Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Nijolė Žalnieriūnienė, sekretoriaujant Silvijai Krivickaitei, dalyvaujant pareiškėjos atstovams Aušrinei Daukšaitei ir G. T., atsakovės atstovui advokatui Giedriui Mazūraičiui, trečiajam suinteresuotam asmeniui D. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos skundą atsakovei Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos darbuotojų profesinei sąjungai dėl sprendimo panaikinimo, trečiasis suinteresuotas asmuo – D. S.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (toliau - Tarnyba) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Tarnybos darbuotojų profesinės sąjungos (toliau - Profesinė sąjunga) nesutikimą skirti nuobaudą D. S.

Paaiškina, kad Tarnybos viršininkas 2011 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. 1A-771 „Dėl komisijos tarnybiniam nusižengimui tirti sudarymo" bei 2011 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. 1A-828, atsižvelgęs į Vilniaus universiteto Onkologinio instituto (toliau - Institutas) 2011 m. rugpjūčio 5 d. raštą Nr. R3-995 bei Mykolo Romerio universiteto (toliau - MRU) 2011 m. rugpjūčio 12 d. pažymą, sudarė komisiją D. S. galimai padarytam tarnybiniam nusižengimui ištirti dėl darbo Institute (toliau - Komisija). Anot 2011 m. rugsėjo 1 d. pranešimo apie tarnybinį nusižengimą, D. S., dirbdamas Institute nuo 2002 m. lapkričio 20 d. iki 2006 m. sausio 11d., galėjo pažeisti tuo metu galiojusios redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo (toliau - VTĮ) 24 str. 3 dalį; D. S. veiksmai nuo 2003 m. liepos 23 d. galėjo pažeisti VTĮ 15 str. 1 d. 5 punktą; Ikiklinikinių ir klinikinių tyrimų skyriaus (toliau – IKTS) vedėjo veiksmai nuo 2006 m. sausio 12 d. galėjo pažeisti VTĮ 16¹ str. 1 ir 2 dalis bei Valstybės tarnautojų prašymų leisti dirbti kitą darbą nagrinėjimo ir sprendimų dėl leidimo valstybės tarnautojams dirbti kitą darbą priėmimo ir atšaukimo taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2006 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 741 (toliau - Taisyklės), 2.1 punktą. Komisijos nuomone, galimai buvo pažeista VTĮ 15 str. 1 d. 11 punkte numatyta pareiga nedalyvauti su valstybės tarnautojo pareigomis nesuderintoje veikloje, nenaudoti valstybės tarnautojo darbo laiko kitiems tikslams, išskyrus kitą darbą, turint valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio asmens leidimą dirbti kitą darbą; jis galėjo pažeisti VTĮ 24 str. 4 ir 5 dalis, kurios nustatė valstybės tarnautojų, dirbančių ne visą darbo dieną, darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarką, o nuo 2010 m. rugsėjo 1 d. iki 2011 m. birželio 30 d. eidamas MRU Teisės fakulteto Bioteisės katedros profesoriaus pareigas 0,25 etato darbo krūviu, galėjo pažeisti VTĮ 16¹ str. 1 ir 2 dalis, 24 str. 4 ir 5 dalis bei Taisyklių 2.1 punktą.

Komisija pripažino, kad D. S., būdamas valstybės tarnautoju, dirbo kitą darbą, neturėdamas tam leidimo. Pats D. S. taip pat neneigia pažeidęs teisės normas, t.y., kad dirbo Institute ir MRU. Profesinės sąjungos rašte taip pat sutinkama, kad D. S. pažeidimą padarė. Tokią išvadą galima daryti iš teiginio, kad „<...> nurodomas pažeidimas yra tik formalus, nes Institute ir MRU D. S. dirbo laisvu nuo darbo Tarnyboje laiku".

Vadovaujantis Taisyklių 2 punktu, D. S. turėjo prašyti leidimo dirbti prieš ketindamas įsidarbinti MRU ir Institute, ir nors jis pradėjo dirbti šiose įstaigose, pareiga prašyti leidimo dirbti neišnyko tol, kol D. S. dirbo MRU ir Institute. MRU jis dirbo nuo 2010 m. rugsėjo 1 d. iki 2011 m. birželio 30 d. Komisija padarė išvadą, kad visą laiką, kol D. S. dirbo MRU, neturėdamas tam leidimo, buvo pažeidžiamos VTĮ 16 straipsnio bei Taisyklių 2.1 punkto nuostatos, kitaip tariant, buvo daromas tęstinis nusižengimas. Tad paskutinė nusižengimo padarymo diena buvo 2011 m. birželio 30 d. - D. S. atleidimo iš MRU diena, nuo kurios ir yra skaičiuojamas VTĮ 30 str. 1 dalyje numatytas šešių mėnesių naikinamasis terminas tarnybinei nuobaudai skirti. Komisija konstatavo, kad D. S., dirbdamas MRU nuo 2010 m. rugsėjo 1 d. iki 2011 m. birželio 30 d. be į pareigas priimančio asmens leidimo dirbti kitą darbą, pažeidė tuo metu galiojusių VTĮ 16¹ straipsnio bei Taisyklių 2.1 punkto nuostatas. Nuo paskutinės nusižengimo padarymo dienos (2011 m. birželio 30 d. - atleidimo iš MRU diena) nėra suėjęs šešių mėnesių naikinamasis terminas tarnybinei nuobaudai paskirti (VTĮ 30 str. 1 d.) ir siūlė už nurodytą tarnybinį nusižengimą skirti švelniausią tarnybinę nuobaudą - pastabą.

Tyrimo metu buvo nustatyta, kad D. S., dirbdamas Institute nuo 2008 m. gruodžio 20 d. iki 2011 m. vasario 10 d. be į pareigas priimančio asmens leidimo dirbti kitą darbą, pažeidė tuo metu galiojusių VTĮ 16¹ straipsnio bei Taisyklių 2.1 punkto nuostatas, tačiau, vadovaujantis VTĮ 30 str. 1 dalimi, už minimus teisės aktų pažeidimus tarnybinė nuobauda D. S. negali būti skiriama, nes yra suėjęs šešių mėnesių terminas nuo nusižengimo padarymo dienos - 2011 m. vasario 10 d.

Tarnyba 2011 m. spalio 6 d. raštu Nr. 2R-1.22-1144 „Dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą" kreipėsi į Profesinę sąjungą, prašydama sutikimo skirti Profesinės sąjungos pirmininkui tarnybinę nuobaudą.

Tarnyba 2011 m. spalio 28 d. gavo Profesinės sąjungos raštą „Dėl nesutikimo skirti tarnybinę nuobaudą", kuriame nurodyta, kad Profesinė sąjunga nesutinka skirti D. S. tarnybinę nuobaudą. Jos nuomone, „<...> tarnybiniai patikrinimai prieš D. S. yra vykdomi tendencingai dėl jo kaip Profesinės sąjungos pirmininko veiklos ginant Profesinės sąjungos narių teises, jo vadovaujamų geros klinikinės praktikos inspektorių nustatytų pažeidimų, kuriuos darbdavys norėtų ignoruoti, bei jo pareikštų atskirųjų nuomonių dėl darbdavio inicijuotų teisės aktų. Panašiais atvejais tarnybiniai patikrinimai prieš kitus Tarnybos darbuotojus dažniausiai nepradedami, o susitvarkyti dokumentus jiems primenama žodžiu". Šie teiginiai nėra pagrįsti jokiais įrodymais. Visi kiti Profesinės sąjungos argumentai yra susiję ne su D. S. dalyvavimu Profesinės sąjungos veikloje, bet su tarnybinių nusižengimų tyrimais. Todėl toks nesutikimas, Tarnybos nuomone, nepagrįstai varžo darbdavio teises, nes iš darbdavio, šiuo atveju Tarnybos viršininko, yra atimama galimybė užtikrinti darbo drausmę ir operatyviai bei adekvačiai reaguoti į padarytus tarnybinius nusižengimus. Tokiu būdu kenkiama Tarnybos tikslams, pažeidžiami jos interesai.

