Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-04-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-252-209-2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-04-04
Bylos Nr.
1A-252-209-2013
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Stasys Lemežis (pirm.), Jurgita Mačionytė, Pavelas Frolovas
Advokatai
Romualdas Lelertavičius
Kategorijos

Pranešėjas Stasys Lemežis Teisėja Vita Lukauskaitė Baudžiamoji byla Nr. 1A-252-209-2013 Teisminio proceso numeris: 1-87-2-00028-2010-1 Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.4.2.; 1.2.14.5.1.; (S).

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2013 m. balandžio 4 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Lemežio,

teisėjų Pavelo Frolovo, Jurgitos Mačionytės,sekretoriaujant Ilonai Petrovskai,dalyvaujant prokurorui Dariui Maleckui,gynėjui advokatui Romualdui Lelertavičiui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros šeštojo skyriaus prokuroro apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 9 d. nuosprendžio, kuriuo

R. U. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1d., nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.

A. S. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d., nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.

UADB „E. L.“ ieškinys 1053,55 Lt sumai paliktas nenagrinėtu.

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. U. buvo kaltinamas tuo, kad jis apgaulės būdu pasikėsino savo naudai įgyti svetimą turtą, o būtent: kaltinamasis po tariamai 2010 m. sausio 8d. (duomenys neskelbtini) gatvėje įvykusio eismo įvykio, kurio metu susidūrė jo vairuojamas jam priklausantis automobilis Audi A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir A. S. vairuojamas R. S. priklausantis automobilis VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir dėl to buvo apgadinti abu automobiliai, jis, reikalaudamas pagal savo automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) transporto priemonės draudimo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) jam padarytos žalos atlyginimo šio eismo įvykio metu, 2010m. sausio 13d. su pretenzija kreipėsi į UADB „E. L.“, nurodydamas eismo įvykio aplinkybes, kurioms esant buvo sugadintas jo automobilis Audi A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). 2010m. sausio 22d. UADB „E. L.“ transporto priemonių ekspertas nustatė automobilio Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) skirtumą tarp jo likutinės ir vardinės vertės 6799 Lt., kurį kaltinamasis, deklaruodamas eismo įvykį, pasikėsino apgaulės būdu įgyti savo naudai, tačiau nusikaltimo nebaigė iki galo dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi UADB „E. L.“ žalų sureguliavimo centro atstovams įtarus sukčiavimą, jam išmokėti draudimo išmoką buvo atsisakyta ir taip apgaulės būdu pasikėsino savo naudai įgyti svetimą, UADB „E. L.“ priklausantį turtą, kurio vertė 6799 Lt., t.y. kaltintas pasikėsinus padaryti nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 182 str. 1 d.

