duomenys neskelbtini), M. G. buvo įrašytas į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, dėl nesirūpinimo vaikais. 2015-11-04 Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) abiems anūkams buvo nustatyta skubi laikinoji globa nuo 2015-11-02, globėju paskiriant Socialinių paslaugų centro Vaikų grupinio gyvenimo namus. 2016-06-10 Panevėžio savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) N. ir I. G. globėjais buvo paskirti jai nežinomi asmenys. Pažymėjo, kad pagal galimybes lankė globos namuose buvusius anūkus. Dukra su vaikų tėvu nebegyvena kartu, savo gyvenimo būdo nekeičia ir toliau nevykdo savo, kaip tėvų pareigų, yra nusišalinę nuo vaikų priežiūros, neteikia jiems išlaikymo, nėra motyvuoti vaikus auginti patys. Mano, kad ji suteiktų tinkamas sąlygas mažamečiams vaikams. Sutuoktinis, V. K. sutinka, kad ji taptu anūkų globėja, turi trijų kambarių butą, registruota darbo biržoje, gauna socialines pašalpas, intensyviai ieško darbo, sutuoktinio mėnesio pajamos yra apie 400 Eur, šeimoje negirtaujama. Teigia, kad ji atitinka globėjams keliamus reikalavimus, anūkams jos bute būtų skirtas atskiras kambarys, kuriame yra visi vaikų poreikiams būtini baldai ir namų apyvokos priemonės, žaislai. Ir anksčiau yra prižiūrėjusi savo anūkus. Atsakovų materialinė padėtis yra sunki, R. K. uždirba minimalią mėnesinę algą, o vaikų tėvo gaunamas atlyginimo dydis jai nežinomas. Todėl prašė priteisti iš jų materialinį išlaikymą po 75 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės. Pripažino, kad buvo bausta administracine tvarka už vaikų nepriežiūrą, 2016 metais jos šeima buvo išbraukta iš socialinės rizikos šeimų sąrašo.Tretieji asmenys R. V. ir D. V. pareiškė savarankiškus reikalavimus prašydami neterminuotai apriboti valdžią R. K. ir M. G. jų nepilnamečių vaikų N. G. ir I. G. atžvilgiu, nustatyti N. ir I. G. nuolatinę globą, globėjais paskiriant T. V. ir D. V., nustatyti šių vaikų gyvenamąją vietą su globėjais R. ir D. V., priteisti iš atsakovų po 100 Eur kas mėnesį mokomomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės išlaikymo sumą ir priteistų išlaikymo lėšų tvarkytojais uzufrukto teise paskirti jų globėjus R. ir D. V. Nurodė, kad atsakovų vaikus I. ir N. G. globos namuose pradėjo lankyti 2016 m. gegužės mėnesį, o globoja nuo 2016-06-10. Su vaikais puikiai sutaria, žino jų poreikius, pomėgius, jie susidraugavę su jų biologiniais vaikais. Vaikai yra prie jų prisirišę, susidraugavę ir pamilę jų biologinius vaikus, todėl jie ir toliau norėtų globoti N. ir I. bei sutiktų būti nuolatiniais globėjais. Išvadą teikianti institucija - Panevėžio VTAS nurodė, kad šiuo metu nepilnamečių vaikų globėjais paskirti Rasa ir D. V., su kuriais vaikai ir gyvena. Šie globėjai turi visus reikalingus gebėjimus vaikų poreikiams tenkinti, rengti vaikus savarankiškam gyvenimui, darbui šeimoje, pasiruošę užtikrinti saugų bendravimą, globai turi tinkamas žinias bei galimybes. Skyriaus specialistui apsilankius S. K. bute, nustatyta, kad nėra tinkamų gyvenimo sąlygų I. ir N. G., trūksta švaros, tvarkos. K. šeima žinoma nuo 2007-11-19, kai buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančius vaikus, apskaitą Panevėžio mieste dėl girtavimo. 