Šiuo atveju ir pats D. S., ir Profesinė sąjunga sutinka su tuo, kad D. S. pažeidė teisės normas, t.y. dirbo kitą darbą, neturėdamas tam leidimo. Įrodymų, pagrindžiančių, kad tarnybinę nuobaudą siūloma paskirti už tai, kad jis yra Profesinės sąjungos pirmininkas, nėra. Profesinės sąjungos teiginiai, susiję su „aktyvia" D. S. veikla Profesinėje sąjungoje ir Tarnybos siekiu jį bausti dėl šios veiklos, remiasi tik prielaidomis ir subjektyvia Profesinės sąjungos nuomone, todėl tokiais argumentais pagrįstas atsisakymas skirti nuobaudą negali būti laikomas teisėtu.

Aukščiau nurodytos aplinkybės leidžia teigti, kad Profesinė sąjunga piktnaudžiauja savo teisėmis, o Tarybos nesutikimas skirti tarnybinę nuobaudą D. S. iš esmės pažeidžia Tarnybos teises. Tarnyba pažymi, kad, jos manymu, Profesinės sąjungos Taryba neturėjo teisės svarstyti klausimo dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą Profesinės sąjungos pirmininkui D. S.. PSĮ 21 str. 2 dalis numato, kad profesinės sąjungos renkamojo organo nariams skiriant drausmines nuobaudas, išskyrus drausminę nuobaudą - atleidimą iš darbo, taip pat reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas. Profesinės sąjungos pirmininkas pagal Profesinės sąjungos įstatus yra renkamasis organas, kurį renka Profesinės sąjungos narių susirinkimas. Pagal minėtą nuostatą klausimą dėl sutikimo skirti nuobaudą sprendžia renkamasis profesinės sąjungos organas. Aiškinant šią normą pažodžiui, Profesinės sąjungos pirmininkas turėtų duoti sutikimą dėl nuobaudos paskyrimo sau pačiam, tačiau, remiantis principu nemo esse judex in sua causa potest (niekas negali būti teisėju savo byloje) asmuo neturėtų priimti sprendimų pats dėl savęs. Profesinės sąjungos įstatuose Tarybai irgi nėra suteikta teisė spręsti dėl sutikimo skirti nuobaudą Profesinės sąjungos pirmininkui. Darytina išvada, kad sprendimą dėl sutikimo skirti nuobaudą D. S. turėjo priimti Profesinės sąjungos narių susirinkimas.

Atsakovės manymu, akivaizdu, kad tiesioginių įrodymų, kad nuobaudą ketinama skirti dėl aktyvios profesinės sąjungos nario veiklos profesinėje sąjungoje, negali būti, nes niekada joks darbdavys nenurodys, kaip vieno iš tyrimo ar tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindų, darbuotojo veiklos ar konkrečių veiksmų profesinėje sąjungoje, ypač tų, dėl kurių darbdavio sprendimai kompetentingų institucijų buvo pripažinti pažeidžiančiais darbuotojų teises. Toks nuobaudos skyrimo pagrindas būtų neteisėtas ir, aišku, jog darbdavys yra suinteresuotas nuslėpti savo tikruosius tarnybinių pažeidimų tyrimų ar nuobaudų skyrimo motyvus, kai jie yra susiję su darbdaviui nepalankia darbuotojo veikla profesinėje sąjungoje. Tokie motyvai gali būti atskleisti tik netiesiogiai, įvertinant įvairių aplinkybių visumą. Iš atsakovės pateikiamų faktų matyti, kad tikrieji Tarnybos motyvai, siekiant paskirti D. S. nuobaudą, yra neteisėti, diskriminuojantys D. S. kitų Tarnybos darbuotojų atžvilgiu ir susiję su aktyvia bei Tarnybos viršininkui nepalankia D. S. veikla Profesinėje sąjungoje.

Pagal surinktus duomenis Tarnybos viršininkas G. B. nuo 2009 liepos mėnesio pradėjo 16 tarnybinių patikrinimų šiems Profesinės sąjungos nariams: Profesinės sąjungos pirmininkui, IKTS vedėjui D. S. - 4; ITKS vedėjo pavaduotojui A. V. - 1, IKTS vyriausiosioms specialistėms D. L.-1, D. P.- 2, Ž. K. - 2, IKTS kuruojančiam viršininko pavaduotojui, Profesinės sąjungos tarybos nariui R. J. J. – 4, Profesinės sąjungos tarybos nariams S. B. bei E. S.. Tik vienas tarnybinis patikrinimas iš 16 pradėtų buvo adresuotas ne Profesinės sąjungos nariui - Personalo skyriaus vedėjui G. T. (Profesinės sąjungos iniciatyva dėl viešųjų ir privačių interesų konflikto).

Iš Tarnybos tarnybinių patikrinimų statistikos akivaizdu, kad Profesinės sąjungos pirmininkas D. S. ir jo vadovaujamo IKTS darbuotojai yra diskriminuojami kitų Tarnybos darbuotojų atžvilgiu. Tuo yra pažeidžiamas Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintas lygybės principas, VTĮ 3 straipsnyje įtvirtinti teisingumo ir nešališkumo principai, Viešojo administravimo įstatymo (toliau - VAĮ) 3 straipsnyje įtvirtinti objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia ir kiti principai. Tarnybos viršininko šališkumas pažeidžia ir PSĮ 3 str. 2 dalį.

Kad tarnybinių patikrinimų tikslas Profesinės sąjungos nariams yra siekis susidoroti, „gąsdinti", patvirtina formalios patikrinimų priežastys ir faktas, jog, paprastai, visi jie baigiasi be jokių rezultatų - iki šiol nei karto nebuvo paskirta tarnybinė nuobauda ir, paprastai, niekas, net patys „įtariamieji", nesužinodavo apie Tarnybos viršininko G. B. priimtus sprendimus. Tuo buvo pažeidžiami Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 (toliau – Nuobaudų skyrimo taisyklės), 14, 15 punktų reikalavimai.

2011 m. kovo mėn. pradėti tarnybiniai patikrinimai dėl vėlavimo įvykdyti pavedimą D. S. vadovaujamo IKTS vedėjo pavaduotojui A. V., IKTS vyriausiosioms specialistėms D. P. ir Ž. K.. Pavedimo įvykdymas vėlavo tik 6 darbo dienas dėl objektyvių aplinkybių. Tuo tarpu iš Tarnybos raštinės pranešimų matyti, kad kiti skyriai pavedimus atlikti vėlavo nuo 3 mėnesių iki 10 mėnesių (312 dienų), tačiau Tarnybos viršininkas jiems tarnybinių patikrinimų nepradėjo. D. S. ir jo vadovaujamame skyriuje dirbantys Profesinės sąjungos nariai yra diskriminuojami dėl D. S. veiklos Profesinėje sąjungoje.

