- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-05-28
- Bylos Nr.
- 1-2000-1109/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-15196-2024-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jolanta Ramonienė
- Kaltinamasis
- R. S.
- Advokatai
- Vitalija Smolenskienė
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.6.6Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.1.9.8Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 1.2.25.6Kitos BK XXXIX skyriuje numatytos nusikalstamos veikos
- 2.1.10.1Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, lietuvis, aukštojo išsilavinimo, faktinė ir deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Lietuva, išsituokęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. S. 2024 m. balandžio 23 d. apie 02:55 val. (duomenys neskelbtini) vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Peugeot 207 SW“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus ir vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai.
Šiais veiksmais R. S. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
II Įrodymai
Kaltinamasis R. S. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai, gailėjosi ir parodė, kad 2024 m. balandžio 23 d. su savo automobiliu grįžinėjo namo, (duomenys neskelbtini) sustojo priparkuoti automobilį. Tuo metu buvo prastos emocinės būklės, todėl nutarė pasėdėti automobilyje, pasiklausys muzikos. Automobilyje buvo vyno butelis, atsidarė jį ir gurkšnojo. Pro šalį važiavo policijos pareigūnai, kurie nusprendė jį patikrinti, paprašė išlipti ir prasipūsti. Jis atsisakė, pasakė, kad niekur nevažiuoja, sėdi automobilyje ir tiek. Jis buvo paprašytas perstatyti automobilį šiek tiek toliau į aikštelę. Jam nelabai patiko ta mintis, nes jis buvo išgėręs. Tuo metu, kaip supranta, pareigūnai užfiksavo jo važiavimą ir privažiavo prie jo vėl, paprašė prasipūsti, jis atsisakė. Nelabai pamena dėl to automobilio perstatymo, gali būti, kad pareigūnai nesakė jam perstatyti automobilio, gali būti, kad jie sakė jam nevažiuoti, tačiau jis jų neklausė ir vis tiek važiavo. Vairuotojo pažymėjimą turi nuo 1993 m., per šį laiką niekada nebuvo baustas dėl vairavimo išgėrus. Priklausomybės alkoholiui neturi, tai atsitiktinis įvykis, buvo tuo metu labai blogos nuotaikos, turi problemų su sveikata. Tada automobilyje buvo išgėręs butelį vyno. Šiuo metu dalinai gyvena iš statybos apdailos darbų, dirba nelegaliai, padeda mama. Prašo atleisti nuo atsakomybės pagal laidavimą perduodant mamos atsakomybei. Mamai apie įvykį papasakojo kitą dieną, labai galėjosi. Mamos požiūris į tokias veikas kritiškas, ji apgailestavo, sakė, kad kontroliuos jį, stebės. Jo santykiai su mama geri, jie bendrauja, kasdien susiskambina, pasidalina gyvenimo klausimais, patarimais, kreipiasi į mamą patarimų. Ji rūpinasi juo, palaiko. Jis taip pat mama rūpinasi. Su mama šiuo metu gyvena atskirai, tačiau kasdien su mama bendrauja telefonu, kas antrą ar trečią dieną susitinka. Mama šiuo metu nedirba, yra pensininkė, ji gauna tik pensiją, sunku su pajamomis, todėl ir prašytų laidavimo be užstato. Automobilis, kuriuo važiavo, įsigytas tėčio vardu, tačiau už automobilį mokėjo jis (R. S.), pirko jį sau, tėtis automobilio niekada nevairavo.
Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, kiti įrodymai, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 291 straipsnio reikalavimus, ištirti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.
