- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-02-12
- Bylos Nr.
- I-202-422/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00372-2017-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Janina Vitunskienė, Natalja Zelionkienė, Gintaras Čekanauskas
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Dalvaja“
- Atsakovas
- Šakių rajono savivaldybės tarybos
- Kategorijos
- 16.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 16.2.3.3Kompleksinio teritorijų planavimo dokumento sprendinių derinimas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Čekanausko, Janinos Vitunskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Nataljos Zelionkienės,
dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Dalvaja“ atstovams advokatui V. M. ir S. K.,
atsakovių Šakių rajono savivaldybės tarybos ir Šakių rajono savivaldybės administracijos atstovėms J. Š. ir L. S.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Dalvaja“ skundą dėl protokolinio nutarimo, rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Dalvaja“ (toliau- ir UAB „Dalvaja“, pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Šakių rajono savivaldybės tarybos 2017 m. sausio 27 d. protokolinį nutarimą Nr. Tp-2; 2) panaikinti Šakių rajono savivaldybės administracijos 2017 m. vasario 23 d. raštą Nr. S-349; 3) įpareigoti Šakių rajono savivaldybės administraciją svarstyti pareiškėjos prašymą dėl vėjo jėgainių parko teritorijos prie Griškabūdžio miestelio, Griškabūdžio seniūnijoje, Šakių rajone ir tikslinti Šakių rajono bendrojo plano keitimo Inžinerinės infrastruktūros ir susisiekimo brėžinio sprendinius ta apimtimi, kuria būtų nustatyta vėjo jėgainių parko teritorija prie Griškabūdžio miestelio UAB „Dalvaja“ planuojamai ūkinei veiklai vykdyti šiuose žemės sklypuose: žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini).
Pareiškėja skunde (II t., b. l. 84–95) bei jos atstovai teismo posėdžiuose nurodė, kad ji yra energetikos srityje veikianti įmonė, kurios pagrindinė veikla susijusi su atsinaujinančių elektros energijos išteklių – vėjo jėgainių statyba ir naudojimu, siekiant gaminti elektros energiją. Plėsdama veiklą, pareiškėja parengė projektą vėjo jėgainių statybai ir eksploatacijai vykdyti ir 2016 m. balandžio 27 d. prašymu kreipėsi į Šakių rajono savivaldybės administraciją, kad į Bendrąjį planą būtų įtraukta teritorija, esanti Šakių raj., Griškabūdžio sen., Griškabūdžio mstl., planuojamai vėjo jėgainių statybai pagal pateiktą planą. Pareiškėja buvo informuota, kad jos prašymas yra patenkintas ir prašoma teritorija pagal UAB „Dalvaja“ pateiktą planą yra numatyta Šakių rajono savivaldybės administracijos Bendrojo plano keitimo koncepcijoje Inžinerinės infrastruktūros ir susisiekimo brėžinyje. Domėdamasi, kaip vyksta bendrojo plano rengimo procesas, pareiškėja 2017 m. vasario 8 d. kreipėsi į Šakių rajono savivaldybės administraciją, prašydama pateikti informaciją, susijusią su planuojama vėjo jėgainių statyba bei atsakyti į rašte nurodytus klausimus, 2017 m. vasario 10 d. prašymu prašė patikslinti Šakių rajono savivaldybės bendrojo plano keitimo Inžinerinės infrastuktūros ir susisiekimo brėžinio sprendinius ta apimtimi, kuria būtų nustatyta vėjo jėgainių teritorija, esanti Griškabūdžio seniūnijoje.
Pažymėjo, jog Šakių rajono savivaldybės administracija 2017 m. vasario 23 d. raštu Nr. S-349 (toliau – ir Skundžiamas raštas, Ginčijamas raštas) informavo pareiškėją, kad 2017 m. sausio 27 d. Šakių rajono savivaldybės taryba posėdžio metu priėmė protokolinį nutarimą Nr. Tp-2 (toliau – ir Skundžiamas nutarimas, Nutarimas) dėl vėjo jėgainių parko teritorijos, kuriuo nutarė, atsižvelgiant į Griškabūdžio bendruomenės centro 2016 m. gruodžio 12 d. prašymą ir Šakių rajono savivaldybės tarybos Ūkio bei Regioninės plėtros jungtinio komiteto posėdžio protokolą Nr. K-2, panaikinti rengiamo rajono teritorijos bendrojo plano keitimo sprendiniuose vėjo jėgainių parko teritoriją prie Griškabūdžio miestelio. Be to, nurodė, kad 2015 m. metų savivaldybės administracijos gautų dokumentų registre nėra registruoto pareiškėjos prašymo, susijusio su Bendrojo plano sprendinių keitimu.
