Kauno apygardos teismo nutartis

2021-04-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-196-485/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-04-06
Bylos Nr.
1S-196-485/2021
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jūratė Jakubonienė, Algirdas Remeika, Gytis Večerskas
Nuteistasis
V. G.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-196-485/2021Teisminio proceso Nr. nesuteiktasProcesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.2.; (S) 2.5.19.
Kauno apygardos teismasNuT ARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. balandžio 6 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Gyčio Večersko,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. G. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. vasario 26 d. nutarties, kuria nuteistojo V. G. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2021 m. sausio 11 d. nutarimo Nr. 95-9 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos buvo atmestas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. V. G. nuteistas:

Žemesnės instancijos teismas

1.1. Panevėžio apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 8 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 25 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 3 punktu, jam paskirta 17 metų laisvės atėmimo bausmė. Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. birželio 29 d. nuosprendžiu pakeistas 2006 m. rugsėjo 8 d. nuosprendis ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, V. G. paskirta 16 metų laisvės atėmimo bausmė.

1.2. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi Vokietijos Federacinės Respublikos Limburgo teismo 2004 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu paskirta bausmė suderinta pagal BK 260 straipsnį, paskirta 6 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

1.3. Panevėžio apygardos teismo 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrintos 2006 m. rugsėjo 8 d. nuosprendžiu, pakeistu 2007 m. birželio 29 d. nuosprendžiu, ir 2007 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi paskirtos bausmės ir V. G. paskirta 19 metų laisvės atėmimo bausmė.

1.4. Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. gegužės 15 d. nutartimi nuteistasis perkeltas į atvirąją koloniją.

2. Bausmę nuteistasis atlieka nuo 2004 m. vasario 18 d., jos pabaiga – 2023 m. vasario 18 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis Komisijai svarstant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą buvo 2 metai 1 mėnuo 11 dienų.

Žemesnės instancijos teismas

3. Komisijos 2021 m. sausio 11 d. nutarimu Nr. 95-9 priimtas sprendimas netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

4. Nuteistajam apskundus šį nutarimą, Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 26 d. nutartimi jo skundas buvo atmestas, motyvuojant tuo, kad nėra pagrindo konstatuoti akivaizdžios nuteistojo pažangos pataisos proceso metu.

5. Nuteistasis skundžia Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 26 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti naują sprendimą – taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

5.1. Skunde nurodoma, kad apylinkės teismo nutartis yra nepagrįsta, nemotyvuota, grindžiama bendro pobūdžio argumentais bei pavieniais faktais, kurie yra vertinami atskirai nuo aplinkybių viseto. Nuteistasis teigia, kad jis visiškai atitinka Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio formalųjį ir materialųjį lygtinio paleidimo taikymo pagrindus. Jis įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, bausmės vykdymo atidėjimas ar lygtinis paleidimas anksčiau jam taikytas nebuvo. Nors neatliktos bausmės dalis dar sąlyginai nėra maža, tačiau ją lyginant su nuo 2004 metų jau atlikta dalimi – ji nėra didelė, atitinka įstatymų leidėjo valią bei teisingumo ir protingumo principus.

5.2. Pažymima, kad egzistuoja visos prielaidos manyti, jog ateityje nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Tuo tarpu teismo nutartyje nebuvo tinkamai įvertintos nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės. Atlikdamas bausmę jis stengėsi nepažeisti pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, neturi galiojančių drausminių nuobaudų. Paskutinį kartą drausmine tvarka baustas 2016 metais, o per visą bausmės atlikimo laikotarpį nuo 2004 metų yra gavęs tik 6 nuobaudas. Paskutinė nuobauda jam buvo panaikinta prieš terminą. Taigi apylinkės teismui sureikšminus aplinkybę, kad jis buvo ne kartą baustas drausmine tvarka, tokiu būdu jis būtų baudžiamas už padarytus pažeidimus antrą kartą. Jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi, nepaisant praeityje turėtų drausminių nuobaudų. Jis yra 28 kartus paskatintas už gerą elgesį, nuolat aktyviai dalyvauja integravimosi į visuomenę darbo projektuose, šis faktas liudija apie jo elgesio pažangą, pasitaisymo faktą. Be to, nuo 2019 m. gegužės 15 d. jis bausmę atlieka atvirojoje kolonijoje, gyvena bute su žmona, dirba, vairuoja automobilį, jam suteikta teisė vykti trumpalaikių išvykų į namus, ja naudojasi kiekvieną savaitgalį, pažeidimų nedaro. Pagal OASys metodiką jam nustatyta 39 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri yra žema, o ne artima vidutinei, kaip nurodoma skundžiamoje nutartyje. Be to, dalį balų sudaro statiniai veiksniai, kurių nuteistasis neturi galimybės sumažinti. Baudžiamosios teisės doktrinoje laikomasi nuomonės, kad interpretuojant nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio rizikos lygį kaip ryškų OASys balų mažėjimą, gali būti užkertamas kelias taikyti lygtinį paleidimą daliai nuteistųjų.

