Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-05-28 · Byla Nr. N-63-3101-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-05-28
Bylos Nr.
N-63-3101-10
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Artūras Drigotas (pirm.), Antanas Ablingis, Roma Sabina Alimienė (pran.)
Kategorijos
  • 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N63-3101/2010Procesinio sprendimo kategorija 45.4.3(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTA RTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. gegužės 28 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Romos Sabinos Alimienės (pranešėja) ir Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Lazdijų rajono policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutarimo V. U. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

2009 m. lapkričio 24 d. nutarimu Lazdijų rajono apylinkės teismas V. U. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 4 dalį iškeltos bylos teiseną nutraukė. Byla V. U. buvo iškelta už tai, kad jis, 2008 m. balandžio 12 d. vairuodamas automobilį, sukėlė eismo įvykį ir po eismo įvykio vartojo alkoholinius gėrimus, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 271 punkto reikalavimus.

Teismas įvertino liudytojų R. Š., A. S., K. T., Č. Š., V. V., V. Ž., S. M., R. T., A. S., R. V., N. K. parodymus, administracinio teisės pažeidimo protokole, alkotesterio kvite išdėstytus duomenis, transporto priemonės nuvežimo aktą, eismo įvykio vietos schemą, fotonuotraukas (b. l. 23, 24-26), nutarimą, pagal kurį 2008 m. gegužės 6 d. V. U. nubaustas 150 Lt bauda už administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 124¹ straipsnio 6 dalyje, padarymą, duomenis, jog bauda sumokėta (b. l. 86, 87). Pagal V. U. pateiktą įvykio schemą ir fotonuotraukas automobilis nebuvo nuslydęs į griovį, tik jo ratas buvo pakibęs ant pralaidos krašto, apgadintos automobilio priekio plastmasės (b. l. 149-155). Pažyma patvirtino, kad jo vairuotas automobilis registruotas B. V. vardu (b. l. 13). Iš J. Š. paaiškinimo nustatyta, kad šį automobilį jis 2008 m. kovo 20 d. pardavė V. U. (b. l. 147).

Teismas išanalizavo KET 269 – 272 punktų nuostatas, nustatė, kad nors automobilis buvo registruotas B. V. vardu, iš jo šį automobilį nupirkęs J. Š. jį pardavė V. U. (pagal Civilinio kodekso 6.305 straipsnį pirkimo-pardavimo sutartis yra konsensualinė; remiantis J. Š. paaiškinimu, sutartis sudaryta ir įvykdyta 2008 m. kovo 20 d.). Konstatuota, jog šio sandorio neįregistravimas viešajame registre nedaro jo negaliojančio, V. U., 2008 m. kovo 20 d. įsigijęs iš J. Š. automobilį, tapo teisėtu jo savininku. Nustatyta, kad V. U. automobiliui ratu pakibus ant pralaidos krašto ir apačia kontaktavus su cementine pralaida, buvo apgadintos automobilio apačioje esančios plastikinės detalės, kurių rasta apžiūrint eismo įvykio vietą. Įrodymai patvirtino, kad eismo įvykis pagal KET 12 punktą buvo, nes turtinė žala V. U. dėl šio įvykio padaryta. Tačiau pažymėta, kad pagal KET 269 – 272 punktų reikalavimus V. U., būdamas teisėtu automobilio savininku ir tuo pačiu nukentėjusiuoju, neprivalėjo apie įvykį pranešti policijai ir pasilikti eismo įvykio vietoje, jam neatsirado pareiga nevartoti alkoholio iki aplinkybių nustatymo. Todėl nuvažiuodamas iš eismo įvykio vietos, vaišindamasis alkoholiu pats ir juo vaišindamas automobilį padėjusius ištraukti asmenis, jis nepažeidė KET 269 – 272 punktų reikalavimų, jam negali atsirasti atsakomybė už ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo padarymą. Administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).

II.