Profesinės sąjungos įsitikinimu, tarnybiniais patikrinimais Tarnybos viršininkas siekia atkeršyti Profesinei sąjungai dėl tariamai jos inicijuotos 2011-02-02 „Lietuvos ryto" publikacijos „Vaistų kontrolė virsta superslapta teritorija". Seimo kontrolierius 2011 m. kovo 16 d. pažymoje pripažino, kad Tarnyba pažeidė darbuotojų teises, ir siūlė įvertinti atsakingų pareigūnų veiksmus, dėl kurių kaltės Tarnyboje buvo pasirašyta konfidencialumo sutartis, pažeidžianti teisės aktus bei darbuotojų teises, ir imtis atitinkamų priemonių. Po minėtos publikacijos „Lietuvos ryte" 2011-02-10 vykusio gamybinio posėdžio metu Tarnybos viršininkas G. B. teigė, kad „<...> Pirmiausiai reikia atsikratyti tų baiminančių. Keli niekšeliai — tai dar ne visi mes. Ir kad ir kaip jie stengiasi užvaldyti eilę metų tą įstaigą ir įvesti savo tvarką, bet to greičiausiai nebus. <...>. Nes anksčiau ar vėliau už tokius dalykus atpildas ateis. Neateis šiandien — ateis rytoj. Niekas neužmirštama...". Profesinės sąjungos nuomone, tokiu būdu užsiminta apie planuojamus tarnybinius patikrinimus Profesinės sąjungos nariams, Profesinės sąjungos pirmininkui ir Tarnybos struktūros keitimą, nes po šio pareiškimo per 10 mėn. pradėta apie 10 tarnybinių patikrinimų Profesinės sąjungos pirmininkui D. S., jo vadovaujamame skyriuje dirbantiems 4 Profesinės sąjungos nariams ir Profesinės sąjungos tarybos nariui J. J.. Praėjus pusmečiui po publikacijos, Profesinei sąjungai pranešta apie reorga­nizaciją, kurios metu naikinami tik Profesinės sąjungos pirmininko vadovaujamas skyrius ir Profesinės sąjungos tarybos nario R. J. pareigybė. Prielaidą, kad pareiškėjos vykdomos reorganizacijos tikslas yra susidorojimas su D. S. ir kitais aktyviais Profesinės sąjungos nariais, patvirtina faktas, kad asmenims, geriausiai išmanantiems į kitus skyrius perkeliamas Tarnybos funkcijas (D. S. vadovaujamo skyriaus darbuotojams), apie reorganizaciją pranešta tik parengus visus jai reikalingų dokumentų projektus.

Darbuotojų teises pažeidusią konfidencialumo sutartį rengė ir jos pasirašymą inicijavo Teisės skyrius, kuriam vadovauja L. L.. Tačiau net po Seimo kontrolieriaus išvados Tarnybos viršininkas nesiėmė priemonių, kad L. L. būtų taikoma atsakomybė už neteisėtos konfidencialumo sutarties rengimą, pasirašymą Tarnyboje ir darbuotojų teisių pažeidimus. Tarnybos viršininkas ją 2011-07-22 įsakymu Nr. 1A-715 paskyrė atsakinga už Tarnybos struktūrinius pertvarkymus, kuriais yra naikinamas D. S. vadovaujamas skyrius. L. L. Tarnybos viršininko 2011-08-10 įsakymu Nr. 1A-771 buvo paskirta ir tarnybinio patikrinimo, kurio pasėkoje norima D. S. paskirti tarnybinę nuobaudą - pastabą, komisijos pirmininke. Tik po to, kai D. S. pareikalavo nušalinti L. L. nuo tarnybinio nusižengimo tyrimo, pirmininke buvo paskirta A. Daukšaitė. L. L. paskyrimas komisijos pirmininke taip pat rodo, kad jo tikslas buvo atkeršyti D. S. už jo, kaip Profesinės sąjungos pirmininko, veiksmus L. L. rengtos konfidencialumo sutarties atžvilgiu.

Įvertinus pasakytą, Profesinė sąjunga teisėtai ir pagrįstai nedavė sutikimo paskirti D. S. tarnybinę nuobaudą - pastabą.

Be to, Taisyklių 2.1 punkto pažeidimas negali būti laikomas tęstiniu, nes jame aiškiai suformuluota, kada turi būti pateiktas prašymas (ketinant įsidarbinti), o teisės akte įtvirtintų sąvokų išplėstinis aiškinimas (kad ta pati norma buvo nuolat pažeidinėjama ir įsidarbinus) yra tendencingas, nes teisės aktai nenumato pareigos pateikti prašymo jau dirbant kitoje įstaigoje, įmonėje ar organizacijoje. Toks prašymas „leisti dirbti kitą darbą" būtų ir nelogiškas, kai asmuo faktiškai jau dirba kitoje darbovietėje, ir prilygtų tiesiog informacijos apie įsidarbinimą pateikimui (tokią informaciją Tarnyba visą laiką turėjo), o ne prašymui duoti leidimą įsidarbinti. Todėl prašymo leisti D. S. dirbti MRU pateikimo terminas pasibaigė 2010-09-01, jam paskutinį kartą įsidarbinus MRU. Vadinasi, nuo galimo tarnybinio pažeidimo padarymo praėjo daugiau nei 6 mėnesiai, todėl nuobauda negalėtų būti skiriama pagal VTĮ 30 str. 1 dalį.

Dėl teisės nesutikti su nuobaudos skyrimu Profesinės sąjungos pirmininkui subjekto, remdamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) 2003-12-29 nutarimu Nr. 44, paaiškina, kad kurie būtent profesinės sąjungos organai yra atstovaujamieji-renkamieji, nustato­ma pagal tos profesinės sąjungos įstatus (statutą) (CK 2.47 str. 1 d., PSĮ 8 str. 1 d.). Darbuotojų atstovaujamieji organai - tai organai, turintys DK 22 straipsnyje nustatytas teises.

Atsakovės teigimu, pagal Profesinės sąjungos įstatus (31 p.) narių susirinkimui nėra pavesta nei viena iš DK 22 straipsnyje numatytų funkcijų, tuo tarpu Taryba pagal įstatų 42.5 punktą apibendrina narių reikalavimus, pasiūlymus, pageidavimus ir teikia darbdaviui ar kitoms institucijoms (atitinka DK 22 str. 1 d. 2, 4 p.), 42.6 punktą - priima sprendimą dėl sutikimo skirti drausminę nuobaudą atsakovo nariui (atitinka DK 22 str. 1 d. 6 p.), 42.13 punktą - atlieka kitas funkcijas, siekdama atsakovo tikslų (likusios DK 22 str. 1 dalyje numatytos funkcijos). Tad, vadovaujantis tiek LAT išaiškinimu, tiek PSĮ 21 straipsniu, būtent Profesinės sąjungos taryba, o ne suvažiavimas turėjo spręsti dėl nuobaudos Profesinės sąjungos pirmininkui skyrimo. Sprendimas dėl nesutikimo su pastabos D. S. skyrimu yra priimtas tinkamo Profesinės sąjungos organo (t.2,b.l.1-9).