A. S. buvo kaltinamas tuo, kad jis apgaulės būdu pasikėsino savo naudai įgyti svetimą turtą, o būtent: kaltinamasis po tariamai 2010m. sausio 8d. (duomenys neskelbtini) gatvėje įvykusio eismo įvykio, kurio metu susidūrė R. U. vairuojamas automobilis Audi A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo vairuojamas R. S. priklausantis automobilis VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir dėl to buvo apgadinti abu automobiliai, jis, reikalaudamas pagal automobilio Audi A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį atlyginti automobiliui VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padarytą žalą šio eismo įvykio metu, 2010 m. sausio 13d. su pretenzija kreipėsi į UADB „E. L.“, nurodydamas eismo įvykio aplinkybes, kurioms esant buvo sugadintas jo vairuojamas R. S. priklausantis automobilis VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). 2010-02-08 UAB „M.“ kilnojamojo turto vertintojai nustatė automobilio VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) skirtumą tarp likutinės ir vardinės vertės 11414 Lt., kurį kaltinamasis, deklaruodamas eismo įvykį pasikėsino apgaulės būdu įgyti R. S. naudai, tačiau nusikaltimo nebaigė iki galo dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi UADB „E. L.“ žalų sureguliavimo centro atstovams įtarus sukčiavimą, jam išmokėti draudimo išmoką buvo atsisakyta ir taip apgaulės būdu pasikėsino R. S. naudai įgyti svetimą, UADB „E. L.“ priklausantį turtą, kurio vertė 11414 Lt., t.y. buvo kaltintas pasikėsinus padaryti nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 182 str. 1 d.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu Vilniaus apylinkės prokuratūros šeštojo skyriaus prokuroras prašo Trakų rajono apylinkės teismo 2013-01-09 nuosprendį panaikinti ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį R. U. ir A. S. atžvilgiu: pripažinti R. U. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 182 str. 1 d. ir nuteisti 1 metų laisvės atėmimo bausme, ją atliekant pataisos namuose, vadovaujantis Respublikos BK 75 str. bausmės vykdymą atidėti 1 metams įpareigojant kaltinamąjį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos rajono ribų; pripažinti A. S. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 182 str. 1 d. ir nuteisti 8 mėn. laisvės apribojimo, įpareigojant išdirbti 50 valandų per 6 mėn. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; pilnai tenkinti UADB „E. L.“ pareikštą civilinį ieškinį ir nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į bylos aplinkybes, kurios galėjo iš esmės paveikti jo išvadas, nesirėmė įrodymų viseto analize, ko pasėkoje padarė bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas ir nepagrįstai išteisino R. U. ir A. S.. Skunde atkartojamas skundžiamo nuosprendžio turinys, teigiama, kad tiek baudžiamosios teisės teorijoje, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje laikoma, kad sprendžiant asmens kaltės turinio bei tyčios nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama ne tik į kaltinamųjų parodymus, bet ir į objektyvias faktines aplinkybes, egzistavusias nusikalstamos veikos padarymo metu. Eismo dalyvių nurodomos aplinkybės prieštarauja sugadinimų padarymo pobūdžiui ir mastui bei nurodytoms automobilių padėtims po eismo įvykio. Šiomis išvadomis teismas priimdamas nuosprendį nesivadovavo ir nenurodė kodėl negalima jomis vadovautis bei grįsti kaltinimo. Teismo posėdžio metu apklausti abu ekspertai, atlikę tyrimus, nurodė, kad ekspertizių išvados ne tikėtinos, o kategoriškos ir priimti tokias išvadas jiems pilnai užteko draudimo kompanijos, o vėliau pateiktos ikiteisminio tyrimo medžiagos. Manytina, jog ir nenustačius kokiu būdu minėti automobiliai pateko į deklaruotą eismo įvykio vietą, tai nešalina kaltinamiesiems baudžiamosios atsakomybės, be to manytina, kad nepagrįstas teismo teiginys, kad nebuvo imtasi priemonių nustatyti kokiu būdu automobiliai pateko į įvykio vietą, kadangi buvo apklausti visi įvykio vietoje automobilius matę liudytojai, kitų nesuinteresuotų ir ne kaltininkų nurodytų asmenų, kurie matė automobilius iki deklaruoto eismo įvykio vietos nebuvo nustatyta, taip pat tiriant kur buvo apgadinti automobiliai buvo kreiptasi į medicinos įstaigas, tikslu nustatyti ar nebuvo pristatyta asmenų nukentėjusiųjų po eismo įvykio, tačiau tokių duomenų nebuvo gauta. Teismas ir pats konstatavo, kad tariamo eismo įvykio, kuris įvyko 2010 m. sausio 8 d. ir kuriame dalyvavo R. U. ir A. S. vairuojamos transporto priemonės, liudytojų nėra. Todėl manytina, kad ekspertizių išvados pilnai įrodo kaltinamųjų kaltę nes esminiai minėtų automobilių sugadinimai buvo padaryti ne deklaruoto eismo įvykio metu, vadinasi kaltinamieji R. U. ir A. S., žinodami, kad automobiliai buvo apgadinti ne deklaruoto eismo įvykio metu, nenustatytu būdu pristatė automobilius į deklaruotą eismo įvykio vietą, apie tai informavo policiją, draudimo atstovus ir neteisėtai užpildę deklaraciją, kaltinamasis R. U. siekdamas turtinės naudos sau, o A. S. - turtinės naudos R. S., kreipėsi į draudimo kompaniją „E. L.“ melagingai pranešdami, kad automobiliai „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apgadinti deklaruoto eismo įvykio metu.

Teismo posėdyje prokuroras prašė skundą tenkinti, išteisintieji ir jų gynėjas prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d. nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose.

2010-03-10 Lietuvos teismo ekspertizės centre ekspertizės akto Nr. 11-327 (10), atlikto pagal UADB „E. L.“ prašymą ir pasirašyto eksperto Irmanto Gransko 1 išvadoje nurodyta, kad automobilių Audi A4 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir VW Passat valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimai tarpusavyje nėra suderinami, t. y. šių transporto priemonių išoriniai sugadinimai nebuvo padaryti būtent jų tarpusavio kontakto metu, o 2 išvadoje nurodyta, kad automobilių Audi A4 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir VW Passat valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimai negalėjo būti padaryti 2010-01-08 deklaruoto eismo įvykio metu, šių transporto priemonių vairuotojų R. U. ir A. S. nurodytomis aplinkybėmis.

