- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-11-12
- Bylos Nr.
- 1-2119-929/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-9-00111-2010-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rasa Paužaitė
- Kaltinamasis
- Kristijonui A, S. P.
- Kategorijos
- 1.1.6.6pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:
K.A.K, a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, dirbantis VšĮ (duomenys neskelbtini) direktoriumi, gyvenantis (duomenys neskelbtini), anksčiau neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 206 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje;
S.P., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, Lietuvos Respublikos pilietė, ištekėjusi, dirbanti Turto vertinimo priežiūros tarnybos vyr. buhaltere, gyvenanti (duomenys neskelbtini), anksčiau neteista,
kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalyje, -
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kristijonas A. K. būdamas VšĮ (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinė Vilniuje, Gynėjų g. 14, direktoriumi (pagal 2007-02-28 darbo sutartį Nr. 104V), pagal pareiginių nuostatų 2.5.2 p. privalėdamas atlikti šias funkcijas: vadovavimas finansinei ir ūkinei veiklai, įstaigos išteklių racionalaus ir efektyvaus naudojimo užtikrinimas, kontroliavimas, kad Įstaigoje būtų atliekamos tik teisėtos buhalterinės bei finansinės operacijos; bei atsakydamas už tinkamą ir savalaikį jo kompetencijai priskirtų uždavinių bei funkcijų vykdymą, jų pilną įgyvendinimą, Vilniuje, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, 2009-06-05 pasirašė sutartį Nr. A72-1051-(3.1.36-KL) su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Kultūros ir ugdymo departamentu (toliau Departamentas), atstovaujamu direktoriaus pavaduotojos E. T., dėl Vilniaus miesto savivaldybės projekto „Vilniaus tarptautinio konkurencingumo didinimas (kultūros infrastruktūros plėtra)“ įgyvendinimo ir įsipareigojo savivaldybės skirtas lėšas naudoti pagal pateiktą sąmatą ir tik pagal paskirtį, bei pagal šią sutartį iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Kultūros ir ugdymo departamento gavęs 228 000,00 Lt sumą, pervestą į (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą Nr. LT43 7044 0600 0682 8900, esančią AB SEB banke (2009-06-17 mokėjimo nurodymu Nr.2237), 227 994.81 Lt valstybės biudžeto specialios dotacijos lėšų, skirtų programai „Kultūros veiklos plėtra jos vaidmens bendruomenės gyvenime stiprinimas“, 2009 metų birželio mėnesį panaudojo įstaigos įsiskolinimų, susidariusių iki 2009-06-05 finansavimo sutarties Nr.A72-1051-(3.1.36-KL) ir priedo prie sutarties – sąmatos pasirašymo, dengimui, o būtent:
2009-06-18 198 960,00 Lt konvertavo į JAV dolerius ir pagal tarptautinį nurodymą pervedė pinigines lėšas „(duomenys neskelbtini)” fondui, įsiskolinimo dengimui, 40,00 Lt sumokėjo banko mokestį už tarptautinį pavedimą;
2009-06-18, mokėjimo pavedimu 12 000,00 Lt pervedė Ūkio bankui Įstaigos paskolos Ūkio bankui dengimui;
2009-06-18, mokėjimo pavedimu 8 100,00 Lt pervedė Lietuvos architektų sąjungos įsiskolinimo dengimui;
2009-06-18, mokėjimo pavedimu 5 000,00 Lt pervedė UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimo dengimui;
2009-06-18, mokėjimo pavedimu 2 115,74 Lt pervedė UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimo 2009-06-18, mokėjimo pavedimu 1 747,73 Lt pervedė UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimo dengimui;
2009-06-29, mokėjimo pavedimu 23,34 Lt pervedė UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimo dengimui;
8,00 Lt panaudojo banko paslaugoms apmokėti;
ir tokiu būdu 227 994,81 Lt valstybės biudžeto specialios dotacijos piniginių lėšų panaudojo ne pagal paskirtį.
Jis, tęsdamas nusikalstamą veiką, veikdamas vieninga tyčia, Vilniuje, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, 2009 m. spalio 30 d. su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Kultūros, sporto ir turizmo departamentu, atstovaujamu direktoriaus pavaduotojo – Kultūros ir meno skyriaus vedėjo E. Ž., pasirašė sutartį Nr. A72-1801- (3.1.36-KL), kurios 1.1 p. nurodyta, kad 2009-05-07 Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. IX-247 13 str. Įstatymo 5 priedelio „LR 2009 m. Valstybės biudžeto specialiosios tikslinės dotacijos savivaldybių biudžetams šioms programoms“ pakeitime skiriamos lėšos Vilniaus miesto savivaldybės projektui „Vilniaus tarptautinio konkurencingumo didinimas (kultūros infrastruktūros plėtra)“. Departamentas įsipareigojo finansuoti šios sutarties 1.1 p. nurodyto projekto įgyvendinimą, šiam tikslui skiriant 560 000,00 Lt techninio projekto parengiamiesiems darbams, konsultacinėms paslaugoms, projekto techninei ir autorinei priežiūrai, organizaciniams darbams apmokėti. Organizacija įsipareigojo savivaldybės skirtas lėšas naudoti pagal pateiktą sąmatą ir tik pagal paskirtį, o Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Finansų departamentas 2009-11-12 mokėjimo nurodymu Nr. 4169 pervedė į VšĮ (duomenys neskelbtini)banko sąskaitą Nr. LT43 7044 0600 0682 8900, esančią AB SEB banke, 582 000,00 Lt, nurodant pagrindą: 9 pr. Projektui „Vilniaus tarptautinio konkurencingumo didinimas“, o viešoji įstaiga (duomenys neskelbtini), nors sutartyje Nr.A72-1801- (3.1.36-KL) bei jos priede - lėšų panaudojimo sąmatoje nebuvo numatytas įstaigos įsiskolinimo dengimas ir patalpų remontas, nebuvo numatytas įstaigos įsiskolinimo, susidariusio iki finansavimo sutarčių sudarymo, „(duomenys neskelbtini) fondo apmokėjimui; tam panaudojo 240 344,62 Lt valstybės biudžeto specialiosios tikslinės dotacijos lėšų, o būtent:
2009-12-22 ir 2009-12-29 mokėjimų pavedimais 18 604,00 Lt pervedė UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimo dengimui;
2009-12-23, mokėjimo pavedimu 1 705,22 Lt pervedė AB „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimo dengimui;
2009-12-29, mokėjimo pavedimu 52 804,40 Lt pervedė UAB „(duomenys neskelbtini)“ už reklamos ir viešinimo paslaugas pagal 2009-12-28 PVM sąskaitą faktūrą;
2009-12-30, mokėjimo pavedimu 16 758,50 Lt pervedė D. Š. už patalpų Gynėjų g. 14, Vilnius remontą pagal prekių ir paslaugų 2009-12-07 ir 2009-12-16 kvitus;
181 542,00 Lt (iš jų 734,70 Lt banko paslaugos už konvertavimą) – 2009-12-03 konvertavo į JAV dolerius ir 79 000,00 USD pervedė „(duomenys neskelbtini)” fondui;
45,00 Lt mokestis už tarptautinį banko pavedimą;
2 435,10 Lt (iš jų 33,80 Lt banko paslaugos už konvertavimą) - 2009-12-21 konvertavo į JAV dolerius ir 1 000,00 USD pervedė „(duomenys neskelbtini)“ fondui;
250,00 Lt – mokestis už tarptautinį banko pavedimą;
19 000 Lt – pervedė į viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini)atsiskaitomąją banko sąskaitą Nr. LT92 7044 0600 0591 0495, nurodant pagrindu „atstatomos panaudotos nuosavos lėšos pavedimui (duomenys neskelbtini)“ fondui“;
ir tokiu būdu 240 344,62 Lt valstybės biudžeto specialios dotacijos piniginių lėšų panaudojo ne pagal paskirtį.
Be to, Kristijonas A. K. būdamas VšĮ (duomenys neskelbtini)direktoriumi, pagal Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus, pažeidė Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 d. nuostatą „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacija ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, pagal 12 str. 1 d. reikalavimus „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“ ir tyčia neužpajamavo meno kūrinių, numatydamas, kad tuo bus trukdoma nustatyti, kokiu turtu disponuoja VšĮ (duomenys neskelbtini), ir to siekdamas, apgaulingai nurodant, kad nuo 2009-06-01 iki 2010-01-31 VšĮ (duomenys neskelbtini) meno kūrinių nebuvo įsigijęs, tačiau autorinėse sutartyse buvo numatyta, o darbų priėmimo perdavimo aktuose įrašyta, kad autoriai kūrinius perdavė užsakovui, t. y., VšĮ (duomenys neskelbtini); ir todėl iš dalies negalima nustatyti, kokiu turtu disponuoja VšĮ (duomenys neskelbtini)ir kaip jis buvo valdomas;
taip pat jis, būdamas VšĮ (duomenys neskelbtini) direktoriumi, pagal Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus, Įmonės skolų (kreditorių) inventorizacijos apraše tyčia apgaulingai užfiksavo 5 030 704, 94 skolą „(duomenys neskelbtini)”, nurodant, kad skola už kolekciją atsirado 2007 metais, o 2007-03-16 sutartyje dėl meno kūrinių pirkimo, pasirašytos VšĮ (duomenys neskelbtini) ir „(duomenys neskelbtini)”, numatyta kūrinių kaina 5 000 000,00 USD arba 3 757 420,90 EUR, bei numatyta, kad 1 221 161,50 EUR bus sumokėta iki 2007-12-31, 1 502 968,00 EUR iki 2008-12-31 ir 751 484,00 EUR iki 2009-12-31, o 2009-06-03 sutarties dėl meno kūrinių pardavimo pakeitime nurodyta, kad „Pirkėjas šiai dienai sumokėjo 2 027 432,73 EUR už meno kūrinių pardavimą pagal 2007-03-16 sutarties tarp Galerijos ir Pirkėjo 5 straipsnį“, bei įrašyta, jog, kadangi Vilniaus miesto savivaldybė, kaip steigėja ir vienintelė Pirkėjo dalininkė, savo biudžete numatė mažesnę pinigų sumą negu sutarta sumokėti 2009 m., sutarta pakeisti Sutarties 5 straipsnyje nurodytą mokėjimo grafiką ir numatyta, kad Pirkėjas 506 835,03 EUR perveda iki 2009-12-31 ir likusią Pirkimo kainos dalį sumoka ne vėliau kaip iki 2010-12-31, pagal 2007-03-16 sutarties sąlygas už meno kūrinius iki 2008-12-31 buvo numatyta sumokėti 2 724 129,50 EUR ir 2009 metais 751 484,00 EUR, pagal sutarties pakeitimą iki 2009-06-03 sumokėta 2 027 432,73 EUR ir liko skola 1 729 988,17 EUR, nacionaline valiuta tai sudaro 5 973 303,15 Lt, tačiau VšĮ (duomenys neskelbtini)apskaitos registruose „Skolos tiekėjams“, „Kitos mokėtinos sumos“ nepadarė įrašų apie įsiskolinimą už kolekciją ir duomenų apie atsiskaitymą, nepateikė turto apskaitos registrų, numatydamas, kad dėl to negalima nustatyti kada, kokia skola buvo padengta, koks įskolinimas liko pagal 2007-03-16 sutartį ir jos 2009-06-03 pakeitimą; ir todėl iš dalies negalima nustatyti įsipareigojimų dydžio, kokiu turtu disponuoja VšĮ (duomenys neskelbtini) ir kaip jis buvo valdomas.