Pareiškėjos atstovai, bylą nagrinėjant teisme, skundą bei jo argumentus palaikė, papildomai paaiškino, jog Tarnybos reorganizacija pradėta Sveikatos apsaugos ministro įsakymo pagrindu bei dėl atlikto Tarnybos audito rezultatų; pripažino, kad jos metu bendras darbuotojų skaičius nesumažėjo, panaikintas tik D. S. vadovautas skyrius ir du Tarnybos viršininko pavaduotojų etatai, įskaitant Jankūną, kuris yra D. S. pavaduotojas profesinėje sąjungoje. IKTS funkcijos buvo perduotos Inspektavimo skyriui. Dalis IKTS darbuotojų buvo perkelti į kitus skyrius. Užklausos dėl D. S. darbo Institute ir MRU buvo padarytos iš ministerijos gavus anoniminį pranešimą. D. S. formaliai tebedirba tarnyboje, todėl jam nuobaudos paskyrimas yra galimas ir Tarnybai aktualus.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas netenkintinas.

Faktinės bylos aplinkybės.

1. Rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad Tarnybos viršininkas 2008-01-17 įsakymu Nr. 8P-131 D. S. išdavė leidimą dirbti Institute vyresniuoju mokslo darbuotoju ir MRU profesoriumi. Leidimo galiojimo laikas – 1 metai (1t., b.l.112).

2. Tarnyba 2008-06-28 raštu Nr. 2R-1.50-131 (1t., b.l.113), 2009-08-25 raštu Nr. 2R-1.22-969 (1t., b.l. 114), 2010-08-31 raštu Nr. 2R-1.22-872 (1 t.,b.l.115, 2t.,b.l.74), 2011-07-05 raštu Nr. 2R-1.22-705 (1t., b.l. 116) pranešė MRU, kad D. S. dirba Tarnybos IKTS vedėju, taip pat informavo apie jo darbo laiką tarnyboje.

Tarnyba 2009-03-09 raštu Nr. 2R-1.50-97 (1t., b.l.83), 2010-01-12 raštu Nr. 2R-1.50-2 (1t., b.l. 84) pranešė Institutui, kad D. S. dirba Tarnybos IKTS vedėju, informavo apie jo darbo laiką tarnyboje.

3. D. S. Profesinės sąjungos vardu 2011-02-18 kreipėsi į SAM, nurodydamas, kad Tarnyboje buvo pasirašytos konfidencialumo sutartys, kurių kai kurios nuostatos yra neteisėtos. Be to, Tarnyboje du kartus organizuotas konkursas į Tarnybos viršinko pareigybę buvo pripažintas neskaidriu, nes pareigybės reikalavimai buvo nustatyti konkrečiam asmeniui. Po to, kai Profesinė sąjunga kelis kartus iškėlė šiuos klausimus, G. B. netiesiogiai ėmė grasinti susidorojimu su kai kuriais Tarnybos darbuotojais, kurie yra Profesinės sąjungos nariai. D. S. kreipimesi paprašė SAM imtis priemonių, kad už jame nurodytus pažeidimus atsakingiems asmenims būtų taikoma teisės aktų nustatyta atsakomybė; užtikrinti, kad naujo konkurso į Tarnybos viršininko pareigas metu būtų laikomasi teisės aktų reikalavimų ir pritingumo principo. Imtis visų reikaimų priemonių, kad kitas konkursas į Tarnybos viršininko pareigas vyktų sąžiningai (2t., b.l.57-58).

Profesinė sąjunga 2011-08-08 padavė skundą SAM, kurį pasirašė Profesinės sąjungos pirmininkas D. S. ir kuriuo prašoma netvirtinti naujos Tarnybos struktūros pakeitimų; įpareigoti Tarnybos viršininką toliau tęsti konsultacijas su Profesine sąjunga; įpareigoti Tarnybos viršininką įvertinti drausmine tvarka G. T. ir L. L. tarnybinius nusižengimus bei Tarnybos viršininko tarnybinius nusižengimus. Skunde teigiama, kad Seimo kontrolierius pripažino, kad Tarnyba pažeidė darbuotojų teises, jiems pasirašant konfidencialumo sutartis, kurias parengė Teisės skyriui vadovaujanti L. L.. Seimo kontrolierius siūlė įvertinti atsakingų pareigūnų veiksmus. Valstybės tarnybos departamentas nustatė, kad G. T., eidamas Personalo skyriaus vedėjo pareigas ir atlikdamas veiksmus, susijusius su jo paties dalyvavimu konkurse Personalo skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigoms užimti, galėjo pažeisti VTĮ 15 str. 1 d. 5 punktą ir Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo 11 str. 1 dalį. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija nustatė, kad G. T. pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo 11 str. 1 ir 2 dalių nuostatas. Tačiau Tarnybos viršininkas nesiėmė jokių aktyvių veiksmų G. T. ir L. L. neteisėtiems veiksmams įvertinti, priešingai, skyrė juos atsakingais už ginčytinus struktūrinius pertvarkymus (2t., b.l. 59-65, 1t. 126-133).

4. Dienraštyje „Lietuvos rytas“ (2011-02-02 Nr. 27(6089)) buvo išspausdintas straipsnis „Vaistų kontrolė virsta superslapta teritorija“ (2t., b.l. 50-51) apie tai, kad visi Tarnybos darbuotojai – ir valstybės tarnautojai, ir dirbantys pagal darbo sutartis - turėjo pasirašyti konfidencialumo sutartis neatskleisti jokios informacijos neribotą laiką, net atsisveikinus su tarnyba. Sutartyse numatyta, kad kiekvienas, atskleidęs tokią informaciją, privalėtų sumokėti 5000 Lt baudą. Straipsnyje nurodyta, kad Tarnybos teisininkai dėl konfidencialumo sutarčių persistengė - valstybės tarnautojams taikomas VTĮ, su jais tokios sutartys neturėtų būti sudaromos, o darbuotojams galioja Darbo kodekso reikalavimai.

5. Tarnyboje per 2009-2011m. laikotarpį pradėti tokie tarnybiniai patikrinimai:

5.1. V. T. (Finansų ir apskaitos sk. vedėja) 2009-08-04 įteiktas pranešimas Nr. 2 apie tarnybinį nusižengimą pažeidus VTĮ 3 str. 2 d. 8 punktą, 15 str. 1 d. 1 ir 4 punktus (2t., b.l.173-174).

5.2. Tarnyba S. B. (Informacinių technologijų sk. vedėjas, PS tarybos narys) 2009-12-10 įteikė prašymą pateikti paaiškinimą apie galimą drausminį pažeidimą, pažeidus Tarnybos Informacinių technologijų skyriaus vedėjo pareigybės aprašymo 10 ir 15 punktus (2t., b.l. 171-172).

5.3. Tarnyba Tarnybos viršininko pavaduotojui R. J. J. (PS tarybos narys) 2010-03-17 įteikė pranešimą apie tarnybinį nusižengimą (2t., b.l. 165-168).

5.4. Tarnyba D. S. (IKTS vedėjas, PS pirmininkas) 2010-03-18 įteikė pranešimą apie tarnybinį nusižengimą, pažeidus Asmenų aptarnavimo archyve procedūros 28.1 ir 29.2 punktus, VTĮ 15 str. 1 d. 6 punktą (2t., b.l.169-170).

5.5. Tarnyba D. P. (IKTS vyr. specialistė, PS narė) 2011-04-18 įteikė prašymą pateikti paaiškinimą Nr. 2-07 apie galimą drausminį pažeidimą dėl Tarnybos darbo reglamento 31, 33 punktų pažeidimo (2t., b.l.142).

5.6. Tarnyba Ž. K. (IKTS vyr. specialistė, PS narė) 2011-04-18 įteikė prašymą pateikti paaiškinimą Nr. 1-07 apie galimą drausminį pažeidimą dėl Tarnybos darbo reglamento 31, 33 punktų pažeidimo (2t., b.l.143).