Pirmosios instancijos teismo posėdyje ekspertas Irmantas Granskas paaiškino, kad savo išvadas patvirtina. Transporto priemonių sugadinimai nėra suderinami. Fotografijose matosi sugadinimai ir jam pakako nuotraukų tam, kad nustatytų sugadinimus. Jis gali tik savo išvadą paaiškinti. Jis negali paaiškinti kodėl skiriasi ekspertizės. Automobiliai yra sugadinti, jie tarpusavyje nekontaktavo, jie kontaktavo su kitais objektais.

2010-03-10 Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akto Nr. 11-327 (10) išvadoje daroma išvada, kad Audi A4 valst. ir automobilis VW Passat nesąveikavo, kadangi aptariami tik keli keliantys įtarimų dėl minėtų automobilių sąveikos automobilių sužalojimai: vardijamos patirtos deformacijos ir nurodoma, kad apibendrinant aukščiau atlikto tyrimo rezultatus, pažymima, kad tiek automobilis Audi A4 valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tiek automobilis VW Passat valst. Nr. (duomenys neskelbtini) turėjo sąlytį su kitu objektu savo priekinės dalies dešine puse apie 0,6 m plotyje nuo savo dešiniojo šono, dėl ko ir buvo apgadintos šių transporto priemonės detalės apie 0,6 m plotyje nuo dešiniojo šono, atkreipiamas dėmesys, kad automobilio Audi A4 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) variklio dangtis apgadintas dėl sąlyčio su kitu objektu apie 0,3 m plotyje į dešinę nuo automobilio vidurio, o automobilio VW Passat valst. Nr. (duomenys neskelbtini) variklio dangtis faktiškai nedeformuotas ir tik jo priekinėje briaunoje dešinėje pusėje ties apdailos grotelių dešiniuoju galu, matomas sąlyginai nežymus įlenkimas (taigi panašiame aukštyje nuo pagrindo esančios detalės - variklių dangčiai - negalėjo būti apgadintos šių transporto priemonių susidūrimo metu), tačiau kodėl taip manoma, nepaaiškinama. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad po automobilio VW Passat valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekiniu bamperiu esanti skersinė sija, jungianti priekinių lanžeronų priekinius galus, deformuota dešinėje pusėje, o giliausias įlenkimas yra maždaug ties automobilio viduriu (tuo pačiu pažymima, kad bamperio plastikas ties šia vieta neapgadintas). Be to giliausio įlenkimo vietoje ši sija prispausta prie radiatoriaus, o pats radiatorius taip pat apgadintas - jo viršutinės dalies dešinėje pusėje matomi ryškūs tiesioginio sąlyčio su kitu objektu pėdsakai, šioje srityje dalis radiatoriaus vamzdelių atidalinta nuo likusios radiatoriaus dalies. Pažymima, kad automobilio Audi A4 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dešinės pusės šone nėra tokių konstrukcinių ir sąlyginai standžių elementų, kurie susidūrimo metu galėtų apgadinti automobilio VW Passat valst. Nr. (duomenys neskelbtini) radiatorių ir po priekiniu bamperiu esančią skersinę siją (taigi automobilio VW Passat valst. Nr. (duomenys neskelbtini) radiatorius ir po priekiniu bamperiu esanti skersinė sija negalėjo būti apgadinta šių transporto priemonių susidūrimo metu), tačiau nedaroma kategoriška išvada, kad sąveikos tarp automobilių metu tokių sugadinimų atsirasti negalėjo. Be to, analogiško minėtų aplinkybių (radiatoriaus ir po priekiniu bamperiu esančios skersinės sijos) vertinimo nėra 2011-08-11 Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akte Nr. 11-796 (11), pasirašytame ekspertų Miroslav Račkovski ir Vido Leipaus. Atsižvelgus į išdėstytą, teismas vertina, kad todėl 2010-03-10 Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akto Nr. 11-327 (10) išvada be abejonių nepaneigia tikimybės, kad sužalojimai atsirado sąveikaujant minėtiems automobiliams („VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)).

