Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Garnelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Reginos Gaudutienės ir Rūtos Mickevičienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. D. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2016 m. lapkričio 2 d. nuosprendžio, kuriuo L. D. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 181 straipsnio 3 dalį, 145 straipsnio 1 dalį, 181 straipsnio 1 dalį (3 epizodai) bei nuteistas:

pagal BK 181 straipsnio 3 dalį 6 (šešerių) metų laisvės atėmimo bausme,pagal BK 145 straipsnio 1 dalį 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme,pagal BK 181 straipsnio 1 dalį (dėl L. Š. padarytos veikos) 3 (trejų) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme,pagal BK 181 straipsnio 1 dalį (dėl D. V. padarytos veikos) 3 (trejų) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme,pagal BK 181 straipsnio 1 dalį (dėl D. P. padarytos veikos) 3 (trejų) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos ir L. D. paskirta galutinė subendrinta 8 (aštuonerių) metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

Tuo pačiu nuosprendžiu R. M. nuteistas pagal BK 181 straipsnio 1 dalį, tačiau nuosprendis dėl jo apeliacine tvarka nėra apskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. D. nuteistas už tai, kad ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu tiksliu laiku, bet ne vėliau kaip 2015 m. birželio 15 d., būdamas (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje kartu su ikiteisminio tyrimo nenustatytu asmeniu, neturėdamas teisėto pagrindo, vertė Valdą P. M. perduoti didelės vertės turtą, o būtent: tyrimu nenustatytam asmeniui parašius jo (L. D.), A. L. ir L. D. vardu grasinantį ir pinigų reikalaujantį laišką, jis šiame laiške pasirašė ir išsiuntė laišką paštu, ant voko kaip siuntėjas parašydamas savo vardą, pavardę ir adresą. Šis laiškas, adresuotas Panevėžio apygardos teismo teisėjui V. P. M., buvo gautas 2015 m. birželio 18 d. Panevėžio apygardos teisme, esančiame (duomenys neskelbtini), laiške buvo išreikšti grasinimai nužudyti teisėją V. P. M., panaudoti prieš nukentėjusįjį fizinį smurtą, ir, neturėdamas teisėto pagrindo, jis atvirai savo bei kitų asmenų naudai vertė teisėją V. P. M. perduoti turtą, t. y. pervesti po 5 000 Eur L. D., A. L. ir L. D. į kiekvieno asmeninę sąskaitą įkalinimo vietose, duodamas 20 parų terminą.

Be to, L. D. nuteistas už tai, kad ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu tiksliu laiku, bet ne vėliau kaip 2015 m. rugsėjo 1 d., būdamas Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), savo vardu parašė Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorei J. V. adresuotą grasinantį laišką, kuris buvo gautas 2015 m. rugsėjo 3 d. Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūroje, esančioje (duomenys neskelbtini), laiške išreikšdamas grasinimus nužudyti prokurorę J. V., panaudoti prieš ją fizinį smurtą.

Be to, L. D. nuteistas už tai, kad ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu tiksliu laiku, bet ne vėliau kaip 2015 m. rugsėjo 7 d., būdamas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, esančiame (duomenys neskelbtini), savo vardu parašė Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorei L. Š. adresuotą grasinantį laišką, kuris buvo gautas 2015 m. rugsėjo 10 d. Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūroje, esančioje (duomenys neskelbtini), laiške išreikšdamas grasinimus nužudyti L. Š. ir jos šeimos narius, panaudoti prieš nukentėjusiąją fizinį smurtą, išniekinti ją ir, neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai savo naudai vertė L. Š. perduoti turtą – pervesti 5 000 Eur į Alytaus pataisos namų sąskaitą (duomenys neskelbtini) L. D., duodamas terminą iki 2015 m. rugsėjo 15 d.

Be to, L. D. nuteistas už tai kad ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu tiksliu laiku, bet ne vėliau kaip 2015 m. rugsėjo 7 d., būdamas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, esančiame (duomenys neskelbtini), savo vardu parašė Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjai D. V. adresuotą grasinantį laišką, kuris buvo gautas 2015 m. rugsėjo 10 d. Panevėžio miesto apylinkės teisme, esančiame (duomenys neskelbtini), laiške išreikšdamas grasinimus nužudyti D. V. ir jos šeimos narius, panaudoti prieš nukentėjusiąją fizinį smurtą, išniekinti ją ir, neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai savo ir kito asmens naudai vertė D. V. perduoti turtą – pervesti 5 000 Eur į Alytaus pataisos namų sąskaitą L. D. ir 1 000 Eur į Vilniaus pataisos namų sąskaitą A. L., duodamas terminą iki 2015 m. rugsėjo 15 d.