5.7. Tarnyba A. V. (IKTS vedėjo pavaduotojas, PS narys) 2011-04-18 įteikė pranešimą apie tarnybinį nusižengimą Nr. 3-07 dėl Tarnybos darbo reglamento 31, 33 punktų, VTĮ 15 str. 1 d. 4 punkto pažeidimo (2t., b.l.141).

5.8. Tarnyba G. T. (Personalo sk. vedėjo pavaduotojas) 2011-06-02 įteikė pranešimą apie tarnybinį nusižengimą Nr. 07-4 dėl VTĮ 15 str. 1 d. 5 punkto, Įstatymo 11 str. 1 ir 2 dalių pažeidimo (2t., b.l.140); 2011-07-19 įsakymu paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba (t.2,b.l.176);

5.9. Tarnyba D. S. (IKTS vedėjas, PS pirmininkas) 2011-09-01 įteikė pranešimą apie tarnybinį nusižengimą Nr. 5-07 dėl VTĮ 24 str. 3 dalies, 15 str. 1 d. 5 punkto, 161 str. 1 ir 2 dalių, 24 str. 4 ir 5 dalies, Įstatymo 11 str. 1 ir 2 dalių, Taisyklių 2.1 punkto pažeidimo (2t., b.l.144-146).

5.10. Tarnyba L. L. (Teisės sk. vedėja) 2011-09-27 įteikė pranešimą apie tarnybinį nusižengimą Nr. 6-07 dėl Tarnybos darbo reglamento 36 punkto pažeidimo (2t., b.l.147-148).

5.11. Tarnyba D. L. (IKTS vyr. specialistė, PS narė) 2011-10-10 įteikė pranešimą apie tarnybinį nusižengimą Nr. 7-07 dėl Tarnybos darbo reglamento 34 punkto, VTĮ 15 str. 1 d. 4 punkto pažeidimo (2t., b.l.157-159).

5.12. Tarnyba 2011-10-17 D. S. (IKTS vedėjas, PS pirmininkas) įteikė pranešimą apie tarnybinį nusižengimą Nr. 8-07 dėl Tarnybos darbo reglamento 34 punkto, VTĮ 15 str. 1 d. 4 punkto pažeidimo (2t., b.l.149-151).

5.13. Tarnyba Ž. K. (IKTS vyr. specialistė, PS narė) 2011-10-24 įteikė pranešimą apie tarnybinį nusižengimą Nr. 9-07 dėl Tarnybos darbo reglamento 34 punkto, VTĮ 15 str. 1 d. 4 punkto pažeidimo (2t., b.l.154-156).

5.14. Tarnyba D. S. (IKTS vedėjas, PS pirmininkas) 2011-11-24 įteikė pranešimą apie tarnybinį nusižengimą Nr. 10-07 Dėl Įstatymo 11 str. 1 dalies pažeidimo (2t., b.l.152-153).

6. Institutas 2011-08-05 raštu Nr. R3-995 pranešė Tarnybai, kad D. S. nuo 2002-11-20 iki konkurso 0,5 etato dirbo vyresniuoju mokslo darbuotoju Lietuvos onkologijos centro Vėžio mokslinių tyrimų klinikoje (darbo laikas nuo 8.00 val., trukmė – 4 val. nepagrindinė darbovietė). 2003-04-07 perkeltas į tas pačias pareigas Instituto Eksperimentinės onkologijos laboratoriją, 2003-12-19 atleistas iš užimamų pareigų pagal DK 126 straipsnį. Nuo 2003-12-20 iki 2008-12-20 0,5 et. dirbo vyresniuoju mokslo darbuotoju Ekspertimentinės onkologijos laboratorijoje (darbo laikas nuo 8.00 val., trukmė – 4 val.). Nuo 2004-04-14 iki 2004-12-31 dirbo pagal individualų grafiką (I-IV nuo 17.15 iki 20.00 val.; V nuo 16.00 iki 20.00 val.; VI nuo 10.00 iki 15.00 val.). 2005-10-15 darbo krūvis sumažintas iki 0,25 et. (darbo trukmė 2 val., pradžia nuo 8.00 val.). 2008-12-20 atleistas iš užimamų pareigų pagal DK 126 straipsnį. Nuo 2008-12-21 iki konkurso dirbo 0,25 et. vyresniuoju mokslo darbuotoju Kancerogeninės ir navikų patofiziologijos laboratorijoje (nepagrindinė darbovietė, darbo laikas nuo 7.30 val., trukmė – 2 val.). Nuo 2009-03-10 dirbo pagal individualų grafiką (I-IV nuo 17.00 iki 19.00 val., V nuo 16.00 iki 18.00 val.). 2011-02-10 buvo atleistas iš užimamų pareigų pagal DK 127 str. 1 dalį (1t., b.l.145).

7. Atsižvelgęs į šį Instituto raštą, Tarnybos viršininkas 2011-08-10 įsakymu Nr. 1A-771 sudarė Komisiją D. S. galimai padarytam tarnybiniam nusižengimui tirti (1t., b.l.143).

Tarnyboje 2011-08-16 buvo gauta MRU 2011-08-12 pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje pažymėta, kad D. S. nuo 2010-09-01 iki 2011-06-30 ėjo MRU Teisės fakulteto Bioteisės katedros profesoriaus 0,25 etato pareigas. D. S. dirbo 6 darbo dienas per savaitę ne daugiau kaip 1 val. 30 min. per darbo dieną pagal Fakultetų dekanų patvirtintus paskaitų, seminarų, konsultacijų tvarkaraščius ir individualų pedagoginio darbo krūvio planą (1t., b.l.146). Atsižvelgęs į šią MRU pažymą, Tarnybos viršininkas 2011-08-30 įsakymu Nr. 1A-828 pavedė Komisijai ištirti D. S. galimai padarytą tarnybinį nusižengimą dėl darbo MRU (b1t., b.l.144).

D. S. 2011-08-18 Tarnybos viršininkui pateikė prašymą leisti jam dirbti MRU Bioteisės katedroje profesoriaus pareigose 0,25 etato krūviu antraeilėse pareigose nuo 2011-09-01 laisvu nuo darbo Tarnyboje laiku (1t., b.l.118).