2010-12-20 keliems mėnesiams buvo išbraukta iš šio sąrašo, tačiau 2011-02-08 vėl pakartotinai įrašyta dėl girtavimo. Nuo 2016-04-20 šeima išbraukta iš socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus apskaitos. K. nedirba, registruoti darbo biržoje, gauna socialines pašalpas bei paramą iš Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo lėšų. Šeimos finansinė padėtis yra sunki. Todėl ieškovė negebėtų užtikrinti tinkamo vaikų poreikių tenkinimo. Ieškovė lankėsi skyriuje, pokalbio metu jai buvo išaiškintos paskyrimo nepilnamečių vaikų globėju sąlygos ir teisės aktų reikalavimai, tačiau dėl anūkų globos prašymo ji nepateikė. Pažymėjo, kad vaiko globos organizavimo nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-03-27 nutarimu Nr. 405 numato, reikalavimus asmenims, norintiems tapti vaiko globėju. CK 3.269 str. apibrėžti asmenys, kurie negali būti vaiko globėjais. Šio straipsnio 6 punktas numato, kad vaiko globėju negali būti skiriamas teistas už tyčinius nusikaltimus asmuo. S. K. yra teista už tyčinius nusikaltimus, todėl ji neatitinka reikalavimų, keliamų asmenims, siekiantiems tapti nepilnamečių vaikų globėjais. Vaikų tėvai, nustačius, laikinąją globą, savo elgesio nepakeitė, nesidomi vaikais, jais nesirūpina ir nelanko. Vaikų ir tėvų ryšys yra nutrūkęs. Skyrius sutiko, kad atsakovams būtų neterminuotai apribota tėvų valdžia jų nepilnamečių vaikų atžvilgiu bei nurodė, kad laikini globėjai R. ir D. V. atitinka globėjams keliamus reikalavimus, turi tinkamas sąlygas ir yra pasirengę globoti vaikus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2016-12-13 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Trečiųjų asmenų D. V. ir R. V. savarankiškus reikalavimus tenkino pilnai. Laikinai apribojo tėvų valdžią M. G. ir R. K., jų nepilnamečių vaikų N. G. ir I. G., atžvilgiu. Nustatė N. G. ir I. G. nuolatinę globą, jų globėjais ir turto administratoriais paskyrė D. V. ir R. V., N. ir I. G. gyvenamąją vietą nustatė su globėjais. Priteisė iš M. G. ir R. K. jų vaikų išlaikymui po 75 Eur iš kiekvieno periodinių išmokų kas mėnesį kiekvienam vaikui nuo 2016-07-18 iki vaikų pilnametystės išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, išlaikymą pavedė tvarkyti jų turto administratoriams D. ir R. V. Priteisė iš M. G. ir R. K. po 48 Eur žyminio mokesčio ir po 7,60 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybės naudai ir po 156,33 Eur už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Priteisė iš M. G. ir R. K. po 20,50 Eur bylinėjimosi išlaidų R. V., naudai.Nustatė, kad atsakovai R. K. ir M. G. netinkamai rūpinosi savo vaikais N. ir I., jų neprižiūrėjo, palikdavo senolių priežiūrai, nesirūpino jų higiena ir maitinimu, nelavino. Atsakovas M. G. piktnaudžiavo alkoholiu, atsakovė R. K. šiuo metu gyvena su D. S., kuris netinkamai elgiasi buityje, piktnaudžiauja alkoholiu, buitinės gyvenimo sąlygos netinkamos gyventi vaikams, atsakovai neturi socialinių įgūdžių vaikų auklėjimui. Tiek atsakovė R. K., tiek M. G. neturi būsto, kuriame būtų užtikrintos tinkamos gyvenimo sąlygos vaikams. Teismas vertino tai, kad atsakovai nurodė, jog norėtų bendrauti su vaikais, juos auginti ir auklėti, bet šiuo metu negali, todėl atsižvelgus ir į jauną jų amžių, sprendė, kad tėvų valdžia jiems apribotina laikinai, nes jie dar galėtų pakeisti savo gyvenimo būdą ir galėtų rūpintis savo vaikais. Pasisakydamas globėjų parinkimo klausimu, teismas konstatavo, kad ieškovė negali būti paskirta vaikų globėja dėl savo asmeninių savybių, t. y. ji buvo teista už nepilnamečių įtraukimą į nusikalstamą veiką (BK 159 straipsnis). Be to, ieškovei buvo apribota tėvų valdžia (iki 2016 m.) jos vaikų atžvilgiu, ji nedirba, pajamų neturi. Visa tai rodo, kad ieškovė nėra pasiruošusi būti savo nepilnamečių anūkų N. ir I. globėja. Tuo tarpu tretieji asmenys nėra teisti, nors ir bausti administracine tvarka, tačiau administracinės nuobaudos yra tokio pobūdžio, kurios neįtakoja jų asmeninių savybių vaikų auklėjimo klausimais. Tretieji asmenys