Tvirtino, jog Skundžiamame rašte nurodyti Šakių rajono savivaldybės administracijos teiginiai yra visiškai neteisingi, nes pareiškėja dar 2016 m. balandžio 27 d. teikė prašymą dėl vėjo jėgainių parko teritorijos numatymo Bendrajame Šakių rajono plane. Ši aplinkybė Šakių rajono savivaldybės administracijai buvo gerai žinoma, kaip ir visa UAB „Dalvaja“ užsakymu atlikta planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo, poveikio visuomenės sveikatai vertimo proceso eiga, informacijos apie planuojamą ūkinę veiklą viešinimas. Pagal pareiškėjos prašymą teritorija, esanti Griškabūdžio seniūnijoje, buvo įtraukta į Šakių rajono savivaldybės bendrąjį planą ir maždaug devynis mėnesius ši informacija buvo viešinama. Aplinkybę, kad Šakių rajono savivaldybė nežinojo apie UAB „Dalvaja“ planuojamą ūkinę veiklą, taip pat paneigia Šakių rajono savivaldybės mero 2016 m. lapkričio 24 d. raštas rajono savivaldybės tarybos nariams ir Griškabūdžio miestelio gyventojams „Dėl vėjo jėgainių statybos“ ir Šakių rajono savivaldybės teritorijos bendrąjį planą rengiančios įmonės 2017 m. kovo 10 d. raštas Nr. 17-47, kuris patvirtina, kad Vėjo jėgainių teritorija greta Griškabūdžio miestelio Šakių rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendiniuose buvo pažymėta 2016 metų gegužės mėnesį, gavus Šakių rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus 2016-05-05 raštą Nr. AU-66 „Dėl Šakių rajono savivaldybės bendrojo plano keitimo“, kuriame nurodyta, kad Šakių rajono savivaldybės administracijos rašto prieduose buvo pateiktos pastabos, prašymai ir pasiūlymai, kurių tarpe ir prašymas numatyti naujas teritorijas vėjo jėgainių parkams pagal pateiktas schemas. Akivaizdu, kad Šakių rajono savivaldybė turėjo schemas (planus) ir pagrindą (UAB „Dalvaja“ prašymą) priimti sprendimą numatyti teritorijas UAB „Dalvaja“ planuojamai ūkinei veiklai Šakių rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendiniuose.
Pareiškėjos nuomone, Nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes viso viešinimo ir konsultavimosi su visuomene proceso metu nebuvo išreikšta jokių prieštaravimų dėl numatytos vėjo jėgainių teritorijos UAB „Dalvaja“ planuojamai ūkinei veiklai vykdyti. Tik pakartotinio Šakių rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių viešinimo metu Šakių rajono savivaldybės taryba priėmė ginčijamą Nutarimą. Nutarimas priimtas nesivadovaujant jokiais teisės aktais, nemotyvuotas, pagrįstas tik Griškabūdžio bendruomenės centro 2016 m. gruodžio 12 d. prašymu bei Šakių rajono savivaldybės tarybos Ūkio bei Regioninės plėtros jungtinio komiteto posėdžio protokolu Nr. K-2, tačiau minėti duomenys negali būti laikomi pakankamu pagrindu tokio sprendimo priėmimui. Pažymėjo, kad apie Nutarimo priėmimą pareiškėja nebuvo informuota, pažeidžiant Šakių rajono savivaldybės veiklos reglamento, patvirtinto 2015 m. spalio 16 d. Šakių rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-173, 236 punkto reikalavimą. Dėl to pareiškėja neturėjo galimybės susipažinti su Griškabūdžio gyventojų bendruomenės išsakytais prieštaravimais dėl jos planuojamos vykdyti ūkinės veiklos, įvertinti bendruomenės argumentų ir pateikti savo poziciją. Priimant skundžiamus aktus, buvo pažeistas Visuomenės informavimo, konsultavimo ir dalyvavimo priimant sprendimus dėl teritorijų planavimo nuostatų, patvirtintų 1996 m. rugsėjo 18 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1079 (toliau – ir Visuomenės informavimo, konsultavimo ir dalyvavimo priimant sprendimus dėl teritorijų planavimo nuostatai), 6.42 punktas, nes pareiškėja nebuvo informuota apie Bendrojo plano sprendinių pakeitimus, teritorijų planavimo dokumento keitimo motyvus.
