Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėja Audronė KartanienėTeisėjas Vladimir Berezovskij Baudžiamoji byla Nr. 1A-461-303/2012Teisminio proceso Nr. 1-17-1-02118-2010-5Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.2.(S)

2012 m. gegužės 22 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Audronės Kartanienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. vasario 1 d. nuosprendžio, kuriuo D. Š. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalyje (dėl M. J. apiplėšimo), 302 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje (dėl J. G. apiplėšimo), ir nuteistas: pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (dėl M. J. apiplėšimo) – laisvės atėmimu trejiems metams vienam mėnesiui, pagal BK 302 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu septyniems mėnesiams, pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (dėl J. G. apiplėšimo) – laisvės atėmimu dvejiems metams dešimčiai mėnesių.

BK 63 straipsnio 1 dalies, 5 dalies 1 punkto pagrindu už nusikalstamas veikas, numatytas BK 180 straipsnio 1 dalyje (dėl M. J. apiplėšimo) ir BK 302 straipsnio 1 dalyje, paskirtos bausmės subendrintos, jas apimant.

BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalių pagrindu skundžiamu nuosprendžiu paskirtas bausmes, subendrinus su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-05-24 nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas buvo atidėtas pagal BK 75 straipsnį, bausmes iš dalies sudedant, galutinė subendrinta bausmė D. Š. paskirta laisvės atėmimas ketveriems metams šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš D. Š. nukentėjusiajai J. G. priteista 500 Lt turtinės žalos atlyginimo.

Skundžiamu teismo nuosprendžiu nuteisti ir A. V. bei R. A., tačiau jų atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. Š. nuteistas už tai, kad jis, veikdamas bendrininkų grupėje su A. V., panaudojant fizinį smurtą, pagrobė M. J. priklausantį turtą, t.y. 2010-09-04, apie 01.30 val., prie (duomenys neskelbtini) namo automobilių stovėjimo aikštelės, Vilniuje, bendrais veiksmais, jiems dviese priėjus prie nukentėjusiosios M. J. iš už nugaros ir A. V. likus stovėti už nukentėjusiosios nugaros, D. Š., atsistojęs M. J. iš priekio, pareikalavo atiduoti jam rankinuką. Nukentėjusiajai laikant rankinuką rankose ir nepaklusus jų reikalavimui, D. Š. sugriebė rankinuką ir, patraukdamas į save, jį išplėšė, dėl ko nukentėjusioji pargriuvo, o D. Š. ir A. V., tokiais bendrais veiksmais, pagrobė svetimą, t.y. M. J. priklausantį, 6645 Lt bendros vertės turtą: 500 Lt vertės rankinuką „Guess“, kuriame buvo 2500 Lt vertės mobiliojo ryšio telefonas „Nokia N95“ su SIM kortele „Pildyk Tele2“, 1500 Lt vertės planšetinis kompiuteris „I-POD Touch“, 25 Lt vertės kosmetinė, 110 Lt vertės pudra „Bi-kore“, 100 Lt vertės blakstienų tušas „Givenchy“, 100 Lt vertės lūpų dažai „Givenchy“, 50 Lt vertės teptukas pudrai, 70 Lt vertės akių kontaktiniai lęšiai „žalios spalvos“, 800 Lt vertės fotoaparatas „Sony“, 200 Lt vertės fotoaparato dėklas, 100 Lt vertės 4 GB USB atminties raktas, 80 Lt bendros vertės 4 raktų ryšulys (vieneto vertė 20 Lt) nuo M. J. ir jos vyro butų, 40 Lt bendros vertės 4 raktų ryšulys (vieneto vertė 10 Lt) nuo darbo, 250 Lt vertės raktas nuo automobilio, 50 Lt vertės signalizacijos pultas, 100 Lt vertės piniginė „Esprit“ su 70 Lt pinigų, t.y. D. Š. nuteistas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 1 dalyje, padarymą.

