Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Š. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 8 klasių išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), be gyvenamos vietos deklaravimo, teistas:

- 1999 m. rugsėjo 2 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 272 straipsnio 2 dalį (BK, galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d. redakcija), laisvės atėmimu 2 m. Vadovaujantis BK 42 straipsniu, laisvės atėmimas 2 m. 6 mėn.;

- 2000 m. spalio 18 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 272 straipsnio 2 dalį (BK, galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d. redakcija), laisvės atėmimu 5 m., 1250 Lt bauda ir ¼ turto konfiskavimu;

- 2004 m. kovo 18 d. Jonavos rajono apylinkės teismo pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimu 6 mėn. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, 1 m. laisvės atėmimo;

- 2009 m. liepos 17 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, 8 MGL bauda. Teismo 2010 m. birželio 21 d. ir 2010 m. rugpjūčio 4 d. nutartimis 2009 m. liepos 17 d. nuosprendžiu paskirta 8 MGL bauda pakeista į 48 val. viešųjų darbų, įpareigojant juos išdirbti per 2 mėnesius po 24 val. per mėnesį. 2010 m. rugpjūčio 26 d. teismo nutartimi 2009 m. liepos 17 d. nuosprendžiu paskirta 8 MGL bauda pakeista į 8 paras arešto;

- 2011 m. sausio 27 d. Jonavos rajono apylinkės teismo pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, 10 mėn. laisvės atėmimu, bausmės vykdymą atidedant 1 m.;

- 2011 m. gruodžio 1 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 1 m. 3 mėn. laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, 1 m. 9 mėn. laisvės atėmimo. 2013 m. birželio 7 d. bausmę atlikęs;

- Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 12 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, 40 parų arešto;

- Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 16 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, 20 parų arešto, 2017 m. vasario 22 d. nutartimi, vadovaujantis 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 16 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtoji bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 12 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, 60 parų arešto, 2017 m. kovo 22 d. bausmę atlikęs;

- Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 22 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 1 metų laisvės apribojimu, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su mokslu ar darbu, kartu su bausme paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią jis turi įvykdyti per 5 (penkis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (baudžiamasis įsakymas neįsiteisėjęs),

- Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 19 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, paskirta 1 metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu. Vadovaujantis BK 67 str. 2 d. 9 p., 3 d., 72² str. pagrindu, Š. J. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, jo atlikimui nustatant 6 mėnesių terminą nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos. To paties teismo 2019 m. sausio 10 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 19 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2017 m. gruodžio 22 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant būti namuose nuo 23 iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu bei dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose iki 2019 m. gegužės 15 d., į bausmės laiką įskaičiuotos viso keturios paros, vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms. Laisvės apribojimo bausmės pabaiga : 2019-11-08.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Iš pranešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą matyti, kad 2018 m. birželio 15 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriuje pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-28327-18 pagal požymius nusikaltimo, numatyto BK 140 str. 1 d. Tyrimas pradėtas gavus I. U. pranešimą apie tai, kad 2018 m. birželio 14 d. apie 18.00 val., (duomenys neskelbtini) tarpusavio konflikto metu, iš matymo pažįstamas asmuo Š. J. gim. (duomenys neskelbtini) m., sudavė rankos kumščiu į galvą daugiau nei tris smūgius pareiškėjai, tokiais veiksmais I. U. sukėlė fizinį skausmą (b. l. 1-2).

Iš 2018 m. birželio 15 d. I. U. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad 2018 m. birželio 14 d. apie 18.00 val. (duomenys neskelbtini), iš matymo pažįstamas asmuo, vardu Š., sudavė smūgius į galvą, sukėlė fizinį skausmą, prašoma pradėti ikiteisminį tyrimą. Apklausiama parodė, kad kartu su sugyventiniu O. T. gyvena (duomenys neskelbtini), šalia jų buto gyvena D. K., pas kurį nuolat lankosi jo draugas vardu Š.. 2018-06-14 apie 18.00 val. visi susirinko švęsti pareiškėjos gimtadienį. Tarpusavyje visiems bendraujant, Š. rankos kumščiu sudavė į galvą daug smūgių pareiškėjai, kiek kartų davė neatsiminė. Sugyventinis ją nuo jo apgynė ir iškart iškvietė medikus. Klinikose jai nustatytas galvos sumušimas. (b. l. 4-5).

Iš papildomos Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados, Nr. pG2452/2018(02), atliktos gavus papildomus medicinos dokumentus apie I. U. sužalojimą, matyti, kad ši specialisto išvada teikia analogiškus duomenis apie sužalojimo pobūdį ir sveikatos sutrikdymo mastą I. U. kaip ir 2018 m. birželio 21 d. išvada Nr. G1829/2018 (02). (b. l. 41-42);

Veikos kvalifikavimas.

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Taigi, teismas konstatuoja, jog kaltinamasis Š. J. būdamas nukentėjusios bute panaudojo jos atžvilgiu fizinį smurtą ne mažiau kaip vieną kartą kumščiu sudavė nukentėjusiai į veidą padarydamas nukentėjusiai I. U. dešinės akies srities sumušimą su poodinėmis kraujosruvomis akies vokuose ir skruoste bei paviršine žaizda antakio išoriniame gale, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą.

