Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. K. patikslintą ieškinį atsakovui D. T., tretieji asmenys V. R. A. R., A. K., dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe, nuosavybės teisės dalių bendrojoje dalinėje nuosavybėje nustatymo, atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygos išaiškinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

19/100 (t. y. 19 proc. arba 48.57 kv. m.) Pastato - Gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (bendras gyvenamojo namo plotas - 255.66 kv. m); 124/778 Žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 19/100 Kitų inžinerinių statinių - Kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registre įregistruotą atsakovo D. T. vardu, bendrąja daline ieškovės ir atsakovo nuosavybe, kurioje ieškovės R. K. nuosavybės teise yra ½ dalis ir atsakovo D. T. – ½ dalis.

Atidalinti atsakovo D. T. ½ dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, t. y.:

½ dalį iš 19/100 (t. y. 19 proc. arba 48.57 kv. m.) Pastato - Gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras gyvenamasis plotas - 255.66 kv. m (t. y. 9,5 proc. arba 24.28 kv. m);

½ dalį iš 124/778 Žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

½ dalį iš 19/100 Kitų inžinerinių statinių - Kiemo statinių, unikalus Nr. 2196-0012- 8044, esančių (duomenys neskelbtini), nurodytas turto dalis (po 1/2) paskiriant ieškovės R. K. nuosavybėn, atsakovui D. T. nepriteisiant iš ieškovės kompensacijos už ieškovei nuosavybėn perduodamo atsakovui priklausančio turto dalį, t. y. ieškovei R. K. pripažįstant nuosavybės teisę į visą turtą, t. y. į 19/100 (t. y. 19 proc. arba 48.57 kv. m.) Pastato - Gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (bendras gyvenamojo namo plotas - 255.66 kv. m), į 124/778 Žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir į 19/100 Kitų inžinerinių statinių - Kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), minėtą turtą įregistruojant ieškovės R. K. vardu. Ieškinyje nurodė, kad 1) 1998-03-26 pirkimo - pardavimo sandorį pasirašė buvęs sutuoktinis (atsakovas), be to, žemės sklypo dalimi ir kitais kiemo statiniais buvę sutuoktiniai iki santuokos nutraukimo faktiškai nesinaudojo, todėl apie šį dalintiną turtą ieškovė nežinojo; 2) procesinių santuokos nutraukimo dokumentų nerengė teisininkas, kiek atsimena ieškovė, ji pati surašė santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, nurodė santuokoje įgytą dalintiną turtą - butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kurį sutarties šalys susitarė pasidalinti lygiomis dalimis, t.y. po 14; 3) teismas santuokos nutraukimo bylą išnagrinėjo pareiškėjams nedalyvaujant, be to, teismas nenustatė jokių pareiškimo ar sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių trūkumų (t.y. neįpareigojo nurodyti dalintino turto (buto) unikalaus numerio, nepatikrino fakto apie buvusiems sutuoktiniams priklausantį visą turtą; 4) 2003 m. nagrinėjant santuokos nutraukimo bylas, galimai nebuvo privaloma pateikti viešojo registro duomenų apie santuokoje įgytą turtą, nes, kitu atveju, teismas būtų nustatęs terminą trūkumams pašalinti bei įpareigojęs pareiškėjus tokius duomenis pateikti. Nors turtas, kurį ieškovė prašo pripažinti bendrąja daline buvusių sutuoktinių nuosavybe bei atidalyti atsakovo dalis ne santuokos nutraukimo byloje, egzistavo ir nutraukiant santuoką, tačiau atsižvelgtina į tai, kad šiuo turtu buvę sutuoktiniai faktiškai nesinaudojo, o ieškovė ir nežinojo, kad buvo įgytas ne tik gyvenamosios patalpos, bet ir dalis žemės sklypo bei kitų statinių, dėl ko šio turto ir neįtraukė į dalintino turto sąrašą. Ieškovės veiksmuose nesąžiningumo ar sąmoningo siekio nenurodyti viso bendro dalytino turto nebuvo. Ši situacija išaiškėjo tik tada, kai atlikus naujus kadastrinius matavimus, pasikeitė bendras gyvenamojo pastato plotas ir ne tik ieškovė ir atsakovas, bet ir kiti bendraturčiai negalėjo tinkamai įregistruoti nuosavybės teisių viešajame registre. Ieškovės manymu, yra pagrindas pripažinti, kad santuokoje įgytas turtas nebuvo padalytas dėl išskirtinės susiklosčiusios situacijos ir kad ieškovė pagrįstai reiškia ieškinį dėl turto padalijimo atskiroje, ne santuokos nutraukimo, byloje. Šį atvejį pripažinus išskirtiniu bei taikius išimtį, būtų apsaugotos ieškovės ir atsakovo teisės bei įstatymų saugomi interesai.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas V. Katėnas prašė ieškinį tenkinti. Papildomai paaiškino, jog susiklostė tokia situacija, kad 2003 metais nutraukus šalių santuoką, nebuvo tinkamai išspręstas klausimas dėl turto padalijimo, o iškilus poreikiui ir kitiems namo bendraturčiams įteisinti nuosavybės dokumentus ir atlikti kadastrinius matavimus, paaiškėjo, jog tai yra kliūtis ir kitiems bendraturčiams.