Be to, L. D. nuteistas už tai, kad ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu tiksliu laiku, bet ne vėliau kaip 2015 m. lapkričio 30 d., būdamas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, esančiame (duomenys neskelbtini), savo vardu parašė Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėjai D. P. adresuotą grasinantį laišką, gautą 2015 m. gruodžio 3 d. Panevėžio apygardos administraciniame teisme, esančiame (duomenys neskelbtini), laiške išreikšdamas grasinimus nužudyti D. P. ir jos šeimos narius, panaudoti prieš nukentėjusiąją fizinį smurtą, išniekinti ją ir, neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai savo ir kito asmens naudai vertė D. P. perduoti turtą – pervesti 3 000 Eur į Alytaus pataisos namų sąskaitą L. D. ir 3 000 Eur į Alytaus pataisos namų sąskaitą J. J. (J. J.), duodamas 7 dienų terminą.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis, jo gynėja bei prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo L. D. apeliacinis skundas atmetamas.

Pirmosios instancijos teismas, ištyręs įrodymus, juos išsamiai išanalizavęs ir vadovaudamasis įstatymo reikalavimais įvertinęs, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes. Nuosprendyje išdėstytos motyvuotos teismo išvados dėl nuteistojo kaltės, nusikalstamų veikų kvalifikacijos. Nuteistasis šioje dalyje nuosprendžio neginčija, tik mano, kad jam paskirta per griežta bausmė.

Bausmės skiriamos remiantis baudžiamuoju įstatymu pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, įvertinęs šias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį. Be to, teismas turi kreipti daug dėmesio į tai, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys.

Teisėjų kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmes už atskiras nusikalstamas veikas bei jas subendrindamas, tinkamai taikė bendruosius bausmių skyrimo reikalavimus, numatytus BK 54 straipsnyje, bei BK 63 straipsnio nuostatas.

Iš apygardos teismo nuosprendžio matyti, kad skiriant bausmę, teismas L. D. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad veikas padarė būdamas recidyvistas. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė. Teismas nurodė, jog nors L. D. teisiamajame posėdyje prisipažino įvykdęs jam inkriminuotas veikas, tačiau ikiteisminio tyrimo pradžioje kaltu neprisipažino, keldamas įvairias versijas, klaidino tyrimo organus, todėl pagrįstai konstatavo, jog prisipažino tik verčiamas byloje surinktų įrodymų, ir dėl to jo prisipažinimo nelaikė nuoširdžiu. Pažymėtina, kad BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis konstatuojama tik tada, kai ikiteisminio tyrimo metu ar teisme asmuo savanoriškai, o ne verčiamas byloje surinktų įrodymų, visiškai pripažįsta esmines faktines jam inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybes ir kritiškai vertina savo veiksmus bei nuoširdžiai gailisi nusikaltęs. Tai ir įvertino pirmosios instancijos teismas. Be to, L. D. sistemingai daro tokius pat nusikaltimus, todėl nebuvo pagrindo pripažinti, kad jis gailisi nusikaltęs.

Apygardos teismas, skiriant L. D. bausmes atsižvelgė į nusikaltimų pavojingumo laipsnį, jų sunkumą (padarė vieną sunkų, tris apysunkius ir vieną nesunkų nusikaltimus), sukeltas pasekmes (nusikaltimai sunkių pasekmių nesukėlė), kaltės formą (nusikaltimai baigti, padaryti veikiant tiesiogine tyčia), į atsakomybę sunkinančią aplinkybę (veikas padarė būdamas recidyvistas). Taip pat buvo įvertinta ir jo asmenybę charakterizuojantys duomenys: Alytaus pataisos namų charakterizuojamas neigiamai (5 t., 44, 46 b. l.), nusikalstamas veikas įvykdė būdamas teistas 16 kartų, tarp jų ir už tokio pat pobūdžio nusikalstamas veikas, šiuo metu yra teistas net 20 kartų (paskutinis nuosprendis buvo neįsiteisėjęs), nusikaltimus padarė neišnykus teistumui, būdamas recidyvistu ir atlikdamas laisvės atėmimo bausmę. Tai rodo, jog jis yra linkęs nusikalsti, iš ankstesnių teistumų išvadų nedaro. Pirmosios instancijos teismas, įvertinus visas paminėtas aplinkybes, L. D. paskyrė sankcijose už padarytus nusikaltimus numatytos laisvės atėmimo bausmes, artimas straipsnių sankcijose numatytų bausmių vidurkiui.