Taip pat jis, būdamas VšĮ (duomenys neskelbtini) direktoriumi (pagal 2007-02-28 darbo sutartį Nr. 104V), pagal Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus, Įmonės skolų (kreditorių) inventorizacijos apraše tyčia apgaulingai apskaitos registre „Skolos tiekėjams“ 2009 m. gruodžio mėn. padarė įrašus dėl įsiskolinimo padengimo „(duomenys neskelbtini) fondui 454 397,40 Lt. Tačiau tyrimui nepateikti dokumentai patvirtinantys įrašus. Tuo pažeidė Lietuvos Respublikos 2001-11-06 buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 str. 1 d. nuostatą „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“; ir todėl iš dalies negalima nustatyti įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
S. P. būdama VšĮ (duomenys neskelbtini), įmonės kodas 300653520, buveinė Vilniuje, Gynėjų g. 14, buhaltere (pagal 2007-03-02 darbo sutartį Nr. 2), pagal pareigybių aprašymą būdama atsakinga už finansinės buhalterinės apskaitos organizavimą, pažeidė Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 d. nuostatą „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacija ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, pagal 12 str. 1 d. reikalavimus „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“ ir tyčia neužpajamavo meno kūrinių, numatydama, kad tuo bus trukdoma nustatyti, kokiu turtu disponuoja VšĮ (duomenys neskelbtini), ir to siekdama, apgaulingai nurodant, kad nuo 2009-06-01 iki 2010-01-31 VšĮ (duomenys neskelbtini) meno kūrinių nebuvo įsigijęs, tačiau autorinėse sutartyse buvo numatyta, o darbų priėmimo perdavimo aktuose įrašyta, kad autoriai kūrinius perdavė užsakovui, t. y., VšĮ J. M. vizualiųjų menų centrui, ir todėl iš dalies negalima nustatyti kokiu turtu disponuoja VšĮ (duomenys neskelbtini) ir kaip jis buvo valdomas;
taip pat ji, būdama VšĮ (duomenys neskelbtini) buhaltere, pagal pareigybių aprašymą būdama atsakinga už finansinės buhalterinės apskaitos organizavimą, Įmonės skolų (kreditorių) inventorizacijos apraše tyčia apgaulingai užfiksavo 5 030 704, 94 skolą (duomenys neskelbtini), nurodant, kad skola už kolekciją atsirado 2007 metais, o 2007-03-16 sutartyje dėl meno kūrinių pirkimo, pasirašytos VšĮ (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), numatyta kūrinių kaina 5 000 000,00 USD arba 3 757 420,90 EUR, bei numatyta, kad 1 221 161,50 EUR bus sumokėta iki 2007-12-31, 1 502 968,00 EUR iki 2008-12-31 ir 751 484,00 EUR iki 2009-12-31, o 2009-06-03 sutarties dėl meno kūrinių pardavimo pakeitime nurodyta, kad „Pirkėjas šiai dienai sumokėjo 2 027 432,73 EUR už meno kūrinių pardavimą pagal 2007-03-16 sutarties tarp Galerijos ir Pirkėjo 5 straipsnį“, bei įrašyta, jog kadangi Vilniaus miesto savivaldybė, kaip steigėja ir vienintelė Pirkėjo dalininkė, savo biudžete numatė mažesnę pinigų sumą negu sutarta sumokėti 2009 m. sutarta pakeisti Sutarties 5 straipsnyje nurodytą mokėjimo grafiką ir numatyta, kad Pirkėjas 506 835,03 EUR perveda iki 2009-12-31 ir likusią Pirkimo kainos dalį sumoka ne vėliau kaip iki 2010-12-31, pagal 2007-03-16 sutarties sąlygas už meno kūrinius iki 2008-12-31 buvo numatyta sumokėti 2 724 129,50 EUR ir 2009 metais 751 484,00 EUR, pagal sutarties pakeitimą iki 2009-06-03 sumokėta 2 027 432,73 EUR ir liko skola 1 729 988,17 EUR, nacionaline valiuta tai sudaro 5 973 303,15 Lt, tačiau VšĮ (duomenys neskelbtini) apskaitos registruose „Skolos tiekėjams“, „Kitos mokėtinos sumos“ nepadarė įrašų apie įsiskolinimą už kolekciją ir duomenų apie atsiskaitymą, nepateikė turto apskaitos registrų, numatydama, kad dėl to negalima nustatyti kada, kokia skola buvo padengta, koks įskolinimas liko pagal 2007-03-16 sutartį ir jos 2009-06-03 pakeitimą; ir todėl iš dalies negalima nustatyti įsipareigojimų dydžio, kokiu turtu disponuoja VšĮ (duomenys neskelbtini) ir kaip jis buvo valdomas;
taip pat ji, būdama VšĮ J. M. vizualiųjų menų centro buhaltere, pagal pareigybių aprašymą būdama atsakinga už finansinės buhalterinės apskaitos organizavimą, Įmonės skolų (kreditorių) inventorizacijos apraše tyčia apgaulingai apskaitos registre „Skolos tiekėjams“ 2009 m. gruodžio mėn. padarė įrašus dėl įsiskolinimo padengimo „(duomenys neskelbtini)“ fondui 454 397,40 Lt. Tačiau tyrimui nepateikti dokumentai patvirtinantys įrašus, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos 2001-11-06 buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 str. 1 d. nuostatą „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentai“; ir todėl iš dalies negalima nustatyti įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
Kaltinamasis Kristijonas A. K. teisme savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pripažino visiškai ir parodė, kad pripažįsta visas kaltinime nurodytas jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų faktines aplinkybes. Dirbdamas vadovu, direktoriumi, rėmėsi savo supratimu. Mano, kad yra kaltas, bet nenorėjo elgtis neteisingai. Ikiteisminio tyrimo metu jam bvuo užduodami specifiški klausimai, tuomet atrodė, kad elgėsi teisingai, bet kai pamatė specialisto išvadas suprato, kad yra kaltinamas pagrįstai. Pasielgė neteisingai ir dėl to labai galisi. Nenorėjo kam nors padaryti žalos ir mano, kad jos nepadarė. Ne pagal paskirtį panaudojo lėšas, skirtas dviem programoms. Pagal tų programų apibūdinimą, yra daug šalutinių dalykų, tai išlaidos telefonui, kitiems organizaciniams dalykams. Jos buvo įprastos, kadangi nemažai parodų daro, taip pat ir kitose pasaulio valstybėse. Padarė klaidą, kad neįrašė jų į sąmatas. Valstybei nuostolio nebuvo. Gavo iš kultūros infrastruktūros plėtros programos 228 000,00 sumą, pervestą į VŠĮ (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą. Tos išlaidos, kurias padengė iš dotacijos buvo tiesiogiai susijusios su galimybės studija. Jas padengė, nes labai vėlavo įsiskolinimus vykdyti. Tie pinigai turėjo būti panaudoti pagal paskirtį. Jam buvo žinoma, kam turėjo būti panaudoti gauti pinigai ir teisės aktų reikalavimai, kaip turi naudoti dotacijas. Buvo klaidos pačiose sąmatos eilutėse. Tačiau, viskas kas yra išvardinta kaltinime, buvo susiję su kultūros programa. Supranta, kad neteisingai atžymėjo ir pervedė dalį pinigų įsiskolinimų dengimui, kurie atsirado iki sutarties sudarymo. Visas projektas buvo ilgalaikis ir ilgametis. Visos skolos susidarė palaipsniui. Pripažįsta, kad neįrašė sutartyje ir sąmatoje, kad ketina padengti įsiskolinimus ir gautais pinigais dengė įsiskolinimus. 