- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-01-13
- Bylos Nr.
- 1S-77-317/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Algirdas Jaliniauskas
- Nuteistasis
- D. M.
- Kategorijos
- 2.5.14Lygtinis atleidimas nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą, neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies pakeitimas švelnesne bausme ir lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos (BPK 360 str.)
- 2.5.19Su nuosprendžio vykdymu susijusių nutarčių apskundimas ir skundų nagrinėjimas (BPK 364 str.)
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo D. M. skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 11 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Kybartų pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2014 m. spalio 31 d. nutarimą Nr. LK-411 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuteistas Rokiškio rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 27 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį ir 140 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis bausmės subendrintos prie griežtesnės pridedant dalį švelnesnės ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams, tačiau, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, paskirtoji bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta galutinė bausmė – 1 metai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. Nuteistasis bausmę atlieka nuo 2014 m. gegužės 27 d., bausmės pabaiga – 2015 m. gegužės 23 d. Neatlikta bausmės dalis 2014 m. spalio 31 d. – 6 mėnesiai ir 23 dienos.
Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 11 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2014 m. spalio 31 d. nutarimą Nr. LK-411dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo D. M., konstatuodamas, kad nuteistąjį lygtinai paleidus iš laisvės atėmimo vietos įstaigos, nebus pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, neįgyvendinta bausmės paskirtis, pažeisti bausmės individualizavimo bei teisingumo principai, kurie pasireiškia ne tik nusikaltusio asmens nuteisimu, bet ir nukentėjusiųjų asmenų, visuomenės interesų bei teisių gynimu.
Šalies argumentai
Nesutikdamas su minėta apylinkės teismo nutartimi, D. M. Kauno apygardos teismo skunde iš esmės prašo panaikinti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 11 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos 2014 m. spalio 31 d. nutarimą Nr. LK-411. Nuteistasis deklaruoja, kad išėjęs į laisvę, turės kur gyventi, dirbs, nevartos alkoholio, ves sveiką gyvenimo būdą. D. M. teigia, kad jis yra jau pasitaisęs, bausmės atlikimo metu nebaustas drausmine tvarka, skatintas vieną kartą, tačiau apylinkės teismas šią aplinkybę ignoravo, t. y. nurodė, jog jis nėra skatintas. Atkreipia dėmesį į tai, kad jis yra atlikęs daugiau kaip pusę paskirtosios bausmės, kad sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, teismas turi vertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, o ne remtis ankstesniais teistumais.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo D. M. skundas atmestinas
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu bei kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir vėl nenusikals. Tačiau lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Tai išimtinė teismo teisė. Pažymėtina, kad nuosprendžiais skiriama bausmė tokia, kad būtų atlikta pilnai, ir tik itin palankiomis ir teigiamomis aplinkybėmis remiantis, svarstomi probacijos klausimai.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad D. M., atlikdamas bausmę lanko socialinės reabilitacijos programas, nebaustas drausmine tvarka (b. l. 9), faktiškai atlikęs BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą minimalią paskirtosios laisvės atėmimo bausmės dalį. Tačiau šios aplinkybės savaime nėra pagrindas taikyti nuteistojo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aukštesnysis teismas, įvertinęs pateiktą medžiagą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo metu lygtinai paleidus D. M. iš pataisos įstaigos, būtų neįgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei teisingumo principas, būtų pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra, nes išvadai, jog šiuo metu lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, nepakanka duomenų.
Nepaisant to, kad nuteistasis nurodo, jog jau yra pasitaisęs, bausmės atlikimo metu drausmine tvarka nebaustas, atliko daugiau kaip pusę paskirtosios bausmės, laisvėje turės kur gyventi, dirbs, nevartos alkoholio bei ves sveiką gyvenimo būdą, tačiau iš socialinio ir psichologinio tyrimo išvadų matyti, kad D. M. motyvacijos visiškai nevartoti alkoholio neturi, menkina jo poveikį ir neigia žalingą alkoholio vartojimą apskritai, savo elgesį pateisina lygindamas jį su kitų nusižengimais. Jis neigia, kad turi kokių nors problemų, atsakomybę perkelia aplinkai, situacijai, aukai (b. l. 8-12). Šios išvados, aukštesniojo teismo nuomone, paneigia nuteistojo skunde dėstomus deklaratyvius teiginius, kuriais jis siekia jam palankaus sprendimo. Kita vertus, bausmę atlikti tinkamai yra kiekvieno nuteistojo pareiga, todėl visos nuteistojo skunde nurodytos ir jį neva teigiamai charakterizuojančios aplinkybės, nelaikytinos išskirtinėmis, sudarančiomis pagrindą jau šiuo metu taikyti jam lygtinį paleidimą.