Komisija 2011 m. rugsėjo 1 d. surašė pranešimą apie tarnybinį nusižengimą Nr. 5-07, kuriuo informavo D. S. apie tai, kad jis yra įtariamas padaręs tarnybinius nusižengimus ir jo atžvilgiu pradėtas tarnybinių nusižengimų tyrimas. Pranešimu D. S. buvo informuotas, kad atsižvelgiant į Instituto raštą Nr. R3-995 jis nuo 2002 m. lapkričio 20 d. iki 2011 m. vasario 10 d. Institute užėmė įvairias pareigas, dirbo skirtingu laiku, kuris galėjo sutapti su darbu Tarnyboje, nes visą šį laiką D. S. taip pat dirbo ir Tarnyboje. Taip pat, kad dėl leidimo leisti dirbti kitą darbą į Tarnybą nesikreipė ir leidimo dirbti Institute Tarnyba nebuvo išdavusi. D. S., dirbdamas Institute nuo 2002 m. lapkričio 20 d. iki 2006 m. sausio 11 d. galėjo pažeisti VTĮ 24 str. 3 dalį. D. S. veiksmai nuo 2003 m. liepos 23 d. galėjo pažeisti VTĮ 15 str. 1 d. 5 punktą. Komisija pareiškė, kad IKTS vedėjo veiksmai nuo 2006 m. sausio 12 d. galėjo pažeisti VTĮ 16¹ str. 1 d. ir 2 d. bei Taisyklių 2.1 punktą. Komisijos nuomone, galimai buvo pažeista VTĮ 15 str. 1 d. 11 punkte numatyta pareiga nedalyvauti su valstybės tarnautojo pareigomis nesuderintoje veikloje, nenaudoti valstybės tarnautojo darbo laiko kitiems tikslams, išskyrus kitą darbą, turint valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio asmens leidimą dirbti kitą darbą. Taip pat Komisija informavo D. S., kad jis galėjo pažeisti VTĮ 24 straipsnio 4 ir 5 dalis, kurios nustatė valstybės tarnautojų, dirbančių ne visą darbo dieną, darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarką. Be to, kai D. S. dirbo Institute, tarnyba yra išdavusi ne vieną leidimą Institutui atlikti klinikinius vaistinių preparatų tyrimus. Pareigos, kurias jis užėmė ir užima Tarnyboje yra susiję su leidimų atlikti ikiklinikinius ir klinikinius vaistinių preparatų tyrimus, išdavimu. Tokie D. S. veiksmai galėjo pažeisti VTĮ 15 str. 1 d. 5 punktą ir VPIDĮ 11 str. 1 ir 2 dalis. Komisija D. S. informavo, kad MRU 2011 m. rugpjūčio 12 d. raštu informavo Tarnybą, jog nuo 2010 m. rugsėjo 1 d. iki 2011 m. birželio 30 d. jis ėjo MRU Teisės fakulteto Bioteisės katedros profesoriaus pareigas, dirbo 0,25 etato darbo krūviu. Taip pat, jog MRU rašte nurodyta, kad D. S. dirbo 6 darbo dienas per savaitę ne daugiau kaip 1 val. 30 min. per darbo dieną pagal Fakultetų dekanų patvirtintą paskaitų, seminarų, konsultacijų ir individualų pedagoginio darbo krūvio planą. Komisija nurodė, kad iš pateiktos informacijos nėra aišku, kokiu laiku 2010-2011 metais D. S. dirbo MRU ir kaip suderino darbo laiką Tarnyboje ir MRU. Komisija pabrėžė, kad tokie D. S. veiksmai galėjo pažeisti VTĮ 16¹ str. 1 ir 2 dalis, 24 str. 4 ir 5 dalis bei Taisyklių 2.1 punktą. Komisija D. S. paprašė pateikti paaiškinimą dėl nurodytų galimai padarytų tarnybinių nusižengimų iki 2011 m. rugsėjo 8 d. (1t., b.l.140-142).

8. D. S. 2011 m. rugsėjo 8 d. pateikė paaiškinimą (reg. Nr. R5-939), kuriame teigė, kad darbas Institute bei MRU nepažeidė Lietuvos Respublikos teisės aktų bei nurodė, kad Institute dirbo laiku, kuris buvo suderintas su Tarnybos administracija ypač su IKTS kuruojančiu pavaduotoju ir niekada nesutapo su darbu Tarnyboje. Taip pat D. S. nurodė, kad jam niekada nebuvo nustatyta jokių pravaikštų, nepateisinamo pavėlavimo į darbą, taip pat nebuvo gavęs tarnybinių nuobaudų, be to, jo tarnybinė veikla visuomet buvo vertinama tik labai gerai arba gerai. Apie savo darbą Institute jis ne kartą informavo Tarnybos administraciją pateikdamas prašymus leisti dirbti Institute antraeilėse pareigose. Nurodė, kad Institute niekada nedirbo tarnybos darbo metu. Pagal Taisyklių 2.1 punktą, pareiškėjas leidimo turėjo prašyti tik ketindamas įsidarbinti, t.y. prieš 2008-12-20 jam iš naujo įsidarbinant Institute. Nurodo, kad dirbdamas Tarnyboje jis kasmet deklaravo informaciją apie savo darbą antraeilėse pareigose Institute. Paaiškino, kad jo darbas Institute nėra susijęs su klinikiniais vaistinių preparatų tyrimais. Be to, šiai dienai yra suėjęs tarnybinės nuobaudos skyrimo senaties terminas. Dirbti MRU jam buvo leista Tarnybos viršininko 2008-01-17 įsakymu Nr.8P-131. Tarnyba buvo informuota apie jo darbą MRU. IKTS vedėjas paaiškino, kad darbas MRU nesutapo su darbu Tarnyboje todėl, kad MRU jis dirbo ketvirtadieniais ir šeštadieniais po darbo valandų Tarnyboje. D. S. taip pat informavo, kad už darbą MRU tarnybinė nuobauda jam negalėtų būti skirta, nes yra suėjęs senaties terminas. Be to, paaiškino, kad įtaria, jog jo atžvilgiu inicijuotas tarnybinio pažeidimo tyrimas yra galimai susijęs su D. S., kaip Profesinės sąjungos pirmininko, veikla atstovaujant ir ginant Tarnybos darbuotojų teises ir interesus. Vadovaujant G. B. D. S. ir jo skyriaus darbuotojams jau kelintą kartą tendencingai yra pradedami tarnybinių nusižengimų tyrimai, kas rodo viršininko galimą šališkumą ir piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi. D. S. paprašė sudaryti galimybę jam ir jo atstovui dalyvauti Komisijos posėdžiuose, o Profesinės sąjungos atstovui – dalyvauti Komisijos darbe. Be to, Komisija surašydama D. S. pranešimą, nežinant Profesinei sąjungai, pažeidė Profesinės sąjungos atstovo teisę susipažinti su tyrimo medžiaga ir dalyvauti Komisijos darbe (1t., b.l.77-82).

Tarnyba 2011 m. spalio 7 d. iš MRU gavo pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos pateikimo", kad prof. habil. dr. D. S. MRU dirba nuo 2005 metų antraeilėse Teisės fakulteto Bioteisės katedros profesoriaus pareigose 0,25 etato krūviu pagal terminuotas sutartis: 2005-09-01 - 2006-08-31, 2006-09-01 - 2007-08-31, 2007-09-01 - 2008-08-31, 2008-09-01 - 2009-08-31, 2009-09-01 - 2010-06-30, 2010-09-01 - 2011-06-30 (1t., b.l.23). Prie minėtos pažymos buvo pridėtos MRU Teisės fakulteto paskaitų ir egzaminų tvarkaraščių ir MRU Teisės fakulteto Bioteisės katedros profesoriaus 0,25 etato prof. habil. dr. D. S. individualaus pedagoginio darbo krūvio planų patvirtintos kopijos (1t., b.l. 24-76).