228 000,00 buvo skirta bendrai „(duomenys neskelbtini).” projekto vystymui ir to projekto mažesniems projektams, t. y. parodoms, kurios susiję su tarptautine veikla. Viena dalis to projekto buvo, kad Vilniuje atsirastų muziejus, o kita dalis buvo bendra veikla, kur pristato Lietuvos menininkus tarptautinėse erdvėse. Padarė klaidą neįrašydamas to į sąmatą ir skolas padengdamas iš tos dotacijos. Visą laiką Savivaldybė reikalaudavo rezultatų, o iš jų pusės nebuvo lėšų. Jie neturėjo kitų resursų. Rėmėjai irgi negalėjo tęsti savo įsipareigojimų, buvo krizė. Norėdamas padaryti kuo mažesnę žalą, dotacijos lėšas pervedė ne ten, kur turėjo pervesti pagal sąmatą prie sutarties. Tą sąmatą sudarė jis 2009 metų birželio mėnesio pradžioje kartu su miesto Kultūros departamentu prieš sutarčių pasirašymą. Pinigus jiems pervedė į specialią sąskaitą. Tuos įsiskolinimus, kurie nurodyti kaltinime padengė iš tos sąskaitos, į kurią pervesta dotacija. Dėl antro epizodo, tai lėšos buvo skirtos architektūriniams, organizaciniams darbams apmokėti. Pripažįsta, kad sumokėjo įsiskolinimą iš šių lėšų, kaip nurodyta kaltinime. Laikė tai kaip vieną projektą, o valstybės dotacija buvo išdalinta į du atskirus projektus. Pripažįsta, kad pervedė pinigus kaltinime nurodytoms įmonėms. Negalėjo dengti patalpų remonto sąnaudų, neįrašęs į sąmatos eilutes. Buvo dedamos pastangos, kad paroda įvyktų. Sąmatoje buvo parašyta abstrakčiai-parodos rengimas. Dotacija buvo suteikta į ateitį projektams vystyti, o jis dengė dalį įsiskolinimų, kurie buvo numatyti iki pirmos birželio mėnesio sutarties. Pagalvojo, kad jeigu nepadengs tų įsiskolinimų, tai neturės iš kur gauti lėšų jų padengimui. Pripažįsta, kad dotacija nebūtų suteikta, jeigu būtų įrašęs į sąmatą prie sutarties tai, kam aš iš tikrųjų panaudojo tas lėšas. Dalinai projekto, kuriam buvo suteikta dotacija tikslai buvo pasiekti. Tai buvo etapinis projektas, kurį perėmė Vilniaus miesto savivaldybė ir toliau tęsė tą projektą. Dotacijų tikslas buvo Lietuvos kultūros meno pristatymas ir pakėlimas į tarptautinį lygį. Jis tą tarptautinį lygį pasiekiau. Apie jų parodas tarptautinė spauda yra daug rašiusi, jos buvo gerai apibūdintos ir įvertintos. Tos lėšos tam ir buvo skirtos. Pinigai pirmiausia buvo skirti sukurti galimybių studiją. Kiek Lietuva gali įgyvendinti tokį projektą ir kiek jis galėtų atnešti naudos. Ta užduotis buvo abstrakti. Negaudamas lėšų iš savivaldybės, negalėdamas net paskambinti parodos rengėjui, galėjo techniškai sustoti. Dėl to dengė įsiskolinimus. Prieš pasirašydamas sutartį informavo Savivaldybę apie tai, kad jiems trūksta lėšų. Tuos pinigus naudojo, nors ir ne pagal paskirtį, bet tam, kad jų įstaiga nežlugtų. Daug ką net iš savo atlyginimo finansuodavo. Dėl kaltinime nurodytos apgaulingos apskaitos tvarkymo viską pripažįsta. Suvokia, kad kaip vadovas buvo atsakingas už tinkamą apskaitos tvarkymą. Pripažįsta, kad buvo padaryti kaltinime nurodyti buhalterinės apskaitos tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai ir kilo nurodyti padariniai.
Kaltinamoji S. P. teisme savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų prisipažino visiškai ir parodė, kad Kaltinime nurodytu laikotarpiu dirbo buhaltere VšĮ (duomenys neskelbtini). Pagal pareigas jai priklausė atlikti buhalterinės apskaitos veiksmus pagal Buhalterinės apskaitos įstatymą ir kitus teisės aktus. Tuo metu įvertino visus jai pateiktus dokumentus ir jų pagrindu vedė buhalterinę apskaitą. Niekada sąmoningai nenorėjo nieko apgauti, ar turėti sau naudos už tai. Kaltinime nurodytų teisinių formuluočių negali vertinti, nes neturi teisinio išsilavinimo. Nors ikiteisminio tyrimo metu kalta neprisipažino, tačiau niekada neneigė tų savo veiksmų, kuriuos atliko. Dėl pirmo kaltinimo, kad tyčia neužpajamavo meno kūrinių gali paaiškinti, jog sudarydami autorines sutartis su autoriais, atlikus autoriams darbą ir pasirašius darbų perdavimo aktą, ji neužpajamavo jų kaip meno kūrinių. Teisės aktuose nėra nurodyta, kad jiems yra perduodami meno kūriniai. Buvo parašyta, kad perduoti kūriniai. Neužpajamavo jų kaip turto todėl, kad tie darbai savo prigimtimi ir sąvoka labiau atitiko atliktas paslaugas, kurios buvo atliktos konkrečiam renginiui. Po to renginio jie tapdavo neaktualūs. Todėl jas traktavo kaip išlaidas, t. y. įtraukė į įsiskolinimą autoriui ir į įmonės išlaidas. Pagal visas autorines sutartis su autoriais buvo pilnai atsiskaityta ir mokesčiai valstybei buvo sumokėti. Į apskaitos registrus įsiskolinimai autoriams ir įmonės išlaidos pagal projektus buvo įtrauktos. Gal per formaliai pažiūrėjo į autorinę sutartį. Paliktas žodis „Kūrinys“. Autoriai pagal prigimtį atliko paslaugas, o ne kūrinį sukūrė. Jei yra parodos apipavidalinimas, tai kai ta paroda baigiasi, tas turtas praranda aktualumą. Todėl įtraukė pagal projektą į tos parodos išlaidų registrą, kaip sąnaudas ir skolą autoriui, o ne į turtą. Sutartis su „(duomenys neskelbtini)” dėl J. M. kolekcijos įsigijimo apskaitoje buvo apskaityta ne eurais, o doleriais todėl, kad 2007-03-16 buvo pasirašyta pagrindinė sutartis dėl šios kolekcijos įsigijimo ir ji buvo pasirašyta 5 000 000 JAV dolerių. Pardavėjas jų prašė atsiskaityti doleriais. Apsidraudžiant, nes JAV tuo metu buvo krizė, buvo numatyta sąlyga, kad tie 5 000 000 dolerių buvo bus pririšti prie Jungtinių Amerikos V. F. banko tos dienos euro kurso. Visus tuos metus, kai vyko atsikaitymai, mokėjo tik doleriais, nes Lietuvoje irgi buvo krizė, todėl Savivaldybė ne visą laiką galėjo skirti lėšų pagal grafiką apmokėti šią sutartį. 2009 metų birželio mėnesį buvo priimtas sprendimas papildyti tą sutartį, pakeisti grafiką. Toje sutartyje yra minimi tik tai eurai, bet tuo pačiu JAV kursu. Joks teisės aktas nenumato, nei būdų, nei metodų, kaip reikėtų vieną valiutos straipsnį pakeisti kitu valiutos straipsniu. Šis skaičius į inventorizacijos aktą yra įtrauktas. Skolos atsiradimo data 2007 metai yra nurodyti todėl, kad sutartis buvo sudaryta ir įsipareigojimai atsirado 2007 metais. Tas įsiskolinimas 2009-12-31 yra įtrauktas ne į skolas tiekėjams, registrams, o į ilgalaikių skolų einamųjų metų dalis. Jis atsispindi ir balanse. Kai buvo prašoma dokumentų kopijų, tai ji tais metais įmonėje jau nedirbo. Supranta, kad būtent registro ilgalaikių skolų einamųjų metu dalis nebuvo pateikta tyrimui. Savo parodymuose ne kartą sakė, kad ir balanse, ir finansinėje apskaitoje šitas įsiskolinimas yra įtrauktas. Dėl 180 000 Jungtinių Amerikos valstijų dolerių įsiskolinimo gali paaiškinti, kad 2007 metais buvo pasirašyta sutartis dėl galimybių studijos. Ji turėjo būti užbaigta anksčiau, bet kadangi jų įmonė labai vėlavo su atsiskaitymais, tai galutinis studijos užbaigimas buvo tik 2009-12-03. Kai gavo aktą, galimybių studiją, ji kaip finansininkė, turėjo uždaryti tą įsiskolinimą, kuris buvo likęs, bet „(duomenys neskelbtini)” jau nereikalavo tų pinigų. Ši sutartis buvo vykdoma keletą metų. Ji buvo įtraukta į ilgalaikių skolų registrą. Kiekvienais metais dalis buvo iškeliama į ilgalaikių skolų einamųjų metų registrą. Šio registro kopija nebuvo tyrimui pateikta. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 str. 2 d., jeigu ūkinei operacijai pagrįsti nėra apskaitos dokumentų, tai šią operaciją pagrįsti galima surašant buhalterinę pažymą. Tuo pagrindu ji surašė tą pažymą. Joje, vadovaujantis Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 str., buvo pavadinimas, įmonės kodas, dokumento pavadinimas, ūkinės operacijos esmė ir parašas. Tą pažymą pateikė vėliau tyrimui. Toje pažymoje nurodyta, kad projektas baigėsi, „(duomenys neskelbtini)” likusio įsiskolinimo nebeprašė, todėl uždengė įsiskolinimą busimo laikotarpio sąnaudomis. Į įmonės išlaidas ir balansą ji tos 454397,40 Lt sumos neįtraukė. Dėl to nei valstybė, nei įmonė papildomų išlaidų neturėjo. Tai, kuo yra kaltinama, tokių dokumentų surašymu, ji tikrai tai padarė. Nenorėjo pasisavinti pinigų, manė, kad teisingai viską daro. Pripažįsta, kad dėl jos veiksmų negalima nustatyti VšĮ (duomenys neskelbtini) įsipareigojimų dydžio, kokiu turtu disponuoja įmonė. Ne visi dokumentai tyrimui buvo pateikti. Pripažįsta, kad pažeidė kaltinime nurodytas buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų normas. Netinkamai vedė buhalterinę apskaitą, nes reikėjo įtraukti į trumpalaikį turtą ir nurašyti kaip išlaidas. Ikiteisminio tyrimo metu jai daugiau buvo užduodami teisiniai klausimai. Tuo metu, kai davė parodymus, jai atrodė, kad nepadarė nusikalstamos veikos, po to, kai susipažino su specialisto išvadomis suprato, kad ji yra kalta. Labai gailisi dėl padaryto.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.
