Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2017-08-17 · Civilinė byla Nr. 2YT-12356-1067/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-08-17
Bylos Nr.
2YT-12356-1067/2017
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-09830-2017-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Justė Visakavičienė
Pareiškėjas
R. Z.
Suinteresuotas asmuo
Klaipėdos
Civilinė byla Nr. 2YT-12356-1067/2017Proceso Nr. 2-06-3-09830-2017-1Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.29.4.; 3.2.7.1.; 3.4.5.12.
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2017 m. rugpjūčio 17 d.Klaipėda
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Justė Visakavičienė,

rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. Z. patikslintą skundą dėl notaro veiksmų, suinteresuotas asmuo Klaipėdos m. 15-ojo notaro biuro notarė Agnė Griškevičienė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja kreipėsi į teismą skundu dėl notarės veiksmų, kurį patikslino ir prašo panaikinti Klaipėdos m. 15-ojo notaro biuro notarės Agnės Griškevičienės 2017 m. birželio 16 d. sprendimą Nr. 2017/06/16-2, kuriuo atsisakoma atlikti notarinį veiksmą, įpareigoti notarę Agnę Griškevičienę panaikinti išduotame 2011 m. liepos 15 d. vykdomajame įraše Notarinio registro Nr. 4921 reikalavimą solidariai iš V. T. ir R. Z. išieškoti 6 procentus metinių palūkanų nuo vekselio mokėjimo dienos iki visiškos prievolės įvykdymo dienos bei panaikinti Klaipėdos m. 15-ojo notaro biuro notarės Agnės Griškevičienės išduotame 2011 m. liepos 15 d. vykdomajame įraše Notarinio registro Nr. 4921 reikalavimą solidariai iš V. T. ir R. Z. išieškoti 6 procentus metinių palūkanų nuo vekselio mokėjimo dienos iki visiško prievolės įvykdymo dienos, jeigu teismas netenkintų reikalavimo įpareigoti notarę šį reikalavimą panaikinti. Nurodo, kad notarė neteisėtai vykdomuoju įrašu nustatė reikalavimą solidariai iš V. T. ir R. Z., išieškoti 6 procentus metinių palūkanų nuo vekselio mokėjimo dienos iki visiško prievolės įvykdymo dienos. Pažymi, kad tokia pareiga notarui teisės aktų nėra numatyta, be to, civilinių teisinių santykių subjektas, įgyvendindamas savo teises, pats privalo elgtis pakankamai atidžiai ir rūpestingai, o anto pareiškėjos, teismų praktikoje konstatuotina, jog vekselio turėtojas A. S. B., siekdamas nurodytos palūkanų sumos išieškojimo, turėjo tokį pageidavimą notarei pateikti raštišku prašymu dėl minėto vykdomojo įrašo išdavimo. Prie skundo pareiškėja pateikia Klaipėdos m. 15-ojo notaro biuro notarės Agnės Griškevičienės 2017 m. birželio 16 d. raštą Dėl pateikto skundo, kuriame nurodyta, jog negali tenkinti pareiškėjos skundo ir pakeisti vykdomajame įraše Nr. 4921, išduotame 2011 m. liepos 15 d. 6 procentų metines palūkanas į 5 procentų metines palūkanas.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Klaipėdos m. 15-ojo notaro biuro notarė Agnė Griškevičienė pateikė atsiliepimą į patikslintą pareiškėjos R. Z. skundą ir nurodė, kad su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo skundo netenkinti. Notarė atsiliepime pažymi, kad pareiškėja R. Z. apie 2011 m. liepos 15 d. išduotą vykdomąjį įrašą žinojo gerokai anksčiau, pareiškėja jau anksčiau buvo pateikusi skundą dėl to paties vykdomojo įrašo panaikinimo Lietuvos Respublikos teismams, tačiau skundas nebuvo patenkintas, tokiu būdu visi terminai, numatyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 512 straipsnyje, notarinio veiksmo apskundimui, yra pasibaigę. Taip pat pažymi, kad minimas vykdomasis įrašas yra išduotas pagal visas jo išdavimo metu galiojusias teisės normas bei susiklosčiusią teisinę praktiką. Palūkanos už laikotarpį nuo vekselio išdavimo iki vekselio apmokėjimo termino nėra ir negali būti skaičiuojamos, todėl neturi būti ir nurodomos vekselyje. Vekselio neapmokėjus nustatytu terminu, pagal Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymą, skaičiuojamos 6 procentų metinės palūkanos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu - šią informaciją taip pat nėra privaloma nurodyti vekselyje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