5.3. Nuteistasis atkreipia dėmesį, kad bausmės laiką jis išnaudoja siekdamas pozityvaus užimtumo. 2010 m. jis įgijo vidurinį išsilavinimą, 2014 m. baigė kompiuterių operatoriaus mokymų programą, 2019 m. įgijo staliaus specialybę. Taip pat jis dalyvavo nemokamuose pataisos įstaigos ir gretimų teritorijų tvarkymo, nuteistųjų kultūros ir buities sąlygų gerinimo darbuose. Laisvalaikiu savarankiškai tobulina informatikos žinias, mokosi anglų kalbos, domisi įvairaus pobūdžio literatūra, daug sportuoja, propaguoja sveiką gyvenimo būdą. Būdamas pataisos įstaigoje nedirbo dėl laisvų darbo vietų trūkumo, sveikatos būklės, kuri neleidžia atlikti sunkių fizinių darbų. Perkėlus nuteistąjį į atvirąją koloniją, jis per du mėnesius susirado darbą, dengia civilinį ieškinį. Teismas nepagrįstai pažymėjo, kad iš priteistų 39 94,22 Eur jis tėra atlyginęs 503,93 Eur sumą, kadangi buvo parduotas ir jo motociklas, realizuoti jo legaliai turėti ginklai, paimtos lėšos iš banko sąskaitų. Be to, jis yra pateikęs prašymą papildomai kas mėnesį iš jo darbo užmokesčio išskaičiuoti po 30 Eur žalai dengti. Byloje yra pateikta UAB „A.“ pažyma apie sutikimą įdarbinti nuteistąjį.

5.4. Atkreipiamas dėmesys, kad nuteistojo motina serga sunkios formos vėžiu, jai paskirtas gydymas. Dėl to jos sveikatos būklė itin prasta, taikomas gydymas atsiliepia savijautai. Mamai reikalinga tiek psichologinė, tiek fizinė pagalba buityje, kurią senyvo amžiaus tėvas ne visada gali suteikti.

5.5. Nuteistasis teigia suvokęs padarytas klaidas ir nuoširdžiai dėl jų besigailintis. Nusikalto būdamas pakankamai jauno amžiaus, o šiuo metu savo doru elgesiu nori įrodyti, kad yra pasitaisęs ir ketina nebekartoti praeities klaidų.

Atsiliepimas

6. Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

7. Nuteistojo skundas atmetamas.

8. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Iš straipsnio lingvistinio aiškinimo darytina išvada, kad teismas gali, bet neprivalo, asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Sprendžiant klausimą dėl galimybės asmeniui, kurio pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra įvertinta kaip žema, taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, būtina įvertinti ir kitas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, kad būtų galima pagrįstai spręsti, jog išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

9. Nagrinėjamu atveju, iš aukštesniajam teismui pateiktų duomenų matyti, kad nuteistasis V. G. yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Be to, nuteistasis yra pateikęs prašymą jam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, iš skundo turinio matyti, jog jis neprieštarauja dėl intensyvios priežiūros taikymo. Kaip pagrįstai teigiama skunde, tai sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl probacijos nuteistajam taikymo, tačiau lygtiniam paleidimui taikyti taip pat būtina įvertinti ir materialiųjų sąlygų egzistavimą.