Trečiojo asmens A. R. atstovas advokatas R. Stirbinskas teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti visa apimtimi.

Ieškovė byloje trečiuoju asmeniu įtraukė VĮ „Registrų centras“. Teismas pažymi, kad Registro tvarkytojas - Registrų centras yra viešojo administravimo subjektas (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnis), kuris užtikrindamas Registro tvarkymo funkcijų registruojant nekilnojamuosius daiktus atlikimą, veikia Lietuvos Respublikos teisės aktuose jam priskirtos kompetencijos ribose. Pažymėtina ir tai, kad nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytojas, įrašydamas naujus registro duomenis arba panaikindamas (pakeisdamas) esamus, neturi teisės daryti savarankiškų išvadų, aiškindamas arba interpretuodamas pateiktų dokumentų turinį. Jis nesprendžia ginčų tarp suinteresuotų asmenų dėl pačios daiktinės teisės, jos turinio. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui įstatymas nesuteikia teisės vertinti jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį daiktą teisėtumo, nustatyti daiktines teises, jeigu jos eksplicitiškai nėra įtvirtintos pateiktuose dokumentuose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-02-27 nutartis administracinėje byloje Nr. A-600-442/2017; 2014-06-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-1312/2014; 2012-10-18 nutartis administracinėje byloje Nr. A-520-2976/2012; 2011-10­13 nutartis administracinėje byloje Nr. A-492-3130/2011).

Registro tvarkytojas, veikdamas savo kompetencijos ribose, teismui patenkinus ieškinį turės tik spręsti klausimą dėl nekilnojamųjų daiktų, daiktinių teisių į juos, įstatymo nustatytų juridinių faktų registravimo pagal pateiktus dokumentus, jo teisės ir interesai nebus pažeidžiami. Atsižvelgiant į tai, Registrų centras neturi materialiojo teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi, todėl kaip proceso dalyvis šalintinas iš bylos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

bylos duomenimis nustatyta, jog 2003 m. rugpjūčio 26 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismas priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. N2-6077-34/2003, kuriuo nutraukė ieškovės R. T. (pavardė po santuokos nutraukimo – K.), ir atsakovo D. T., santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Plungės rajono civilinės metrikacijos biure (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.

Bylos duomenimis taip pat nustatyta, jog santuokos nutraukimo byloje šalys pateikė teismui tvirtinti santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, kurioje nurodė, jog nutraukus santuoką, kiekvienam sutuoktiniui tenka po ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad nutraukus santuoką, nei viena iš šalių nesikreipė dėl nuosavybės teisių įregistravimo į viešąjį registrą.

Byloje esančiais viešais registro duomenimis nustatyta, kad atsakovo D. T. vardu yra įregistruota: 19/100 pastato Nr. (duomenys neskelbtini), 124/778 žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ir 19/100 kitų statinių Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini).

Be to, byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2003-08-26 Klaipėdos apylinkės teismo sprendimo priėmimo metu D. T. pagal 1998-03-26 Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 3-1222 buvo įregistruota 19/100 dalis gyvenamojo namo 1A2p, kurio plotas buvo 136,13 kv. m., o po 2018-07-16 kadastrinių matavimų bendras gyvenamojo namo plotas - 255,66 kv. m.

Tokiu būdu, konstatuotina, jog šiai dienai atsakovo vardu įregistruoto 19/100 dalies gyvenamojo namo 1A2p, plotas yra 255,66 kv. m.

Nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, kai šalys – ieškovė ir atsakovas dar 2003 m. rugpjūčio 26 d. nutraukė santuoką, tačiau santuokoje įgytas turtas nebuvo nurodytas santuokos nutraukimo byloje, jis nebuvo įtrauktas į sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir nutraukiant santuoką nebuvo tarp šalių padalytas. Nustatyta, kad sutuoktinių nurodytas turtas – butas, neatitiko tikrojo sutuoktinių dalintino turto, kuris atsižvelgiant į viešojo registro duomenis yra – 19/100 pastato Nr. (duomenys neskelbtini), 124/778 žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ir 19/100 kitų statinių Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini).

LR CK 3.100 str. 4 punktas numato, jog bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia nutraukus santuoką.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismas formuojamoje praktikoje yra išaiškinęs, jog ši nuostata logiškai išplaukia iš santuokos nutraukimo bylos esmės - tokioje byloje išsprendžiami visi su santuokos nutraukimu susiję, tarp jų ir turto padalijimo klausimai, kurie nurodomi susitarime dėl santuokos nutraukimo padarinių, šis susitarimas patvirtinamas teismo sprendimu ir dalytino turto, priklausančio sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, nelieka. Kita vertus, aptariama nuostata reiškia, kad nutraukus santuoką, turto, kuris pagal šeimos teisės normas buvo priskirtas bendrajai jungtinei nuosavybei, teisiniam režimui nebetaikomas šeimos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos, t.y. tokiais atvejais, kai sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas nepadalijamas santuokos nutraukimo byloje, nutraukus santuoką, jis valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise, o buvę sutuoktiniai yra laikomi bendrosios dalinės nuosavybės dalyviais (CK 4.72 str., 4.73 str.) ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektą valdo, juo naudojasi ir disponuoja bendru sutarimu (CK 4.75 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3369/2011; 2015 m. gegužės 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. K-3-280-916/2015).

