Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Irenos Ivanovienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Radviliškio rajono apylinkės prokuroro apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011-08-18 nuosprendžio, kuriuo:

A. G. pripažintas kaltu pagal LR BK 178 str. 1 d. už vagystę ir paskirtas laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams ir 3 (trims) mėnesiams, įpareigojant jį nuo 23 iki 6 val. būti savo gyvenamojoje vietoje ir įpareigoti jį neatlygintinai išdirbti 100 valandų per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi invalidais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Į bausmės atlikimo laiką įskaitytas laikiname sulaikyme išbūtas 2 parų laikas (nuo 2009-03-04 9.15 val. iki 2009-03-06 8.10 val.), laikant, kad A. G. jau atliko 4 (keturias) paras laisvės apribojimo bausmės (BK 66 str.). Nutarta kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo nekeisti, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

K. C. išteisintas pagal LR BK 178 str. 1 d. nepadarius veikos, turinčios nusikaltimų ar baudžiamojo nusižengimų požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išteisintajam buvusi paskirta kardomoji priemonė– rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikinta.

Skundžiamu nuosprendžiu A. G. ir K. C. baudžiamoji byla dalyje pagal BK 270 str. 2 d., suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senačiai (BK 95 str. 1 d. 1 p. a p.p.), nutraukta.

Nuosprendžiu patenkintas VĮ Tytuvėnų miškų urėdijos civilinis ieškinys, ir iš A. G. priteista 9570,64 Lt (devyni tūkstančiai septyni šimtai septyniasdešimt litų 64 ct) turtinės žalos VĮ Tytuvėnų miškų urėdijai (į.k. 6274562, Miškininkų g. 2, LT – 86469 Tytuvėnai, Kelmės r. sav.).

Kelmės r. apylinkės prokuratūros ieškinys dėl 10528,80 Lt žalos gamtai paliktas nenagrinėtu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. G. nuteistas už tai, kad 2008 m. birželio – liepos mėn., tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), 855 kvartale, 36 sklype, neteisėtai iškirto 15 žalių ąžuolų, 7 žalius beržus, 1 žalią blindę, 25 žalius baltalksnius, 1 žalią eglę, 96 žalius uosius, 9 sausus baltalksnius, 1 sausą drebulę, 58 sausus uosius, iš viso nukirto 122,3 ktm medienos, ir pagrobė svetimą, VĮ „Tytuvėnų miškų urėdijos“ Dubysos girininkijai priklausantį turtą – 113,62 ktm medienos, tuo padarydamas VĮ „Tytuvėnų miškų urėdijai“ turtinę 9570,64 Lt žalą, tai yra padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 str. 1 d.

K. C. buvo kaltinamas tuo, kad veikdamas sunkinančiomis aplinkybėmis bendrininkų grupėje kartu su A. G. 2008 m. birželio – liepos mėn., tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), 855 kvartale, 36 sklype, neteisėtai iškirto 15 žalių ąžuolų, 7 žalius beržus, 1 žalią blindę, 25 žalius baltalksnius, 1 žalią eglę, 96 žalius uosius, 9 sausus baltalksnius, 1 sausą drebulę, 58 sausus uosius, iš viso nukirto 122,3 ktm medienos, ir pagrobė svetimą, VĮ „Tytuvėnų miškų urėdijos“ Dubysos girininkijai priklausantį turtą – 113,62 ktm medienos, tuo padarydamas VĮ „Tytuvėnų miškų urėdijai“ turtinę 9570,64 Lt žalą, tai yra buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 1 d. Dėl šios veikos K. C. atžvilgiu buvo priimtas išteisinamasis nuosprendis.