Nutarimu yra ribojama pareiškėjos teisė pasirinkti verslą, nes neatsižvelgta į tai, kad įmonė yra išpildžiusi visas sąlygas, kurios keliamos planuojamai ūkinei veiklai vykdyti (sudarė žemės nuomos sutartis su žemės savininkais, atliko planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai ir visuomenės sveikatai vertinimus, gavo Lietuvos kariuomenės pritarimą vėjo jėgainių statybai planuojamoje teritorijoje, organizavo susitikimus su Griškabūdžio bendruomene, aktyviai dalyvavo visuomenės informavimo ir informacijos apie planuojamą ūkinę veiklą viešinimo procedūrose ir pan.). Pareiškėjos tvirtinimu, nėra jokių teisėtų reikalavimų, kurių pagrindu galėtų būti ribojama jos teisė vykdyti planuojamą ūkinę veiklą. Planuojama ūkinė veikla ne tik nepažeistų Griškabūdžio visuomenės interesų, bet priešingai – turėtų ilgalaikį teigiamą poveikį. Planuojama ūkine veikla nebūtų pažeisti žemės savininkų, su kuriais sudarytos žemės nuomos sutartys, interesai. Atliktų planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai bei visuomenės sveikatai vertinimai patvirtina, kad dėl planuojamos ūkinės veiklos nenukentės nei aplinka, nei visuomenės sveikata. Šakių rajono savivaldybės bendrojo plano sprendiniai buvo pakoreguoti ignoruojant pareiškėjos teisę verstis vėjo jėgainių statyba ir jas eksploatuoti, pažeidžiant ne tik Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių nuostatas, bet ir teisėtus pareiškėjos interesus, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, viešosios valdžios sukurtus teisėtus lūkesčius. Ginčijamu Šakių rajono savivaldybės tarybos Nutarimu yra ribojama UAB „Dalvaja“ teisė sąžiningai konkuruoti rinkoje. Kadangi Šakių rajono savivaldybės administracijos 2017 m. vasario 23 d. raštas Nr. S-349 priimtas neteisėto Nutarimo pagrindu, todėl ir jis turi būti panaikintas.
Atsiliepimas
Atsakovės Šakių rajono savivaldybės taryba (toliau – ir Taryba) ir Šakių rajono savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija) su pareiškėjos skundu nesutiko. Atsiliepimuose į skundą (II t., b. l.107–113) ir atsakovių atstovės teismo posėdyje nurodė, kad savivaldybėje gauti ir siunčiami dokumentai registruojami Šakių rajono savivaldybės 2015 m. rugpjūčio 25 d. įsakymu Nr. AT-827 patvirtinta Rajono savivaldybės institucijų dokumentų valdymo taisyklių apraše nustatyta tvarka. Tvirtino, kad 2015-2016 m. iš pareiškėjos nebuvo gauta ir užregistruota jokių prašymų, kad į rengiamą Bendrąjį planą būtų įtraukta teritorija, esanti Šakių rajono savivaldybėje, Griškabūdžio seniūnijoje, Griškabūdžio miestelyje, planuojamai vėjo jėgainių statybai. Šakių rajono savivaldybėje nebuvo gautas ir neužregistruotas minimas 2016 m. balandžio 27 d. pareiškėjos prašymas Bendrajame plane numatyti vėjo jėgainių teritorijas. Į Bendrojo plano sprendinius vėjo jėgainių teritorija prie Griškabūdžio miestelio buvo įtraukta ne pareiškėjos prašymu, o Šakių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos I. C. 2016 m. gegužės 2 d. iniciatyva per Dokumentų valdymo sistemą gautos užduoties pagrindu. Prie jos buvo pateiktos konkrečios schemos, kurias vėjo jėgainių teritorijas būtų tikslinga įtraukti į bendrojo plano sprendinius. Pagal minėtą užduotį į Bendrojo plano koncepcijos sprendinius (Inžinerinės infrastruktūros brėžinį) bei esamos būklės įvertinimo procedūrinius dokumentus buvo įtrauktos numatytos vėjo jėgainių teritorijos.
Nurodė, jog 2016 m. lapkričio 21 savivaldybėje buvo gautas ir užregistruotas Griškabūdžio miestelio gyventojų prašymas, kurį pasirašė 285 gyventojai dėl nesutikimo su vėjo jėgainių statyba. 2016 m. gruodžio 1 d. įvyko Griškabūdžio miestelio gyventojų susirinkimas, kuriame buvo išreikšta gyventojų valia teikti Šakių rajono savivaldybės tarybai Griškabūdžio miestelio gyventojų susirinkimo protokolą, kad Šakių rajono savivaldybės bendrajame plane nebūtų numatyta vėjo jėgainių parko teritorija prie Griškabūdžio miestelio. Griškabūdžio miestelio gyventojų susirinkimo protokolas su susirinkimo dalyvių sąrašu bei lydraščiu, adresuotu Tarybai, 2016 m. gruodžio 12 d. buvo gautas ir užregistruotas savivaldybėje. Protokole pažymėta, kad į susirinkimą buvo kviesti ir UAB „Dalvaja“ atstovai.
Pažymėjo, jog 2017 m. sausio 27 d. protokolinis savivaldybės tarybos nutarimas Tp-2 „Dėl vėjo jėgainių parko teritorijos“ buvo parengtas ir priimtas atsižvelgiant į Griškabūdžio miestelio gyventojų prašymus, kuriuo buvo išreikšta Tarybos valia, ginant Griškabūdžio miestelio gyventojų viešąjį interesą. Tvirtino, jog galiojantis teisinis reglamentavimas suteikia teisę Tarybai priimti tokio pobūdžio sprendimus, balsuodami tarybos nariai yra laisvi apsisprendžiant dėl balsavimo ir neprivalo motyvuoti vienokios ar kitokios savo pozicijos.
Nurodė, kad nebuvo pažeisti Visuomenės informavimo, konsultavimo ir dalyvavimo priimant sprendimus dėl teritorijų planavimo nuostatų 6.4.2 punkto reikalavimai, nes tuo metu pareiškėja nebuvo Bendrojo plano rengimo proceso dalyvė (nebuvo gautas jos prašymas).
Tvirtino, jog pareiškėjos planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai ir poveikio aplinkai vertinimo dokumentai buvo parengti jos pačios sprendimu ir rizika iki Bendrojo plano patvirtinimo ir jo įregistravimo Teritorijų planavimo dokumentų registre ( 2017 m. balandžio 28 d.), todėl atsakovai negali būti už tai atsakingi. Nurodė, kad į Pareiškėjos raštus skundžiamu 2017 m. vasario 23 d. raštu Nr. S-349 buvo atsakyta teritorijų planavimo dokumentų viešinimo procedūrų nustatyta tvarka. Prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Skundas netenkinamas.
Byloje ginčas kilo Šakių rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo (toliau – ir Bendrasis planas), inicijuoto Šakių rajono savivaldybės tarybos 2012 m. balandžio 13 d. sprendimu „Dėl rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo“ Nr. T-165, procese.
Nustatyta, kad Šakių rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus 2016 m. gegužės 5 d. rašto Nr. AU-66 „Dėl Šakių rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo“ pagrindu Bendrojo plano koncepcijos brėžiniuose (Inžinerinės infrastruktūros brėžinyje) buvo lokalizuota vėjo jėgainių teritorija Griškabūdžio miestelio gretimybėje, kuri vėlesnėje Bendrojo plano rengimo (Sprendinių konkretizavimo) stadijoje buvo taip pat planuojama ir sprendinių brėžiniuose (III t., b. l. 90 ).
Žemesnės instancijos teismas
Šakių rajono savivaldybės taryba 2017 m. sausio 27 d. protokoliniu nutarimu Nr. Tp-2 „Dėl vėjo jėgainių parko teritorijos“ nutarė panaikinti rengiamo rajono teritorijos bendrojo plano keitimo sprendiniuose vėjo jėgainių parko teritoriją prie Griškabūdžio miestelio ( II t., b. l. 36).
Šis Nutarimas priimtas atsižvelgiant į Griškabūdžio bendruomenės centro 2016 m. gruodžio 12 d. prašymą ir Šakių rajono savivaldybės tarybos Ūkio ir Regioninės plėtros jungtinio komiteto posėdžio protokolą Nr. K-2.
Apie Nutarimą pareiškėja informuota Šakių rajono savivaldybės administracijos 2017 m. vasario 23 d. raštu Nr. S-349 (toliau – ir Raštas, skundžiamas raštas) (II t., b. l. 37–38).
Nutarimo pagrindu Bendrojo plano rengėjai UAB „TAEM Urbanistai“ atliko Bendrojo plano sprendinių, susijusių su vėjo jėgainių teritorijų išdėstymu Inžinerinės infrastruktūros ir susisiekimo brėžinyje (M1:50000) taisymą, panaikindami vėjo jėgainių teritoriją Griškabūdžio miestelio gretimybėje (III t., b. l. 39–40, 172).