9. Komisija 2011-10-18 surašė išvadą Nr. 13P-3, kuria dėl darbo Institute nustatė, kad D. S. dirbo Institute nuo 2002 m. lapkričio 20 d. iki 2011 m. vasario 10 d. Institute užėmė įvairias pareigas, dirbo skirtingu laiku. Nustatyti tiksliai, kokiomis darbo valandomis D. S. dirbo Institute 2002, 2003 bei 2008 metais neįmanoma. D. S. Tarnyboje pravaikštų ar nepateisinamų nebuvimo darbe atvejų nustatyta nebuvo. Todėl Komisija konstatavo, kad D. S., dirbdamas Institute, VTĮ 24 str. 3, 4 ir 5 dalių, 15 str. 1 d. 5 ir 11 punktų nuostatų nepažeidė. 2006-07-07 įsigaliojusio VTĮ 16¹ straipsnio nuostatos bei 2006-07-24 priimtos Taisyklės D. S. dėl darbo Institute gali būti taikomos tik nuo 2008-12-20. Komisija konstatavo, kad D. S., dirbdamas Institute nuo 2008-12-20 iki 2011-02-10 be į pareigas priimančio asmens leidimo dirbti kitą darbą, pažeidė tuo metu galiojusių VTĮ 16¹ str. bei Taisyklių 2.1 punkto nuostatas. Vadovaujantis VTĮ 30 str. 1 dalimi už minėtus teisės aktų pažeidimus tarnybinė nuobauda D. S. negali būti skiriama, nes yra suėjęs 6 mėnesių terminas nuo nusižengimo padarymo dienos, t.y. 2011 m. vasario 10 d. Remiantis Instituto statuto 10.2 p., IKTS nuostatų 1 punktu, Institutas atlieka tyrimus, kuriems atlikti leidimus išduoda Tarnyba. D. S., eidamas pareigas Tarnyboje ir tuo pat metu dirbdamas Institute, t.y. dirbdamas ir kontroliuojamoje ir kontroliuojančioje institucijoje, galėjo patekti į interesų konflikto situaciją. Tačiau Komisijos nuomone, D. S., dirbdamas Institute ir atlikdamas pareiginiuose nuostatuose jam nustatytas tiesiogines funkcijas, nepažeidė VPIDĮ 11 str. 1 d. nuostatų.

Dėl darbo MRU Komisija nustatė, kad D. S. MRU dirbdavo laisvu nuo tarnybos Tarnyboje laiku, o tais atvejais, kai darbo laikas MRU ir tarnyboje susidubliuodavo, D. S. Tarnyboje buvo suteiktos kasmetinės atostogos. Tačiau yra atvejų, kai D. S. darbo laikas MRU sutapo su darbo laiku Tarnyboje (pvz. 2007-09-26). D. S. nei 2007-09-26, nei kitomis dienomis Tarnyboje pravaikštų ar nepateisinamų nebuvimo darbe atvejų nenustatyta. Komisija konstatavo, kad teigti, jog D. S., dirbdamas MRU, pažeidė VTĮ 24 str. 4 ir 5 dalių nuostatas, negalima. Komisijos nuomone, nors D. S. turėjo prašyti leidimo dirbti prieš ketindamas įsidarbinti MRU, t.y. iki 2010-09-01, pareiga prašyti leidimo dirbti MRU neišnyko tol, kol D. S. dirbo MRU, t.y. nuo 2010-09-01 iki 2011-06-30. Visą laiką, kol D. S. dirbo MRU neturėdamas tam leidimo, buvo pažeidžiamas VTĮ 161 str., Taisyklių 2.1 punkto nuostatos, t.y. buvo daromas tęstinis nusižengimas. Paskutinė nusižengimo diena – 2011-06-30, D. S. atleidimo iš MRU diena, nuo kurios skaičiuojamas VTĮ 30 str. 1 dalyje numatytas 6 mėn. terminas nuobaudai skirti yra nepraleistas.

Komisija dėl darbo Institute pasiūlė pripažinti, kad D. S. dirbdamas Institute nuo 2008-12-20 iki 2011-02-10, pažeidė VTĮ 161 str., Taisyklių 2.1 punkto nuostatas ir pasiūlė neskirti už šį pažeidimą tarnybinės nuobaudos, nes yra suėjęs 6 mėn. naikinamasis terminas.

Komisija dėl darbo MRU pasiūlė pripažinti, kad D. S., dirbdamas MRU nuo 2010-09-01 iki 2011-06-30 pažeidė VTĮ 161 str., Taisyklių 2.1 punkto nuostatas ir atsižvelgdama į tai, kad D. S. anksčiau nebuvo trauktas tarnybinėn atsakomybėn, jo tarnybinė veikla Tarnyboje pastaraisiais metais buvo vertinama teigiamai, į tai, kad žala Tarnybai ar kam nors kitam nebuvo padaryta, į tai, kad D. S. padėjo Komisijai atskleisti tarnybinį nusižengimą, į tai, kad tarnybinis nusižengimas padarytas dėl aplaidumo, į tai, kad VTĮ 30 str. 1 dalyje nustatytas naikinamasis terminas yra nepasibaigęs, pasiūlė D. S. skirti švelniausią tarnybinę nuobaudą – pastabą (1t., b.l. 7-14).

2011-10-19 rezoliucija ant Išvados Personalo skyriui buvo pavesta skirti pastabą, atlikti teisės aktų numatytus veiksmus (1t., b.l.7).

10. Tarnyba 2011 m. spalio 21 d. raštu Nr. 2R-1.22-1144 „Dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą" kreipėsi į Profesinę sąjungą, prašydama sutikimo skirti Profesinės sąjungos pirmininkui tarnybinę nuobaudą – pastabą (1t., b.l.183) ir 2011 m. spalio 28 d. gavo Profesinės sąjungos 2011-10-24 raštą „Dėl nesutikimo skirti tarnybinę nuobaudą", kuriame nurodyta, kad Profesinė sąjunga nesutinka skirti D. S. tarnybinės nuobaudos. Profesinė sąjunga nurodė, kad, jos nuomone, tarnybiniai patikrinimai prieš D. S. yra vykdomi tendencingai dėl jo, kaip Profesinės sąjungos pirmininko, veiklos ginant Profesinės sąjungos narių teises, jo vadovaujamų geros klinikinės praktikos inspektorių nustatytų pažeidimų, kuriuos darbdavys norėtų ignoruoti, bei jo pareikštų atskirtųjų nuomonių dėl darbdavio inicijuotų teisės aktų. Panašiais atvejais tarnybiniai patikrinimai prieš kitus Tarnybos darbuotojus dažniausiai nepradedami, o susitvarkyti dokumentus jiems primenama žodžiu. Tarnyba apie D. S. darbą MRU nuo 2010-09-01 iki 2011-06-30 seniai žinojo. Terminas tarnybinio nusižengimo tyrimui pradėti pasibaigė 2010-09-03, praėjus 3 dienoms po MRU rašto Nr. 2R-1.22-872 išdavimo. Prašymo leisti D. S. dirbti MRU pateikimo terminas pasibaigė 2010-09-01, jam įsidarbinus MRU, taigi nuo galimo pažeidimo padarymo praėjo daugiau nei 6 mėnesiai ir pagal VTĮ 30 str. 1 dalį nuobauda negali būti skiriama (1t., b.l.173).

Teisės aktų, reglamentuojančių ginčo teisinius santykius, analizė bei išvados.

Šios bylos dalykas yra nustatyti, ar atsakovė pagrįstai trečiojo suinteresuoto asmens darbdaviui – Tarnybai – atsisakė duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą (pastabą) valstybės tarnautojui, kuris yra valstybės institucijoje (Tarnyboje) veikiančios profesinės sąjungos pirmininkas.

Valstybės tarnautojų socialines garantijas reglamentuoja 2002 m. balandžio 23 d. Valstybės tarnybos įstatymas Nr. IX-855 (toliau - VTĮ), o jo 5 straipsniu nustatyta, kad darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis Įstatymas. VTĮ profesinių sąjungų renkamųjų organų narių socialinių garantijų nereglamentuoja, tad šiuo atveju taikytini kiti teisės aktai, inter alia Darbo kodekso (toliau - DK) 240 str. 2 dalis, kuria nustatyta, kad įstatymų nustatytais atvejais prieš skiriant drausminę nuobaudą reikia gauti išankstinį atitinkamo organo sutikimą.

