Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Evaldas Vanagas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. P. (toliau – Pažeidėjas), a. k. (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2018 m. liepos 13 d. nutarties administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Apeliaciniame skunde Pažeidėjas dėsto argumentus, dėl ko teismas jo atžvilgiu turėtų taikyti ANK 34 str. 5 d. nuostatas. Skunde pasisakoma, kad apylinkės teismas Pažeidėjo skundą išnagrinėjo formaliai, neatsižvelgė, jog byloje yra kompleksas faktinių duomenų, dėl kurių galima Pažeidėjui skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Skunde nurodoma, kad Pažeidėjas nuo pat administracinio nusižengimo padarymo prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi. Skunde pažymima, kad tyčios pažeisti KET Pažeidėjas neturėjo. Pažymima, kad alkoholį K. P. buvo vartojęs iš vakaro, o už mašinos vairo sėdo įsitikinęs, kad yra visiškai blaivus. Be to, skunde nurodoma, kad tuo metu susiklosčiusios aplinkybės lėmė jo tokį poelgį. Teigiama, kad Pažeidėjas tik nežymiai viršijo leistiną girtumą, yra neteistas, automobilį vairuoja daugelį metų ir per tą laiką už nė karto nėra baustas už vairavimą esant neblaiviam. Atkreipiamas dėmesys, kad praėjus 20 min. po pirmojo K. P. neblaivumo patikrinimo, jam antrą kartą papūtus į alkotesterį jis rodė tik 0,55 promilės girtumą, todėl Pažeidėjas tikrai negalėjo jaustis apsvaigęs. Tikinama, kad praėjus dar 20 min. jis būtų pilnai galėjęs vairuoti, kadangi, Pažeidėjo įsitikinimu, patikrinus jo blaivumą nebūtų viršyta leistina 0,40 promilių girtumo riba. Tikinama, kad policijos pareigūnai K. P. neleido pasitikrinti alkoholio koncentracijos kraujyje, t. y. neleido vykti į medicinos įstaigą. Taip pat skunde pažymima, kad Pažeidėjas yra charakterizuojamas išimtinai teigiamai, jo padarytas nusižengimas jokių pasekmių nesukėlė ir dėl to, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, teigiama, kad Pažeidėjui paskirta minimali straipsnio sankcijoje numatyta administracinio poveikio priemonės trukmė yra per griežta. Teigiama, kad Pažeidėjas yra dirbantis asmuo, jam teisė vairuoti transporto priemonę yra reikalinga kaip susisiekimo priemonė, kadangi dėl pablogėjusios mamos sveikatos jam iš Kupiškio, kur slaugo mamą, į darbą Kaune tenka vykti kiekvieną rytą ir grįžti vėlai vakare. Akcentuojama, kad viešojo transporto grafikas labai nepatogus ir išvykus anksti ryte laiku jam į darbą nepavyksta nuvykti. Taip pat, pažymima, kad važinėjant viešuoju transportu pačiam K. P. paūmėjo nugaros skausmai, kadangi prieš kurį laiką jam buvo operuota stuburo išvarža. Nurodoma, jog K. P. turi sunkiai sergančią mamai, kuriai reikalinga nuolatinė pagalba bei parama. Skunde iš visų nurodytų aplinkybių daroma išvada, kad netekimas vairuoti transporto priemones neigiamai paveiktų ne tik jo, t. y. K. P., bet ir jo šeimos interesus – negalėdamas tinkamai atlikti pareigų praras darbą, pasunkės šeimos finansinė padėtis, negalės tinkamai rūpintis savo šeima, t. y. mama. Taip pat tikinama, kad teismas akcentavo K. P. ,,bėgimo“ momentą kaip vieną iš motyvų atmesti jo skundą, nors ši aplinkybė jau buvo įvertinta skiriant nuobaudą ir ji nebeturėtų sukelti jam teisinių pasekmių.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Skunde sutinkama su padaryto nusižengimo kvalifikacija, tačiau keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, todėl apeliacinės instancijos teismas administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėja apeliacinio skundo ribose. Skunde Pažeidėjas prašo jo atžvilgiu taikyti ANK 34 str. 5 d. nuostatas ir už ANK 422 str. 5 d. numatyto nusižengimo padarymą neskirti specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Aukštesnės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog administracinė nuobauda K. P. už ANK 422 str. 5 d. numatytą nusižengimą, kuri atitinka straipsnio sankcijoje numatytos baudos minimalų dydį, o taip pat ir administracinės poveikio priemonė - specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, skirtos teisingai, nepažeidžiant administracinės nuobaudos skyrimo taisyklių, o skundo argumentai nesudaro pagrindo ją švelninti ar juolab iš viso jos neskirti.

Teismų praktikoje yra laikomasi pozicijos, kad mažesnės nuobaudos nei sankcijoje numatyta minimali ar švelnesnės nuobaudos nei numatyta sankcijoje skyrimas arba administracinės nuobaudos neskyrimas yra sietinas tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N756-403/2010, N444-633/2011). Lietuvos Aukščiausiasis teismas taip pat yra ne kartą nurodęs, kad ATPK 30¹ straipsnio pagrindu (šiuo atveju pagal ANK 34 str. 5 d. nuostatas) sankcijoje numatyta minimali administracinė nuobauda gali būti švelninama arba visai neskiriama tik išskirtiniais atvejais, kai nustatyta visuma aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio teisės pažeidimo bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-8-2013, 2AT-13-2013 ir kt.).