Nagrinėjamame kontekste pažymėtina, kad negalima sutikti su nuteistojo skundo argumentais, jog sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, turi būti vertinamas tik nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, o ne ankstesni teistumai. Aukštesniojo teismo nuomone, apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad nuteistasis bausmę atlieka už tyčinį smurtinį nusikaltimą, kurį padarė turėdamas neišnykusį teistumą už tyčinius, analogiškus smurtinius nusikaltimus – vartojo smurtą prieš savo šeimos narius, o būtent: Rokiškio rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 29 d. nuosprendžiu D. M. nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – 1 metų viešųjų darbų bausme dėl to, kad smurtavo prieš savo motiną P. M.; Rokiškio rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – 7 mėnesių laisvės atėmimo bausme dėl to, kad smurtavo prieš savo tėvą N. J. M.. Pažymėtina, kad pastarąją nusikalstamą veiką padarė ankstesnio, t. y. Rokiškio rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 29 d. nuosprendžiu jam skirtos 1 metų viešųjų darbų bausmės atlikimo metu. Šiuo metu atlieka bausmę už tai, kad vėl vartojo smurtą prieš savo tėvą N. J. M., nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo A. R. sveikatą bei pažeidė viešąją tvarką. Būtina pažymėti, kad nuteistojo pakartotinio smurtinio elgesio rizikos vertinimas pagal „HCR-20“ metodiką parodė, kad jo pakartotinio smurtinio elgesio rizika vis dar išlieka vidutine (b. l. 12), o nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys” metodiką taip pat pakankamai didelė – 74 balai, kas atitinka vidutinį vertinimo rezultatą (b. l. 10). Aukštesniojo teismo nuomone, visa tai rodo D. M. pavojingumą visuomenei, tai, kad jis turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nepaklusti visuotinai privalomoms taisyklėms ir nedaryti išvadų.
Be to, kaip teisingai pastebėjo apylinkės teismas, D. M. neatliktos bausmės dalis yra pakankamai didelė. Nuteistasis yra atlikęs tik 1/2 paskirtosios bausmės. Likusios bei neatliktos bausmės dydžiai yra vertinamosios kategorijos, apie kurias teismas sprendžia įvertinęs kitų aplinkybių visumą, kartu atsižvelgdamas ir į bausmės tikslus, taip pat ir teisingumo užtikrinimo, nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką bei požiūrį į taikomą valstybės prievartos priemonę. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teisingumo principo įgyvendinimas paskiriant bausmę kaltininkui – tai ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, kaltininko asmenybės vertinimas. Ne mažiau svarbus šia prasme ir nuo nusikaltimo nukentėjusiųjų asmenų teisėtų interesų suvokimas ir siekis juos saugoti bei baudžiamajame įstatyme numatytomis priemonėmis ginti. Pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė, pažeidžia humaniškumo principą, nes taip yra sumenkinami nukentėjusiųjų interesai, pažeidžiamas jų orumas (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-576/2006). Taigi, bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas, realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo.
Nuteistojo skunde nurodytas motyvas, kad jis bausmės atlikimo metu buvo skatintas vieną kartą, nors apylinkės teismas nurodė priešingai – jog jis nėra skatintas, byloje esančiais duomenimis nepatvirtinta. Akivaizdu, kad visi byloje esantys dokumentai (Komisijos nutarimas, socialinio ir psichologinio tyrimo išvados ir pan.) patvirtina, jog Komisijos nutarimo priėmimo dieną – 2014 m. spalio 31 d. D. M. nebuvo skatintas.
Aukštesnysis teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad visos D. M. teigiamai charakterizuojančios aplinkybės šiuo metu nesudaro absoliutaus pagrindo išvadai, kad jis jau dabar gali būti toliau taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 11 d. nutartis pagrįsta ir teisėta, joje motyvuotai nurodytos atsisakymo patvirtinti Komisijos 2014 m. spalio 31 d. nutarimą Nr. LK-411 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo“ priežastys, todėl nėra objektyvaus pagrindo ją keisti ar naikinti nuteistojo skundo argumentais.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas
nutaria:
Nuteistojo D. M. skundą atmesti ir Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.