Be to, A. G. ir K. C. buvo kaltinami tuo, kad veikdami sunkinančiomis aplinkybėmis bendrininkų grupėje, 2008 m. birželio – liepos mėn., tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), 855 kvartale, 36 sklype, pažeisdami LR Miškų įstatymo 9 str. 6 p., Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų 20 p., t.y. negavę leidimo kirsti mišką, savavališkai nukirto 15 žalių ąžuolų, 7 žalius beržus, 1 žalią blindę, 25 žalius baltalksnius, 1 žalią eglę, 96 žalius uosius, iš viso 87,74 ktm žalios medienos, tuo padarydami nedidelės 10528,80 Lt žalos gamtai, tai yra buvo kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 270 str. 2 d.. Dėl šios veikos skundžiamu nuosprendžiu baudžiamoji byla A. G. ir K. C. atžvilgiu nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senačiai (LR BK 95 str. 1 d. 1 p. a p. p.).

Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas aprašomojoje nuosprendžio dalyje, neatlikęs išsamios įrodymų analizės, nepagrįstai konstatavo, kad baudžiamojoje byloje nėra pakankamai duomenų apie tai, kad K. C. dalyvavo vykdant nusikaltimą, numatytą LR BK 178 str. l d., teismo nurodytas išteisinimo pagrindas prieštarauja nuosprendžio rezoliucinei daliai, kad K. C. išteisinamas nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (LR BPK 3 str. 1 d. 1 p.). Nuosprendyje nurodyti formalūs motyvai yra nepagrįsti, išteisinimo motyvų bei įrodymų analizės nėra.

Prokuroro apeliaciniame skunde teigiama, kad byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, kad K. C., veikdamas bendrininkų grupėje su A. G., neteisėtai iškirto ir pagrobė svetimą VĮ Tytuvėnų miškų urėdijai priklausantį turtą, padarydami turtinę žalą. Nors kaltinamasis A. G. iš dalies pripažino savo kaltę, o K. C. kaltu neprisipažino, tačiau šie jų parodymai vertintini kaip gynybos versija, kurią paneigia kiti byloje esantys ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai: iš dalies pačių kaltinamųjų parodymai, civilinio ieškovo, liudytojų parodymai bei byloje surinkta ir pagarsinta medžiaga.

Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad remiantis faktiškai tais pačiais įrodymais kaltinamasis A. G. pripažintas kaltu, o K. C. išteisintas. Apklaustas teisiamajame posėdyje K. C. parodė, kad dirbo (duomenys neskelbtini) girininkijoje eiguliu apie 10 metų, žinojo nusikaltimo padarymo vietą, kad tai yra regioninis parkas, kad jame kirsti medžių negalima. Galvojo, kad ta teritorija nepriklauso jo priežiūros teritorijai. Yra keletą kartų važiavęs pro tą vietą, ar ten buvo sutikęs A. G., kitus liudytojus, nepamena. A. G. pažinojo nuo vaikystės. Tokie jo parodymai vertintini kritiškai, nes jie yra paneigti civilinio ieškovo atstovo V. G., liudytojo A. K. parodymais, kad vagystės vietoje buvo iškirsti patys storiausi, vertingiausi medžiai, kirsta profesionaliai, norint paimti didžiausią kiekį, kirsta motorizuotais pjūklais. Kleimavimo žymių nesimatė, o kleimuojama būtinai tada kai yra paduodama mediena. K. C., pats būdamas tos srities specialistas - dirbo eiguliu apie 10 metų ir toje pačioje girininkijoje gerai žinojo vietą, kurioje buvo kertamas miškas, ir pats nurodė, kad tai yra regioninis parkas, kuriame medžių negalima kirsti. Jo nurodyta aplinkybė, kad savo eiguvoje žinojo kas kerta, bet manė, kad šis miškas yra Raseinių urėdijos, ir negražu kištis į kolegų darbą, yra nelogiškas, prieštaraujantis jo paties parodymams ir vertintinas kaip gynybos pozicija. K. C. nurodo, kad yra keletą kartų pravažiavęs pro įvykio vietą, tačiau ar ten buvo sutikęs A. G., kitus liudytojus taip pat nepamena. Ši jo nurodyta aplinkybės yra paneigta liudytojų parodymais. Iš pagarsintų liudytojo A. G. parodymų (b.1.85 t.l), kad dirbant miške, buvo atvažiavęs K. C., kuris kalbėjosi su A. G.. K. C. buvo su girininko uniforma, apžiūrėjo kertamus medžius. Liudytojas R.J. apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo ( b.l. 180-181 t.l) parodė, kad gerai pažinojo A. G., kuris liepė jam įdėti langą K. C.. A. G. paprašytas, dirbo miške, pjovė medžius. A. G. rodė kokius medžius reikia pjauti, o jam prieš tai rodė K. C.. Kai dėjo pas K. C. langą, jam A. G. sakė, kad jie buvo apsižiūrėti mišką. Ištempus medieną, atvažiavo eigulys K. C. ir suskaičiavo medienos kubus. Po to A. medieną pardavė kažkokiems žmonėms. A. G. paėmęs pinigus važiuodavo pas K. C.. Girdėdavo kaip A. G. susiskambindavo telefonu su K. C. ir po pokalbio telefonu jis pasiimdavo pinigų ir išvažiuodavo iš namų. Todėl mano, kad jis važiuodavo susitikti su K. C.." Šiuos ikiteisminio tyrimo teisėjui duotus parodymus liudytojas R. J. patvirtino teisiamojo posėdžio metu. Nors teisiamojo posėdžio metu liudytojas nenurodė visų aplinkybių, apie kurias davė parodymus ikiteisminio tyrimo metu, tačiau liudytojas patikslino, kad nuo įvykio praėjo daug laiko ir gali kai ko ir neprisiminti, patvirtino, kad jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, yra teisingi. Be to, liudytojas parodė, kad A. G. prieš teismo posėdį jam skambino dėl susitikimo, tačiau jis susitikti atsisakė. Iš pagarsintų liudytojo T. B. parodymų (b.1.119-121 t.l) matyti, kad „kur ir kokius medžius pjauti parodė K., kurį jis atpažino iš nuotraukos ir kuris yra eigulys, nes jis į kirtavietę atvažiuodavo apsirengęs miškininko uniforma. K. atvažiuodavo kartu su A. G. automobiliu Audi 100. Miško kirtimo darbams vadovavo A. G. ir eigulys K.. Jie nurodydavo kokius medžius reikia pjauti, vietą kur juos ištempti bei mokėdavo už darbą paeiliui". Teisiamojo posėdžio metu liudytojas iš dalies pakeitė savo parodymus, tačiau teismas netinkamai įvertino jų pakeitimo priežastį, be to, liudytojo T. B. parodymus, duotus teisiamojo posėdžio metu, paneigė liudytoja A. B.. Ji parodė, kad yra policijos pareigūnė, atliko liudytojo T. B. apklausas. Nurodė, kad jį buvo sunku rasti, neatvykdavo, todėl jo apklausti važiavo kartu su I. K.. Buvo daromas atpažinimas, pasikeitė parodymai, todėl jis buvo apklausiamas papildomai. Galėjo apklausą vykdyti ir automobilyje. Apklausos metu A. B. atrodė sveikas ir blaivus. Dėl apklausos automobilyje liudytojas neprieštaravo, protokolą perskaitė, savo ranka pasirašė. Teismas nurodė, kad papildomos apklausos protokole ir atpažinimo protokole matyti, kad šie pasirašyti labai kreivai, rašysena neįskaitoma ir neaišku dėl ko jis buvo apklausimas papildomai. Nurodydamas šias aplinkybes teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad apklausa buvo vykdoma policijos pareigūnų automobilyje, ko neneigia pats liudytojas T. B. ir jį apklaususi liudytoja I. B. ir esant automobilyje, kuriame nėra stalo, savaime suprantama, kad rašysena gali būti kreiva, be to, teismas turėjo įvertinti ir tai, kad liudytojas turi 5 klasių išsilavinimą, gyvena kaime, todėl rašysena gali būti kreivoka ir nelabai įskaitoma. Apeliantui nesuprantama kodėl teismui kilo abejonė dėl liudytojo T. B. papildomos apklausos, nes įstatyme nėra reglamentuota kiek kartų ikiteisminio tyrimo metu gali būti apklausiamas liudytojas. Liudytojas I. K. parodė, kad yra policijos pareigūnas, šioje byloje apklausė kai kuriuos liudytojus, liudytojai apklausų metu buvo blaivūs. 2009m. balandžio mėnesį apklausiamas kaip liudytojas galėjo būti G.. Jei jis būtų buvęs girtas, būtų parsivežę į skyrių, jis pasakojo, po to buvo perskaitomas protokolas, pasirašė. Rašė protokolą iš liudytojo parodymų, nuo kito protokolo nenurašo. Nors liudytojas G. teisiamojo posėdžio metu iš dalies taip pat pakeitė savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, tačiau teismas tos aplinkybės nevertino. Liudytojas T. B. į klausimą kodėl jis pakeitė parodymus atsakė, kad nežino, anksčiau melavo. Liudytojas A. G. nurodė, kad patys tyrėjai užrašė parodymus, o jis tik pasirašė, buvo išgėręs. Tačiau tokias liudytojų nurodytas aplinkybes paneigė apklausti liudytojai policijos pareigūnai I. B. ir I. K., kurių parodymais netikėti nėra jokio pagrindo, be to, po protokolais liudytojai savo ranka parašė, kad protokolas perskaitytas, surašyta teisingai, pastabų, papildymų liudytojai neturėjo, pasirašė. Be to, teismas neįvertino tos aplinkybės, kad A. G. ir T. B. gerai pažįsta kaltinamąjį A. G., visi buvo teisti vienoje baudžiamojoje byloje, todėl teismas neįvertino tos aplinkybės, kad parodymus jie pakeitė, siekdami padėti A. G., tame tarpe ir jo bendrininkui K. C., išvengti baudžiamosios atsakomybės. Vertinant įrodymus jų visumoje liudytojų A. G., T. B. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu sutampa su liudytojo R.J. parodymais teisiamojo posėdžio metu ir ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriuos iš dalies patvirtina pačių kaltinamųjų A. G., K. C. parodymai, kitų liudytojų parodymai, byloje surinkta medžiaga. Taigi, iš aukščiau išdėstytų aplinkybių matyti, kad kaltinamieji A. G. ir K. C. abu veikė kaip nusikalstamos veikos vykdytojai, neteisėtai nukirto ir pagrobė svetimą turtą. Teismas neišsamiai ištyrė ir neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus, vertindamas vieną įrodymą teismas nesusiejo jo su kitais byloje esančiais įrodymais į vieną loginę grandinę, todėl padarė išvadas, kurios prieštarauja faktiniams bylos duomenims.