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, sprendžia, kad Pažeidėjo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, jog dėl padaryto pažeidimo pastarasis prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi, kad nėra teistas bei charakterizuojamas teigiamai, taip pat tai, kad tokio pobūdžio nusižengimą jis padarė pirmą kartą, nelaikytinos išskirtinėmis, galinčiomis patvirtinti ANK 34 str. 5 d. numatytų sąlygų buvimą. K. P. skunde nurodytos aplinkybės, susijusios su K. P. darbo pobūdžiu ir šeimos narių priežiūra, taip pat nėra išskirtinės aplinkybės, leidžiančios jam skirti privalomą administracinio poveikio priemonę (teisės vairuoti transporto priemones atėmimą) trumpesniam terminui ar iš viso pastarosios administracinio poveikio priemonės neskirti. Šiuo klausimu formuodamas teismų praktiką Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą nurodęs, kad aplinkybės, susijusios su teisės vairuoti transporto priemonės reikalingumu rūpinantis šeimos nariais bei atliekant darbines funkcijas (net kai darbinės pajamos yra pažeidimą padariusio asmens pagrindinis pragyvenimo šaltinis), savaime nepripažįstamos ypatingomis, turinčiomis lemti išskirtinai švelnios administracinės atsakomybės taikymą (nutartys Nr. N63-940/2010, N62-3331/2011 ir kt.). Pažymėtina, jog minimą itin šiurkštų bendrųjų Kelių eismo taisyklių reikalavimų pažeidimą K. P. padarė jau žinodamas skunde dėstomas darbines ir šeimynines aplinkybes, tačiau tai nesulaikė jo nuo administracinio nusižengimo padarymo, todėl, kaip jau minėta, aukščiau išdėstyti argumentai negali būti pagrindu sutrumpinti įstatymo sankcijoje numatytą administracinio poveikio priemonės terminą.

Be to, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, bylos duomenys patvirtina faktinę aplinkybę, kad vairuodamas automobilį ir pamatęs policijos pareigūnus K. P. siekė išvengti kontakto su pareigūnais bei patikros alkotesteriu ir palikęs automobilį su jame buvusiu keleiviu pradėjo bėgti. Apeliantas, vairuodamas transporto priemonę būdamas neblaivus bei nepaklusęs teisėtam policijos pareigūnų reikalavimui sustoti, neabejotinai sudarė pavojingą situaciją sau ir aplinkiniams. Šiuo atveju, galimai nelaimingų pasekmių pavyko išvengti tik todėl, kad policijos pareigūnai greitai sureagavo į susidariusią situaciją kelyje ir savo veiksmais spėjo laiku nutraukti daromą teisės pažeidimą. Ir nors minima aplinkybė buvo įvertinta K. P. skiriant nuobaudą už ANK 506 str. 4 d. numatyto nusižengimo padarymą, tačiau šie K. P. padaryti neteisėti veiksmai betarpiškai yra susiję su nagrinėjama situacija ir pademonstravo jo požiūrį į daromą teisės pažeidimą, todėl yra reikšmingi ir Pažeidėjo atžvilgiu svarstant ANK 34 str. 5 d. nuostatų taikymą.

Taip pat skunde nurodoma, kad policijos pareigūnai neleido K. P. medicinos įstaigoje duoti kraujo, t. y., neleido jam mediciniškai tikrintis alkoholio koncentracijos kraujyje. Šis skundo argumentas aukštesnės instancijos teismo yra atmetamas kaip nepagrįstas. Pažymėtina, jog asmuo pats abejojantis alkotesterio duomenimis ir norintis pasitikrinti alkoholio koncentraciją kraujyje į medicinos įstaigą vyksta laisva valia, t. y. savo noru. Policijos pareigūnai negali nei leisti, nei uždrausti asmeniui tai daryti, taip pat, remiantis 2006 m. gegužės 12 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 452 patvirtintose Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklėse bei Lietuvos policijos generalinio komisaro 2006 m. birželio 30 d. įsakyme Nr. 5-V-412 „Dėl Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymo Nr. 660 "Dėl Policijos patrulių veiklos instrukcijos patvirtinimo" policijos pareigūnai neturėjo ir neprivalėjo K. P. pristatyti į artimiausią medicinos įstaigą, nuvykimu iki jos rūpinasi pats suinteresuotas asmuo.

Faktinė aplinkybė, kad K. P. tik iš vakaro vartojo alkoholinius gėrimus, o ryte sėdo už vairo jausdamasis visiškai blaivus, šiuo konkrečiu atveju, nepašalina jo atsakomybės už padarytą nusižengimą. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad nustatinėjant asmens blaivumą pažeidėjo subjektyvi nuomonė apie savo esamą savijautą jokios įtakos neturi.

Vertinant apeliacinio skundo argumentus pažymėtina, kad K. P. padarytas administracinis nusižengimas (vairavimas transporto priemonės esant neblaiviam) yra priskiriamas prie šiurkščių administracinių nusižengimų, už kurio padarymą įstatymų leidėjas įtvirtino gana griežtas administracines nuobaudas, kartu ir privalomai taikomą administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Todėl šiuo atveju vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda kartu su administracinio poveikio priemonėmis turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti jam administracinę atsakomybę, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2018-07-13 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti ar keisti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

K. P. skundą atmesti ir Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2018 m. liepos 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši nutartis neskundžiama.