Pareiškėjos nuomone, Nutarimas priimtas pažeidžiant Šakių rajono savivaldybės veiklos reglamento, patvirtinto 2015 m. spalio 16 d. Šakių rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-173, 236 punkto reikalavimą, nes apie priimtą nutarimą ji nebuvo informuota, dėl to neturėjo galimybės susipažinti su Griškabūdžio gyventojų bendruomenės išsakytais prieštaravimais dėl UAB „Dalvaja“ planuojamos vykdyti ūkinės veiklos, įvertinti bendruomenės argumentų ir pateikti savo pozicijos. Tvirtino, jog priimant abu skundžiamus aktus, buvo pažeistas Visuomenės informavimo, konsultavimo ir dalyvavimo priimant sprendimus dėl teritorijų planavimo nuostatų, patvirtintų 1996 m. rugsėjo 18 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1079 (toliau – ir Visuomenės informavimo, konsultavimo ir dalyvavimo priimant sprendimus dėl teritorijų planavimo nuostatai), 6.42 punktas, nes pareiškėja nebuvo informuota apie Bendrojo plano sprendinių pakeitimus, jų keitimo motyvus.
Atsiliepimas
Atsakovių atstovės nurodė, kad Nutarimo priėmimo metu pareiškėja nebuvo Bendrojo plano keitimo proceso dalyvė, todėl neprivalėjo būti informuota apie priimtą Nutarimą. Tvirtino, kad į Bendrojo plano keitimo sprendinius vėjo jėgainių teritorija prie Griškabūdžio miestelio buvo įtraukta ne pareiškėjos prašymu, o 2016 m. gegužės 2 d. gavus užduotį iš savivaldybės direktoriaus pavaduotojos I. C., kuri pateikė konkrečias schemas dėl vėjų jėgainių teritorijų tikslingumo įtraukti į Bendrojo plano sprendinius.
Nors byloje nėra tiesioginių įrodymų, neginčijamai patvirtinančių, kad pareiškėjos 2016 m. balandžio 27 d. prašymas Nr. 6 (I t., b. l. 22) buvo įregistruotas Šakių rajono savivaldybės administracijos dokumentų valdymo sistemoje, tačiau liudytoja apklausta buvusi Šakių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja I. C. nurodė, kad bendravo su pareiškėjos atstovu dėl planuojamos ūkinės veiklos, neneigė, jog toks prašymas buvo pateiktas, nes jo pagrindu, o ne savo iniciatyva ji parengė 2016 m. gegužės 2 d. užduotį dėl Bendrojo plano rengimo bei prie šios užduoties pateiktą planą (II t., b. l. 133). Įvertinus liudytojos parodymus bei byloje nustatytas faktines aplinkybes (pareiškėjos atliktus veiksmus ūkinei veiklai ginčo teritorijoje pradėti – pasirašytas sutartis su žemės sklypų, kuriuose planuojamos vėjo jėgainės, savininkais, atliktas poveikio aplinkai ir visuomenės sveikatai vertinimo procedūras ir t.t.), darytina išvada, jog pareiškėja buvo pateikusi Šakių rajono savivaldybės administracijai prašymą dėl vėjo jėgainių teritorijų į Bendrąjį planą įtraukimo, kurio pagrindu į Bendrojo plano koncepcijos sprendinius (Inžinerinės infrastruktūros brėžinį) bei esamos būklės įvertinimo procedūrinius dokumentus buvo įtrauktos numatytos vėjo jėgainių teritorijos, todėl pareiškėja, teismo nuomone, laikytina Bendrojo plano keitimo planavimo proceso dalyve.
Visuomenės informavimo, konsultavimo ir dalyvavimo priimant sprendimus dėl teritorijų planavimo nuostatų 6.4.2. punkte nurodyta, kad visus gautus pasiūlymus planavimo organizatorius registruoja ir kartu su teritorijų planavimo dokumento rengėju išnagrinėja, apsvarsto, įvertina ir priima arba atmeta; sprendimus dėl pritarimo pasiūlymams ar jų atmetimo priima planavimo organizatorius; pasiūlymus teikusiems asmenims planavimo organizatorius ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo pasiūlymo gavimo atsako raštu arba Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje, jeigu pasiūlymai teikti šioje sistemoje, nurodydamas, ar į pasiūlymus atsižvelgta ar neatsižvelgta, ir pateikdamas motyvus, kodėl neatsižvelgta.
Šalies argumentai
Pareiškėja 2017 m. vasario 10 d. raštu prašė Šakių rajono savivaldybės administracijos tikslinti Šakių rajono savivaldybės bendrojo plano keitimo Inžinerinės infrastruktūros ir susisiekimo brėžinio sprendinius ta apimtimi, kuria būtų nustatyta vėjo jėgainių teritorija Griškabūdžio seniūnijoje (II t., b. l. 34–35).
Nors skundžiamame rašte (II t., b. l. 37–38) Šakių rajono savivaldybės administracija konkrečiai neįvardijo savo pozicijos dėl pareiškėjos prašomų atlikti veiksmų (t. y. nenurodė, ar bus atsižvelgta į pareiškėjos reikalavimą (pasiūlymą), ar ne), tačiau iš rašto turinio matyti, kad atsakovė iš esmės nurodė motyvus (priimtą Nutarimą, jo priėmimo pagrindą), iš kurių galima nuspręsti dėl jos pozicijos pareiškėjos prašymo atžvilgiu, t. y., jog jis yra netenkinamas. Aplinkybę, jog minėta atsakovės pozicija pareiškėjai buvo aiški, patvirtina jos paduotas skundas dėl šio rašto panaikinimo teismui. Skundžiamame rašte nurodyta jo apskundimo tvarka, jis priimtas nepažeidžiant reglamentuoto termino, todėl, teismo nuomone, formalus atsakovės pozicijos nenurodymas, negali būti laikomas pakankamu pagrindu panaikinti skundžiamą raštą.
Motyvuojamoji dalis
Šakių rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamento, patvirtinto Šakių rajono savivaldybės tarybos 2015 m. spalio 16 d. sprendimu Nr. T-173 (toliau – ir Veiklos reglamentas), 234 punkte nurodyta, kad visi savivaldybės tarybos priimti sprendimai, posėdžio protokolai skelbiami savivaldybės interneto svetainėje.
Pagal Veiklos reglamento 236 punktą, savivaldybės tarybos sprendimai atitinkamoms valstybinėms institucijoms, visuomeninėms organizacijoms, įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms bei pareigūnams perduodami ne vėliau kaip per savaitę po posėdžio.
Įsiteisėjusia teismo 2017 m. gegužės 9 d. nutartimi nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad skundžiamas Nutarimas nebuvo įteiktas pareiškėjai, taigi akivaizdu, jog atsakovė nesilaikė Veiklos reglamento 236 punkte įtvirtinto procedūros, tačiau įvertinus šio procedūrinio pažeidimo pobūdį bei atsižvelgiant į tai, kad šis pažeidimas buvo pašalintas aukščiau minėta teismo nutartimi atnaujinus skundo padavimo teismui terminą ir priėmus pareiškėjos skundą, jis pripažintinas neesminiu, nesudarančiu pagrindo Ginčijamo rašto panaikinimui.
Pareiškėja Nutarimo neteisėtumą grindžia tuo, jog jis yra nemotyvuotas, jame nenurodytas teisinis pagrindas, iš esmės tvirtindama, jog priimant Skundžiamą sprendimą, buvo pažeisti Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje keliami reikalavimai individualiam administraciniam aktui.
Vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsniu, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos (VAĮ 8 str. 1 d.). Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (VAĮ 8 str. 2 d.). Vertinant šioje byloje ginčijamo protokolinio nutarimo atitikimą Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimams, pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar laikantis tik iš dalies, pavyzdžiui, neįvardijant, kokiais teisės aktais remiantis ginčijamas administracinis aktas yra priimamas, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (žr., pvz., 2008 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1898/2008, 2008 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2036/2008 ir kt.).
Tačiau teismas pažymi, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A556-336/2011 yra išaiškinta, jog Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Todėl, kai nėra pagrindo individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (lot. k. tik šiuo atveju) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galbūt) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Be to, administracinių teismų praktikoje pripažįstama, kad byloje vertinant individualų administracinį aktą privalu atsižvelgti į konkretaus jį priėmusio viešojo administravimo subjekto veiklą, sprendimų priėmimo procedūras reglamentuojančius teisės aktus.
Teismo nuomone, šiuo atveju būtina atsižvelgti į susiklosčiusią tam tikrą teisinių specifiką, į Savivaldybės tarybos funkcijas ir ypatumus.
Pagal Vietos savivaldos įstatymo nuostatas, bendruomenės interesai yra atstovaujami per vietos savivaldos organą – savivaldybės tarybą (Vietos savivaldos įstatymo 3,4, 11 str., 12 str.).