Prokuroro apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė ir civilinio ieškinio klausimą. Teismas, palikdamas civilinį ieškinį nenagrinėtu, nenurodė dėl kokių priežasčių jį atmetė, neatkreipė dėmesio į tai, kad prieš pavagiant medieną, ji buvo nukirsta, dėl ko buvo padaryta žala gamtai, todėl už padarytą žalą gamtai turi atsakyti ją padarę asmenys, t.y. kaltinamieji A. G. ir K. C..

Be to, esant aukščiau išdėstytiems bylos, duomenims-.neteisingai nurodytas K. C. išteisinimo pagrindas - nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nuteistasis bei išteisintasis ir jų gynėjai prašo apeliacinį skundą atmesti.

Prokuroras prašo skundą patenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Pirmos instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas LR BPK 20 str. nuostatų ir pagrįstai K. C. atžvilgiu priėmė išteisinamąjį nuosprendį dėl veikos, numatytos LR BK 178 str. 1 d.

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje nėra pakankamai įrodymų, patvirtinančių K. C. dalyvavimą kertant mišką. Iš kaltinamųjų ir liudytojų parodymų, duotų teisiamųjų posėdžių metu matyti, kad niekas nepatvirtino, kad K. C. būtų dalyvavęs kertant mišką.

Prokuroro apeliaciniame skunde paminėti liudytojai V. G. ir A. K. savo parodymuose nurodė, kad vagystės vietoje buvo iškirsti patys storiausi ir vertingiausi medžiai, dirbta profesionaliai motorizuotais pjūklais, kleimavimo žymių nesimatė. Iš šių parodymų negalima daryti kategoriškos išvados, jog miško kirtime dalyvavo išteisintasis K. C..