Galima laiduotoja Z. S. teismo posėdžio metu parodė, kad sūnus pats jai pasakė apie įvykį. Papasakojo, kad jis buvo mašinoje, gėrė vyną, paskui priėjo pareigūnai, liepė tikrintis blaivumą, tačiau jis atsisakė. Mano, kad turėjo sūnus paklausyti pareigūnų. Toks elgesys ja nėra įprastas, jis dėl įvykio labai pergyveno. Su sūnumi gyvena atskirai, bet bendrauja dažnai, susiskambina, jis dažnai užvažiuoja pažiūrėti, kaip ji, parūpina jai vaistų visokių, papildų. Tarp jų ryšys artimas, jis vienintelis sūnus. Jis linkęs paklausyti jos patarimų. Jos pensija apie 700 eurų, dar papildomai už tremtį gauna. Užstato negalėtų sumokėti. Automobilis jos vyro vardu registruotas. Kada įsigytas ir kodėl su užsienietiškais registracijos numeriais, negali pasakyti. Kada paskutinį kartą vyras sėdėjo už vairo, neatsimena, jau senokai. „Peugeot“ automobiliu rūpindavosi sūnus.
Liudytoja Raimonda Mockutė ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji dirba Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 2-ojo skyriaus vyresniąja tyrėja. Pamainą darbe pradėjo 2024 m. balandžio 22 d. 18:00 val., dirbo iki 2024 m. balandžio 23 d. 06:00 val. Dirbo ekipaže K1745, kartu su Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiuoju tyrėju Remigijumi Simonaičiu. Nakties metu patruliavo paskirtoje teritorijoje, vykdė neblaivių vairuotojų kontrolę, tikrino įvairius vairuotojus, sukėlusius įtarimą. Naktį, apie 02:40 val., važiavo Santakos policijos komisariato teritorijoje (duomenys neskelbtini). Už kavinės „(duomenys neskelbtini)“, kairėje pusėje pastebėjo prie kelio stovintį pilkos spalvos automobilį „Peugeot“. Su kolega pastebėjo, jog už automobilio vairo sėdi vyras, jis buvo sukniubęs, todėl jiems ir sukėlė įtarimą. Privažiavus prie minėto automobilio, pastebėjo, jog automobilio variklis buvo užvestas, todėl sustojo ir kolega Remigijus priėjo prie automobilio vairuotojo. Girdėjo, kaip kolega bendravo su šiuo vyriškiu, klausė jo, ką jis čia daro, prašė pateikti asmens dokumentą. Tas pilietis nedavė jokio savo asmens dokumento, nereagavo į jokius klausimus, todėl kolega su šiuo piliečiu pabendravo ir jam nurodė, kad jis niekur nevažiuotų. Tada kolega grįžo į tarnybinį automobilį ir jie pajudėjo (duomenys neskelbtini), per galinio vaizdo veidrodėlius pamatė, jog minėto pilko automobilio vairuotojas įjungė atbulinę pavarą, kadangi užsidegė galiniai žibintai, todėl jie sustojo, stebėjo, ką tas vairuotojas ruošiasi daryti, pamačius, jog jis pradėjo važiuoti, jie staigiai apsisuko ir pradėjo važiuoti paskui minėtą automobilį. Jis buvo pajudėjęs iš stovėjimo vietos, važiavo link kavinės „(duomenys neskelbtini)“ automobilių stovėjimo aikštelės, kuomet sustojo automobilių stovėjimo vietoje. Jos kolega išlipo iš tarnybinio automobilio ir priėjo prie pilkos spalvos automobilio vairuotojo, kolega reikalavo pateikti vairuotojo pažymėjimą. Kol kolega prašė dokumentų, ji iš dėžutės išėmė alkotesterį ir jį perdavė kolegai. Tuo metu vairuotojas nurodė savo vardą ir pavardę, jog jis yra R. S.. Kartu priėjo prie kolegos ir vairuotojo, matė, jog vairuotojas galimai apsvaigęs, nuo jo sklido alkoholio kvapas, jo veidas buvo paraudęs, jam „pynėsi liežuvis“, t. y. jis kalbėjo nerišliai, nesuprantamai, automobilio salone buvo tušti alkoholio buteliai. Jie vairuotojui