Tokiu būdu, konstatuotina, jog nutraukus ieškovės ir atsakovo santuoką, bendroji jungtinė nuosavybė pasibaigė, bet, turto nepadalijus, buvę sutuoktiniai nenustojo būti bendraturčiais. Nutraukus santuoką ir buvusiems sutuoktiniams nepadalijus santuokoje įgyto turto, jo teisinis režimas iš bendrosios jungtinės nuosavybės pasikeitė į bendrąją dalinę nuosavybę, kurioje bendraturčių dalys nenustatytos, kartu tai reiškia, kad tokiems turtiniams teisiniams santykiams taikytinos ne šeimos, o daiktinės teisės normos (CK 4.72 - 4.92 str.).

Pagal CK 4.73 straipsnio 3 dalį, jeigu bendrosios dalinės nuosavybės teisės konkretus kiekvieno bendraturčio dalių dydis nenustatytas, preziumuojama, kad jų dalys yra lygios. Dalių bendrosios nuosavybės teisėje dydis paprastai nustatomas bendrosios dalinės nuosavybės teisės atsiradimo metu ir priklauso nuo bendrosios dalinės nuosavybės teisės atsiradimo pagrindo (CK 4.47 straipsnis). Kai bendrosios dalinės nuosavybės teisė atsiranda pagal sandorius (CK 4.47 straipsnio 1 dalies 1 punktas) arba pagaminant naują daiktą (CK 4.47 straipsnio 1 dalies 4 punktas), dalių dydį lemia bendraturčių susitarimas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys kartu su ieškiniu pateikė statinių išdėstymo planą ir pastato patalpų padalinimo projektą. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės ir atsakovo turtą sudaro 19/100 pastato Nr. (duomenys neskelbtini), 124/778 žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ir 19/100 kitų statinių Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad 19/100 dalies gyvenamojo namo 1A2p, plotas yra 255,66 kv. m.

Nagrinėjamu atveju ginčo tarp šalių dėl turto padalijimo būdo ir dalių dydžio nėra, iš esmės atsakovas sutinka su ieškovės reiškiamais reikalavimais ir jiems neprieštarauja. Šalys sutinka, kad ieškovei ir atsakovui po atidalijimo tektų po ½ dalį turto ir atsakovui tenkanti turto dalis būtų priteista ieškovei asmeninės nuosavybės teise, nepriteisiant atsakovui piniginės kompensacijos už ieškovei tenkančią turto dalį.

Esant nustatytų aplinkybių ir įrodymų visumai, teismas konstatuoja, jog ieškovės ieškinys pagrįstas ir tenkintinas.

Patenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovo priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 75,00 Eur žyminio mokesčio. Be to, byloje pateikta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos nustatyta, kad už valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimą trečiajam asmeniui A. R. valstybės naudai priteistina 80,00 Eur (80 str. 1 d. 1 p., 88 str. 1 d., 8 p., 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 408-409, 442-443 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

pripažinti nekilnojamąjį turtą: 19/100 (t. y. 19 proc. arba 48.57 kv. m.) Pastato - Gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (bendras gyvenamojo namo plotas - 255.66 kv. m); 124/778 Žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 19/100 Kitų inžinerinių statinių - Kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registre įregistruotą atsakovo D. T. vardu, bendrąja daline ieškovės ir atsakovo nuosavybe, kurioje ieškovės R. K. nuosavybės teise yra ½ dalis ir atsakovo D. T. – ½ dalis.

Atidalyti atsakovo D. T. ½ dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, t. y.:

½ dalį iš 19/100 (t. y. 19 proc. arba 48.57 kv. m.) Pastato - Gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras gyvenamasis plotas - 255.66 kv. m (t. y. 9,5 proc. arba 24.28 kv. m);

½ dalį iš 124/778 Žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

½ dalį iš 19/100 Kitų inžinerinių statinių - Kiemo statinių, unikalus Nr. 2196-0012- 8044, esančių (duomenys neskelbtini).

Pripažinti ieškovei R. K. nuosavybės teisę į visą turtą, t. y. į 19/100 (t. y. 19 proc. arba 48.57 kv. m.) Pastato - Gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (bendras gyvenamojo namo plotas - 255.66 kv. m), į 124/778 Žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir į 19/100 Kitų inžinerinių statinių - Kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), minėtą turtą įregistruojant ieškovės R. K. vardu, atsakovui D. T. nepriteisiant iš ieškovės kompensacijos už ieškovei nuosavybėn tenkančią atsakovo turto dalį.

Priteisti iš atsakovo D. T. 75 Eur ieškovės R. K. naudai ir 80 Eur į valstybės biudžetą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.