bylos duomenimis nustatyta, kad 2010 m. liepos 12 d. vekselio davėjas V. T. pasirašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo įsipareigojo 2011 m. liepos 12 d. A. S. B. sumokėti 34 175 Eur, vekselio laiduotoja – pareiškėja R. Z.. 2011 m. liepos 15 d. Klaipėdos m. 15-ojo notaro biuro notarė Agnė Griškevičienė išdavė vykdomąjį įrašą Nr. 4921 dėl 34 175 Eur skolos, 6 procentų metinių palūkanų ir 474 Lt (137,28 Eur) išlaidų už vykdomojo įrašo išdavimą išieškojimo iš solidarių skolininkų V. T. ir R. Z.. R. Z. 2016 m. birželio 8 d. pateikė skundą notarei. Iš 2017 m. birželio 16 d. notarės rašto dėl pateikto skundo nustatyta, kad notarė netenkino pareiškėjos R. Z. skundo, t.y. nurodė, jog 2011 m. liepos 15 d. išduotame vykdomajame įraše Nr. 4921, negalima pakeisti 6 procentų metines palūkanas į 5 procentų metines palūkanas. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymas (toliau –ĮVPĮ) yra specialus teisės aktas, reglamentuojantis vekselių teisės klausimus ir jo nuostatoms suteikiama viršenybė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatų atžvilgiu. Taip pat notarė nurodė, kad ĮVPĮ 50 straipsnio 1 dalis nurodo, kad „Vekselio turėtojas gali reikalauti, kad asmuo, kuriam jis pareiškė reikalavimus, sumokėtų neakceptuoto arba neapmokėto vekselio sumą su palūkanomis, jeigu jos buvo numatytos, šešių procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo mokėjimo termino pasibaigimo ir protesto išlaidas, pranešimų siuntimo bei kitas išlaidas“.

Pareiškėja skundu dėl notaro veiksmų nesutinka su 2017 m. birželio 16 d. notarės raštu (sprendimu), prašo jį panaikinti bei įpareigoti notarę vykdomajame įraše panaikinti reikalavimą dėl 6 procentų metinių palūkanų nuo vekselio mokėjimo dienos iki prievolės visiško įvykdymo išieškojimo, o teismui neįpareigojus notarės panaikinti vykdomajame įraše minėto reikalavimo, prašo, kad teismas panaikintų reikalavimą dėl 6 procentų metinių palūkanų nuo vekselio mokėjimo dienos iki prievolės visiško įvykdymo išieškojimo.

Sprendžiant klausimus dėl notaro veiksmų teisėtumo būtina atsižvelgti į notaro veiklos specifiką. Pagal Notariato įstatymo 1 straipsnį notarams suteikta teisė juridiškai įtvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus, užtikrinti šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą. Notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis Notariato įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų (Notariato įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Tokie notaro veiklos ypatumai lemia, kad jam taikomi didesnio atidumo, atsargumo ir rūpestingumo reikalavimai, savo funkcijas jis turi atlikti, tiksliai laikydamasis notaro veiklą ir teisinius santykius, su kuriais susijęs atliekamas notarinis veiksmas, reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų, o jeigu notarinio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų – atsisakyti atlikti tokį veiksmą (Notariato įstatymo 40 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo pasisakyta, kad tokia notaro funkcijų samprata suponuoja išvadą, jog notaras nenagrinėja asmenų ginčų, nenustatinėja ginčytinų aplinkybių, o tuo atveju, jei dėl asmenų teisių ar juridinių faktų kyla abejonių ar nesutarimų, privalo atsisakyti tvirtinti tokias teises ar faktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2011). Taigi notaras gali tvirtinti tam tikras teises ar faktus tik tokiu atveju, jei dėl jų turinio ir teisėtumo jam nekyla abejonių.

Vekselis yra vertybinis popierius ir civilinių teisių objektas (CK 1.97 straipsnio 1 dalis, 1.101 straipsnis). ĮPVĮ vekselis apibrėžiamas kaip vertybinis popierius, kuriuo jį išrašantis asmuo be sąlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui pats arba kuriuo tai padaryti įsako kitam asmeniui (ĮPVĮ 2 straipsnio 1 dalis). Pagal ĮPVĮ 81 straipsnio nuostatas, kai atsiranda reikalavimo teisė pagal neprotestuotiną vekselį, vekselio turėtojas, pranešęs visiems pagal vekselį įsipareigojusiems asmenims nustatytu terminu, kad vekselis neapmokėtas, pateikia notarui rašytinį prašymą išieškoti pinigus iš skolininko ir notaras nustatyta tvarka atlieka vykdomąjį įrašą. Vekselio turėtojas, prieš įgyvendindamas savo teisę pradėti priverstinį vykdymo procesą pagal jam išduotus vekselius, t. y. prieš kreipdamasis į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo, turi atlikti du savarankiškus veiksmus: pateikti vekselį apmokėti ir pranešti apie jo neapmokėjimą. Šiuos veiksmus privalo atlikti visi reikalavimų, atsirandančių vekselių pagrindu, patenkinimo siekiantys vekselių turėtojai, nepriklausomai nuo vekseliuose nustatyto termino ar jų rūšies (ĮPVĮ 36 straipsnio 1 dalis, 40 straipsnio 1 dalis, 47 straipsnis, 48 straipsnio 2 dalis). Pareiga atlikti anksčiau nurodytus veiksmus yra pavesta vekselio turėtojui. Remiantis pateiktais duomenimis, vekselio turėtojas A. S. B., būdamas atidus ir besirūpinantis savo teisėmis asmuo, įgyvendino visus įstatyme nustatytus reikalavimus, vekselio davėjus apie vekselio neapmokėjimą pranešė laikantis Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 47 str. numatytų reikalavimų. Notarei prieinamomis priemonėmis patikrinus ir nustačius, kad vekselis buvo sudarytas pagal įstatymo reikalavimus bei įsitikinus, kad vekselio turėtojas tinkamai ir nepraleidęs termino pranešė vekselio davėjams apie neapmokėtą vekselį, notaro vykdomasis įrašas buvo išduotas pagrįstai.