Taip pat D. Š. nuteistas už tai, kad jis, veikdamas bendrininkų grupėje su A. V., plėšimo metu pagrobė fizinio asmens dokumentus, t.y. 2010-09-04, apie 01.30 val., prie (duomenys neskelbtini), Vilniuje, plėšimo metu pagrobė nukentėjusiosios M. J. automobilio „FORD Probe“ transporto priemonės registracijos pažymėjimą, techninės apžiūros taloną, civilinės atsakomybės sutartį, M. J. asmens tapatybės kortelę ir vairuotojo pažymėjimą, t.y. D. Š. nuteistas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 302 straipsnio 1 dalyje, padarymą.

Be to, D. Š. nuteistas už tai, kad jis, panaudodamas fizinį smurtą, pagrobė svetimą, t.y. J. G. priklausantį turtą, t.y. 2010-09-19, apie 22.20 val., prie (duomenys neskelbtini), Vilniuje, iš už nugaros pribėgęs prie nukentėjusiosios J. G., sudavė jai ne mažiau nei vieną kartą kumščiu į galvą ir, sugriebęs už 30 Lt vertės rankinuko, kuriame buvo 20 Lt pinigų, asmens tapatybės kortelė, paklausė ką nukentėjusioji turi kišenėse bei paėmė iš J. G. jos paduotą 100 Lt vertės mobilaus ryšio telefoną „Samsung“ su jame buvusia SIM kortele, tokiu būdu D. Š. pagrobė 150 Lt bendros vertės J. G. priklausantį turtą, t.y. D. Š. nuteistas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 1 dalyje, padarymą.

Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai už nusikalstamos veikos padarymą J. G. atžvilgiu jam paskyrė tik trimis su puse mėnesio mažesnę nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, nors atsižvelgė į jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes bei nenustatė jo atsakomybės sunkinančių aplinkybių. Apeliantas mano, kad teisme išreikšta nukentėjusiosios pozicija, t.y. tai, kad ji apelianto atsiprašymą priėmė ir reikalavo atlyginti tik patirtą žalą, teismui leido už padarytą veiką jam skirti trumpesnį laisvės atėmimo bausmės terminą, o skiriant galutinę subendrintą bausmę, teismas taip pat turėjo atsižvelgti į aukščiau išdėstytus argumentus ir paskirtų bausmių terminus.

Teismo posėdyje nuteistasis D. Š. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo D. Š. apeliacinis skundas atmestinas.

BK 54 straipsnio 1 dalyje pasakyta, kad teismas bausmę skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Be to, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Tik visų šių aplinkybių įvertinimas leidžia parinkti bausmę, kuri atitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės paskirtį.

Skirdamas nuteistajam D. Š. bausmę, pirmosios instancijos teismas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje nepažeidė, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, nustatytas jo atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes, kitas bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes.

D. Š. yra nuteistas už tris nusikalstamas veikas, kurios pagal įstatymą priskiriamos apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 4 d.). Byloje esantys duomenys rodo, kad šios nusikalstamos veikos D. Š. nebuvo atsitiktinės. Pastarasis jas padarė jau būdamas teistas, be to ir bausmės vykdymo atidėjimo metu, veikos buvo kartotinio pobūdžio padarytos viena paskui kitą. Reikia pastebėti ir tai, kad apeliantas būdamas pakankamai jauno amžiaus bei darbingas, veikų padarymo metu niekur nedirbo, nesimokė, į darbo biržą atvyko tik po nusikalstamų veikų padarymo, t. y. 2010-11-08, darbo paieška jam buvo nutraukta be teisės registruotis šešis mėnesius ( 2 t. b. l. 21-22, 31). Be to, byloje esantys dokumentai leidžia spręsti, kad nuteistasis piktnaudžiauja ir narkotinėmis medžiagomis ( 2 t. b. l. 33). Visos šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad apeliantas yra socialiai pavojingas, todėl sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė už jo padarytas veikas, pastarajam paskirta pagrįstai.