Kiti apeliaciniame skunde nurodyti liudytojai A. G. ir R. J. savo parodymuose taip pat nenurodė faktų, vienareikšmiškai pagrindžiančių K. C. kaltę.

A. G. parodymuose, duotuose ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad K. C. matė atvažiavusį į kirtimo vietą ir kalbantis su A. G., tačiau pokalbio turinio jis negirdėjo (1 t., 95 b.l.). Be to, šių parodymų liudytojas nepatvirtino bylos nagrinėjimo teisme metu, paaiškino, kad apklausos metu buvo neblaivus, o jį apklausę pareigūnai parodymų jam nedavė perskaityti, vertė pasirašyti (3 t. 144 b.l.). Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje aptarė šiuos prieštaravimus ir tinkamai juos įvertino.

Liudytojas R. J. taip pat tiesiogiai nepatvirtino K. C. dalyvavimo medžių kirtime. Apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo R. J. parodė, kad gerai pažinojo A. G., kuris liepė įdėti langą K. C.. A. G. paprašė jo dirbti miške, rodė, kokius medžius pjauti, o šiam prieš tai rodęs K. C.. Dėdamas K. C. langą jis girdėjęs, kaip G. susiskambindavo telefonu su C. ir po pokalbio telefonu jis pasiimdavo pinigų ir išvažiuodavo iš namų. Liudytojo manymu, G. važiuodavo susitikti su su C. (1 t. 180, 181 b.l.). Kolegijos nuomone, liudytojo R. J. parodymai yra nenuoseklūs, jis nenurodė, kokius veiksmus kertant mišką atliko K. C., taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad iš šio liudytojo parodymų negalima spręsti, jog K. C. bendrininkavo su A. G. dėl miško kirtimo.

Be to, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino ir liudytojo T. B. parodymus. Ikiteisminio tyrimo metu jis davė parodymus, kaltinančius K. C., tačiau teisminio posėdžio metu juos pakeitė tvirtindamas, kad ankstesnius parodymus davė būdamas neblaivus. Šią liudytojo versiją neigė liudytojai I. B. ir I. K., tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad pastarieji liudytojai yra policijos pareigūnai, o jų pripažinimas, kad apklausė neblaivų liudytoją reikštų netinkamą jų pareigų atlikimą.

Taigi, vertinant kiekvieno liudytojo parodymus atskirtai, ar kaip visumą, nėra pakankamai duomenų apie tai, kad K. C. dalyvavo vykdant nusikaltimą, numatytą BK 178 str. 1 d., todėl jis buvo pagrįstai išteisintas.

Tačiau, apylinkės teismas, priėmęs sprendimą išteisinti K. C., neteisingai nurodė jo išteisinimo pagrindą – nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Šioje dalyje pirmosios instancijos nuosprendis keistinas dėl neteisingai pritaikyto baudžiamojo įstatymo: K. C. išteisintinas, kadangi neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (LR BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

Kolegija atmeta prokuratūros skundo argumentą ir dėl Kelmės rajono apylinkės prokuratūros pareikšto civilinio ieškinio dėl žalos gamtai. Prokuroras apeliaciniame skunde klaidingai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, palikdamas civilinį ieškinį nenagrinėtu, nepagrįstai jį atmetė.

Iš skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies matyti, kad nutraukus bylą dalyje dėl padarytos žalos gamtai, civilinis ieškinys buvo paliktas nenagrinėtu. Kolegijos nuomone, šis sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nes LR BPK 115 str. numato, kad civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje gali būti tenkinamas arba atmetamas tik priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Kadangi baudžiamoji byla dalyje dėl padarytos žalos gamtai buvo nutraukta, apkaltinamasis nuosprendis nepriimtas, todėl tenkinti civilinio ieškinio nebuvo teisinio pagrindo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tokiu būdu nebuvo užkirstas kelias išieškoti gamtai padarytos žalos atlyginimą kitomis teisinėmis priemonėmis.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Radviliškio rajono apylinkės prokuratūros apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, 2011-08-18 Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendį pakeisti: K. C. pagal LR BK 178 str. 1 d. išteisinti, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeista.