Marijampolės apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, našlys, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas 2023-11-24 Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK 199² straipsnio 1 dalį, 120 MGL (6 000 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 80 MGL (4 000 Eur) bauda, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. M. sukėlė fizinį skausmą bei nežymiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą, o būtent: 2024 m. rugpjūčio 18, apie 23.00 val., daugiabučio gyvenamojo namo kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto metu, būdamas neblaivus (nustatytas 1,80 promilių girtumas), tyčia, kumščiu sudavė nukentėjusiajam G. K. ne mažiau kaip 3 kartus į veido sritį, koja įspyrė į lūpą bei dešinės kojos blauzdą, bei raktu sužalojo dešinį petį, tokiais savo veiksmais padarė nukentėjusiajam muštines žaizdeles kairio peties srityje, nubrozdinimus, poodines kraujosruvas dešinėje blauzdoje bei odos nubrozdinimus dešinėje blauzdoje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, tokiu būdu padarė nukentėjusiajam G. K. nežymų sveikatos sutrikdymą bei sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamasis dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino visiškai. Ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kilus konfliktui G. K., sudavė kumščiu kelis smūgius, gali būti 3 smūgius į veido sritį bei koja įspyrė į dešinės kojos blauzdą. Konflikto metu, rankoje turėjo raktą nuo garažo, kuriuo grumtynių metu G. sužalojo petį. Dėl girtumo bei emocijų tikslių įvykio aplinkybių nepamena įsitikinęs, kad tokiam jo elgesiui įtakos turėjo alkoholis. Dėl padaryto nusikaltimo gailisi.

Kaltinamojo kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, įrodyta šiais rašytiniais duomenimis:

Liudytoja K. P. parodė, kad 2024 m. rugpjūčio 18 d., apie 23 val., gavo sesers balso pranešimą, kad A. M. prie jų namų girtas ir agresyvus, todėl ji su A grįžo į namus. Grįžusi pamatė, kad A. spardo lauko laiptinės duris, kurios buvo užrakintos. Jos tėvai, buvo namuose ir pro atidarytus buto langus, konfliktavo su A., vieni kitus įžeidinėdami įvairiais žodžiais. Vykstant konfliktui, į kiemą atėjo šalia gyvenantis G. K., kuriam A. priėjęs prie G. sudavė į veidą. Matė, kad rankoje A. turėjo kažkokį daiktą, kokį daiktą, neįsidėmėjo. Išsigandusi, kad A. sumuš G., ji nubėgo iki mamos kviesti policiją. Grįžusi atgal prie G. ir A., pamatė G. gulintį ant žemės ir jį A. mušė rankomis. Tuo metu A. rankomis A. atitraukė nuo G., netrukus atvažiavo policija.

Liudytojas R. B. parodė, kad 2024 m. rugpjūčio 18 d., apie 22.30 val., būdamas namuose, adresu (duomenys neskelbtini), per atidarytą kambario langą, išgirdo lauke triukšmą, nuo parduotuvės sklindančius vyriškus balsus. Nuo garažų pusės matė ateinančius kaimynus – A. M. su drauge J. K. Tarp jų kilo konfliktas, jis matė, kad A. M. rankose laikė didelį raktą nuo garažo durų. Konfliktuojant matė į kiemą atvažiuojantį automobilį iš kurio išlipo A. M. (A. sūnus) ir K. P. (sutuoktinės A. dukra). Paskambino 112 ir pranešė, kad lauke muštynės. Po to, kai paskambino policijai pamatė kieme stovintį kaimyną G., pavardės nežino su drauge. A. pradėjo šaukti ir priėjęs prie G. jį pastūmė. Kas vyko toliau nematė, nes nuėjo nuo lango. Tuo metu atvažiavo policija ir triukšmas baigėsi.

Tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2024 m. rugpjūčio 18 d., apie 23.00 val., iš budėtojo buvo gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini), esančio daugiabučio namo kieme tarp kaimynų vyksta muštynės. Nuvykus į įvykio vietą, prie jų priėjęs G. K., paaiškino, kad jis atėjęs į (duomenys neskelbtini) namo kiemą, pamatė žodžiu konfliktuojančius R. B. ir A. M.. Tuo metu tarp G. K. ir A. M. įvyko žodinis konfliktas, kurio metu A. M. kumščiu galimai sudavė tris smūgius G. K., bei nenustatytu daiktu įdūrė į kairę ranką. Matėsi kraujuojanti žaizda ant G. K. lūpų ir kirstinė žaizda kairėje rankoje.

Įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame fiksuojama, kad įvykio vieta daugiabučio gyvenamojo namo kiemas (duomenys neskelbtini). Įvykio vieta dalinai aptverta tvora, teritorija vaizdo stebėjimo kameromis nestebima. Daugiabutis yra vienos laiptinės, trijų aukštų gyvenamasis namas. Įvykiui reikšminga vieta yra daugiabučio namo kiemas, bei vieta iš karto pasukus kairėn už daugiabučio namo, kurioje G. K. patyrė fizinį smurtą. Įvykio vietoje matomi du gyvenamojo daugiabučio rūsio langai, vienas iš jų įvykio metu buvo sudaužytas. Apžiūrint įvykio vietą įvykiui reikšmingų pėdsakų nerasta, iš įvykio vietos niekas nepaimta.