Nustatydamas D. Š. paskirtos bausmės dydį, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ne tik į aukščiau aptartas aplinkybes, bet ir į jo atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes. Byloje pagrįstai nustatyta, kad nuteistasis D. Š. plėšimą nukentėjusiosios M. J. atžvilgiu padarė veikdamas bendrininkų grupe, kas, pagal BK 60 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nuostatą, sunkina nuteistojo atsakomybę. Tuo tarpu D. Š. atsakomybę lengvinančių aplinkybių šiame epizode, pirmosios instancijos teismas nenustatė. Ir pagrįstai.

Priešingai nei mano apeliantas, pirmosios instancijos teismui, nebuvo pagrindo pripažinti D. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, jog šis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p. ).

Teismų praktikoje kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis pripažįstamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tik tuomet, kai asmuo tai daro savo noru, o ne verčiamas objektyvių aplinkybių. Iš bylos duomenų matyti, kad apeliantas dėl šio epizodo kaltu prisipažino tik iš dalies ir tik iš dalies davė teisingus parodymus, be to, kaip nustatė teismas, juos keitė, derino prie esamų jo kaltės įrodymų, siekdamas, kiek įmanoma sumažinti savo nusikalstamų veiksmų pavojingumo laipsnį. Todėl toks D. Š. prisipažinimas pagrįstai nebuvo pripažintas, kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, juolab, kad iš bylos duomenų nematyti, kad apeliantas neigiamai vertintų savo poelgį ar išgyventų dėl padarytų veiksmų, atkreipiant dėmesį į tai, kad priešingai nei teigia šis, nukentėjusiosios M. J. teigimu, pastarasis jos neatsiprašė. Nuteistojo D. Š. pozicija dėl nukentėjusiosios M. J. pareikšto civilinio ieškinio, pažadėjus dalimis jį atlyginti, negali būti vertinama, kaip aplinkybė lengvinanti jo atsakomybę, kadangi jis neatlygino net dalies nusikaltimu padarytos M. J. turtinės žalos, nors po veikos padarymo yra praėję daugiau nei pusantrų metų.

Pirmosios instancijos teismas įvertinęs visas padarytų nusikaltimų aplinkybes, nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, nustatytą plėšimo nukentėjusiosios M. J. atžvilgiu epizode, tai, kad šiame epizode atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nėra, atsižvelgęs į D. Š. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, nukentėjusiosios J. G. plėšimo epizode, į tai, kad šiame epizode sunkinančių nuteistojo atsakomybę aplinkybių byloje nėra, apeliantui už atskiras veikas paskyrė laisvės atėmimo bausmes nepažeidžiant BK 61 straipsnyje įtvirtintų nuostatų, t. y. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 1 dalyje padarymą nukentėjusiosios M. J. plėšimo epizode, D. Š. paskyrė laisvės atėmimo bausmę, kuri savo dydžiu artima straipsnio sankcijoje už jo padarytą nusikaltimą numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkiui, už nusikalstamą veiką, numatytą BK 302 straipsnio 1 dalyje, teismo paskirta bausmė yra artima minimaliai, tuo tarpu už nusikalstamos veikos numatytos BK 180 straipsnio 1 dalyje padarymą, nukentėjusiosios J. G. plėšimo epizode, D. Š. paskirta bausmė yra mažesnė nei straipsnio sankcijoje už jo padarytą nusikaltimą numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Be to, reikia pažymėti, kad prie apėmimo būdu subendrintos bausmės - laisvės atėmimo trejiems metams ir vienam mėnesiui, kitos bausmės, t. y. skundžiamu bei Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2011-05-24 nuosprendžiais paskirtos bausmės, buvo subendrintos taikant nuteistajam ir palankesnį paskirtų bausmių subendrinimo, t. y. jų dalinio sudėjimo būdą. D. Š. paskirtą bausmę vertinti kaip aiškiai per griežtą ir dar labiau švelninti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

nuteistojo D. Š. apeliacinį skundą atmesti.