dirba ir gauna pakankamas pajamas, turi gyvenamąjį būstą, kuriame yra sudarytos tinkamos vaikų gyvenimo sąlygos, jie yra išklausę globėjų kursus ir pasiruošę vaikų globai. Todėl sprendė, kad V. skirtini nuolatiniais N. G. ir I. G. globėjais, vaikų gyvenamąją vietą nustatant su globėjais, kurie skirtini ir vaikų turto administratoriais. Teismas ieškovės nurodytas išlaidas vaikų išlaikymui - po 75 Eur per mėnesį pripažino pagrįstomis ir būtinomis vaikų išlaidomis ir, atsižvelgęs į atsakovų turtinę padėtį, gaunamas pajamas, sprendė, kad tokią, protingumo kriterijus ir vaikų poreikius, atitinkančią sumą atsakovai pajėgūs mokėti.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į juos teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė S. K. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-12-13 sprendimą, dalyje, kurioje terminuotai apribota tėvų valdžia atsakovams, o globėjais ir turto administratoriais paskirti R. V. ir D. V. ir šioje dalyje priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti pilnai bei priteisti iš atsakovų visas ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad apylinkės teismas neišsamiai ir nepakankamai analizavo CK 3.180 straipsnyje pateiktas sąlygas tėvų valdžiai riboti neterminuotai. Nors teismas nustatė, kad atsakovai nesirūpina vaikais, savo amoraliu elgesiu daro žalingą įtaką vaikams, tačiau tėvų valdžią apribojo laikinai. Byloje yra pakankamai duomenų, kad atsakovai daro ypatingą žalą savo vaikams, o jų nepateisinamas elgesys yra ilgalaikis, duomenų, kad padėtis gali pasikeisti nėra. Todėl teismas turėjo atsakovams tėvų valdžią apriboti neterminuotai. Be to, teismas apribojus tėvų valdžią vaikų globėjais paskyrė visiškai svetimus asmenis, bet ne ieškovę ir suinteresuotą asmenį - vaikų senelius. Ieškovę ir nepilnamečius anūkus sieja giminystės ryšys, tiek ieškovė, tiek vaikaičiai yra prisirišę vieni prie kitų, todėl perduoti vaikus trečiųjų asmenų globai reiškia iš esmės pažeisti nepilnamečių vaikų teises. Teismas, padarė neteisingą išvadą, kad ieškovė negali būti paskirta vaikų globėja dėl savo asmeninių savybių – dėl teistumo, taikyto tėvų valdžios apribojimo jos vaikų atžvilgiu, dėl to, kad nedirba ir neturi pajamų. Pažymi, kad šios aplinkybės bylos nagrinėjimo dieną nėra aktualios. Teistumas yra išnykęs, taikytas tėvų valdžios apribojimas - panaikintas, nors ieškovė nedirba, bet ji veda normalų gyvenimo būdą, sutuoktinis gauna nuolatines pajamas, jos gyvenimo ir buities sąlygos yra geros. Tokias sąlygas ji gali užtikrinti ir anūkams, o nurodytos aplinkybės neturėtų būti išskirtos, kaip lemiančios teismo apsisprendimą globėja nepaskirti ieškovės. Apeliacinės bylos nagrinėjimo metu apeliantė pateikė pažymą, kad ji nuo 2017-05-05 vykdo individualią veiklą – valymo veikla ir gaus papildomų pajamų, kurias galės skirti anūkų poreikių tenkinimui. Taip pat teismo posėdžio metu nurodė, jog jai dabartiniai globėjai trukdo bendrauti su anūkais, todėl jų lankymas yra apsunkintas. Jos pilnametis sūnus su drauge gyvena bute tik laikinai, todėl tai nėra kliūtis anūkų globai, nes jai paskyrus globą tas kambarys bus skirtas abiem anūkams. Išvadą teikianti institucija - Panevėžio VTAS nurodo, kad ieškovės apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti. Apeliantė neturi tinkamų ir pakankamų socialinių įgūdžių prižiūrėti ir auginti anūkus. S. K. šeima nuo 2007-11-19 iki 2010-12-20 ir nuo 2011-02-08 iki 2016-04-20 buvo įrašyta į socialinių įgūdžių stokojančių šeimų, auginančių vaikus, sąrašą dėl girtavimo, psichotropinių medžiagų vartojimo. Nors šeimos buities sąlygos buvo nuolat tiriamos