Utenos apylinkės teismo sprendimas

Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų Švenčionyse teisėja Nijolė Lisauskienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Visagino energija“ ieškinį atsakovui R. A. (R. A.) dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovė UAB „Visagino energija“ ieškinyje nurodo, kad tiekia šilumos energiją, šaltą ir karštą vandenį į atsakovui R. A. nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir tvarko buto nuotekas. Atsakovas neatsiskaitė už laikotarpiu nuo 2023 m. vasario 1 d. iki 2024 m. spalio 31 d. į butą patiektą šilumos energiją, šaltą ir karštą vandenį bei nuotekų tvarkymą ir ieškovei skolingas 1067,92 Eur. Prašo priteisti iš atsakovo minėtą skolą, taip pat 33,73 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Atsakovas R. A. nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas.

Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše esančiais duomenimis patvirtinama, kad įregistruota atsakovo R. A. nuosavybės teisė į butą, esantį (duomenys neskelbtini), su bendro naudojimo patalpomis. Ieškovė UAB „Visagino energija“ ieškinyje nurodo, kad tiekia į minėtą butą šilumos energiją, šaltą ir karštą vandenį, taip pat šalina bei tvarko buto nuotekas. Atsakovas šios aplinkybės neginčija.

Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas nebuvo sudarę individualios rašytinės šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutarties, tačiau atsakovui priklausančio buto šilumos energijos ir karšto vandens naudojimo įrenginiai prijungti prie centralizuotai tiekiamos šilumos energijos tiekimo tinklų, todėl vertinama, kad šalys sudariusios neterminuotą šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutartį (CK 6.384 str. 2 d.). Taip pat ieškovė ir atsakovas nebuvo sudarę rašytinės sutarties dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo, tačiau, pagal Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 31 str. 3 d., jeigu asmuo, nepasirašęs geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties arba atsisako ją pasirašyti, tačiau jam nuosavybės teise priklausantys ar kitaip valdomi ir (arba) naudojami geriamojo vandens naudojimo įrenginiai, geriamajam vandeniui tiekti reikalingos komunikacijos ir (arba) nuotekų šalinimo įrenginiai įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka yra prijungti prie viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros ar naudojant paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas paviršinės nuotekos išleidžiamos į paviršinių nuotekų tvarkytojo paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas, geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešoji sutartis laikoma sudaryta pagal Vyriausybės tvirtinamą atsiskaitymo už patiektą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas tvarkos aprašą. Šis aprašas patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 31 d. nutarimu Nr. 127. Vadovaujantis minėtomis nuostatomis, vertinama, kad bylos šalys sudarę neterminuotą geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartį.

LR CK 6.391 str. nustatyta, kad teisiniams santykiams, susiklosčiusiems aprūpinant gyvenamąsias patalpas vandeniu, šilumos energija,, taikomos energijos pirkimo–pardavimo sutartinius teisinius santykius reglamentuojančios CK nuostatos, jeigu įstatymai nenustato ko kita arba kitokia išvada nedarytina atsižvelgiant į prievolės esmę. Nagrinėjamu atveju šalių ginčas kilęs iš energijos pirkimo–pardavimo teisinių santykių. CK 6.383 str. 1 d. numatyta, kad pagal energijos (ar energijos išteklių) pirkimo–pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto energijos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą. Pagal CK 6.383 str. 4 d., kai energijos pirkimo–pardavimo sutartis yra vartojimo sutartis, jai taikomos šio kodekso normos, reglamentuojančios vartojimo sutartis ir vartojimo pirkimo–pardavimo sutartis. CK 6.350 str. 1 d. nustatyta, kad vartojimo pirkimo–pardavimo sutartimi pardavėjas – verslininkas, įsipareigoja parduoti prekę pirkėjui – vartotojui, o pirkėjas įsipareigoja sumokėti kainą, vartojimo sutartis, pagal kurią parduodama prekė ir paslauga, laikoma vartojimo pirkimo–pardavimo sutartimi. Atsižvelgus į minėtas įstatymo nuostatas, šalių sudaryta sutartis laikoma vartojimo pirkimo–pardavimo sutartimi.

Pagal LR energetikos ministro 2012 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1-173 patvirtinto „Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašo“ 32 p., buitinis šilumos vartotojas pagal šilumos tiekėjo pateiktą mokėjimo už šilumą pranešimą arba sąskaitą ne vėliau kaip iki po ataskaitinio mėnesio kito mėnesio paskutinės dienos sumoka šilumos tiekėjui. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 22 str. 2 d. 3 p. numatyta, kad abonentai ir vartotojai atsiskaitymo už patiektą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas tvarkos apraše, geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartinių sąlygų apraše, viešosiose sutartyse nustatyta tvarka privalo tinkamai ir laiku atsiskaityti su geriamojo vandens tiekėju ir nuotekų tvarkytoju už suteiktas geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugas. Pagal ieškovės pateiktoje mokesčių apskaičiavimo pažymoje esančius duomenis, atsakovas nesumokėjo ieškovei už laikotarpiu nuo 2023 m. vasario 1 d. iki 2024 m. spalio 31 d. į butą tiektą šilumos energiją, karštą ir šaltą vandenį, taip pat už nuotekų tvarkymą ir liko skolingas ieškovei 1067,92 Eur. LR CK 6.38 str. nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 str.). Atsakovas skolos pagrindo ir dydžio neginčijo, byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas už suteiktas paslaugas atsiskaitė, skolos sumokėjimo terminas pasibaigęs, todėl ieškovei UAB „Visagino energija“ iš atsakovo R. A. priteisiama 1067,92 Eur skolos.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 33,73 Eur delspinigių. LR įstatymo „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ 2 str. 1 d. nustatyta, kad fiziniai asmenys, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka laiku nesumokėję komunalinių paslaugų mokesčių, už kiekvieną pradelstą dieną moka 0,02 procentų dydžio delspinigius. Atsakovas laiku neatsiskaitė, delspinigių dydžio neginčija, todėl iš atsakovo ieškovei priteisiami 33,73 Eur delspinigių už laikotarpį nuo 2024 m. gegužės 1 d. iki 2024 m. spalio 31 d.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.37 str. 2 d., skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą. LR CK 6.210 str. 1 d., nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, todėl iš atsakovo ieškovei priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už sumą (1101,65 Eur), kurią sumokėti praleistas terminas, nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. lapkričio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas – 25 Eur žyminio mokesčio. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (LR CPK 93 str. 1 d.). Ieškinį patenkinus, iš atsakovo ieškovei priteisiamas 25 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (LR CPK 79 str.).

Byloje nustatytos 7,93 Eur dydžio procesinių dokumentų siuntimo išlaidos. Išlaidų suma mažesnė už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (2023 m. gruodžio 20 d. įsakymo redakcija) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (8 Eur), todėl šios išlaidos iš atsakovo nepriteisiamos (LR CPK 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 260, 268, 270, 441 str., LR CK 6.38, 6.210, 6.383, 6.384 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Priteisti iš R. A. (R. A.) 1067,92 Eur (vieną tūkstantį šešiasdešimt septynis eurus 92 ct) skolos, 33,73 Eur (trisdešimt tris eurus 73 ct) delspinigių, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už sumą (1101,65 Eur), kurią sumokėti praleistas terminas, nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. lapkričio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 25 (dvidešimt penkis) Eur bylinėjimosi išlaidų UAB „Visagino energija“.

Sprendimas per 30 d. nuo priėmimo gali būti apskųstas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmus Švenčionyse.