Liudytojas M. Ž. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2009 m. sužinojo, jog VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ reikalingos subtitravimo paslaugos. 2009 m. lapkričio mėnesio 4 d. ir 2009 m. lapkričio 12 d. jis su VšĮ „J. M. vizualiųjų menų centru pasirašė sutartis dėl paslaugų teikimo. Pagal pirmąją sutartį, jis užsakovui suteikė festivalio „52 savaitės. Kino maratonas“ filmų subtitravimo paslaugas. Dabar nepamena, kiek filmų buvo, jie buvo išvardinti sąraše prie sutarties. Pagal šią sutartį į jo asmeninę sąskaitą, pagal išrašytą sąskaitą faktūrą, buvo pervesti 9 000 Lt. Pagal antrąją sutartį, sudarytą 2009-11-12, jis teikė 16 mm kino filmų pervedimo į skaitmeninį HD standartą paslaugą. Atlikęs darbus, VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ 2009-11-20 išrašė sąskaitą faktūrą 23 535 Lt sumai, o 2009-12-10 išrašė sąskaitą faktūrą 5 460 Lt sumai. Abu kartus su juo buvo atsiskaityta bankiniais pavedimais į liudytojo sąskaitą. Sutartys buvo pasirašomos dvejais egzemplioriais, kurių vienas liko jam, o kitas VšĮ „(duomenys neskelbtini)“. Liudytojas dirbo pagal individualios veiklos pažymėjimą (t. 12, b.l. 135-136).
Liudytojas H. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2009 metais su VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ sudarė vieną įrangos nuomos sutartį. Tais metais vyko filmų festivalis, kurio metu vykusiam filmų demonstravimui reikėjo specialios įrangos. Būtent tokią įrangą liudytojas išnuomojo minėtai įstaigai. Sutartis buvo sudaryta ir pasirašyta 2009 m. liepos 2 d. Bendra paslaugų, teiktų pagal sutartį, vertė buvo 54 000 Lt. Jis tiksliai nepamena, kiek sutarties egzempliorių buvo sudaryta, nepamena, ar pasirašė vieną egzempliorių ar daugiau. Pagal minėtą sutartį 2009-07-02, įrangos perdavimo aktu Nr. 2009/1 perdavė išnuomotą įrangą VšĮ „(duomenys neskelbtini)“. Kadangi tuo metu dirbo pagal verslo liudijimą, už suteiktas paslaugas VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ išrašė du prekių (paslaugų) pirkimo – pardavimo kvitus: 2009-07-12 kvito serija A, Nr. 5506402 32 400 Lt sumai, 2009-08-18 kvito serija A, Nr. 5506403, 21 600 Lt sumai. Nepamena tikslių datų, kada su juo atsiskaitė VšĮ „(duomenys neskelbtini)“. Tik prisimena, kad įstaiga nedelsė, atsiskaitė bankiniu pavedimu padarydami pavedimus į jo asmeninę sąskaitą (t. 12, b.l. 142-146).
Liudytojas A. N. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis su savo bendraminčiais Š. P. ir R. B. domisi Vilniaus mieste kultūros projektams skiriamomis lėšomis, jų manymu lėšų skirstymo sistemoje yra daug pažeidimų. 2008 metais jie pradėjo domėtis projektu, kuriuo Vilniaus miesto savivaldybė nusprendė iš menininko J. M. įsigyti meno dirbinių kolekciją „Fluxus“, Vilniuje įkurti „Gugenheimo“ muziejaus filialą. Jų manymu, Vilniaus miesto savivaldybė, įgyvendindama šį projektą, neteisėtai skirstė pinigus, galimai dalis pinigų buvo pasisavinta. 2009-09-05 buvo suformuluoti klausimai Vilniaus miesto savivaldybei dėl „Fluxus“ muziejaus kūrimo, buvo gauti atsakymai, kuriuos jis galės pateikti, šie klausimai glaudžiai susiję su „Gugenheimo“ muziejaus steigimu. 2010 liepos mėnesį žiniasklaidoje aptiko informaciją, kad Valstybės kontrolė atliko auditą Vilniaus miesto savivaldybėje, kurio metu buvo nustatyti pažeidimai susiję lėšų skyrimui viešajai įstaigai „(duomenys neskelbtini)“, o būtent lėšų skyrimas šiai viešajai įstaigai rengti „Gugenheimo“ muziejaus steigimo projektą. Po straipsnio jis susipažino su Valstybės kontrolės Vilniaus miesto savivaldybėje atliktu auditu Nr. FA-P-34-18-64, rado tą dalį, apie kurią buvo kalbama laikraščio straipsnyje. Audito išvadoje buvo nurodyta, kad Vilniaus miesto savivaldybė skyrė 588 400 Lt viešajai įstaigai „(duomenys neskelbtini)“, kad ši parengtų projektą dėl „Gugenheimo“ muziejaus steigimo Vilniuje. Audito išvadoje buvo nurodyta, kad Vilniaus miesto savivaldybė skyrė šias lėšas pažeisdama įstatymą. Manydami, kad Valstybės kontrolės nustatytas pažeidimas galimai yra nusikalstama veika, kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, kad dėl šio fakto būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas (t. 12, b.l. 158-159).
Liudytojas Š. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad yra A. N. ir R. B. draugas. 2010 m., tikslios datos nepamena, A. N. jam davė paskaityti Valstybės kontrolės audito ataskaitą apie Vilniaus miesto savivaldybėje atliktą auditą. Jo nuomone, toje audito išvadoje buvo užfiksuota pažeidimų, prasilenkiančių su įstatymais. Jam pasirodė įtartina galimybių studija bei už ją sumokėta suma. Liudytojo nuomone sumokėti pinigai nėra adekvatūs gautam rezultatui. Jis žino, kad A. N. dėl lėšų skyrimo VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi su klausimais į Vilniaus miesto savivaldybę bei iš jos gavo atsakymą. Atsakymo turinio dabar nepamena, tačiau po to atsakymo ir nusprendė kreiptis į teisėsaugos institucijas, kad būtų atliktas tyrimas. Daugiau duomenų nei, kad išdėstyta 2010 m. liepos 23 d. pareiškime ar Valstybės kontrolės audito ataskaitoje, negali nurodyti (t. 12, b. l. 176-177).
Liudytojas R. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad yra A. N. ir Š. P. kolega, jie visi yra bendraminčiai. Nepamena kuris iš jų pamatė 2010-06-01 Valstybinio audito išvadas, kuriose buvo nurodyta aibė Vilniaus miesto savivaldybės pažeidimų. Apie tai ir išdėstė jų trejų pasirašytame pasireiškime. Daugiau jokių aplinkybių apie pareiškime išdėstytus įvykius nežino, jokių papildomų dokumentų neturi. Mano, kad Valstybės audito išvados yra pakankamai išsamios ir, jo nuomone, jose yra akivaizdūs pažeidimai, o gal ir nusikaltimai (t. 12, b.l. 178-179).
Liudytojas L. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad yra laisvai samdomas vertėjas, verčia įvairius tekstus, filmus iš anglų kalbos į lietuvių kalbą. Vertėjo paslaugas teko teikti ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“. 2009 metais tarp jo ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudarytos kelios sutartys dėl minėtų paslaugų teikimo: 2009-06-03 (suteiktų paslaugų vertė - 4 000 Lt), 2009-08-17 (suteiktų paslaugų vertė - 9 850 Lt), 2009-10-01 (suteiktų paslaugų vertė - 9 475 Lt), 2009-10-30 (suteiktų paslaugų vertė – 9 675 Lt). Pagal šias sutartis vertė filmus renginiui „52 savaitės. Kino maratonas“. Sutartyse buvo numatytas 25 litų įkainis už 1700 spaudos ženklų be tarpų. Sutartys buvo sudarytos dviem egzemplioriais, kurių vienas liko liudytojui, o kas turi antrą egzempliorių nežino. Nežino ar jį turi VšĮ „(duomenys neskelbtini)“. Suteikęs vertimo paslaugas, liudytojas VšĮ ”(duomenys neskelbtini)“ išrašė prekių (paslaugų) pirkimo – pardavimo kvitus: 2009-07-20 kvitą serija A, Nr. 3977015, 4 000 Lt sumai; 2009-09-03 kvitą serija A, Nr. 3977018, 9850 Lt sumai; 2009-10-01 kvitą serija A, Nr. 3977020, 9475 Lt sumai ir 2009-11-09 kvitą serija A, Nr. 3977627, 9 675 Lt sumai. Po minėtų kvitų išrašymo VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ į liudytojo asmeninę banko sąskaitą, esančią SEB banke pervedė atsiskaitymus už suteiktas paslaugas. Pamena, kad buvo keturi pavedimai (t. 12, b.l. 147-148).