Kitų objektų apžiūros protokole fiksuojama, jog apžiūrėtas nukentėjusiojo G. K. pateiktas įrašas. Vaizdo įraše užfiksuota, jog vyksta žodinis konfliktas dėl iškviestos policijos. Tamsus paros metas, vaizdo nematyti, girdimi moteriški ir vyriški balsai. Įrašo 01:23 min. kieme įjungiama šviesa. Lauke prie namo, apšviestoje vietoje stovi moteris ir vyriškis (nustatyta J. K. ir A. M.). Minėti asmenys konfliktuoja su moterimi ir vyriškiu (nustatyta A. ir R. B.). Asmenys vieni kitus įžeidinėja, konfliktuoja dėl užrakintų laiptinės durų, dėl iškviestos policijos. <...> Įrašo 02:59 min. į kiemą įvažiuoja automobilis, iš automobilio išlipa du asmenys, mergina ir vaikinas (nustatyta K. P. ir A. M.). A. M. prieina prie J. K. ir sako „ar tau jie policiją kvietė“. Toliau visi minėti asmenys tarpusavyje konfliktuoja. <...> Įrašo 04:56 min. A. M. eidamas link tamsos sako „ateik“. Tuo metu jam iš paskos nueina K. ir A. Girdimas konfliktas, vaizdo nematyti, tamsu. <...> Įrašo 05:21 min. K. sako „filmuokit, vaiką muša“. <...> Įrašo 08:44 min. filmuojantis asmuo sako: „G. nusirengė“, girdimas moteriškas balsas: „nelysk prie to vaiko, nemušk“. <...> Įrašo 09:38 min. A. M. sako: „nori gaut liet“. G. atsako: „nerėk, aš noriu pamiegoti, visą parą nemiegojęs“ <...> Įrašo 10:23 min. fone girdisi vaikų verksmas <...> tamsoje girdimas balsas: „kvieskit policiją“.

Specialisto išvadoje Nr. G299/2024 (06) G. K. konstatuota muštinės žaizdelės kairio peties srityje, viršutinės lūpos gleivinės nubrozdinimas, poodinės kraujosruvos dešinėje blauzdoje, odos nubrozdinimai dešinėje blauzdoje, kurie buvo padaryti kieto, buko daikto poveikyje, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau septynių trauminių poveikių pasekoje, galimai 2024 m. rugpjūčio 18 d., tiek smūgiavimo būdu, tiek krentant bei atsitrenkiant į kietus bukus daiktus. G. K. sužalojimų pasekoje galėjo jausti fizinį skausmą.

Alkotesterio Drager Alcotest ARPK 7510, patikros Nr. (duomenys neskelbtini), duomenimis nustatyta, jog 2024 m. rugpjūčio 18 d., 23.21 val., A. M. nustatytas 1,80 promilių girtumas

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Aptartų įrodymų pagrindu teismas sprendžia, kad kaltinamojo veika įrodyta, kvalifikuota tinkamai pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, nes neabejotinai įrodyta, kad A. M. 2024 m. rugpjūčio 18, apie 23.00 val., daugiabučio gyvenamojo namo kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto metu, būdamas neblaivus (nustatytas 1,80 promilių girtumas), tyčia, kumščiu sudavė nukentėjusiajam G. K. ne mažiau kaip 3 kartus į veido sritį, koja įspyrė į lūpą bei dešinės kojos blauzdą, bei raktu sužalojo dešinį petį, tokiais savo veiksmais padarė nukentėjusiajam muštines žaizdeles kairio peties srityje, nubrozdinimus, poodines kraujosruvas dešinėje blauzdoje bei odos nubrozdinimus dešinėje blauzdoje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, tokiu būdu padarė nukentėjusiajam G. K. nežymų sveikatos sutrikdymą bei sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamasis sutinka, jog ikiteisminis tyrimas būtų baigtas baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokuroro nurodyta bausmės rūšimi ir jos dydžiu.

Atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

BK 41 straipsnis numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Sprendžiant bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, t. y. teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

Kaltinamasis, veikdamas tyčia, padarė nesunkų baigtą tyčinį nusikaltimą, anksčiau teistas vieną kartą, baustas administracine tvarka, nedirbantis. Nėra duomenų apie įrašymą į psichiatrinio gydymo ir (ar) priklausomybės ligų įskaitą. Nustatyta viena atsakomybę lengvinanti ir viena sunkinanti aplinkybė.

Teismas, įvertinęs nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, individualizavęs nusikalstamą veiką bei ją įvykdžiusį asmenį, daro išvadą, kad už padarytą nusikaltimą kaltinamajam gali būti skiriama prokuroro pareiškime siūloma bausmė – areštas, kurios vykdymas atidedamas, kaltinamajam skiriant įpareigojimus.

Kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, kurios padarymu yra kaltinamas, jo byla išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, todėl taikomas BK 64¹ straipsnis – šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu

A. M. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir už tai jam skirti 24 (dvidešimt keturių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 16 (šešiolikos) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu paskiriant pareigas: viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be jos (nuteistosios) priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 6 (šešis) mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Daiktą, turėjusį reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti – DVD-R diską su vaizdo ir garso įrašu, esantį byloje, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – palikti saugoti byloje, kaip jos medžiagą.

Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per keturiolika dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.