10. Nagrinėjamu atveju, kaip pagrįstai akcentuojama skunde, nuteistajam nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika (39 balai), kuri jam atliekant bausmę mažėjo iki 2020 m. kovo 2 d. vertinimo (buvo nustatyta 32 balų rizika), tačiau jau 2020 m. liepos 29 d. atlikto vertinimo metu ji padidėjo iki 39 balų paaiškėjus, jog pataisos įstaiga nebuvo gavusi vykdomųjų dokumentų dėl 39 940,22 Eur išieškojimo iš nuteistojo. Negalima ignoruoti fakto, kad šią riziką vis dar sudaro pakankamai didelis dinaminių svertinių taškų skaičius (22 balai), kuriuos nuteistasis savo kryptingu elgesiu bausmės atlikimo metu turi galimybę sumažinti, tačiau nuo 2020 m. liepos 29 d. ši rizika nėra mažėjanti. Dėl to skundžiamoje nutartyje pagrįstai pažymima pažangos šią riziką mažinant pataisos proceso metu svarba. Skunde iš esmės sutinkama, kad svarstant lygtinio paleidimo taikymo galimybę asmenims, atliekantiems bausmę pataisos įstaigose, turi būti įvertinama asmens pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika (tai numato ir anksčiau aptartos BVK 157 straipsnio nuostatos). Ši rizika nustatoma svertiniais balais įvertinant kiekvieno nuteistojo asmenybę, ankstesnius teistumus bei kitus faktorius, taikant Lietuvos Respublikoje aprobuotą OASys metodiką, todėl, priešingai nei teigiama skunde, šia metodika nustatomas balų kiekis reikšmingas vertinant nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje, be kita ko, nuteistojo pažangą analizuojant dinaminių riziką sudarančių balų pokyčio kontekste. Vien tai, kad, nuteistojo vertinimu, nustatytų kintančių balų kiekį pakeisti būnant pataisos įstaigoje jam yra sudėtinga, priešingo vertinimo nesuponuoja. Šiuo atveju pažymėtina ir tai, kad nuteistasis nuo 2019 m. gegužės 15 d. bausmę atlieka atvirojoje kolonijoje, kur nuteistųjų elgesiui taikomi kur kas mažesni suvaržymai, taigi egzistuoja ir didesnės galimybės koreguoti savo elgesį ir mąstymą teigiama linkme mažinant nustatytus dinaminius riziką nusikalsti didinančius veiksnius. Aukštesnysis teismas pažymi, jog šiuo atveju esant santykinai reikšmingam dinaminių svertinių taškų kiekiui, nuteistojo pažanga bausmės atlikimo metu turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad jis galimos probacijos laikotarpiu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

11. BVK 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog atskirų bausmių vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuojančiuose BVK skyriuose numatytos pataisos priemonės nuteistiesiems taikomos atsižvelgiant į jų asmenybę bei elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį. Būtent iš to, kaip nuteistasis vykdo šias jam nustatytas priemones, sprendžiama, ar jo pataisos procesas yra pakankamas, o pažanga sudaro pagrindą spręsti, jog savo tikslų nuteistasis, būdamas laisvėje, sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, jog nuteistojo bausmės vykdymo procesas įvertinamas surašant socialinio tyrimo išvadą, kurioje nurodomi tiek nuteistojo kriminogeniniai veiksniai, tiek apibūdinami socialiniai aspektai ir bausmės atlikimo metu nustatytų priemonių laikymasis. Priešingai nei tvirtinama skunde, pirmosios instancijos teismas bei Komisija visų lygtinio paleidimo klausimui spręsti reikšmingų aplinkybių visumoje įvertino nuteistojo nusikalstamos veikos pavojingumą bei likusią atlikti bausmės dalį. Šios bei kitos nuteistojo nenaudai bylojančios aplinkybės nebuvo suabsoliutinamos, tuo suteikiant joms išskirtinį dėmesį prieš kitas. OASys metodika pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nustatoma įvertinant joje nurodomus aspektus, susijusius tiek su nuteistojo mąstymu bei elgesiu, tiek su gyvenimo stiliumi ir kitomis aplinkybėmis, kurias skundžiamoje nutartyje analizuodamas teismas išsamiai motyvavo, tuo pačiu pagrįsdamas jų egzistavimą bei įtaką galimybei nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Taigi, nuteistojo socialinės aplinkos, asmenybę charakterizuojančių aspektų aprašymas pateikiamas socialinio tyrimo išvadoje, tačiau šiuo atveju nuteistąjį bei jo elgesį pataisos proceso metu apibūdinančios aplinkybės vis dar nerodo pakankamos jo pažangos pataisos proceso metu tam, kad jam būtų galima taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

12. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad individualų socialinės reabilitacijos planą nuteistasis vykdo. Jis, būdamas atvirojoje kolonijoje, dirba, pataisos įstaigoje mokėsi ir įgijo specialybių, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, įstaigos renginiuose, pozityvaus užimtumo priemonėse. Taip pat jis palaiko socialinius ryšius, yra 28 kartus paskatintas, yra gauta duomenų, kad lygtinio paleidimo atveju nuteistasis turėtų gyvenamąją vietą. Šios aplinkybės teigiamai apibūdina nuteistojo socialinę aplinką bei jo elgesį bausmės atlikimo metu, kuris rodo jo norą pasitaisyti. Tačiau jos savaime negali būti lemiamu faktoriumi sprendžiant dėl pakankamos nuteistojo elgesio korekcijos bausmės atlikimo metu, kadangi socialinius ryšius nuteistasis palaikė ir iki bausmės atlikimo, tačiau jie nebuvo pakankamas faktorius, sulaikantis jį nuo nusikalstamo elgesio. Taigi vien aptartų teigiamai nuteistąjį bei jo elgesį pataisos įstaigoje šiuo metu apibūdinančių duomenų nepakanka spręsti, kad jo pažanga sudaro pagrindą lygtiniam paleidimui taikyti ir jis jau yra pasiruošęs adaptuotis visuomenėje bei gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.

13. Nuteistajam socialinio tyrimo išvadoje išskiriami trys kriminogeniniai veiksniai – informacija apie teisės pažeidimus, neigiama draugų įtaka, finansiniai įsipareigojimai. Aptariant juos, išvadoje akcentuojama, kad nuteistasis, savo kaltės baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu nepripažinęs, šiuo metu nors ir supranta, kad turi problemų, tačiau tarp to, ką jis vertina kaip problemą, ir to, kaip jis pats supranta savo indėlį jos atsiradime, yra prieštaravimų. Jis linkęs ignoruoti savo elgesio pasekmes platesne prasme, įvertindamas padarinius tik sau ir tam tikriems asmenims. Nuteistasis bausmę atlieka dėl nusikalstamos veikos, susijusios su neteisėtu disponavimu psichiką veikiančiomis medžiagomis, taip pat negrįžtamas pasekmes kito asmens gyvybei sukėlusio nusikaltimo, įvykdyto kvalifikuojančiomis aplinkybėmis, svetimo turto sugadinimo. Jo veiksmų pavojingumas ir pobūdis neabejotinai sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo pažangą pataisos proceso metu didinant galimybes nebenusikalsti ateityje. Tačiau socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis savo elgesį linkęs pateisinti lygindamas su kitų nusižengimais. Tai sudaro pagrindą spręsti, kad nepaisant nuteistojo lankytų socialinės reabilitacijos programų, pozityvaus užimtumo priemonių, jo pažanga pataisos proceso metu dar negali būti vertinama kaip pakankama.