Liudytojas A. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nuo 2007 metų eina direktoriaus pareigas VŠĮ „Žydų kultūros ir informacijos centras“. Minėta įstaiga teikia informaciją apie žydišką Vilnių bei rengia kultūrinius renginius susijusius su žydų kultūros palikimu. VŠĮ „Žydų kultūros ir informacijos centras“ dalininkai yra keturi: Lietuvos žydų bendruomenė, Vilniaus žydų bendruomenė, Tel Aviv turizmo asociacija ir Vilniaus miesto savivaldybė. Tam, kad įstaiga gautų savivaldybės finansavimą, kiekvienų metų pabaigoje Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Kultūros, sporto ir ugdymo departamentui (2009 m. vadinosi Kultūros ir ugdymo departamentu) VŠĮ „Žydų kultūros ir informacijos centras“ teikia informaciją apie lėšų poreikį sekantiems biudžetiniams metams. VŠĮ „Žydų kultūros ir informacijos centras numatomas lėšų poreikis bei panaudojimo paskirtis numatoma sąmatoje, kuri taip pat pateikiama Vilniaus miesto savivaldybei. T. K., sporto ir ugdymo departamentas numato kiek siūlo skirti lėšų konkrečiai viešajai įstaigai, o po to minėtus siūlymus svarsto savivaldybėje esantys komitetai. Galutinį sprendimą dėl lėšų skyrimo priima Vilniaus miesto savivaldybės Taryba. VŠĮ „Žydų kultūros ir informacijos centras“ praėjus biudžetiniams metams teikia ataskaitą apie lėšų panaudojimą. 2009 m. kovo 16 d. VŠĮ „Žydų kultūros ir informacijos centras“ su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Kultūros ir ugdymo departamentas pasirašė sutartį Nr. A72-137-(3.1.36-KL) dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2009 metų kovo 4 d. sprendimu Nr. 1-882 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės 2009 metų biudžeto tvirtinimo“ iš 9 programos „Kultūros veiklos plėtra ir jos vaidmens bendruomenės gyvenime stiprinimas“ skiriamų lėšų – 100 000 Lt. VŠĮ „Žydų kultūros ir informacijos centras“ 2009 m. kuravo Vilniaus miesto savivaldybės Kultūros skyriaus darbuotoja R. L. – U.. Liudytojas nebuvo informuotas apie tai, kad Vilniaus miesto savivaldybės 2009-2011 m. veiklos plane programos „Kultūros veiklos plėtra ir jos vaidmens bendruomenės gyvenime stiprinimas“ uždaviniui „Meninės kūrybos vystymas ir rėmimas“ įgyvendinti tarp planuojamų dotuoti viešųjų įstaigų buvo ir VŠĮ „Žydų kultūros ir informacijos centras“. Jis negali atsakyti, kokie kriterijai nulėmė, kad dotaciją minėto uždavinio įgyvendinimui gavo būtent VŠĮ (duomenys neskelbtini) (t. 12, b.l. 180-181).
Liudytojas G. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nuo 2005 metų yra VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Šios viešosios įstaigos pagrindinė veikla yra parodų bei renginių organizatorius Užupio mikrorajone ir Vilniaus mieste. Viena iš VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“ steigėjų Vilniaus miesto savivaldybė. Vilniaus miesto savivaldybė sutarčių pagrindu įstaigą remia dotacijomis. Paskutinį kartą dotacija gauta 2011 m. Jam nebuvo žinoma, kad 2009 m. Lietuvos Respublikos 2009 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimų įstatymu patikslinus biudžetą Vilniaus miesto savivaldybei patvirtinta specialioji tikslinė dotacija projektui „Vilniaus tarptautinio konkurencingumo didinimas (kultūros infrastruktūros objektų plėtra)“. Apie tai kaip buvo rengtas savivaldybės projektas „Vilniaus tarptautinio konkurencingumo didinimas (kultūros infrastruktūros objektų plėtra)“ nežino, tai žinoma savivaldybės darbuotojams. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Kultūros, sporto ir turizmo departamento Kultūros ir meno skyriuje VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“ kuruoja vyr. specialistė V. K.. Ji kaip kuratorė žino apie VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“ veiklą, su ja derinami klausimai dėl savivaldybės finansavimo teikimo. Sutartis dėl dotacijų skyrimo jo atstovaujamai įstaigai ruošia minėta darbuotoja. Liudytojo žiniomis šios sutartys derinamos su savivaldybės teisininkais, ją pasirašo administracijos Kultūros, sporto ir turizmo departamento vadovas. Jei šio vadovo nebūna, dažniausiai laukiama kol grįš vadovas ir tada sutartį jis pats ir pasirašydavo. Liudytojas nepamena, kad būtų pasirašinėjęs sutartį su Kultūros, sporto ir turizmo departamento vadovo pavaduotoju. 2008 m. pabaigoje liudytojas, kaip VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, pateikė Vilniaus miesto savivaldybei prašymą skirti finansavimą bei 2009 m. planuojamą išlaidų sąmatą prašydamas skirti lėšų pagal 9 programą „Kultūros veikos plėtra ir jos vaidmens bendruomenės gyvenime stiprinimas“. Apie šią programą informaciją gavo iš kuratorės V. K.. To pagrindu 2009 m. VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“ gavo finansavimą iš Vilniaus miesto savivaldybės pagal 9 programą „Kultūros veiklos plėtra ir jos vaidmens bendruomenės gyvenime stiprinimas“, iš viso gavo 48 900 Lt finansavimą. 2009 m. VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“ iš Vilniaus miesto savivaldybės 9 programos uždaviniui „Meninės kūrybos vystymas ir rėmimas“ dotacijos negavo. Negali atsakyti, kodėl VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“ buvo įtraukta tarp planuojamų dotuoti viešųjų įstaigų pagal uždavinį „Meninės kultūros vystymas ir rėmimas“ (t. 12, b.l. 174-175).
Liudytojas E. Ž. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba Vilniaus m. savivaldybės administracijos Kultūros, sporto ir turizmo departamento direktoriaus pavaduotoju - Kultūros ir meno skyriaus vedėju. 2009-10-30 jis atstovaudamas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Kultūros, sporto ir turizmo departamentą pasirašė sutartį Nr. A72-1801-(3.136-KL).su viešąja įstaiga „(duomenys neskelbtini)“, pagal kurią šiai įstaigai buvo skirta 560 000 Lt. E. Ž. nesigilino į sutarties detales, nedalyvavo jos derinime, kadangi tiesiogiai su šia viešąja įstaiga ir projektu dėl Gugenhaimo muziejaus kūrimo Lietuvoje nedirbo. Jis pats nebuvo sutarties sudarymo iniciatorius ar jos derinimo dalyvis, nematė jokios sąmatos dėl šių pinigų panaudojimo, jam ji pateikta nebuvo. Sutartį pasirašė, kadangi 2010-10-28 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo J. U., l. e. direktoriaus pareigas įsakymu Nr. 30-1877 buvo įgaliotas tai padaryti. Įgaliojimą ir sutartį jam pateikė pavaldinė, jo vadovaujamo skyriaus darbuotoja V. K., kuri pagal pareigybės aprašymą kuruoja viešąja įstaigą „(duomenys neskelbtini)“. Pasirašius sutartį E. Ž. daugiau jokių tiesioginių reikalų su šia viešąja įstaiga nagrinėjamu klausimu neturėjo. Kasdieninius reikalus tvarko V. K.. E. Ž. kaip Vilniaus m. savivaldybės administracijos Kultūros, sporto ir turizmo departamento Kultūros ir meno skyriaus vedėjas niekaip nebuvo įtrauktas ar paskirtas svarstyti klausimo dėl Lietuvos Respublikos 2009 m. valstybės biudžeto specialiosios tikslinės dotacijos savivaldybių biudžetams, o būtent tikslinės dotacijos skyrimo Vilniaus miesto savivaldybės projektui „Vilniaus tarptautinio konkurencingumo didinimas (kultūros infrastruktūros objektų plėtra)“ panaudojimo ar skirstymo. Sprendimas dėl šios dotacijos panaudojimo buvo priimtas savivaldybės vadovybės lygmenyje. E. Ž. tik buvo įgaliotas pasirašyti sutartį su viešąja įstaiga. Dėl pačios viešosios įstaigos „(duomenys neskelbtini)“ E. Ž. paaiškino, kad jos steigėjas yra Vilniaus miesto taryba. Pagal viešosios įstaigos įstatus, jai vadovauja direktorius, tačiau yra suformuota ir įstaigos taryba, kurią patvirtino taip pat Vilniaus miesto taryba. Vilniaus m. savivaldybės administracijos Kultūros, sporto ir turizmo departamento (skyriaus) įstatuose yra numatyta, kad ši viešoji įstaiga yra priskirta departamento (skyriaus) kuravimo jurisdikcijai. Konkrečiai tuo užsiima E. Ž. vadovaujamo skyriaus darbuotoja V. K.. Kadangi Vilniaus m. savivaldybės administracijos Kultūros, sporto ir turizmo departamento neturi savo buhalterijos, visa buhalterija yra tvarkoma centralizuotai Vilniaus m. savivaldybės administracijos Finansų departamente. Todėl patį pinigų pervedimą viešajai įstaigai „(duomenys neskelbtini)“ atliko šis departamentas. Įsakyme, kuriuo E. Ž. buvo įgaliotas pasirašyti sutartį su viešąja įstaiga, buvo punktas pagal kurį VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktorius K. K. du kartus per mėnesį privalėjo pateikti ataskaitą apie lėšų panaudojimą. Tačiau šias ataskaitas K. K. turėjo pateikti taip pat Finansų departamentui, todėl E. Ž. jų nematė, apie jas nieko pasakyti negali. E. Ž. negali atsakyti į klausimą, kurį iškėlė Valstybės kontrolė, o būtent kodėl savivaldybėje gauta dotacija buvo paskirta VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ be konkurso, kadangi jis nepriiminėjo jokio sprendimo dėl dotacijos panaudojimo. Kaip minėjo, jis tik įgaliotas vadovybės įsakymu pasirašė sutartį dėl pinigų, t. y. 560000 Lt pervedimo (t. 12 t. b.l. 162-163).