Teismas pažymi, jog Taryba teritorijų planavimo procese konkrečiu atveju atliko planavimo organizatoriaus funkcijas, tačiau pagal Vietos savivaldos įstatyme reglamentuotą kompetenciją ji taip pat buvo įpareigota atstovauti bendruomenės interesams. Savivaldybės taryba yra savivaldos teisę įgyvendinanti institucija, susidedanti iš įstatymų nustatyta tvarka demokratiškai išrinktų savivaldybės bendruomenės atstovų – savivaldybės tarybos narių, savo įgaliojimus įgyvendinanti kolegialiai savivaldybės tarybos posėdžiuose, kuriems klausimai rengiami savivaldybės tarybos komitetų ir komisijų jų posėdžiuose, savivaldybės tarybos narių frakcijų ir grupių jų pasitarimuose, tarybos narių, savivaldybės kontrolieriaus, savivaldybės mero ir savivaldybės administracijos direktoriaus (Vietos savivaldos įstatymo 3,11, 12 straipsniai). Savivaldybės taryba svarstomais klausimais priima sprendimus, kurie priimami posėdyje dalyvaujančių tarybos narių balsų dauguma (12, 13 straipsniai), o tarybos narį persekioti už balsavimą ar pareikštą nuomonę savivaldybės tarybos ar jos komitetų posėdžiuose draudžiama (22 straipsnis). Konstitucijos 120 straipsnyje įtvirtintas savivaldybių veiklos laisvės ir savarankiškumo Konstitucijos ir įstatymų ribose principas. Atsižvelgiant į paminėtą teisinį reguliavimą bei Vietos savivaldos įstatyme apibrėžtas savivaldybės tarybos nario teises ir pareigas (23, 24 straipsniai) darytina išvada, kad savivaldybės tarybos narys yra laisvas apsisprendžiant dėl balsavimo ir neprivalo motyvuoti vienokios ar kitokios savo pozicijos. Dėl to savivaldybės tarybos priimtas Nutarimas laikytinas specifiniu administraciniu aktu, kuriame neišdėstytas teisinis pagrindimas negali būti pripažįstamas pakankamu trūkumu, sudarančiu savarankišką pagrindą sprendimui panaikinti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. lapkričio 30 d. nutartis administracinėje byloje A502 –1425/2009.
Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad Nutarimas buvo priimtas Griškabūdžio miestelio bendruomenės 2016 m. gruodžio 12 d. prašymo (II t., b.l. 114–23) pagrindu, kuriame nurodyti esminiai faktiniai nesutikimo su numatoma vėjo jėgainių teritorija prie Griškabūdžio miestelio argumentai, atskleidžiantys priimto ginčijamo atsakovės Nutarimo motyvus. Pažymėtina, kad byloje esantis Šakių rajono savivaldybės 2017 m. sausio 27 d. posėdžio protokolas Nr. Tp-2 (II t., b. l. 70–72) patvirtina, kad šiame posėdyje dalyvavo Pareiškėjos atstovas advokatas V. R., todėl, teismo nuomone, jis žinojo arba turėjo galimybę sužinoti Nutarimo priėmimo motyvus bei jo priėmimo teisinius pagrindus.
Pareiškėja tvirtino, kad Nutarimas priimtas ignoruojant jos interesus, neatsižvelgiant į tai, kad ji yra įvykdžiusi visas sąlygas, keliamas planuojamai ūkinei veiklai bei nesant jokių teisėtų reikalavimų, dėl ko galėtų būti ribojama planuojama veikla (esant teigiamoms vertinimo išvadoms dėl poveikio aplinkai ir visuomenės sveikatai), ribojant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnyje įtvirtintą Pareiškėjos teisę užsiimti verslu, pažeidžiant valdžios institucijos sukurtus teisėtus lūkesčius, taip pat Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių 231 punktą, nustatantį, kad savivaldybės dalies bendrojo plano sprendinių koregavimas neturi pažeisti ar suvaržyti teisės aktuose garantuojamų ir saugomų trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų labiau, negu iki tokių korekcijų atlikimo.
Teismas pažymi, kad teritorijų planavimas, savivaldybės teritorijos bendrojo plano ir detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimas yra viena iš savarankiškų tarybos funkcijų (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 19 punktas). Akivaizdu, kad minėtos ir aukščiau nurodytos Vietos savivaldos įstatymo nuostatos suteikia ne tik teisę, bet ir pareigą savivaldybės tarybai atstovauti bendruomenei ir jos interesais priimti sprendimus teritorijų planavimo procese, kartu patvirtina Tarybos teisę ir pareigą priimti skundžiamą Nutarimą, ginantį bendruomenės interesus.
Konkrečiu atveju akivaizdu, jog rengiamo Bendrojo plano koncepcijos ir konkretizavimo stadijose numatyta ginčo teritorija vėjo jėgainių statybai vėliau buvo panaikinta šioje byloje skundžiamu 2017-01-27 Nutarimu, savivaldybei atstovaujant bendruomenės interesams pagal teisės aktuose įtvirtintą kompetenciją, turint tam teisėtą pagrindą, todėl pareiškėjos argumentai dėl jo panaikinimo yra nepagrįsti.
Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog viešojo administravimo subjektams draudžiama priimti teisės aktus arba kitus sprendimus, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes ir dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams, išskyrus atvejus, kai skirtingų konkurencijos sąlygų neįmanoma išvengti vykdant Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus.
Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovės veiksmai, kuriais iš Bendrojo plano sprendinių buvo panaikinta vėjo jėgainių teritorija prie Griškabūdžio miestelio, savaime neprivilegijuoja ir nediskriminuoja jokių ūkio subjektų ar jų grupių, nes minėtas Tarybos Nutarimas priimtas ne atskirų ūkio subjektų ar jų grupių atžvilgiu, o bendruomenės interesais.