ir nustatyta, kad jos patenkinamos vaikams ugdytis, ilsėtis, leisti laisvalaikį ir gyventi, tačiau tinkamas tėvų pareigų vykdymas neapsiriboja buitinių sąlygų užtikrinimu. Atkreipia dėmesį, kad ieškovės netinkamą tėvų pareigų vykdymą patvirtina faktas, fiksuotas Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 50-1-00252-10 dėl R. K. išžaginimo, kuomet apeliantė, būdama nepilnametės dukters įstatymine atstove, trukdė procesui, veikė priešingai dukters interesams - nevykdė ikiteisminio tyrimo pareigūnų kvietimų kartu su R. K. vykti į ekspertinę įstaigą. Dėl to buvo panaikintas 2010-05-27 nutarimas leisti nepilnametės nukentėjusiosios motinai - S. K. dalyvauti procese. Be to, nagrinėjant bylą teisme, liudytojas nurodė, kad S. K. girtavo su dukra ir jos draugais. Pati apeliantė buvo teista 2014-06-04 pagal BK 215 straipsnio 1 dalį (Duomenų panaudojimo ir finansinių operacijų iniciavimo), BK 182 straipsnio 1 dalį (Sukčiavimo), BK 159 straipsnį (Vaiko įtraukimas į nusikalstamą veiką). Šioje byloje apeliantė į nusikalstamą veiką įtraukė savo nepilnametį sūnų.Apeliantė nepilnamečius anūkus vaikų ir globos namuose 2016 m. aplankė tik 4 kartus. Ji reiškė pasipiktinimą, kad vaikai apgyvendinti V. šeimoje. Nuo 2016-09-02 ji niekur nedirba, 2 kartus atsisakė darbo biržos siūlomo darbo. Skyriuje vykusio posėdžio metu R. K. aiškino, kad mama siekia anūkų globos tik dėl socialinių išmokų. Skyrius pritaria apylinkės teismo sprendimui, kad vaikų interesus atitinka jų gyvenimas su trečiaisiais asmenimis – D. ir R. V.. Taip pat mano, kad tėvų valdžia atsakovams apribota terminuotai pagrįstai, tokiu būdu suteikiant jiems galimybę kreiptis dėl vaikų susigražinimo, išnykus aplinkybėms, kurios buvo pagrindas apriboti tėvų valdžią. Apeliantei užtikrinamas bendravimas su anūkais, todėl teismo sprendimas, kuriuo V. šeima paskirta nepilnamečių vaikų N. ir I. G. globėjais yra tiesiogiai susijęs su vaikų interesų apsauga, užtikrintu augimu saugioje, stabilioje aplinkoje. Teismo posėdžio metu atstovė nurodė, kad ir šiuo metu patikrinus buities sąlygas apeliantės bute nėra įrengto kambario anūkų gyvenimui, nėra lovyčių, nes tame kambaryje gyvena ieškovės sūnus su drauge ir todėl neaišku kaip būtų tas kambarys atlaisvintas. Taip pat pažymėjo, kad apeliantė niekada nesikreipė į skyrių dėl to, jog vaikų globėjai neleidžia jai bendrauti su anūkais.Atsakovai R. K. ir M. G. apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu palaikė apeliantės apeliacinį skundą ir mano, kad jų vaikams geriau būtų augti pas apeliantę.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškovės apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas atsakovo apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apelianto nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).Tėvų valdžios apribojimo (laikinai ar neterminuotai) pagrindai įtvirtinti CK 3.180 straipsnyje, kuriame nustatyta, jog tėvų valdžia gali būti apribota, kai: 1) tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą, o esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama pažeidžiant vaiko interesus. Skundžiamas apylinkės teismo sprendimo turinys patvirtina, kad nagrinėjamu atveju, buvo nustatytos beveik visos tėvų valdžios ribojimo aplinkybės: atsakovų vengimas atlikti pareigą auklėti vaikus, jais rūpintis, sudaryti jiems normalias, sveikas sąlygas gyventi, augti ir ugdytis, atsakovų žalingos įtakos vaikams darymas savo asocialiu elgesiu, kadangi atsakovas M. G. piktnaudžiauja alkoholiu, neturėjimas pakankamų socialinių įgūdžių ir pan.Nagrinėjamoje byloje kilo klausimas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas taikė tinkamą tėvų valdžios apribojimo būdą. Pagal LR CK 3.181 straipsnio 2 dalį laikiną ar neterminuotą tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią. Bylos duomenys patvirtina, kad R. K. reguliariai lankė vaikus globos namuose ir pagal susitarimą su globėjais susitinka bei reguliariai su jais bendrauja. Vaikų tėvas M. G. pripažino, kad vaikus lankė retai, save pateisindamas sunkia finansine padėtimi. Byloje yra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, nes, abu atsakovai nurodo, kad nori bendrauti su vaikais, nori, kad nenutrūktų ryšys tarp jų, bet dėl susiklosčiusių aplinkybių (dėl finansinių problemų, savo būsto neturėjimo, dėl nepajėgumo šiai dienai pakeisti savo netinkamus įpročius) negali pilna apimtimi vykdyti tėvų pareigų. Teisėjų kolegijos nuomone, apeliacinio skundo motyvai, kad atsakovai daro ypatingą žalą savo vaikams, o jų nepateisinamas elgesys yra ilgalaikis ar, kad nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, laikytini nepagrįstais. Pažymėtina, kad teismo posėdžio metu globėjai V. nurodė, kad vaikų mama R. K. noriai bendrauja su vaikais, kad ir pavėluodama, tačiau atvyksta į sutartus susitikimus su jais. Bylos duomenys patvirtina, kad R. K. turi nuolatinį darbą ir gauna pastovias pajamas, kas rodo jos siekį keisti savo padėtį, tačiau ji visgi gyvena dar socialiai netinkamoje vaikams aplinkoje. Pati atsakovė pripažino, kad šiai dienai dėl jauno amžiaus, esamos padėties (gyvena pas sugyventinį, kuris nesutinka, kad vaikai gyventų kartu) negali tinkamai pasirūpinti vaikais. M. G. teismo posėdžio metu sutiko su apeliantės reikalavimais, kad ji būtų paskirta anūkų globėja, tokį sutikimą argumentuodamas tuo, kad jis pasirūpinti vaikais negali, nes neturi tam jokių sąlygų, o vaikams gyvenant pas senelius jis galėtų juos dažniau lankyti. Parengiamojo teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme M. G. pripažino, kad kartas nuo karto vartoja alkoholį, to neneigė ir apeliacinės instancijos teisme, tačiau išsakė norą rūpintis savo vaikais. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad N. ir I. G. tėvai dėl socialinių įgūdžių stokos, socialinės nebrandos, jauno amžiaus, finansinės padėties nestabilumo negali tinkamai įgyvendinti savo kaip tėvų teisių, tačiau vien šios aplinkybės, negali būti pagrindas taikyti griežtesnį tėvų valdžios apribojimo būdą. Kitą vertus, ieškovė apeliacinio proceso metu ėmė keisti savo poziciją, nurodydama, kad iš esmės tėvų valdžia galėtų būti apribota ir laikinai. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas, nenustatęs pagrindo apriboti tėvų valdžią neterminuotai, esant įstatyme nustatytam pagrindui, pagrįstai taikė švelnesnę vaikų interesų apsaugos priemonę, remdamasis LR CK 3.183 straipsnio 2 dalimi, kurioje nustatyta, jog nagrinėjantis ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo teismas nesaistomas pareikštų reikalavimų ir priima sprendimą, atsižvelgdamas į susidariusią padėtį ir vaiko interesus. CPK normose, reglamentuojančiose bylų, kylančių iš šeimos santykių, nagrinėjimo ypatumus, taip pat nustatyta teismo teisė, atsižvelgiant į ieškinio pagrindą sudarančias ir teisme paaiškėjusias bylos aplinkybes, priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, bet yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (LR CPK XIX skyrius „Šeimos bylų nagrinėjimo ypatumai“). CK ir CPK įtvirtintos teisės normos, kuriose nustatytas aktyvus teismo vaidmuo, užtikrinant vaiko teisių įgyvendinimą. Atsižvelgdama į tai, taip pat į atsakovų kaltės pobūdį dėl tėvų pareigų nevykdymo, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai pasinaudojo įstatymų leidėjo jam suteikta diskrecijos teise ir pagrįstai atsakovams nustatė laikiną tėvų valdžios apribojimą.Ieškovė taip pat nesutinka su globėjų parinkimu, teigdama, kad ji savo anūkams būtų tinkamesnė globėja, nes ją skirtingai nei trečiuosius asmenis – V., su anūkais sieja giminystės ryšiai. Apeliantė akcentuoja, kad iki anūkų patalpinimo į globos namus, ji juos prižiūrėdavo, o pašalinių asmenų paskyrimą globėjais vertina kaip vaikų teisių ir teisėtų interesų pažeidimą.CK 3.3 straipsnyje įtvirtintas prioritetinės vaiko teisių, interesų apsaugos bei gyvenimo principas, kuris reiškia, kad bet kurį vaiką liečiantį veiksmą būtina įvertinti vaiko interesų požiūriu, užtikrinti, kad jie nebūtų pažeisti. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – VTAPĮ) 4 straipsnio 1 dalies 1 punktas pabrėžia, kad visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus. Jungtinių vaiko teisių atsaugos konvencijos 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vaikai yra ypatinga visuomenės grupė, kurios teisės ir teisėti interesai privalo būti užtikrinami. Vaikas turi teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fizinei, protinei, dvasinei, dorovinei ir socialinei raidai. Vaikui turi būti sudarytos sąlygos, kad nurodytos teisės būtų įgyvendinamos ir tais atvejais, kai vaikas neturi tėvų, kai tėvai negali sudaryti sąlygų vaiko, fizinei, protinei, dvasinei, dorovinei ir socialinei raidai ar kai tėvų valdžia yra apribota. Būtent vaiko globa ir rūpyba padeda įgyvendinti vaiko teises, kai šito negali ar nenori daryti vaiko tėvai (CK 3.248 straipsnis). CK 3.248 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vaiko globos ir rūpybos uždaviniai, paskirti vaikui globėją, kuris rūpintųsi, auklėtu, jam atstovautų ir gintų vaiko teises ir teisėtus interesus; sudarytų sąlygas vaiko gyvenimui, kurios atitiktų jo amžių, sveikatą ir išsivystymą bei rengtų vaiką savarankiškam gyvenimui šeimoje ir visuomenėje.Bylos duomenys patvirtina, kad 2015-11-04 Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) N. ir I. G. buvo nustatyta skubi laikinoji globa nuo 2015-11-02, globėju skiriant Socialinių paslaugų centro Vaikų grupinio gyvenimo namus. Panevėžio miesto administracijos direktoriaus 2016-06-10 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) N. ir I. G. globėjais buvo paskirti D. V. ir R. V. Byloje nėra duomenų, kad iki V. paskyrimo atsakovų vaikų globėjais, ieškovė būtų kreipusis, kaip globos įstaigoje patalpintų anūkų močiutė, dėl jų globos. Ieškinį dėl jos paskyrimo globėja, S. K. pateikė po daugiau nei mėnesio, kai N. ir I. G. globėjais buvo paskirti V. Apylinkės teismas, atsižvelgęs į Panevėžio miesto VTAS atstovės teismui pateiktą išvadą, įvertinęs faktines bylos aplinkybes, sprendė, kad ieškovė negali būti paskirta vaikų globėja dėl asmeninių savybių. Teismas sprendė, kad vertinant ieškovės tinkamumą tapti anūkų globėja, yra reikšminga tai, kad ji buvo teista, įskaitant ir už nepilnamečių įtraukimą į nusikalstamą veiką (BK 159 straipsnis), be to atsižvelgė į ieškovės galimybes ir gebėjimus auklėti vaikus, į tai, kad pačiai ieškovei buvo apribota tėvų valdžia ir toks ribojimas panaikintas tik 2016 metais, ji nedirba, neturi pajamų. Su tokiu vertinimu sutinka ir apeliacinį skundą nagrinėjanti kolegija. Įstatymo leidėjas griežtus reikalavimus globėjams numato dėl būtinybės apsaugoti jiems perduodamų rūpintis nepilnamečių vaikų teises, teisėtus interesus, formuoti jiems teisingas vertybines nuostatas, užtikrinti tinkamas gyvenimo, ugdymo ir raidos sąlygas. Asmens