ĮPVĮ 50 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad vekselio turėtojas gali reikalauti, kad asmuo, kuriam jis pareiškė reikalavimus, sumokėtų:1) neakceptuoto arba neapmokėto vekselio sumą su palūkanomis, jeigu jos buvo numatytos; 2) 6 proc. metines palūkanas, skaičiuojamas nuo mokėjimo termino pasibaigimo; 3) protesto išlaidas, pranešimų siuntimo bei kitas išlaidas. Taigi, pati normos formuluotė suponuoja išvadą, kad vekselio turėtojas gali pasirinkti, ar jis pageidauja reikalauti iš skolininko sumokėti anksčiau 6 proc. metines palūkanas, skaičiuojamas nuo mokėjimo termino pasibaigimo. Notaras vykdomąjį įrašą atlieka gavęs kreditoriaus rašytinį prašymą atlikti vykdomąjį įrašą (2015 m. gruodžio 30 d. Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakymas Dėl vykdomųjų įrašų pagal notarine forma patvirtintus sandorius, iš kurių atsiranda piniginės prievolės, atlikimo tvarkos aprašo patvirtinimo Nr. 1R-381, 5 punktas). Nagrinėjamu atveju, pagal vekselio turėtojo prašymą notarė išdavė vekselio turėtojui vykdomąjį įrašą Nr. 4921 dėl 34 175 Eur skolos, 6 procentų metinių palūkanų ir 474 Lt (137,28 Eur) išlaidų už vykdomojo įrašo išdavimą išieškojimo iš solidarių skolininkų V. T. ir R. Z..

Teismas atkreipia dėmesį, kad procesiniams veiksmams atlikti įstatyme nustatyti terminai. Jie drausmina proceso dalyvius, užtikrina sklandesnę, operatyvesnę teismo veiklą, civilinių teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkerta kelią procesui vilkinti. Dėl svarbių priežasčių praleistus procesinius terminus galima atnaujinti (CPK 78 straipsnis), tačiau tais atvejais, kai neribota termino atnaujinimo galimybė gali pažeisti didelę reikšmę visuomenei turinčius interesus, civilinių santykių dalyvių teises, įstatyme nustatoma galutinė termino atnaujinimo riba (naikinamasis terminas). CPK 512 straipsnis, reglamentuoja tiek antstolio, tiek notaro veiksmų apskundimo terminą. Šiame straipsnyje nustatytas 20 dienų skundo dėl notaro veiksmų padavimo terminas, skaičiuotinas nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, kurį praleidus dėl svarbių priežasčių, praleistas terminas gali būti atnaujintas. Pasibaigus CPK 512 straipsnyje nustatytam naikinamajam 90 dienų terminui nuo skundžiamo veiksmo atlikimo, suinteresuotas asmuo netenka teisės paduoti teismui skundą dėl antstolio veiksmų. Pareiškėja neteikia teismui duomenų ar kreipėsi į notarę per nustatytą terminą dėl 6 procentų metinių palūkanų išieškojimo per laikotarpį, nuo kada sužinojo jog 2011 m. liepos 15 d. yra išduotas vykdomasis įrašas Nr. 4921.

Įvertinus bylos rašytinius įrodymus bei vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu teismas nenustatė, kad notarė neteisėtai arba neteisingai būtų atlikusi jai pavestus įstatymo nustatytus veiksmus, nesutinka su pareiškėjos skunde nurodytais argumentais, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 513 straipsniais, teismas

nutaria:

atmesti pareiškėjos R. Z. skundą dėl notaro veiksmų.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą

Teisėja Justė Visakavičienė