1991 m. lapkričio 21 d. Profesinių sąjungų įstatymo Nr. I-2018 (toliau - PSĮ) 21 str. 1 dalyje (1994-05-24 įstatymo Nr. I-474, 1995-06-08 įstatymo Nr. I-933, 2001-03-27 įstatymo Nr. IX-230 redakcija) taip pat nustatyta, kad darbdavys negali atleisti iš darbo darbuotojo įmonėje veikiančios profesinės sąjungos renkamojo organo nario <...> negavęs tos profesinės sąjungos įmonėje renkamojo organo išankstinio sutikimo. PSĮ 21 str. 2 dalyje (1994-05-24 įstatymo Nr. I-474, 1995-06-08 įstatymo Nr. I-933, 2001-03-27 įstatymo Nr. IX-230 redakcija) nustatyta, kad šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytiems darbuotojams skiriant drausmines nuobaudas, išskyrus drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, taip pat reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas.

Kokios yra profesinių sąjungų renkamųjų organų teisių apimtys, nagrinėjant darbdavių prašymus duoti sutikimus inter alia skirti tarnybines nuobaudas, yra išgryninta LVAT praktikoje analogiškose bylose. 2004 m. balandžio 13 d. administracinėje byloje Nr. A3–170–2004 (publikuota: "Administracinių teismų praktika" Nr. 5, 2004 m.) LVAT išaiškino, kad profesinės sąjungos renkamasis organas, spręsdamas, ar duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui - profesinės sąjungos nariui, privalo įvertinti tokios nuobaudos skyrimo pagrįstumą tik tais aspektais, ar tarnybinė nuobauda nėra skiriama pareigūnui dėl jo narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo vidaus reikalų įstaigų profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose, nevertindamas pareigūnui inkriminuojamos veikos pagrįstumo ir kitų teisėtumo klausimų. Teismas, nagrinėdamas administracinę bylą, kurioje yra ginčijamas profesinės sąjungos renkamojo organo nesutikimas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, privalo patikrinti, ar nesutikimas yra grindžiamas dėl pareigūno narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo vidaus reikalų įstaigų profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose, ar dėl kitų priežasčių. Teismas privalo nustatyti, ar profesinės sąjungos renkamojo organo nesutikimas nepažeidžia vidaus reikalų įstaigos interesų, ar nekliudo vidaus reikalų įstaigai vykdyti įstatymais jai priskirtų užduočių bei vidaus administravimo funkcijų, ar nekenkia vidaus tarnybos interesams. Spręsdamas šį ginčą teismas neturi nagrinėti būsimos nuobaudos pagrįstumo klausimų, nesusijusių su pareigūno naryste profesinėje sąjungoje.

Šioje administracinėje byloje atsakovė - Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos darbuotojų profesinė sąjunga bei trečiasis suinteresuotas asmuo – šios Tarnybos valstybės tarnautojas D. S., kuris yra Tarnybos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas, kaip tik ir motyvuoja, kad nuobauda būtų paskirta dėl D. S. veiklos profesinėje sąjungoje.

Šio teismo sprendimo skyriuje „Faktinės bylos aplinkybės“ išanalizuotos aplinkybės bei surinkti rašytiniai įrodymai leidžia teismui spręsti, kad aplinkybių, leidžiančių daryti pagrįstas prielaidas, jog nuobauda būtų paskirta dėl D. S. veiklos profesinėje sąjungoje, yra daugiau, nei aplinkybių, leidžiančių daryti prielaidas, kad taip nėra.

Aplinkybės, leidžiančios daryti pagrįstas prielaidas, jog nuobauda būtų paskirta dėl D. S. veiklos profesinėje sąjungoje, yra šios: 1) į bylą nėra pateikta įrodymų, jog D. S. tarnybinėmis nuobaudomis būtų buvęs baustas iki 2011 m.; 2) iš 14 tarnybinių patikrinimų, inicijuotų 2009-2011 metais, tik 3 tarnybiniai patikrinimai inicijuoti ne Profesinės sąjungos nariams; inicijuotų tarnybinių patikrinimų statistikoje „pirmauja“ IKT skyrius, kurio visi darbuotojai buvo Profesinės sąjungos nariai; 3) tarnybinių patikrinimų profesinės sąjungos narių atžvilgiu gausos pradžia (2011m. pradžia) sutampa su D. S., kaip Tarnybos profesinės sąjungos pirmininko, skundais sveikatos apsaugos ministrui bei publikacija „Lietuvos ryte“. Pasitvirtino atsakovės teiginys, jog šie tarnybiniai patikrinimai „pasibaigia niekuo“, nes pagal pačios pareiškėjos pateiktą medžiagą tik Personalo skyriaus vedėjo pavaduotojui G. T. buvo paskirta pastaba; teismas, be to, atkreipia dėmesį, jog šis tarnybinis patikrinimas inicijuotas Valstybės tarnybos departamento iniciatyva; 3) Tarnybos viršininkas 2008-01-17 įsakymu Nr. 8P-131 D. S. buvo išdavęs metams leidimą dirbti Institute vyresniuoju mokslo darbuotoju ir MRU profesoriumi, tad Tarnybos susirašinėjimas su MRU ir Institutu (minėti 2008-06-28 raštas Nr. 2R-1.50-131, 2009-08-25 raštas Nr. 2R-1.22-969, 2010-08-31 raštas Nr. 2R-1.22-872, 2011-07-05 raštas Nr. 2R-1.22-705, 2009-03-09 raštas Nr. 2R-1.50-97, 2010-01-12 raštas Nr. 2R-1.50-2) reiškia, jog Tarnybos vadovams buvo žinoma arba, elgiantis rūpestingai, pasiteiravus papildomai, galėjo tapti žinoma jog D. S., pasibaigus 2008-01-17 išduoto leidimo galiojimui, ir toliau dirba MRU ir Institute. Tačiau domėtis tuo pradėta tuo pačiu laikotarpiu - tik 2011m. viduryje; 4) dėl tarnyboje įvykdytos reorganizacijos panaikintas tik vienas – Tarnybos IKT skyrius, vadovaujamas D. S., kurio visi darbuotojai buvo Profesinės sąjungos nariai; panaikinta Tarnybos vadovo pavaduotojo, kuris buvo Profesinės sąjungos narys, pareigybė.

Teismas, įvertinęs norimos skirti D. S. nuobaudos pagrįstumą LVAT nutartyje nurodytais aspektais, sprendžia, jog tarnybinė nuobauda D. S. skiriama pareigūnui dėl jo atstovavimo Tarnybos profesinės sąjungų nariams bei dėl jo veiklos Tarnybos profesinėse sąjungoje, todėl prašymas negali būti tenkinamas.

Padarius tokią išvadą, teismas nenagrinėja kitų tarnybinės nuobaudos galimo neteisėtumo motyvų.

Atsakovė prašo teismo priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau jokių įrodymų neprideda, todėl šis prašymas šioje bylos nagrinėjimo stadijoje netenkinamas (ABTĮ 44,45 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1p., 127 str., teisėja

nusprendė:

pareiškėjos Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos prašymo panaikinti Tarnybos darbuotojų profesinės sąjungos nesutikimą skirti nuobaudą D. S. netenkinti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.