14. Kritiškai vertintina ir aplinkybė, jog nuteistajam, pačiam pripažinus, jog praeityje jo teisei priešingam elgesiui įtakos turėjo asocialių asmenų kompanija, vis dar kaip kriminogeninis veiksnys išskiriama neigiama draugų įtaka. Abejones pakankama nuteistojo pažanga koreguojant šį kriminogeninį veiksnį patvirtina tai, kad nusikalstamą veiką įvykdęs bendrai su kitais asmenimis, nuteistasis tam tikru aspektu pataisos įstaigoje palaikė kriminalinės subkultūros nuostatas. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog nuteistasis atsižvelgia į bendrą kolektyvizmo sampratą, neformaliąsias nuteistųjų tradicijas palaikė siekdamas išlaikyti nuteistųjų bendrijoje atitinkantį jo lūkesčius statusą. Nors šiuo metu bausmę atliekant atvirojoje kolonijoje diskriminacinių nuostatų nuteistojo elgesyje nestebima, tačiau vis dar išliekant su šiomis aplinkybėmis susijusiam kriminogeniniam veiksniui, didinančiam nuteistojo riziką nusikalsti ateityje, šiuo metu dar nėra pagrindo spręsti, jog nuteistasis yra pasiruošęs savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis tuo atveju, jei būdamas nestruktūruotoje aplinkoje jis susidurtų su šiomis aplinkybėmis, sąlygojančiomis pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

15. Nuteistasis taip pat ginčija pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytas aplinkybes, susijusias su jo baustumu drausmine tvarka. Teigiama, kad teismas nepagrįstai vertino aplinkybę, jog nuteistasis yra baustas drausmine tvarka, kadangi nuobaudos jam jau nebegalioja (paskutinioji skirta 2016 metais ir buvo panaikinta prieš terminą). Atmetant šiuos skundo argumentus pažymėtina, kad nuobaudos panaikinimas prieš terminą ar jos pasibaigimas suėjus įstatyme nustatytam terminui, niekaip neeliminuoja fakto, kad nuteistajam nuobaudos buvo paskirtos. Ši aplinkybė svarstant lygtinio paleidimo klausimą reikšminga tik tiek, kiek ji sudaro pagrindą spręsti, ar nuteistasis, būdamas struktūruotoje aplinkoje, geba laikytis nustatytų vidaus tvarkos taisyklių bei režimo reikalavimų. Ankstesnių nuobaudų skyrimas vertinamas kaip nuteistąjį bei jo elgesį pataisos proceso metu charakterizuojanti medžiaga, tačiau toks vertinimas, priešingai nei tvirtinama skunde, niekaip nesikerta su aplinkybe, jog nuobaudos terminui pasibaigus asmuo laikomas nebaustu, tai yra nebeturinčiu galiojančių drausminių nuobaudų ir nesąlygoja manymo, jog asmuo yra baudžiamas antrą kartą. Šiuo atveju, kaip matyti iš bylos medžiagos, nuteistasis bausmės atlikimo metu pakartotinai pažeidinėjo vidaus tvarkos taisykles bei režimo reikalavimus (jis 6 kartus baustas drausmine tvarka). Paskutinė nuobauda iki Komisijos svarstymo jam buvo skirta 2016 m. liepos 21 d. ir nustojo galioti 2016 m. gruodžio 6 d. ją panaikinus prieš terminą. Taigi, nuteistajam bausmę atliekant nuo 2004 m., tik nuo aptariamo laikotarpio gali būti vertinama, jog nuteistasis tinkamai laikosi pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų.

16. Skunde kaip vienas iš motyvų dėl teismo nutarties, o tuo pačiu ir Komisijos nutarimo, neteisėtumo, nurodoma tai, jog nuteistasis šiuo metu vykdo darbo veiklą, dengia žalą pagal priteistą civilinį ieškinį. Nors šios aplinkybės neabejotinai teigiamai apibūdina nuteistojo elgesį, tačiau pažymėtina, kad bausmę atlikdamas nuo 2004 metų, nuteistasis dirbti pradėjo tik 2019 m. liepos 23 d., kai 2019 m. gegužės 15 d. nutartimi buvo perkeltas į atvirąją koloniją. Ankstesnį nedarbo laikotarpį (nuo 2004 m. iki 2019 m.) nuteistasis grindė darbo vietų stoka ir savo sveikatos būkle, dėl kurios negali vykdyti sunkios fizinės veiklos. Tačiau nuteistasis jokių duomenų, kurie patvirtintų šias jo aplinkybes, kartu su skundu nepateikė. Iš socialinio tyrimo išvadoje pateikiamų duomenų matyti, jog paleistas iš pataisos įstaigos nuteistasis planuoja įsidarbinti plataus profilio statybininku, taigi ketina užsiimti darbo veikla, kuri neabejotinai susijusi su pakankamai intensyviu fiziniu krūviu. Šiame kontekste atmetant skundo argumentus pažymėtina ir tai, kad pažyma apie galimybes nuteistajam įsidarbinti lygtinio paleidimo metu pateikta dar 2020 m. birželio 6 d. (tai yra prieš 10 mėnesių), todėl šiuo metu kyla pagrįstų abejonių, jog nuteistasis lygtinio paleidimo atveju minėtoje bendrovėje iš tikrųjų įsidarbins.