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Lazdijų rajono policijos komisariatas apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarimą ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliantas pažymi, kad 2008 m. gegužės 6 d. nutarimo dėl 150 litų baudos skyrimo V. U. neapskundė, paskirtą baudą sumokėjo, o vėliau bylos dėl alkoholio vartojimo po eismo įvykio teisminio nagrinėjimo metu sąmoningai teigė, kad automobilis eismo įvykio metu nebuvo apgadintas. Apeliantas nurodo, kad teismas pripažino, jog surinkti įrodymai patvirtina eismo įvykio, kurį sukėlė V. U., faktą. Apeliantas akcentuoja, kad pagal Civilinio kodekso 1.75 straipsnio 2 dalį neįregistravusios sandorio šalys negali panaudoti sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis ir įrodinėti savo teisių prieš trečiuosius asmenis, remdamosi kitais įrodymais. Pažymima, kad 2009 m. balandžio 12 d. policijos pareigūnams surašant protokolą, V. U. su savimi neturėjo ir pareigūnams nepateikė transporto priemonės registracijos liudijimo bei valstybinės techninės apžiūros dokumentų. Apelianto teigimu, V. U. pateikė klaidinančius parodymus, kurie akivaizdžiai kai kuriais aspektais prieštarauja jo paties kviestų liudytojų parodymams bei įvykį mačiusios liudytojos R. V. parodymams. Neatmetama galimybė, kad V. U. jau po eismo įvykio surašė automobilio pirkimo - pardavimo sutartį. Pažymima, kad net ir šiuo metu automobilis vis dar yra registruotas B. V. vardu. Remdamasis R. V. parodymais, apeliantas teigia, kad V. U., mėtydamasis po kelią bei staiga išvažiuodamas priešais R. V. vairuotą automobilį (to pasėkoje pastaroji turėjo staigiai keisti judėjimo greitį bei visiškai sustoti), sukėlė pavojų R. V. bei kitų eismo dalyvių saugumui. Apeliantas remiasi KET 53 punktu, R. V. paaiškinimu, kad jai priėjus prie automobilio, vairuotojo vietoje sėdintis V. U. atrodė neblaivus. Pažymima, kad visais atvejais, įvykus eismo įvykiui, su juo susiję vairuotojai gali nepranešti apie eismo įvykį policijos pareigūnams tik užpildę eismo įvykio deklaraciją arba nubraižę eismo įvykio vietos schemą, o V. U. nepranešė apie eismo įvykį policijai bei nepateikė eismo įvykio deklaracijos arba schemos, nesilaikė KET 271 punkto reikalavimų iškart po eismo įvykio nevartoti alkoholio.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konst atuoja:

III.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Skundžiamu teismo nutarimu nutraukta V. U. iškelta pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį administracinio teisės pažeidimo byla. ATPK 126 straipsnio 4 dalis (2007 m. gruodžio 13 d. įstatymo Nr. X-1365 redakcija) numato, kad <...> alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo užtraukia baudą vairuotojams nuo 2000 iki 3000 litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų.

Iš bylos medžiagos matyti, kad V. U. neneigė sukėlęs eismo įvykį ir po jo vartojęs alkoholinius gėrimus (jam buvo nustatytas 2,86 promilių girtumas). Eismo įvykio vietos schema (b.l. 8), policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai (b.l.9,10), kiti byloje surinkti įrodymai patvirtina eismo įvykio bei V. U. vairuoto automobilio „Audi 100“, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), apgadinimo faktą. Byloje nustatyta, kad minėtas automobilis registruotas B. V. vardu. V. U. paaiškino jį nusipirkęs iš J. Š. Tai patvirtino ir J. Š., paaiškinęs, kad automobilį pardavė 2008 m. kovo 20 d.

Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu pažeidimo padarymo metu Kelių eismo taisyklių 269.4 punktas numatė, kad, jeigu eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužeistas žmogus arba eismo įvykyje dalyvavo daugiau kaip dvi transporto priemonės, su eismo įvykiu susijęs vairuotojas privalo pranešti apie eismo įvykį policijai ir pasilikti eismo įvykio vietoje arba, pranešęs policijai, sugrįžti į eismo įvykio vietą ir laukti, kol atvažiuos policija, išskyrus atvejus, kai policija leido palikti eismo įvykio vietą arba kai turi būti suteikta pirmoji pagalba nukentėjusiam asmeniui ar jam pačiam, o 270 punktas – kad jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. Tuo atveju, kai nė vienas su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis neturi eismo įvykio deklaracijos, eismo įvykio aplinkybės gali būti aprašomos ir eismo įvykio schema nubraižoma ant švaraus popieriaus lapo, kuriame nurodomi su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai, transporto priemonės, eismo įvykio liudininkai, pateikiama informacija ir eismo įvykio aplinkybės patvirtinamos su eismo įvykiu susijusių eismo dalyvių parašais. Konstatuotina, jog aptartų KET nuostatų pagrindu pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog V. U., būdamas teisėtu eismo įvykyje apgadinto automobilio valdytoju, neprivalėjo apie įvykį pranešti policijai ir pasilikti eismo įvykio vietoje. Todėl atsakomybės priemonės už alkoholio vartojimą iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo, numatytos ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, jo atžvilgiu netaikytinos (asmuo neprivalėjo suvokti, kad praėjus kuriam laikui po eismo įvykio atvyks policijos pareigūnai ir bus tikrinamas jo blaivumas).

Išdėstytomis aplinkybėmis pirmosios instancijos teismo nutarimas, kuriuo bylos teisena nutraukta, paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Lazdijų rajono policijos komisariato apeliacinį skundą atmesti.

Lazdijų rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisRoma Sabina AlimienėArtūras Drigotas