Liudytoja E. T. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba Vilniaus m. savivaldybės administracijos Kultūros, sporto ir turizmo departamento Kūno kultūros ir sporto skyriaus vedėja, o iki 2009-10-01 dirbo Vilniaus m. savivaldybės administracijos Kultūros ir ugdymo departamento direktoriaus pavaduotoja. 2009-06-05 ji, atstovaudama Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Kultūros, ir ugdymo departamentą, pasirašė sutartį Nr. A72-1051-(3.136-KL) su viešąja įstaiga „(duomenys neskelbtini)“, pagal kurią šiai įstaigai buvo skirta 250 000 Lt. Ji nesigilino į sutarties detales, nedalyvavo jos derinime, kadangi tiesiogiai su šia viešąja įstaiga ir projektu dėl Guggenheimo muziejaus kūrimo Lietuvoje nedirba, tuo metu kuravo švietimo reikalus. Jai buvo pavesta pasirašyti sutartį, kadangi tuo metu laikinai ėjo departamento vadovo pareigas. Pati nebuvo sutarties sudarymo iniciatore ar jos derinimo dalyve. Sutartį pasirašė, kadangi 2009-06-05 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus V. M. įsakymu Nr. 30-1020 buvo įgaliota tai padaryti. Pasirašius sutartį daugiau jokių tiesioginių reikalų su šia viešąja įstaiga nagrinėjamu klausimu neturėjo. Ji kaip Vilniaus m. savivaldybės administracijos Kultūros ir ugdymo departamento direktoriaus pavaduotoja niekaip nebuvo įtraukta ar paskirta svarstyti klausimo dėl Lietuvos Respublikos 2009 m. valstybės biudžeto specialiosios tikslinės dotacijos savivaldybių biudžetams, o būtent tikslinės dotacijos skyrimo Vilniaus miesto savivaldybės projektui „Vilniaus tarptautinio konkurencingumo didinimas (kultūros infrastruktūros objektų plėtra), panaudojimo ar skirstymo. Sprendimas dėl šios dotacijos panaudojimo buvo priimtas savivaldybės vadovybės lygmenyje. Ji tik buvo įgaliota pasirašyti sutartį su viešąja įstaiga. Negali atsakyti į klausimą, kurį iškėlė Valstybės kontrolė, o būtent kodėl savivaldybėje gauta dotacija buvo paskirta VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ be konkurso, kadangi ji nepriiminėjo jokio sprendimo dėl dotacijos panaudojimo. Ji tik įgaliota vadovybės įsakymu pasirašė sutartį dėl pinigų, t. y. 250000 Lt pervedimo. Taip pat ji pasirašė 2009 metų biudžeto programos sąmatą Nr. 4000677. Kiek prisimena, sąmata turėjo būti pasirašyta kartu su sutartimi. Negali pasakyti, kodėl nurodyta data yra 2009-09-30, galbūt įsivėlė techninė klaida, šį klausimą reiktų tikslinti (t. 12, b.l. 164-165).
Liudytoja V. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba Vilniaus m. savivaldybės administracijos Kultūros, sporto ir turizmo departamento Kultūros ir meno skyriaus vyr. specialiste. Į pareigas įeina kuruoti viešąją įstaiga „(duomenys neskelbtini)“, tai nurodyta jos pareigybės aprašyme. Ji neįgaliota vadovauti šiam centrui, jam vadovauja direktorius K. K.. Kuravimas pasireiškia tuo, kad esant būtinybei teikia centrui metodinę, konsultacine pagalbą, ruošia įvairių įsakymų projektus ir pan. Kadangi „J. M. vizualiųjų menų centro“ steigėju yra Vilniaus miesto savivaldybė, šiai įstaigai yra skiriamos dotacijos. Tačiau šių lėšų centro išlaikymui nepakanka, todėl centras pritraukia lėšų ir pats. Jai yra žinoma, kad 2009 metais, perskirstant valstybės biudžetą Vilniaus miesto savivaldybei buvo skirta 810000 Lt tikslinė dotacija, kuri buvo perduota viešajai įstaigai „(duomenys neskelbtini)“. Vilniaus miesto savivaldybės vardu buvo pasirašytos dvi sutartys dėl pinigų skyrimo: 2009-06-05 sutartį Nr. A72-1051-(3.136-KL) pasirašė Kultūros ir ugdymo departamento direktoriaus pavaduotoja E. T., o 2009-10-30 sutartį Nr. A72-1801-(3.136-KL) pasirašė Kultūros, sporto ir turizmo departamento direktoriaus pavaduotojas – Kultūros ir meno skyriaus vedėjas E. Ž.. Abiem atvejais nurodyti pareigūnai turėjo savivaldybės administracijos vadovybės įgaliojimus tai padaryti. Liudytoja, kaip viešosios įstaigos „(duomenys neskelbtini)“ kuratorė, paruošė abiejų sutarčių projektus, tačiau nebuvo šių sutarčių iniciatorė. Ji kaip vykdytoja gavo nurodymą paruošti minėtas sutartis, tačiau šiuo metu neprisimena, kas tokius nurodymus davė. Dėl 810 000 Lt dotacijos gali pasakyti, kad neprisimena, ar žinojo apie pinigų skyrimą, kol jie dar nebuvo pasiekę Vilniaus miesto savivaldybės. Ji pati asmeniškai nepriiminėjo jokio sprendimo dėl šios dotacijos skyrimo būtent viešajai įstaigai „(duomenys neskelbtini)“, tai neįėjo į jos kompetenciją ir įgaliojimus. Mano, kad iš valstybės biudžeto skirtos tikslinės 810 000 Lt dotacijos perdavimas būtent viešajai įstaigai „(duomenys neskelbtini)“ yra logiška, kadangi perskirstant biudžetą tikslinė dotacija buvo skirta projektui „Vilniaus tarptautinio konkurencingumo didinimas (kultūros infrastruktūros objektų plėtra)“. 2008-06-11 LR Vyriausybės strateginio planavimo komiteto posėdyje iš esmės pritarta daugiafunkcinio kultūros centro „(duomenys neskelbtini) ir muziejus Hermitage-Gugenheim Vilnius“ kūrimui Vilniuje, siekiant reprezentuoti Lietuvos valstybę, t. y. padėti jai tapti regiono ekonominiu, politiniu ir kultūriniu lyderiu. “ Mano, kad vyriausybės suformuluoti uždaviniai atitinka Vilniaus miesto savivaldybės 2009-2011 metų veiklos plane įvardintos programos „Kultūros veiklos plėtra ir jos vaidmens bendruomenės gyvenime stiprinimas“ ilgalaikį prioritetą „Vilniaus tarptautinio konkurencingumo didinimas“, pagal kurį ir buvo skirta tikslinė dotacija viešajai įstaigai „(duomenys neskelbtini)“. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2009-09-30 direktoriaus įsakymu Nr. 30-1693 dėl „Vilniaus miesto savivaldybės 2009 m. investicijų programų naujos redakcijos tvirtinimo“ buvo numatytas nagrinėjamos dotacijos skyrimas būtent viešajai įstaigai „(duomenys neskelbtini)“. Mano, kad šis dokumentas išsklaidys visas abejones dėl nagrinėjamos dotacijos skyrimo. Su viešąja įstaiga „(duomenys neskelbtini)“ pasirašytose sutartyse yra numatyta, kad viešoji įstaiga reguliariai turi teikti finansines ataskaitas, tačiau jas gauna ne liudytoja, o savivaldybės Finansų, apskaitos ir valdymo departamentas. Daugiau nieko pridurti negali. Papildomai apklausta parodė, kad kuruoja įstaigas VšĮ „Vilniaus rotušė“, VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, VšĮ „Menų spaustuvė“, VšĮ „Vilniaus vaikų ir jaunimo meno galerija“, VšĮ „Vilniaus rotušė“. Jos kuruojamos įstaigos dokumentus dėl lėšų poreikio ateinantiems metams, tam kad galėtų pretenduoti į Vilniaus miesto savivaldybės dotacijas, teikdavo Kultūros ir meno skyriaus ekonomistui. Negali atsakyti, kokia tvarka buvo paskirta specialioji tikslinė dotacija VšĮ „(duomenys neskelbtini)“. Kiek pamena 2009 metais Kultūros ir meno skyriaus ekonomiste dirbo G. R.. Ji duomenis teikdavo Finansų departamentui. Ji neprisimena ar prie 2009-06-05 bei 2009-10-30 sutarčių, pasirašytų tarp Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Kultūros ir ugdymo departamento ir VšĮ „J. M. vizualiųjų menų centas“ buvo pridėtos lėšų panaudojimo sąmatos. Ji nepamena ar sudarydama sutarčių Nr. A72-1051-(3.1.36-KL) ir Nr. A72-1801-(3.1.36-KL) tekstus rėmiausi VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ sudarytomis išlaidų sąmatomis. Įprastai, ji ruošia tipines sutartis dėl lėšų skyrimo ir panaudojimo Viešosioms įstaigoms. Dažniausiai įstaigos sąmatas pateikia sutarties pasirašymo dieną. Įprastai sąmatas prideda prie sutarties. Pasirašytos sutartys su sutartimis atiduodamos buhalterijai buhalterei L. R.. Nepamena, kokiam departamentui priklausė buhalterija 2009 metais. 2009 metais pasirašytų sutarčių Nr. A72-1051-(3.1.36-KL) ir Nr. A72-1801-(3.1.36-KL) tekstų, be sutartis pasirašiusių vadovų, su niekuo derinti papildomai nereikėjo. Negali pasakyti kodėl 810 000 Lt specialioji tikslinė dotacija paskirta VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ buvo paskirta per du kartus pasirašant sutartis. Nurodymą parengti minėtas sutartis gavo iš savo vadovo E. Ž.. Sudarydama sutartį dėl specialiosios tikslinės dotacijos lėšų skyrimo VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, buvo įsitikinusi, kad jie gali gauti minėtas lėšas. Sudarydama sutarčių tekstus, netikrino, ar minėta įstaiga atitinka teisės aktų keliamus reikalavimus specialiųjų tikslinių dotacijų gavėjams. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ dėl panaudotų lėšų, pagal minėtas sutartis, teikė ataskaitas. Ataskaitas jie teikė L. R.. Liudytojai, pagal atliekamas darbo funkcijas, nepriklausė kontroliuoti kaip naudojamos lėšos, nepriklausė kontroliuoti lėšų panaudojimo ataskaitų (t. 12, b.l. 166-167).
Liudytojas J. U. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba Vilniaus m. savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoju. Dėl jam pateikto 2009-10-28 d. dokumento Nr. 30-1877, gali pasakyti, kad tai įgaliojimas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Kultūros, sporto ir turizmo departamento direktoriaus pavaduotojui E. Ž. pasirašyti savivaldybės vardu sutartį su VšĮ. „(duomenys neskelbtini)“ dėl piniginės dotacijos skyrimo. Šį įgaliojimą pasirašė jis, kadangi 2009-10-28 laikinai ėjo savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas. Jam buvo pateiktas savivaldybės tarnautojų paruoštas dokumentas, kuris buvo vizuotas kitų savivaldybės tarnautojų, kuriems tai priklausė pagal pareigas. Kas jam pateikė šį dokumentą pasirašymui dabar tiksliai pasakyti negali, paprastai pateikiami visi pasirašymo reikalaujantis dokumentai, tai daro administracijos direktoriaus padėjėja. Šį dokumentą pasirašė tik todėl, kad tą dieną laikinai ėjo savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas. Paprastai jis kultūros srities nekuruoja, pagal pareigybinius nuostatus jam tai nepriklauso. Su VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ tiesioginių reikalų neturėjo, nederino jokių sutarčių projektų dėl piniginių dotacijų skyrimo, negaudavo jų ataskaitų. Nesigilino į sutarties detales, nedalyvavo jos derinime, kadangi tiesiogiai su šia viešąja įstaiga ir projektu dėl Gugenheimo muziejaus kūrimo Lietuvoje nedirbo. Jis kaip Vilniaus m. savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas niekaip nebuvo įtrauktas ar paskirtas svarstyti klausimo dėl Lietuvos Respublikos 2009 m. valstybės biudžeto specialiosios tikslinės dotacijos savivaldybių biudžetams, o būtent tikslinės dotacijos skyrimo Vilniaus miesto savivaldybės projektui „Vilniaus tarptautinio konkurencingumo didinimas (kultūros infrastruktūros objektų plėtra), panaudojimo ar skirstymo. Negali atsakyti į klausimą, kurį iškėlė Valstybės kontrolė, o būtent, kodėl savivaldybėje gauta dotacija buvo paskirta VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ be konkurso, kadangi jis nepriiminėjo jokio sprendimo dėl dotacijos panaudojimo (t. 12, b.l. 170-171).
Liudytojas V. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba Vilniaus m. savivaldybės administracijos direktoriumi, šias pareigas pradėjo eiti nuo 2009-04-15. Jau prieš pradedant eiti pareigas, Vilniaus mieste buvo vykdomas projektas dėl „Gugenheimo“ muziejaus steigimo Vilniuje. 2008 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XI-96 5 priedėlyje „Lietuvos Respublikos 2009 metų valstybės biudžeto specialiosios tikslinės dotacijos savivaldybių biudžetams šioms programoms“ buvo numatytos 5 dotacijos Vilniaus miesto savivaldybėms kuruojamoms sritims. Viena iš tikslinių dotacijų, t.y. 810000 Lt buvo skirta projektui „Vilniaus tarptautinio konkurencingumo didinimas (kultūros infrastruktūros objektų plėtra)“ vykdyti. Šis projektas apima „Gugenheimo“ muziejaus steigimą Vilniuje, būtent šiam tikslui jau ankščiau Vilniaus miesto tarybos sprendimu buvo įkurta VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, kuris turėjo įgyvendinti muziejaus įsteigimo projektą. Minėta 810000 Lt dotacija buvo iš valstybės biudžeto pervesta Vilniaus miesto savivaldybei. Kadangi dotacija buvo tikslinė, buvo konkrečiai nurodyta, kad ji turi būti skirta būtent projektui „Vilniaus tarptautinio konkurencingumo didinimas (kultūros infrastruktūros objektų plėtra)“, šie pinigai buvo paskirti asignavimų valdytojui, t.y. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Kultūros ir ugdymo departamentui, o tada pinigai pervesti programos vykdytojui, t. y. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“. Jis, kaip administracijos direktorius, 2009-06-05 pasirašė įsakymą, kuriuo įgaliojau Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Kultūros ir ugdymo departamento direktoriaus pavaduotoją E. T., savivaldybės administracijos vardu pasirašyti sutartį su VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, vykdant minėta įstatymą dėl tikslinės dotacijos skyrimo. Kadangi jis pradėjo dirbti kai minėtas projektas jau buvo įgyvendinamas, tiesiogiai su juo susijęs nebuvo. Dėl tikslinės dotacijos jis taip pat konkrečių sprendimų nepriiminėjo. Kadangi sprendimas skirti dotaciją buvo priimtas vyriausybės lygiu, ji buvo paskirta dar prieš jam pradedant dirbti savivaldybėje, jis nežino kieno iniciatyva buvo skirti šie pinigai, negali pasakyti, ar jų prašė Vilniaus miesto savivaldybė, ar sprendimą priėmė pati vyriausybė. Šiuo konkrečiu atveju jis kaip savivaldybės administracijos vadovas formaliai perdavė vyriausybės skirtas lėšas jų gavėjui, kuris taip pat buvo nurodytas. Valstybės kontrolei atlikus auditą ir iškėlus tam tikrus klausimus dėl tikslinės dotacijos skyrimo, paaiškino, kuo vadovaudamiesi pervedė šias lėšas. Valstybės kontrolė nustatė vieną formalų pažeidimą, kad tikslinė dotacija buvo skirta VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, nors ši viešoji įstaiga nėra viešojo administravimo subjektas. Tai yra formalus pažeidimas, lėšos buvo pervestos kiek pažeidžiant nustatyta tvarka įforminant pervedimą, tačiau pažeidimas buvo smulkūs, net patys Valstybės kontrolės atstovai nenurodė šiuo klausimu atlikti tarnybinio patikrinimo ir traukti pažeidimą padariusius asmenis atsakomybėn. Nurodymas patraukti asmenis tarnybinėn atsakomybėn buvo susijęs su kitomis audito išvadomis, nesusijusiomis su šia dotacija. Dėl Valstybės kontrolės teiginių, kad tikslinė dotacija buvo skirta tik VšĮ „J. M. vizualiųjų menų centrui“ be jokio konkurso, nieko pasakyti negali, kadangi už konkrečią pinigų skyrimą tvarką atsako asignavimų valdytojas, šiuo konkrečiu atveju tai savivaldybės administracijos kultūros ir ugdymo departamentas. Jeigu skirta tikslinė dotacija buvo panaudota ne pagal paskirti ar buvo padaryti kokie nors kiti pažeidimai, už tai turėtų būti atsakingas pinigus gavusi ir juos naudojusi VšĮ „J. M. vizualiųjų menų centrui“. Daugiau nieko pridurti negali (12 t, b.l. 172-173).
Liudytojas G. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nuo 2009 metų vasario mėnesio ėjo Vilniaus miesto savivaldybės vicemero pareigas. Vicemero kadenciją baigė 2011 m. balandžio mėnesį. Jo kuruojamas sfera buvo kultūra, sportas, turizmas. Pažymėtina, kad vicemeras politinė, ne administracinė pareigybė. VšĮ (duomenys neskelbtini) dalininkė yra Vilniaus miesto savivaldybė. Dar iki jo, kaip vicemero kadencijos, VšĮ (duomenys neskelbtini) buvo sudariusi sutartį su (duomenys neskelbtini) fondu dėl galimybių studijos. Nežino, kokiu pagrindu buvo sudaryta minėta sutartis, nes ji sudaryta iki jo darbo Vilniaus miesto savivaldybėje pradžios. Kiek pamena, už šią studiją sumokėti trūko lėšų. 2010-03-09 pasirašė (duomenys neskelbtini)galimybių studijos parengimo darbų užbaigimo patvirtinimą. Šis dokumentas buvo jau pasirašytas iš (duomenys neskelbtini) fondo pusės ir VšĮ (duomenys neskelbtini) vadovo K. A. K.. Negali atsakyti, kodėl ant šio dokumento nėra R. R. parašo, nes pagal dokumento turinį ji dalyvavo vertinimo komisijoje. Nepamena, ar komisija buvo susirinkusi 2009-12-03 ar 2010-03-09. Darbų užbaigimo patvirtinimo dokumento sudarymo data yra 2009-12-03. Nežino, kas ruošė minėtą dokumentą, jį turėjo suruošti VšĮ (duomenys neskelbtini). Jis susipažino su (duomenys neskelbtini) fondo ruošta galimybių studija. Nežino, kada pagal sutartis turėjo būti pabaigta ši galimybių studija. Nieko nežino apie minėtos sutarties kainos mažinimą. Pamena, kad vyko derybos dėl darbų įvykdymo terminų pakeitimo, bet kad būtų mažinta sutartyje numatyta, kaina jam nieko nežinoma. Tačiau buvo akivaizdu jog šis projektas neturi perspektyvų dėl finansavimų trūkumo. Už lėšų panaudojimą pagrindinė atsakomybė tenka K. A. K. ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vadovui. Liudytojui, pagal atliekamas funkcijas, nepriklausė kontroliuoti lėšų panaudojimą. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius V. M. buvo atsakingas už valstybės lėšų naudojimą kartu su Vilniaus miesto savivaldybės Finansų departamentu, tikslaus struktūrinio pavadinimo nepamena. Nepamena, iš ko buvo finansuojama ši galimybių studija. Bet spėja, kad iš valstybės biudžeto specialiosios tikslinės dotacijos. Jeigu valstybės specialiosios tikslinės dotacijos lėšos naudojamos ne pagal atitinkamoje sutartyje numatytus tikslus, tai yra pažeidimas (t. 12, b.l. 182-183).