17. Vertinant nuteistojo skundo argumentus apie dengiamą žalą, priteistą civiliniu ieškiniu, pažymėtina, kad iš nuteistojo solidariai su kitais asmenimis priteista 39 940,22 Eur, iš kurių nuteistasis, bausmę atlikdamas nuo 2004 metų, šiuo metu yra atlyginęs 503,93 Eur. Kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados, pataisos įstaiga duomenis apie nuteistojo turimus finansinius įsipareigojimus gavo tik po 2020 m. kovo 2 d. nuteistojo elgesio rizikos vertinimo, dėl ko jo pakartotinio nusikalstamumo rizika padidėjo, finansiniai įsipareigojimai nuteistajam išskiriami kaip kriminogeninis veiksnys. Nuteistasis, neabejotinai žinodamas apie priteistą žalą, jokių aktyvių pastangų iki aptariamų aplinkybių jai atlyginti nedėjo. Skunde akcentuojamos aplinkybės, jog nuteistasis pateikė prašymą iš darbo užmokesčio kas mėnesį išskaičiuoti po 30 Eur žalai dengti, tačiau ši aplinkybė stebima tik po 2020 m. rugsėjo 28 d., kai Komisija nuteistajam nustatė socialinės reabilitacijos priemonę – savarankiškai dengti vykdomuosius dokumentus. Taigi, įvertinus aptartus duomenis, pakankamai trumpalaikę nuteistojo vykdomos darbo veiklos patirtį, jam vis dar išliekantį kriminogeninį veiksnį – finansinius įsipareigojimus, konstatuotina, kad pakankama nuteistojo pažanga šioje srityje dar nėra akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis lygtinio paleidimo atveju savo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis.