Apygardos teismas subendrindamas bausmes paskirtas skundžiamu nuosprendžiu jo rezoliucinėje dalyje nurodė, jog vadovaujasi BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis ir šio straipsnio 5 dalies 2 punktu. Nuosprendžio motyvuose apie tai nieko nepasisakė. BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkte nurodyta, jog bausmių apėmimą teismas taiko, kai padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio kodekso 10 ar 11 straipsnius. Darytina išvada, jog šiuo pagrindu buvo subendrintos bausmės paskirtos pagal BK 181 straipsnio 3 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį, o po to, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, dalinio sudėjimo būdu ši bausmė subendrinta su bausmėmis paskirtomis už tris nusikalstamas veikas pagal BK 181 straipsnio 1 dalį. Taigi, ir BK nuostatos, reglamentuojančios bausmių bendrinimą, nepažeistos.

Apelianto nurodomas argumentas – noras būti perkeltu į kitą laisvės atėmimo vietą nėra pagrindas švelninti bausmę. Šis klausimas gali būti sprendžiamas administracine tvarka, kreipiantis į Kalėjimų departamentą. Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso 65 straipsnyje nustatyta, kad į konkrečią pataisos įstaigą, nustatytą Kalėjimo departamento, nuteistąjį siunčia kardomojo kalinimo vietos administracija atsižvelgdama į nuteistojo asmenybės pavojingumą, visuomenės saugumą, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, nuteistojo sveikatą, psichologines savybes, amžių, darbingumą, turimą specialybę ir požiūrį į darbą. O šio kodekso 69 straipsnio 1 ir 4 dalyse nurodyta, kad perkelti nuteistąjį iš vienos pataisos įstaigos į kitą tęsti bausmės atlikimo leidžiama dėl nuteistojo ligos, kitų išimtinių aplinkybių, dėl kurių toliau laikyti nuteistąjį toje pačioje pataisos įstaigoje negalima, arba kitais šiame Kodekse nustatytais atvejais. Teisę perkelti nuteistąjį iš vienos pataisos įstaigos į kitą turi Kalėjimų departamento direktorius. Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarką nustato Kalėjimų departamento direktorius.

Šiaulių apygardos teismas bendrindamas bausmes L. D. nurodė, kad jo atžvilgiu yra dar neįsiteisėjęs Panevėžio apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 8 d. nuosprendis, ir todėl paskirtos bausmės nebendrino su minėtu nuosprendžiu paskirta bausme. Šiuo metu nuosprendis yra įsiteisėjęs, nes byla apeliacine tvarka jau išnagrinėta. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. lapkričio 17 d. priėmė nuosprendį, kuriuo pakeitė bausmių bendrinimo pagrindą ir nustatė kitos trukmės subendrintą laisvės atėmimo bausmę. Alytaus pataisos namų administracija kreipėsi į Panevėžio apygardos teismą prašydama priimti sprendimą dėl L. D. atžvilgiu priimtų nuosprendžių vykdymo tvarkos, nes kilo neaiškumų vykdant nuosprendį. Panevėžio apygardos teismas šio klausimo nenagrinėjo, nurodydamas, kad Panevėžio apygardos prokuratūra pateiks kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiajam teismui (toliau – LAT) dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nuosprendžio. Panevėžio apygardos prokuratūros kasacinis skundas LAT gautas 2016 m. gruodžio 30 d. ir šio teismo Atrankos kolegijos 2017 m. sausio 17 d. nutartimi priimtas nagrinėti. Tokiu būdu ir dabar neaiški galima galutinė bausmė, nepriklausomai nuo to, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nuosprendis yra įsiteisėjęs, todėl negali būti sprendžiamas bausmių bendrinimo klausimas. Tai bus galima padaryti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 361, 362 straipsniuose nustatyta tvarka.

Taigi, nuteistajam L. D. paskirtos bausmės nėra aiškiai per griežtos, užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą, BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų pasiekimą, subendrintos nepažeidžiant baudžiamojo įstatymo, todėl keisti nuosprendį nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo L. D. apeliacinį skundą atmesti.