pasakė, jog šis sukėlė įtarimą ir reikalinga pamatuoti vairuotojo neblaivumą. Paklausus ar R. S. vartojo alkoholį, jis nurodė, jog nevartojo. Vairuotojas ilgą laiką vengė tikrintis neblaivumą, tiek ji, tiek kolega siūlė vairuotojui pūsti į alkotesterį, tačiau jis apžiodavo alkotesterio šiaudelį ir užkišdavo liežuvį, traukė orą, jam aiškinant kaip reikia pūsti, vairuotojas neklausė nurodymų ir vengė tikrintis neblaivumą. Vairuotojui atliko ir neblaivumo testą, liepė pirštu paliesti nosį užsimerkus ir atsimerkus, tačiau vairuotojui sunkiai pavyko tai padaryti, paliepus eiti tiesia linija, to padaryti jis nesugebėjo, svirduliavo į šonus. Vairuotojas visą laiką elgėsi keistai, t. y. jis tai įsėsdavo į savo automobilį, tai išlipdavo iš jo. Vienu momentu vairuotojas pradėjo elgtis agresyviau, t. y. paprašius, kad šis išliptų iš automobilio, jis neklausė jos kolegos nurodymų, laikėsi įsikibęs į vairą, stangrino savo rankas ir panašiai, todėl į pagalbą jie taip pat pasitelkė ir kitus kolegas, ekipažą K1742, atvykę kolegos taip pat bendravo su R. S., siūlė su savo alkotesteriu pamatuoti jam neblaivumą, tačiau jis žodžiu nurodė, jog atsisako matuotis neblaivumą. Jo žodžiai buvo užfiksuoti kūno kamera (b. l. 52–55).
Iš 2024 m. balandžio 23 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos skyriaus vyresniosios tyrėjos Raimondos Mockutės tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad 2024 m. balandžio 23 d. dirbant r/š „K1745“ kartu su Kauno apskr. VPK RV 2-ojo skyriaus vyriausiuoju tyrėju R. Simonaičiu apie 02:55 val. pastebėjo įtartinai manevruojantį automobilį Peugeot 207 SW valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (Prancūziškos registracijos), kuris sustojo prie PC „(duomenys neskelbtini)“ esančio adresu (duomenys neskelbtini). Minėtą automobilį vairavo R. S. gim. 1970 m., iš kurio burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti. Paprašius vairuotojo pateikti vairuotojo pažymėjimą ir automobilio dokumentus, pastarasis nesugebėjo to padaryti. Vairuotojas nurodė, kad alkoholio nevartojo. Paprašius pasitikrinti neblaivumą, pastarasis atsisakė pūsti į alkoholio kiekio matuoklį, taip vengdamas neblaivumo patikrinimo. Vairuotojui kelis kartus buvo paaiškinta, kad už vengimą pasitikrinti neblaivumą numatyta baudžiamoji atsakomybė, todėl bus pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl vairavimo transporto priemonę neblaiviam. Užpildžius neblaivumo nustatymo aktą, buvo nustatyti neblaivumo požymiai. (b. l. 9–14).
Iš 2024 m. balandžio 23 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta – (duomenys neskelbtini). Apžiūrint įvykio vietoje esantį automobilį ,,PEUGEOT 207 SW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atidarius vairuotojo pusės galines dureles, matomi ant sėdynės padėti vienkartiniai puodeliai, taip pat rudos spalvos popierinis maišelis, kuriame matomas tuščias, permatomas, stiklinis alkoholinio gėrimo „TREJOS DEVYNERIOS ORIGINALIOS“, 200 ml. talpos butelis, kuris įvykio vietos apžiūros metu paimamas ir supakuojamas į kartoninę dėžę. Taip pat, ant keleivio pusės galinio kilimėlio matomas tamsios spalvos, stiklinis, tuščias alkoholinio gėrimo „LAUDUM“ butelis, 0,750 ml. talpos, kuris įvykio vietos apžiūros metu paimamas ir supakuojamas į kartoninę dėžę (b. l. 15–17).
Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas vaizdo įrašas, kuriame matoma
(duomenys neskelbtini) sankryža ir kelyje stovintis policijos pareigūnų ekipažas „K1745“. Matyti, kaip iš ekipažo išlipęs policijos pareigūnas stovi prie pilkos spalvos automobilio. Pilkos spalvos automobilio vairuotojas atidaręs vairuotojo pusės duris, tarp policijos pareigūno ir pilkos spalvos automobilio vairuotojo vyksta bendravimas. Vaizdo įrašo 00 min. 34-ąją sek. policijos pareigūnų tarnybinis automobilis pajuda ir nuvažiuoja. Vaizdo įrašo 00 min. 37-ąją sek., matoma, jog užsidega pilkos spalvos automobilio žibintai. Vaizdo įrašo 01 min. 03 sek., matoma, jog iš vietos, atbuline eiga pajuda pilkos spalvos automobilis. Vaizdo įrašo 01 min. 09 sek., pilkos spalvos automobilio žibintai užgęsta. Vaizdo įrašo 01 min. 22 sek., vaizdo įraše pasimato pilkos spalvos automobilio markė „Peugeot“, matomi valstybiniai numeriai „(duomenys neskelbtini)“, automobilis rieda keliu atbuline eiga. Vaizdo įrašo 01 min. 24-ąją sek., užsidega automobilio „Peugeot“ žibintai. Vaizdo įrašo 01 min. 32-ąją sek., automobilis „Peugeot“ pradeda važiuoti į priekį ir išvažiuoja iš vaizdo. Vaizdo įrašo 01 min. 50-ąją sek., pasimato tarnybinis automobilis, kuris nuvažiuoja link pusės, kur nuvažiavo automobilis „Peugeot“ (b. l. 63–65).
Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas vaizdo įrašas iš tarnybinio automobilio registratoriaus. Vaizdo įraše matoma, kaip tarnybinis automobilis važiuoja keliu. Vaizdo įrašo 01 min. 36-ąją sek., tarnybinis automobilis privažiuoja (duomenys neskelbtini) sankryžos. Kairėje pusėje matomas stovintis pilkos spalvos automobilis. Matoma, kaip tarnybinis automobilis sustoja ir pradeda važiuoti atgal. Tarnybinis automobilis privažiuoja prie pilkos spalvos automobilio „Peugeot“ ir sustoja. Matoma, jog automobilyje „Peugeot“, prie automobilio vairo sėdi žmogus. Po kiek laiko tarnybinis automobilis pradeda važiuoti. Vaizdo įraše matyti, jog tarnybinis automobilis apsisuka ir grįžta. Vaizdo įraše pasimato galiniai šviečiantys žibintai. Matomas priekyje keliu važiuojantis pilkos spalvos automobilis, kuris rodo posūkio signalą. Pilkos spalvos automobilis įsuka į automobilių stovėjimo aikštelę, paskui pilkos spalvos automobilį važiuoja tarnybinis automobilis. Vaizdo įrašo 06 min. 49-ąją sek., matoma, kaip pilkos spalvos automobilis pasuka į dešinę pusę ir sustoja automobilių stovėjimo vietoje. Matoma, jog sustoja ir tarnybinis automobilis (b. l. 71–73).
Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas vaizdo įrašas, kuriame matomas vaizdas iš policijos pareigūnės Raimondos Mockutės kūno kameros. Matyti, jog pareigūnė išlipa iš tarnybinio automobilio ir eina link pilkos spalvos automobilio. Prie automobilio vairuotojo stovi kitas policijos pareigūnas, kuris rankoje laiko alkoholio kiekio matuoklį. Girdima, jog prie vairuotojo stovintis policijos pareigūnas automobilio vairuotojui liepia pūsti į alkotesterį. Policijos pareigūnas sako „Klausykit pučiam, nusistatom neblaivumą“. Automobilio vairuotojas sako „Aš nesuprantu vieną. Kodėl jūs man sakėt pavažiuoti į kitą vietą“. Pareigūnas klausia „kas taip sakė?“, vairuotojas atsako „Jūs“, policijos pareigūnas sako „Mes taip nesakėm“. Pareigūnas tęsia sakydamas „Šešias sekundes papučiam, dabar jus sakėt nevartojęs alkoholio, tai pasitikrinam neblaivumą“. Policijos pareigūnas kelis kartus prašo automobilio vairuotojo pūsti į alkoholio kiekio matuoklį, tačiau automobilio vairuotojas kažko ieško automobilyje, automobilio vairuotojas kalba apie tai, jog policijos pareigūnas liepė jam perstatyti automobilį. Policijos pareigūnas sako „Jeigu vengiat pasitikrinti neblaivumą, tai prilygsta baudžiamajai atsakomybei, pradėtas bus ikiteisminis tyrimas“. Policijos pareigūnas dar kelis kartus paprašo papūsti į alkotesterį, tačiau automobilio vairuotojas į alkotesterį nepučia. Automobilio vairuotojas vis kalba apie tai, jog policijos pareigūnas liepė perstatyti automobilį. Policijos pareigūnas paklausia vairuotojo vardo ir pavardės, vairuotojas atsako, jog jis nevairavo, tęsia kalbą apie tai, jog policijos pareigūnas liepė jam vairuoti. Policijos pareigūnė mobiliuoju telefonu fotografuoja pilkos spalvos automobilį „Peugeot“. Policijos pareigūnas klausia vairuotojo vardo ir pavardės, automobilio vairuotojas atsako „R. S.“, vairuotojas patikslina savo gimimo datą. Policijos pareigūnas vis prašo automobilio vairuotojo pasitikrinti neblaivumą, tačiau, jis į alkotesterį nepučia. Policijos pareigūnas pareikalauja išlipti iš automobilio. Vairuotojas iš automobilio išlipa. Policijos pareigūnas sako „Dabar pasitikrinam neblaivumą, paskutinį karta išaiškinu, jeigu atsisakote tikrintis neblaivumą, bus pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl vengimo pasitikrinti neblaivumą, kas užtraukia baudžiamąją atsakomybę“, vyriškis atsako „Skirstomės“, jam prie lūpų pridedamas alkoholio kiekio matuoklis, tačiau automobilio vairuotojas į alkotesterį nepučia. R. S. bando pūsti į alkotesterį, tačiau putimą nutraukia, girdimas alkoholio kiekio matuoklio prietaiso pypsėjimas. Policijos pareigūnai vis prašo R. S. matuotis neblaivumą, tačiau R. S. į alkotesterį nepučia. Toliau matoma, jog R. S. atlieka neblaivumo testą ir bando eiti tiesia linija, tačiau tiesia linija eiti jam nepavyksta, jis vinguriuoja į šonus (b. l. 80–83).
Iš 2024 m. balandžio 23 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, jog R. S. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, įvertinus bendrą asmens būklę, eiti tiesia linija - pėda po pėdos negali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) negali. Matoma, jog asmuo vengia neblaivumo patikrinimo, įspėtas dėl filmavimo, paaiškinti atsisakymo tikrintis arba atlikti medicininę apžiūrą teisiniai padariniai, pasiūlyta asmeniui leisti jį tikrinti ir įvertinti bendrą asmens būklę. R. S. tikrintis blaivumą atsisakė (b. l. 46).
Iš EMPREKIS rašto matyti, kad automobilio „Peugeot Premium 1.6 HDi 92“, 2011 metų, vertė yra 3340 eurų (2638 eurų be PVM) (b. l. 49).
Motyvuojamoji dalis
III Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, daro išvadą, kad kaltinimai R. S. 2024 m. balandžio 23 d. apie 02:55 val. vengus neblaivumo patikrinimo, kai jam nustatyti neblaivumo požymiai, pasitvirtino.
Faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės ir kaltinamojo kaltė įrodyta aukščiau išdėstytais bei teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais – kaltinamojo parodymais, galimos laiduotojos, apklaustos kaip liudytojos – Z. S., liudytojos policijos pareigūnės Raimondos Mockutės parodymais, policijos pareigūnės tarnybiniu pranešimu, įvykio vietos apžiūros protokolu, neblaivumo nustatymo aktu, vaizdo įrašų medžiaga bei kitais rašytiniais bylos duomenimis. Byloje nenustatyta, kad aukščiau išdėstyti teismo ištirti duomenys būtų surinkti ar užfiksuoti pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, todėl jie atitinka įrodymų leistinumo reikalavimą. Be to, visi šie duomenys tarpusavyje logiškai ir nuosekliai susiję, vienas kitam neprieštarauja, vienas kitą papildo, todėl laikytini kaltinamojo kaltės įrodymais.
Kaltinamasis pripažino, jog 2024 m. balandžio 23 d. būdamas (duomenys neskelbtini), automobilyje vartojo alkoholį, kuomet prie jo privažiavę policijos pareigūnai paprašė pasitikrinti blaivumą, tačiau jis tai padaryti atsisakė, nurodydamas, kad automobilyje tik sėdi, niekur nevažiuos, tačiau tuomet policijos pareigūnams nuvažiavus, šiek tiek pavažiavęs perstatė automobilį, po ko buvo sustabdytas policijos pareigūnų ir jiems dar kelis kartus jo paprašius pasitikrinti neblaivumą, vengė neblaivumo patikrinimo ir pūsti į alkotesterį atsisakė. Šias aplinkybes patvirtino ir policijos pareigūnė, liudytoja R. M., kuri nurodė, kad pastebėjus, jog kaltinamasis automobiliu pajudėjo iš vietos, R. S. buvo sustabdytas, priėjus prie vairuotojo, nuo jo sklido alkoholio kvapas, jo veidas buvo paraudęs, asmuo kalbėjo nerišliai, nesuprantamai, automobilio salone buvo matomi tušti alkoholio buteliai, kas fiksuota įvykio vietos apžiūros protokole, dėl ko R. S. buvo paprašytas pasitikrinti neblaivumą, tačiau tai daryti kaltinamasis atsisakė. Analogiškos aplinkybės nurodytos ir policijos pareigūnės tarnybiniame pranešime bei fiksuotos Neblaivumo nustatymo akte, iš kurio matyti, kad kaltinamojo elgsena jį sustabdžius buvo neadekvati, judesiai nekoordinuoti, jis negalėjo eiti tiesia linija, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą. Kad kaltinamasis vengė tikrintis blaivumą, esant jo neblaivumo požymiams, patvirtina taip pat ir vaizdo įrašų, fiksuotų tarnybinio automobilio registratoriumi bei pareigūnų body (kūno) kameromis, medžiaga, kurioje matoma, kaip pareigūnams sustabdžius R. S., jo prašoma pasitikrinti neblaivumą, paaiškinama, kad atsisakius tai padaryti jam grės baudžiamoji atsakomybė, tačiau kaltinamajam prie lūpų pridėjus alkotesterį, šis pūsti į jį atsisako, vėliau atliekant asmeniui neblaivumo nustatymo testą, matoma, kad kaltinamajam tiesia linija eiti nepavyksta, jis svirduliuoja į šonus. Apie tai, kad esant jo neblaivumo požymiams, R. S. vengė neblaivumo patikrinimo, kaltinamasis pats papasakojo ir savo mamai Z. S., kuri šias aplinkybes patvirtino teismo posėdžio metu.
Šie visi aptarti duomenys patvirtina, kad R. S. vairavo automobilį ir esant akivaizdiems neblaivumo požymiams, netrukus po vairavimo, vengė neblaivumo patikrinimo.
Kaltinamasis, būdamas suaugęs, pakaltinamas asmuo, suvokė, kad yra suvartojęs nemenką kiekį alkoholio ir yra stipriai neblaivus, pareigūnams paaiškinus apie galinčią kilti atsakomybę atsisakius tikrintis neblaivumą, suprato, kad atsisakius tikrintis neblaivumą jam grės baudžiamoji atsakomybė. Nepaisant to, vis vien sąmoningai atsisakė atlikti blaivumo patikrinimo testą, kai buvo akivaizdžiai matomi jo neblaivumo požymiai, t. y. veikė tiesiogine tyčia.