teistumas, nepaisant, kad teisine prasme jis yra išnykęs, nesietinas su tinkamų vertybių skiepijimu, todėl apeliantės argumentai, kad minėtas CK reikalavimas vertinant jos asmenybę yra neaktualus, nes teistumas išnykęs, nepaneigia apylinkės teismo išvadų dėl jos netinkamumo būti anūkų globėja. Tai, kad apeliantės šeima iš socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitos buvo išbraukta tik 2016-04-21, kai šioje įskaitoje šeima buvo su pertraukomis įrašyta net nuo 2007-11-19 dėl girtavimo, psichotropinių medžiagų vartojimo, kad ieškovės skoliniai įsipareigojimai AB „Panevėžo energija“ siekia 3923,05 Eur, o už komunalinius patarnavimus – 1675,03 Eur, neleidžia daryti išvados, kad S. K. sugebėtų sudaryti tinkamas sąlygas I. ir N. G. Net ir po apeliacinio skundo pateikimo nustatyta, kad apeliantė iki šiol nėra parengusi tinkamų sąlygų priimti anūkus į savo gyvenamąjį būstą, nors tvirtina priešingai. Jos ir sutuoktinio trijų kambarių bute gyvena nepilnametė dukra (apgyvendinta pereinamame kambaryje), bet ir pilnametis sūnus su drauge, kuriems skirtas atskiras kambarys ir tik teismui priėmus palankų sprendimą, būtų sprendžiamas pilnamečio sūnaus ir jo draugės išsikraustymo klausimas. Apeliacinės instancijos teismui ieškovė pateikė pažymą, kad nuo 2017-05-05 vykdo individualią valymo veiklą, bet negalėjo nurodyti nei kur tokias paslaugas teikia, nei kokios jos gaunamos pajamos. Bylos duomenimis apeliantė net du kartus atsisakė darbo biržos darbo pasiūlymų, todėl individualios veiklos pažymėjimo išsiėmimas leidžia daryti išvadą, kad tokie veiksmai yra sąlygoti tikintis palankaus teismo sprendimo, o ne siekio susirasti darbą ir gauti pastovias pajamas. Aukščiau aptartos aplinkybės leidžia R. K. argumentus dėl jos asmenybės tinkamumo būti globėja, pasiruošimo ir noro globoti anūkus, vertinti kaip deklaratyvius. Bylos duomenys patvirtina, kad dabartiniai vaikų globėjai tinkamai vykdo savo pareigas, rūpinasi savo globotinių sveikata, jų ugdymu. Teismo posėdžio metu globėjas D. V. paaiškino, kad apeliantė savo anūkų faktiškai nelanko. Jie kelia reikalavimą, kad iš anksto būtų suderintas vaikų lankymo laikas, nes vaikai yra labai maži, todėl jiems būtinas režimas. Tačiau apeliantė šio reikalavimo nepaiso. D. ir R. V. nurodė, kad jie niekaip neįtakojo globos jiems nustatymo, nes apsisprendę paimti globoti vaikus kreipėsi į vaikų teisių apsaugos skyrių ir jiems buvo pasiūlyti I. Ir N. G.. Sprendžiant globėjo paskyrimo klausimą yra reikšmingas ne tik vaiko ir globėjo giminystės ryšys, bet ir tai kaip konkretus asmuo, siekiantis tapti globėju vykdys esminės globėjo pareigos įgyvendinimą - užtikrinti vaiko fizinį ir psichinį saugumą, rūpintis vaiko sveikata ir mokymusi, auklėti vaiką, spręsti klausimus, susijusius su vaiko interesais. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, daroma išvada, kad M. G. ir R. K. tėvų valdžios laikinas apribojimas, D. V. ir R. V. paskiriant nuolatiniais jų nepilnamečių vaikų globėjais, yra tiesiogiai susijęs su vaikų interesų apsauga, užtikrintu augimu saugioje, stabilioje aplinkoje, sąlygų tinkamam socialiniam, psichiniam ir fiziniam vystymuisi sudarymui. Kiti apeliacinio skundo motyvai neturi teisinės reikšmės priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus teisėjų kolegija daro išvadą, kad ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas tinkamai įvertinus byloje surinktus įrodymus bei tinkamai pritaikius byloje taikytinas teisės normas. Naikinti ginčijamą sprendimą remiantis apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 13 d. sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.