Be to, teismas pažymi, jog Vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pabrėžęs, jog teritorijos bendrasis planavimas yra sudėtingas, daug laiko trunkantis kompleksinis planavimo procesas, kurio metu be kita ko tarpusavyje derinami visuomenės poreikiai, planuojamos teritorijos kraštovaizdžio ypatumai, geografinė padėtis, geologinės sąlygos, urbanistikos, architektūros, techniniai, aplinkosaugos, paveldosaugos, žemės ūkio paskirties žemės naudojimo ir tvarkymo reikalavimai, žemės ir kito nekilnojamojo turto savininkų ir trečiųjų asmenų teisės, valstybės saugumo ir gynybos poreikiai (2008 m. sausio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525–135/2008). Bendrojo planavimo procesas yra nuosekli ir procedūriškai sureguliuota administracinė veikla, skirta teritorijos naudojimo prioritetams, raidos tikslams ir strategijai nustatyti ir kuri atliekama taikant teisinės patikros procedūras, skirtas bendrųjų planų teisėtumui bei visuomeninių interesų įgyvendinimui, nepažeidžiant žmogaus teisių, užtikrinti. Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalį kompleksinio teritorijų planavimo procesą sudaro parengiamasis etapas, rengimo etapas ir baigiamasis etapas.
Iš teisinio reglamentavimo ir byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, jog ginčo teritorija buvo siūloma atsinaujinančių energijos išteklių gamybai parengiamajame ir rengimo etapuose.
Baigiamąjį etapą sudaro kompleksinio teritorijų planavimo dokumento sprendinių viešinimas – supažindinimas su parengtu teritorijų planavimo dokumentu, pasiūlymų nagrinėjimas ir konsultavimasis arba viešas svarstymas; kompleksinio teritorijų planavimo dokumento derinimas teritorijų planavimo dokumentą derinančiose institucijose ar Teritorijų planavimo komisijoje; 3) kompleksinio teritorijų planavimo dokumento tikrinimas teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančioje institucijoje; 4)kompleksinio teritorijų planavimo dokumento tvirtinimas ir registravimas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre.
Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 27 str. 6 dalį, teisės aktas ir juo patvirtintas teritorijų planavimo dokumentas įsigalioja kitą dieną po jo įregistravimo ir paskelbimo Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre, jeigu sprendime dėl kompleksinio teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo nenustatyta vėlesnė jo įsigaliojimo data.
Iš aukščiau nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, kad Bendrojo plano sprendiniai faktiškai gali būti keičiami, papildomi arba panaikinami iki Bendrojo plano rengimo baigiamojo etapo - tvirtinimo stadijos.
Šiuo ginču pareiškėja siekia, kad Šakių rajono savivaldybės teritorijos bendrajame plane būtų numatyta jos nurodyta teritorija vėjo jėgainių veiklai, tačiau nagrinėjant bylą nustatyta, jog 2017 m. balandžio 28 d. sprendimu Nr.T-136 buvo patvirtintas Šakių rajono savivaldybės teritorijos bendrasis planas (II t., b. l. 135), dėl kurio teisėtumo šioje byloje ginčas nekeliamas. Taip pat byloje nėra duomenų ir apie tai, kad būtų buvę ginčijami atsakovo veiksmai, kurie buvo atlikti Bendrojo plano tvirtinimo metu. Teisėjų kolegijos vertinimu, nenuginčijus sprendimo dėl Bendrojo plano patvirtinimo, šioje byloje skundžiamų sprendimų panaikinimas pareiškėjai teisinių pasekmių nebesukels. Tokia išvada atitinka ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką (žr. pvz. 2015m. sausio 13 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A556-2209/2014).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad kreipimuisi į teismą pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia Pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu (LVAT 2005 m. balandžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-443/2005, 2008 m. rugpjūčio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-906/2008, 2009 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1157/2009). Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (LVAT 2004 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-121/2004, 2007 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS16-420/2007).
Įvertinus visumą nustatytų aplinkybių ir jas patvirtinančių įrodymų, skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Pareiškėjos argumentai dėl jos pažeistų teisių ir interesų nurodant ginčo teritoriją vėjo jėgainių veiklai Bendrojo plano koncepcijos ir konkretizavimo stadijose, teismo vertinimu, šiai bylai pagal ginčo dalyką nėra reikšmingi, tačiau jie gali būti nagrinėjami teisės aktų nustatyta tvarka, kreipiantis į teismą dėl žalos atlyginimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos UAB „Dalvaja“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.