Kaltinamojo veiksmuose nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji požymiai nusikalstamos veikos – neblaivumo patikrinimo vengimo, kai jam nustatyti neblaivumo požymiai, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad asmuo kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas pažymi, jog BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta norma nėra blanketinė, visi nusikaltimo sudėties požymiai nurodyti šioje normoje, todėl kaltinime pateikta nuoroda į Kelių eismo taisyklių 14 punktą, draudžiantį vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, šalintina kaip perteklinė.
Teisminio bylos nagrinėjimo metu tiek kaltinamojo mama Z. S., tiek ir pats kaltinamasis prašė atleisti R. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti jį mamos Z. S. atsakomybėn. Prokuroras tam neprieštaravo.
BK 40 straipsnyje numatyta, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Turi būti nustatytos visos keturios sąlygos, kad būtų galima taikyti laidavimo institutą. Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ir kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys.
Iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis R. S. anksčiau neteistas, kelis kartus baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, nesusijusius su vairavimu neblaiviam, baudas sumokėjęs (b. l. 104–107). Kaltinamasis kaltę pripažino tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, nurodė, kad savo poelgį vertina blogai, labai gailisi. Pažymėjo, kad už vairavimą neblaiviam nėra teistas, nenurodė, kad turėtų problemų su alkoholio vartojimu. Kaltinamojo mama, bendraujanti su sūnumi beveik kiekvieną dieną, taip pat nepažymėjo, kad kaltinamasis būtų piktnaudžiaujantis alkoholiu ar linkęs daryti panašias neteisėtas veikas, t. y. vairuoti būnant neblaiviam, parodė, kad toks atvejis, kuomet R. S. vairavo neblaivus, buvo neįprastas, nutiko pirmą kartą, sūnus dėl tokio savo poelgio labai gailisi. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių šiuo atveju nebuvo nustatyta. Žala nebuvo padaryta. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamasis iš esmės nėra linkęs pažeidinėti įstatymų, laikosi Kelių eismo taisyklių, sumoka jam skirtas baudas. Įvertinus visas šias aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad atleidus asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Z. S. yra kaltinamojo mama, jų tarpusavio santykiai geri, artimi. Nors jie kartu negyvena, tačiau kaltinamasis su mama susiskambina kiekvieną dieną, kas kelias dienas susitinka, atvažiuoja padėti mamai. Z. S. taip pat paaiškino, jog sūnus šį savo poelgį vertina blogai, pergyvena, pats apie jį papasakojo. Ji tokį sūnaus poelgį vertina kritiškai. Kaltinamojo mama yra pasiruošusi padėti sūnui, prisiimti už jį atsakomybę. Z. S. neteista, administracine tvarka nebausta. Pažymėtina, jog laiduotojo patikimumas vertinamas atsižvelgiant į tai, kiek savo paties gyvenimu, autoritetu, savo moralinėmis nuostatomis laiduotojas galės daryti teigiamą įtaką asmeniui, kuris atleidžiamas nuo atsakomybės. Nagrinėjamu atveju teismui nekyla abejonių, kad laiduotoja yra verta teismo pasitikėjimo ir gali savo gyvenimiška patirtimi, moralinėmis nuostatomis, nepriekaištingu elgesiu daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, juo labiau, kad kaltinamasis nuolat su mama bendrauja, mama pasiryžusi visapusiškai padėti sūnui. Pažymėtina, kad anksčiau teismo sprendimu Z. S. nebuvo pavesta atsakomybė už R. S. elgesį.