Viešoji įstaiga (duomenys neskelbtini) gautas lėšas užfiksavo apskaitos registruose: „Biudžeto lėšų sąskaita (Savivaldybė)... 8900 2009 m. birželio mėn.“ - 228 000,00 Lt ir „Biudžeto lėšų sąskaita (Savivaldybė)... 8900 2009 m. lapkričio mėn.“ - 582 000,00 Lt.
VšĮ (duomenys neskelbtini) 2011-09-15 raštu pranešė Vilniaus apskrities VPK NTV Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriui, kad „naujo Hermitage-Guggenheim Vilnius muziejaus galimybių studija buvo siekiama nustatyti, ar pakanka interesų ir išteklių paremti naujojo tarptautiniu mastu svarbaus meno muziejaus Vilniuje idėją, ar ji naudinga Vilniui. Galimybių studijos tyrimas apėmė ekonominę, socialinę, kultūrinę, inžinerinę, architektūrinę, veiklos modelio bei turinio sukūrimo dalis.
Šalies argumentai
VšĮ J. M. vizualiųjų menų centro direktorius K. K. 2009-11-27 prašymu pateikė preliminarią lėšų panaudojimo sąmatą ir joje nurodė, kad detalaus plano parengimui planuojama panaudoti 58 080,00 Lt ir 9 680,00 Lt planuojama panaudoti organizacinėms išlaidoms.
VšĮ (duomenys neskelbtini) su įvairiais autoriais sudarytų sutarčių bei darbų priėmimo - perdavimo aktų pagrindu įsigijo meno kūrinius, tačiau šių meno kūrinių nepriskyrė VšĮ J. M. vizualiųjų menų centro ilgalaikiam turtui, tuo VšĮ (duomenys neskelbtini) pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies nuostatą „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu" bei 12 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais".
Lietuvos Respublikos 2001-11-06 buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 2 str. nurodyta, kad „Apskaitos dokumentas - popierinis arba elektroninis liudijimas, patvirtinantis ūkinę operaciją arba ūkinį įvykį ir turintis rekvizitus, pagal kuriuos galima nustatyti ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumą taip pat šio įstatymo 13 straipsnio 7 dalyje nurodytas dokumentas". Šio įstatymo 18 str. „Klaidų taisymas“ numatyta, kad buhalterinė pažyma naudojama klaidų taisymui.
VšĮ (duomenys neskelbtini) 2009 metais birželio ir lapkričio mėn. gavo 810 000,00 Lt valstybės biudžeto tikslinės dotacijos lėšų projektui „Vilniaus tarptautinio konkurencingumo didinimas (kultūros infrastruktūros plėtra) VšĮ (duomenys neskelbtini) 2009 m. birželio ir gruodžio mėn. panaudojo 588 079,16 Lt valstybės biudžeto tikslinės dotacijos lėšų, iš jų 29 040,00 Lt panaudojo išankstiniam apmokėjimui už projektavimo darbus, o 559 034,36 Lt (402 2 72,10 Lt+28 994,81 Lt+ 3 7 067,72 Lt+ 90 699,73 Lt) arba 95,06 procento visų lėšų panaudojo ne pagal paskirtį. Be to, negrąžino į biudžetą 318,90 Lt nepanaudotų lėšų (t. 10, b.l. 6).
Motyvuojamoji dalis
Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą teismas pripažįsta įrodyta, jog kaltinamieji Kristijonas A. K. ir S. P. padarė jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas. Kaltinamieji dėl inkriminuojamų nusikalstamų veikų savo kaltę pripažino visiškai. Be jų prisipažinimo, jų kaltę ir šių nusikalstamų veikų padarymą įrodo liudytojų M. Ž., H. A., A. N., Š. P., R. B., L. V., A. G., G. B., E. Ž., E. T., V. K., J. U., V. M., G. B., B. Ž., L. P. parodymai, specialisto išvadose užfiksuoti duomenys bei specialistės G. K. paaiškinimai, kurie visumoje sutampa su pačių kaltinamųjų parodymais ir patvirtina jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų faktines aplinkybes. Tokiu būdu nustatyta, kad kaltinamasis K. A. K., būdamas VšĮ J. M. vizualiųjų menų centro direktoriumi ne pagal paskirtį panaudojo valstybės biudžeto specialiosios dotacijos pinigines lėšas, taip pat apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, dėl ko iš dalies negalima nustatyti įsipareigojimų dydžio ir struktūros, kokiu turtu disponuoja VšĮ (duomenys neskelbtini) ir kaip jis buvo valdomas. S. P., būdama VšĮ J. M. vizualiųjų menų centro buhaltere, pagal pareigybių aprašymą būdama atsakinga už finansinės buhalterinės apskaitos organizavimą, apgaulingai tvarkė VšĮ J. M. vizualiųjų menų centro buhalterinę apskaitą, dėl ko iš dalies negalima nustatyti įsipareigojimų dydžio ir struktūros, kokiu turtu disponuoja VšĮ (duomenys neskelbtini) ir kaip jis buvo valdomas. Kaltinamojo K. A. K. veikos teisingai kvalifikuotos pagal Lietuvos Respublikos BK 206 straipsnio 1 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, o S. P. veika - pagal Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalį.
Kaltinamųjų Kristijono A. K. ir S. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jie prisipažino padarę nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi dėl jų padarymo (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jų atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.
Teisme yra gauti dviejų asmenų prašymai skirti juos kaltinamųjų Kristijono A. K. ir S. P. laiduotojais. Šiuos prašymus pateikė R. E., kurią su kaltinamuoju K. A. K. sieja draugystės santykiai ir kaltinamosios S. P. sesuo Ž. T.. Teismas, įvertinęs, kad R. E. su kaltinamuoju Kristijonu A. K. pažįstami daugiau nei septynerius metus, nuolat artimai bendrauja, sprendžia, kad pagal savo asmenines savybes ir darbinės veiklos pobūdį ji turi galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam. R. E. dirba advokate, neteista, nebausta administracine tvarka, Kristijonas A. K. ją gerbia ir pripažįsta autoritetu. Atsižvelgęs į duomenų visumą, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas, teismas daro išvadą, kad R. E. yra verta teismo pasitikėjimo ir per savo asmenines savybes bei veiklos pobūdį turi galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam K. A. K..
Ž. T. yra kaltinamosios S. P. sesuo, nuo pat universiteto baigimo dirba valstybės tarnyboje įvairiose vadovaujančiose pareigose. Nuo 1999 metų dirba Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Įstaigų priežiūros skyriaus vedėja. Be to, yra Saugiųjų dokumentų ir saugiųjų dokumentų blankų technologinės apsaugos nustatymo komisijos pirmininkė ir Turto arba verslo vertintojų garbės teismo pirmininkė. Yra našlė, turi du pilnamečius vaikus. Iš teismui pateiktos pažymos matyti, kad ji yra neteista. Su S. P. jos nuolat artimai bendrauja, sesuo ja pasitiki, gerbia. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes teismas daro išvadą, kad Ž. T. yra verta teismo pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajai S. P., todėl mano, kad ji yra tinkama laiduotoja.
Baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad kaltinamieji S. P. ir Kristijonas A. K. anksčiau baudžiamojon atsakomybėn traukiami nebuvo, savo kaltę dėl jiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų jie pripažino visiškai, bylos teisminio nagrinėjimo metu davė teisingus parodymus, kurie sutampa su teismo nustatytomis esminėmis nusikalstamos veikos aplinkybėmis, ir nuoširdžiai gailisi padarę nusikalstamas veikas. Turtinė žala šiomis nusikalstamomis veikomis nepadaryta, byloje civilinis ieškinys nepareikštas. Kaltinamieji dirbantys, sukūrę šeimas, turi vaikų. Prokuroras teismo posėdyje prašė juos atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad yra pagrindo manyti, jog K. A. K. ir S. P. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Įvertinus bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad yra visi įstatyme nurodyti pagrindai ir sąlygos taikyti Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 1 dalį ir atleisti Kristijoną A. K. ir S. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Kaltinamajam Kristijonui A. K., atsižvelgiant į tai, kad jis padarė dvi nusikalstamas veikas būdamas VšĮ J. M. vizualiųjų menų centro direktoriumi, taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą (Lietuvos Respublikos BK 71 straipsnis). S. P., atsižvelgiant į jos padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir asmenybę, baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos Lietuvos Respublikos BK 68 straipsnyje, taikymas yra netikslingas.
Ikiteisminio tyrimo metu S. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 13, b. l. 18), nuosprendžiui įsiteisėjus - naikintina.
Dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – naujo muziejaus Vilniuje galimybių studija, grąžintini VšĮ J. M. vizualiųjų menų centrui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 - 298, 301 - 305, 307 straipsniais, teismas,-
nusprendžia:
K.A.K., padariusį nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 206 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir bylą nutraukti.
Nustatyti 2 metų laidavimo terminą be užstato. Laiduotoja paskirti R. E., gim. (duomenys neskelbtini).
Kristijonui A. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 20 MGL (2600 Lt) įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.
S.P., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalyje atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir bylą nutraukti.
Nustatyti 2 metų laidavimo terminą be užstato. Laiduotoja paskirti Ž. T., gim. (duomenys neskelbtini).
S. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – naujo muziejaus Vilniuje galimybių studiją, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti VšĮ J. M. vizualiųjų menų centrui.
Išaiškinti kaltinamiesiems Kristijonui A. K. ir S. P., kad, jei laidavimo metu jie padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimą dėl jų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už padarytas nusikalstamas veikas. Taip pat išaiškinti kaltinamiesiems, kad, jei laidavimo metu jie padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti juos nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl jų baudžiamosios atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti laiduotojoms R. E. ir Ž. T., kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 6 dalimi, jos, būdamos laiduotojomis, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.