Nors kaltinamasis kaltės nepripažįsta, jo kaltė įrodyta nukentėjusios I. U. parodymais, kurie nuo pat tyrimo pradžios yra vienodi, nuoseklūs, prieštaravimų tarp jų nėra, netikėti jais teismas neturi jokio pagrindo. Nukentėjusios parodymai patvirtinti specialistų išvadomis Nr. G1829/2018(02), Nr. p G2452/2018902), liudytojų O. T. parodymais, jog išgirdęs triukšmą, išėjęs į koridorių, pamatė iš nukentėjusios kambario išbėgantį kaltinamąjį, nukentėjusi stovėjusi virtuvėje sumušta, padarė sumuštos nukentėjusios nuotraukas, liudytojo S. P. parodymais, jog jie visi kratu dariaus K. bute gėrė alkoholinius gėrimus, apie 18.30 val. liudytojas nuėjo miegoti prieš tai dar išlydėję nukentėjusią iki jos kambario, pabudo naktį nuo kaimyno O. T. triukšmo, matė sumuštą nukentėjusią, liudytojo D. K. parodymais, jog jo bute visis gėrė alkoholinius gėrimus. Išlydėjus nukentėjusią toliau buvo geriama, jis užmigo, prabudo nuo triukšmo atvažiavus policijai ir atitinka nustatytas bylos faktines aplinkybes.

Kaltinamojo neprisipažinimą teismas vertiną kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Bausmės skyrimas.

Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, nusikalstamų veikų stadiją, kaltės formą, veikų padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Teismas atsižvelgia į tai, kad padarytas tyčinis nesunkus, nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis), veikiant tiesiogine tyčia, į kaltinamojo asmenybę – nedirba, teistas( 1 t. b. l. 157-165), daug kartų baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 157-165), psichiatrijos klinikoje nesigydė ( 1 t. b. l. 169), priklausomybės ligų centre neregistruotas (1 t., b. l. 170).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 9 p.).

Kaltinamasis ankščiau teistas už analogiškas nusikalstamas veikas, bausmės neatlikęs.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, siekiant įgyvendinti teisingumo principą, nesant kitų aplinkybių, kurios leistų motyvuotai skirti švelnesnę bausmės rūšį, kaltinamajam skirtina griežčiausia sankcijose numatyta bausmė – laisvės atėmimas. Skirtina bausmė bendrintina su 2018-04-19 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu neatlikta laisvės apribojimo bausme.

Ir vis tik, įvertinus Š. J. asmenybę, teismas mano, kad dar yra pagrindas jo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir jam paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti. Pagal BK 75 straipsnį, bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Sprendžiant klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, turi būti įvertinta, ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veiksmų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Atsižvelgiant į byloje esančius duomenis apie veikos padarymo aplinkybes, kad Š. J. nusikalstama veika nesukelta sunkių padarinių, liekamųjų reiškinių, nors savo kaltę neigia, gailisi dėl įvykdyto, suprato savo neapgalvotų veiksmų pasekmes ir keičia gyvenimo būdą, pagrįstai manytina, kad bausmės tikslai nagrinėjamu atveju gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Siekiant kaltinamąjį dar labiau drausminti, jam skirtini įpareigojimai – dirbti (BK 75 straipsnio 2 dalies 3, 5 punktai), neišeiti iš namų tam tikru laiku, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 2 dalies 7, 8 punktai), tai bus pakankamai efektyvu, norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ir tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas bei asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, taip užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė- rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš gyvenamosios vietos ( 1 t. b. l. 98-100) naikintina nuosprendžiui įsiteisėjus.

Nukentėjusioji I. U. pareiškė civilinį ieškinį 500 eurų sumai neturtinei žalai atlyginti ( 2 t., b. l. 6).

Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Pagal šią normą, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad skirtingai nuo turtinės žalos, neturtinės žalos dydžio tiksliai išreikšti pinigais ir tai pagrįsti įrodymais nėra įmanoma. Neturtinė žala yra laikoma bendraisiais nuostoliais, kurių dydis ne įrodinėjamas, o nustatomas teismo pagal tam tikrus nustatytus kriterijus. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus ir kt.).

Pirmiau teismo ištirtais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad žala nukentėjusiajai I. U. kilo dėl kaltų kaltinamojo veiksmų, tai reiškia, kad Š. J. šioje byloje yra tinkamas civilinės atsakomybės subjektas. Akivaizdu, kad dėl kaltinamojo padaryto nusikaltimo nukentėjusioji patyrė tiek fizinį skausmą, tiek dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus (CK 6.250 straipsnio 1 dalis), įvertinus kaltinamojo turtinę padėtį (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, taip pat vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teismas konstatuoja, kad nukentėjusios I. U. pareikštas civilinis ieškinys 500 eurų sumai neturtinei žalai atlyginti pagrįstas, įrodytas, todėl tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Š. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti jį laisvės atėmimu 6 ( šešiems) mėnesiams

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsniu, paskirtą bausmę subendrinti su dalimi neatlikta 2018-04-19 baudžiamuoju įsakymu paskirta laisvės apribojimo bausme, prie griežtesnės 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį- 2 mėnesius neatliktos laisvės apribojimo bausmės atitinkamai keičiant viena laisvės atėmimo diena prilyginama dviem laisvės apribojimo dienoms(1:2) ir skirti galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę 7( septyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 7, 8 punktais, bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, dirbti, tęsti darbą arba būti registruotam Kauno užimtumo tarnyboje, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programose per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Iki bausmės vykdymo pradžios palikti Š. J. kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš savo gyvenamosios vietos, o pradėjus vykdyti bausmę, kardomąją priemonę panaikinti.

Nukentėjusios I. U. pareikštą civilinį ieškinį patenkinti ir priteisti iš nuteistojo Š. J. 500( penkis šimtus) eurų neturtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.