2011-08-11 Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akto Nr. 11-796 (11), pasirašytame ekspertų Miroslav Račkovski ir Vido Leipaus 1 išvadoje nurodyta, kad Automobilių "Audi A4", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir "VW Passat", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sugadinimai tarpusavyje nėra suderinami, t. y. šių transporto priemonių esminiai išoriniai sugadinimai nebuvo padaryti būtent jų tarpusavio kontakto metu, o 2 išvadoje nurodyta, kad automobilių "Audi A4", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir "VW Passat", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), esminiai išoriniai sugadinimai visoje apimtyje nebuvo padaryti būtent jų tarpusavio kontakto metu. Išskirti automobilių "Audi A4", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir "VW Passat", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sugadinimus, kurie buvo padaryti deklaruojamo eismo įvykio metu, negalima, nes tai gali būti nežymus kontakto pėdsakai, kuriuos identifikuoti pagal tyrimui pateikta medžiagą nėra galimybės. Tačiau iš pačios išvados matyti, kad tokia išvada daryta vertinant ir atsižvelgiant į daugelį aplinkybių. Minėtoje išvadoje nurodoma, kad eismo dalyvių nurodomos aplinkybės prieštarauja sugadinimų padarymo pobūdžiams ir apimtims, nes automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinė dalis yra apgadinta ženkliai didesniame plotyje, negu automobilio "Audi A4", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sugadinimai. Vairuotojų nurodytos automobilių padėtys po eismo įvykio neatitinka jų nurodomų eismo įvykio kilimo aplinkybių, nes įvertinus nurodytą automobilio "VW Passat", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 50-55 km/h greitį prieš susidūrimą automobilis po susidūrimo su automobiliu “Audi A4", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), negali sustoti apsisukęs apie 180° kampu ir priekine dalimi greta automobilio "Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinės dalies. Tačiau teismas vertina tai, kad autoįvykis galėjo įvykti ir ne nurodytu greičiu, tai, kad minėtoje ekspertizėje tik nenurodoma, kad „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinė dalis yra apgadinta ženkliai didesniame plotyje, negu automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sugadinimai, tačiau nenurodoma ar ir kodėl minėtiems automobiliams sąveikaujant tokie apgadinimai negalėjo atsirasti. Minėtoje specialisto išvadoje nurodoma, kad iš 13 pav. matomo grafinio vaizdo matoma, kad automobilių atitinkamų detalių aukščiai yra artimi, ir nurodytomis aplinkybėmis susidūrus transporto priemonių sugadinimų apimtis turėtų būti panašios per visą automobilio aukštį (t.y. sprendžiant pagal automobilio "Audi A4", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sugadinimų apimtis, turėjo būti deformuotas ir automobilio "VW Passat", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), variklio gaubtas), tačiau iš 13 pav. matyti, kad minėtame paveikslėlyje pavaizduoti nedeformuotų automobilių aukščiai, o variklio gaubtas galėjo būti deformuotas deformavus automobilio sparną, kurio deformacijai plėtojantis automobilių detalių matmenys ir tarpusavio padėtis, aukštis, kaip matyti iš pvz. pav. 4, 9, 10, (kuriuose yra automobilių "VW Passat", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir "Audi A4", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vaizdai), kito, o specialisto išvadoje nepasisakoma ar esant būtent paveikslėliuose matomuose automobilių sužalojimams ir jų vystymosi dinamikai esant hipotetinei automobilių sąveikai būtinai visais atvejais būti deformuotas ir automobilio "VW Passat", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), variklio gaubtas, to nematyti ir iš 13 pav. Specialisto išvadoje taip pat nurodoma, kad žemiau pateikiamas 14 pav. automobilių "VW Passat", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir "Audi A4", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tarpusavio padėtys susidūrimo metu, eismo dalyvių nurodytomis aplinkybėmis. Paveiksle automobilių kontūrai pavaizduoti su deformacijomis ir iš jų tarpusavio padėčių seka, kad negalima paaiškinti jų sugadinimų padarymo mechanizmo, nes su automobilio "VW Passat", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinės dalies viduriu nekontaktuoja jokia automobilio "Audi A4", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dalis, bei šio kontakto metu turėjo būti deformuotas dešinėje pusėje automobilio "VW Passat", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), variklio gaubtas, tačiau teismas vertina, kad tokia išvada be abejonių nepaneigia tikimybės, kad sužalojimai atsirado sąveikaujant minėtiems automobiliams ("VW Passat", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir "Audi A4", valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), nors ir esant ne eismo dalyvių nurodytomis aplinkybėmis.