Teismo vertinimu, atsižvelgiant į kaltinamojo neigiamą požiūrį į jo padarytą nusikalstamą veiką, artimus santykius su mama, mamos pasiryžimą prisiimti atsakomybę, jos tikėjimą sūnumi, kad šis daugiau taip nepasielgs, yra pagrindas manyti, jog kaltinamasis, teismo sprendimu perdavus jį mamos Z. S. atsakomybėn, nedarys naujų teisės pažeidimų ir nebenusikals, o mama savo elgesiu, pavyzdžiu ir kasdieniniu bendravimu turės jo elgesiui teigiamą įtaką. Laidavimo terminas nustatytinas 1 (vieniems) metams.
Įvertinus kaltinamojo ir laiduotojos asmenybę charakterizuojančius duomenis, laiduotojos turtinę padėtį, yra pagrindas manyti, jog laidavimo tikslai gali būti pasiekti ir neskiriant užstato.
Kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis pripažino, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, ją vairavo naudodamasis specialia teise ir tokiais savo veiksmais padarė žalos kitų asmenų turtui, sukėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko sveikatai ar net gyvybei, todėl, siekiant užkirsti kelią kaltinamajam naudotis šia teise, siekiant užkirsti kelią daryti naujas analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas, skirtina BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis šia specialia teise 1 (vienerius) metus 2 (du) mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2024 m. balandžio 29 d., apie tai informuojant VĮ „Regitra“.
BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn, o konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.
Teismų praktikoje pasisakyta, jog aiškinant BK 72 straipsnio nuostatas, turto konfiskavimo tikslas – visų pirma panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-262-489/2017, 2K-315-303/2018 ir kt.).
Byloje nustatyta, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė vairuodamas automobilį „Peugeot 207 SW“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), kuri pagal byloje pateiktą pirkimo-pardavimo sutartį priklauso jo tėčiui D. S. (b. l. 133), tačiau teismo posėdžio metu kaltinamasis paaiškino, kad šią transporto priemonę realiai pirko ir už ją mokėjo jis, tėtis šiuo automobiliu niekada nevažiavo, jis yra vienintelis, kuris šiuo automobiliu naudojasi, kaltinamojo mama taip pat nurodė, kad automobiliu rūpinosi sūnus, civilinės atsakomybės draudimas taip pat yra kaltinamojo vardu (b. l. 135). Visos šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad automobilis faktiškai priklauso kaltinamajam, todėl minėta transporto priemonė konfiskuotina kaip nusikaltimo padarymo priemonė.
Teismo nuomone, būtent tokios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas kaltinamajam galės efektyviai jį atgrasyti nuo naujų nusikalstamų veikų ar administracinių nusižengimų, susijusių su šiurkščiais Kelių eismo taisyklių pažeidimais, darymo ateityje.
Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.
Daiktai, turėję reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui – CD diskai su vaizdo įrašais, saugomi byloje (b. l. 50, 62, 74), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302–307 straipsniais, 312 straipsniu, 313 straipsniu,
nusprendžia:
Iš kaltinimo kaip perteklines pašalinti aplinkybes dėl Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimų pažeidimo.
R. S., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir perduoti laiduotojos Z. S. atsakomybei, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.
Baudžiamąją bylą nutraukti.
Išaiškinti R. S., kad jeigu jis laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti Z. S., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo, tokiu atveju, teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės, už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirti R. S. baudžiamojo poveikio priemones:
– uždrausti naudotis specialiąja teise – teise vairuoti transporto priemones – 1 (vienerius) metus 2 (du) mėnesius, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo 2024 m. balandžio 29 d., apie tai informuojant VĮ „Regitra“.
– konfiskuoti R. S. priklausantį automobilį „Peugeot 207 SW“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), kartu su užvedimo rakteliais, laikomą uždarosios akcinės bendrovės „Augenas“ aikštelėje, esančioje Kaune, Technikos g. 18A.
Kaltinamajam paskirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui – CD diskus su vaizdo įrašais, saugomus byloje (b. l. 50, 62, 74), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, suimtiems kaltinamiesiems nuo nuosprendžio jiems įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.