18. Nuteistojo skunde dėmesys skiriamas analizuoti lygtinio paleidimo instituto esmę bei taikymo būtinybę. Neatmetant ir neabejojant probacijos taikymo reikšme, vis tik pažymėtina, kad skundo autorius, remdamasis, be kita ko, Ministrų Komiteto rekomendacijomis, dėsto iš esmės bendrojo pobūdžio argumentus, kurie negali nei patvirtinti, nei paneigti aplinkybių, kurios šiuo konkrečiu atveju reikšmingos būtent V. G. lygtinio paleidimo klausimui spręsti. Vien tai, kad, be kita ko, įgyvendinant tarptautinės teisės normas, nacionalinėje teisėje įtvirtintas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutas, savaime nesudaro pagrindo jo taikyti kiekvienam to prašančiam nuteistajam, kuris, nors atitinka formaliąsias, tačiau neatitinka visų materialiųjų teisės aktuose įtvirtintų sąlygų šiam institutui taikyti. Priešingai nei tvirtinama skunde, pirmosios instancijos teismas nutartyje atsižvelgė ir vertino ne tik bausmės skyrimo tikslus, bet ir resocializacijos reikšmę nuteistajam taikomo pataisos proceso metu. Vis tik vien nuteistojo siekiui būti paleistam lygtinai iš pataisos įstaigos negali būti teikiamas prioritetas prieš visuomenės saugumą bei interesą, kad asmenys laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų. Tokio manymo nepaneigia ir nuteistojo skunde dėstomos šeiminės aplinkybės dėl sudėtingos jo motinos sveikatos būklės, būtinybės padėti tėvams buityje. Neabejotina, kad pastarosios aplinkybės sukelia nepatogumus ir neigiamus išgyvenimus nuteistajam bei jo artimiesiems, tačiau lygtinio paleidimo klausimui spręsti turi būti vertinami aspektai, susiję su nuteistojo pažanga pataisos proceso metu, tuo tarpu socialiniai ryšiai, šeiminės aplinkybės, nors ir vertintini kaip apsauginiai veiksniai nuo nuteistojo tolesnio nusikalstamumo, tačiau savaime nesudaro pagrindo probacijai taikyti. Teismas įsiteisėjusiu nuosprendžiu nustatė, kad V. G. bausmės tikslai gali būti pasiekti tik faktiškai atliekant terminuotą laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje, todėl jos atlikimo sąlygų pakeitimas jas švelninant galimas tik nustačius tokią asmens pažangą pataisos proceso metu, kuri nors buvo pakankama asmenį perkelti tęsti bausmės atlikimą atviroroje kolonijoje, tačiau šiuo metu dar nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad toliau tęsti bausmės atlikimą struktūruotoje aplinkoje būtinybės nėra, o nuteistas asmuo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos metu laikysis įstatymų ir nebenusikals. Šiuo atveju aptartos aplinkybės, be kita ko, tai, kad nuteistasis iki šiol pakankamai kritiškai nevertina jo teisei priešingą elgesį sąlygojančių veiksnių, sudaro pagrindą spręsti, kad pataisos procesas pataisos įstaigoje jam vis dar nėra pakankamas, o socialinio tyrimo išvadoje išskiriami aptarti riziką pakartotinai nusikalsti didinantys aspektai, kuriuos, priešingai nei tvirtinama skunde, pagrįstai ir motyvuotai įvertino pirmosios instancijos teismas, nepatvirtina pakankamos nuteistojo pažangos.

19. Skundžiamoje nutartyje teismas argumentuotai nurodė, kokių lygtinio paleidimo kriterijų nuteistasis neatitinka ir išdėstė aiškius atsisakymo taikyti lygtinį paleidimą motyvus, tiek BVK, tiek BPK nuostatas pritaikydamas tinkamai. Dėl šios priežasties, remiantis nuteistojo skundo argumentais, negalima spręsti, kad apylinkės teismas neteisingai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą. Priešingai nei tvirtinama skunde, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs lygtinio paleidimo klausimui spręsti reikšmingas aplinkybes, teisės taikymo klaidų nepadarė. Kaip minėta, lygtinis paleidimas yra susijęs su pataisos priemonių individualizavimu, todėl įstatymas įpareigoja tiek Komisiją, tiek ir skundą dėl pastarosios nutarimo nagrinėjantį teismą, svarstant dėl lygtinio paleidimo taikymo, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir į visumą aplinkybių, kurios visos yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymą.

20. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsisakęs tenkinti skundą dėl Komisijos nutarimo apylinkės teismas padarė byloje nustatytomis aplinkybėmis pagrįstą išvadą, dėl ko nuteistasis šiuo metu dar neatitinka BVK 157 straipsnio nuostatų lygtiniam paleidimui taikyti, tai yra šiuo metu pakankama nuteistojo pažanga, kuri yra materialusis kriterijus probacijai taikyti, nėra nustatyta. Tuo tarpu skunde nurodyti duomenys, kurie teisingai buvo įvertinti ir pirmosios instancijos teismo, priešingo vertinimo nesąlygoja, todėl pagrindo manyti, jog lygtinio paleidimo atveju nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, šiuo metu dar nėra. Konstatuotina, kad nuteistojo pataisos procesas tęstinas pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus nuteistojo socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų jam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą elgesį. Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatą nuteistajam vis dar sudaro ne tik statiniai, bet ir dinaminiai balai, taigi nuteistasis pataisos namuose privalo mažinti dinaminių veiksnių sudaromą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo V. G. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. vasario 26 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Jūratė JakubonienėAlgirdas RemeikaGytis Večerskas