Pirmosios instancijos teismo posėdyje ekspertas Miroslav Račkovski paaiškino, kad kad automobiliai nekontaktavo, jis šito nepaminėjo, galėjo kontaktas būti, bet kas buvo sugadinta šio kontakto metu, jie atsakyti negalėjo. Didžiausi sugadinimai neatitinka. Jie iš tų nuotraukų padarė išvadą, kad taip susidurdami automobiliai tokių sugadinimų padaryti negalėjo, jie rėmėsi tik nuotraukomis. Didžiausia problema yra tai, kad nuotraukos nėra išsamios. Kai automobiliai sustatomi vienas šalia kito, tai sugadinimai gali sutapti. Jie gavo prašymą 2011-03-24, o automobilių jau nebuvo. Pagal tą medžiagą, kuri buvo pateikta, transporto priemonėms susidūrus sugadinimai nesutampa, padėtis nesutampa. Esant slidžiai kelio dangai ir tokiems greičiams taip arti automobiliai stovėti negalėjo, jeigu būtų sausa asfalto danga, tai gal taip ir galėjo būti. Kai atstumų nėra, tai ir tikslumų negali būti. „Passat“ sugadinimai yra dideliame plote, „Audi A4“ sugadinta mažesne apimtimi. „Passat“ sugadinimai yra padaryti vidurinėje dalyje, tai automatiškai ir „Audi A4“ sugadinimai turėjo būti didesni. Pagal tas nurodytas aplinkybes jie davė tokias išvadas ir tai yra kategoriškos išvados. Gal kaltinamųjų nurodytos aplinkybės netikslios. Atlikus tyrimą esminiai sugadinimai nebuvo padaryti kaip teigiama. „Audi A4“ tikrai negalėjo atvykti savo eiga į įvykio vietą, o dėl „Passat" tai sunku pasakyti. Alternatyvos visada egzistuoja. Jeigu būtų matęs įvykį įvykio metu gal ir kitokia ekspertizė būtų.

Teismas vertina Lietuvos teismo ekspertizės centre ekspertizės aktą ir jį atlikusio eksperto Miroslav Račkovski paaiškinimus pirmosios instancijos teismo posėdyje, kad kad automobiliai nekontaktavo, jis šito nepaminėjo, galėjo kontaktas būti, bet kas buvo sugadinta šio kontakto metu, jie atsakyti negalėjo, jie rėmėsi tik nuotraukomis, nuotraukos nėra išsamios, kai automobiliai sustatomi vienas šalia kito, tai sugadinimai gali sutapti, „Audi A4“ tikrai negalėjo atvykti savo eiga į įvykio vietą. Alternatyvos visada egzistuoja. Jeigu būtų matęs įvykį įvykio metu, gal ir kitokia ekspertizė būtų ir daro išvadą, kad minėtas specialisto tyrimas be abejonių nepatvirtina, kad automobilių Audi A4 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir VW Passat valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimai negalėjo būti padaryti 2010-01-08 jų kontakto metu, t.y. išteisintųjų kaltės.

Pirmosios instancijos teismo posėdyje R. U. paaiškino, kad buvo tik nuotraukos padarytos ir po savaitės jam pasakė, kad gali parduoti automobilį. Ten schema nelabai tokia kaip iš tikrųjų buvo. Ratas buvo labai išsuktas. Visas smūgis teko į ratą.

Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad išteisintieji galėjo ne visiškai tiksliai įsidėmėti ir nurodyti eismo įvykio aplinkybes, tačiau tai, kad tokia galimybė nebuvo vertinama ir 2011-08-11 Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akte Nr. 11-796 (11), nėra teisinis pagrindas išteisintuosius nuteisti pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1d., be to, atsižvelgia į tai, kad 2010-03-10 Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės aktai buvo surašyti turint tik automobilių nuotraukas ir ekspertas pripažino, kad alternatyvos visada egzistuoja. Jeigu būtų matęs įvykį įvykio metu gal ir kitokia ekspertizė būtų.

Apkaltinamojo nuosprendžio išvados turi būti pagrįstos įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo teismo baudžiamoji byla Nr. 2K-518/2005), neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Nagrinėjant bylą nepašalintos abejonės (Lietuvos Aukščiausiojo teismo baudžiamoji byla Nr. 2K-492/2005) turi būti vertinamos kaltinamojo naudai, tačiau tai pasakytina tik apie realias abejones, iškylančias aiškinantis nagrinėjamai bylai reikšmingas aplinkybes. Esant tokiai situacijai, kai kaltinimas grindžiamas iš esmės tik specialistų išvadomis, be abejonių nepagrindžiančiomis kaltinamųjų kaltės ir kurios prieštarauja kaltinamųjų paaiškinimams ir iš dalies liudytojų parodymams, ir atsižvelgiant į byloje nustatytų aplinkybių visumą, nusikalstamos veikos pobūdį, neįmanoma pašalinti abejonių, negalima teigti, kad įrodymai neginčijamai patvirtina išteisinamųjų kaltę padarius nusikalstamą veiką.

Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad išvadomis teismas priimdamas nuosprendį nesivadovavo ir nenurodė kodėl negalima jomis vadovautis bei grįsti kaltinimo, kadangi skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad specialistai iš esmės savo ekspertizės aktuose nurodė, kad visoje apimtyje sugadinimų užfiksuotų ant automobilių jų paaiškinti tarpusavio kontakto metu eismo dalyvių nurodytomis aplinkybėmis negali. Ekspertai nurodo, kad abu automobiliai turėjo sąlytį su kitu objektu, tačiau šių automobilių sugadinimai negalėjo būti padaryti deklaruoto eismo įvykio metu, vairuotojų R. U. ir A. S. nurodytomis aplinkybėmis. Kaip matyti iš byloje esančių ekspertizės aktų, ekspertams buvo pateikta tik medžiaga su nuotraukomis, šiuos įrodymus rinko UADB „E. L.“, pačių automobilių ekspertai neapžiūrėjo, šiuo metu to taip pat negalima padaryti, nes automobiliai, kaip nurodė kaltinamieji maždaug po dviejų mėnesių po eismo įvykio buvo parduoti. Tiek UADB „E. L.“ specialistai, tiek ikiteisminio tyrimo pareigūnai nepakankamai tyrė šio eismo įvykio aplinkybes, o objektyvių duomenų, patvirtinančių tą aplinkybę, kad kaltinamieji R. U. ir A. S. inscenizavo eismo įvykį ir kad automobiliai į eismo įvykio vietą buvo atgabenti (kaip nurodė tiek patys kaltinamieji, tiek apklaustas ekspertas, automobiliai buvo sugadinti taip, kad savarankiškai judėti negalėjo, apie ką patvirtino ir liudytojai, kurie automobilius padėjo išgabenti iš eismo įvykio vietos), byloje nėra. Netikėti kaltinamųjų R. U. ir A. S. parodymais teismas neturi jokio pagrindo, jie yra nuoseklūs nuo pat pradžių, o jų parodymus iš dalies patvirtina liudytojai, kurie atvyko į eismo įvykio vietą, matė sugadintus automobilius.

Pagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad nenustačius kokiu būdu minėti automobiliai pateko į deklaruotą eismo įvykio vietą, tai nešalina kaltinamiesiems baudžiamosios atsakomybės, tačiau pažymėtina, kad minėta aplinkybė iš dalies paneigia kaltinamųjų kaltę, kadangi pirmosios instancijos teismo posėdyje ekspertas Miroslav Račkovski paaiškino, kad „Audi A4“ tikrai negalėjo atvykti savo eiga į įvykio vietą. Apeliacinio skundo argumentas, kad buvo apklausti visi įvykio vietoje automobilius matę liudytojai, kitų nesuinteresuotų ir ne kaltininkų nurodytų asmenų, kurie matė automobilius iki deklaruoto eismo įvykio vietos nebuvo nustatyta, taip pat tiriant kur buvo apgadinti automobiliai buvo kreiptasi į medicinos įstaigas, tikslu nustatyti ar nebuvo pristatyta asmenų nukentėjusiųjų po eismo įvykio, tačiau tokių duomenų nebuvo gauta, patvirtina, kad abejonių dėl R. U. ir A. S. kaltės pašalinti nėra galimybių.

Pažymėtina, kad prokuroro pareiga surinkti įrodymus ir nuosprendis negali būti priimtas remiantis spėliojimais.

Kolegija, įvertinusi įrodymų visumą, tame tarpe išteisintųjų paaiškinimus ir liudytojų parodymus bei ekspertizių išvadas ir jų pobūdį, nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad ekspertizių išvados pilnai įrodo kaltinamųjų kaltę nes esminiai minėtų automobilių sugadinimai buvo padaryti ne deklaruoto eismo įvykio metu.

Esant tokioms aplinkybėms, naikinti arba keisti skundžiamą nuosprendį dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra įstatyminio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros šeštojo skyriaus prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas (parašas) Stasys LemežisTeisėjai (parašai) Pavelas FrolovasJurgita Mačionytė