Telšių apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorei E. R.,

neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. C., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB „B.“ statybininku-apdailininku, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. C. 2018 m. liepos 6 d., apie 12.00 val., namuose, esančiuose adresu Mažeikių r., Viekšnių mstl., Vytauto g. 41, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, (nustatytas 2,00 prom. neblaivumas), žodinio konflikto su žmona R. C. metu suėmęs ranka jai už kaklo jį spaudė bei keturis kartus ranka pastūmė nukentėjusiąją į virtuvės duris, ko pasekoje po kiekvieno pastūmimo pastaroji atsitrenkdavo į jas ir susitrenkė pakaušį, kas sukėlė jai fizinį skausmą.

Be to, R. C. kaltinamas tuo, kad 2018 m. liepos 6 d., apie 12 val., namuose, esančiuose adresu Mažeikių r., Viekšnių mstl., Vytauto g. 41, grasino savo žmonai R. C. ją nužudyti, po pavartoto fizinio smurto R. C. atžvilgiu, suspaudęs ranka jos kaklą ir laikydamas virš jos galvos iškeltą peilį, grasino sakydamas: „aš tave papjausiu, tris metus atsėdėsiu ir bus ramybė be tavęs“, tokiais savo neteisėtais veiksmais nukentėjusiajai R. C. suteikdamas pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Apklaustas kaip kaltinamasis teisiamajame posėdyje, R. C. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad tą dieną susipyko su žmona ir konflikto metu rankoje turėtu peiliu galėjo pagrasinti ją nužudyti, neneigia, kad galėjo ir ją stumdyti, sukeldamas jai fizinį skausmą. Įvykio aplinkybių neprisimena dėl girtumo. Dėl visko kaltas alkoholis, kurį vartoja ir jis, ir žmona. Nuoširdžiai gailisi dėl padarytos veikos, atsiprašė sutuoktinės ir patikino, kad daugiau tai nepasikartos. Prašė bylą nutraukti, nes nukentėjusioji jam atleido, jie susitaikė.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo R. C. prisipažinimo, jo kaltę įrodo nukentėjusiosios parodymai, ikiteisminio tyrimo metu surinkti rašytiniai įrodymai.

Pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad R. C. nurodė, jog 2018 m. liepos 6 d. namuose, apie 12 val., vyras R. C., grįžęs neblaivus, keikė ją necenzūriniais žodžiais, išspyrė kambario durų stiklą, suėmęs ją už kaklo ir laikydamas peilį iškėlęs virš jos galvos, grasino sakydamas „aš tave papjausiu, tris metus atsėdėsiu ir bus ramybė be tavęs“, vėliau stumdė, kas sukėlė jai fizinį skausmą. (b. l. 20-21).

Alkoholio kiekio matuokliu Drager „ALCOTEST 6810“, patikrinimo Nr. 10162, 2018-07-06, R. C. 13.06 val. buvo nustatytas 1,14 promilių neblaivumas, o kaltinamajam R. C. tuo pačiu matuokliu, patikrinimo Nr. 10164, 16.48 val. buvo nustatytas 2.00 promilių neblaivumas (b. l. 40-41).

2018 m. liepos 20 d. Daiktų apžiūros protokole su fotolentele bei tarnybiniame pranešime nurodyta, kad apžiūrėtas virtuvinis peilis, kuris buvo išimtas 2018 m. liepos 6 d. įvykio vietoje. Virtuvinio peilio bendras ilgis 21 cm, peilio geležtės ilgis 11,5 cm, o plotis 2,6 cm plačiausioje vietoje. Peilio plastikinė rankena yra mėlynos spalvos, rankenos ilgis 9,5 cm, o plotis 2,6 cm plačiausioje vietoje. Ant peilio geležtės yra užrašai „tescoma“ ir „presto" . (b. l. 44, 45-49).

2018 m. spalio 10 d. Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad virtuvinis peilis perduotas saugoti į daiktų saugyklą, Kvite B Nr. 0002316 nurodyta, kad saugojimui perduota pakuotė su peiliu (b. l. 50, 51).

2018 m. liepos 19 d. Daiktų apžiūros protokole su fotolentele užfiksuota dviejų garso įrašų „2018_07_06_16-10-36_25.03 867147136.mp3“, pateiktų iš Bendrojo pagalbos centro (toliau – BPC), apžiūra ir perklausa (b. l. 56-61).

2018 m. rugsėjo 11 d. Daiktų apžiūros protokole su fotolentele užfiksuota garso įrašo „20180706_130152.mp4“ apžiūra ir perklausa (b. l. 62-66).

2018 m. liepos 16 d. Akistatos tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios protokole užfiksuota, kad kiekvienas pasiliko prie savo duotų parodymų apklausų metu (b. l. 92-93).

Laikino sulaikymo protokole nurodyta, kad kaltinamasis R. C. 2018 m. liepos 6 d., 16.28 val., buvo laikinai sulaikytas (b. l. 96-87). Nutarimu paleistas į laisvę 2018 m. liepos 7 d., 20.54 val. (b. l. 99).

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Įvertinus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, kad kaltinamojo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, įrodyta visiškai. Jo kaltę patvirtina paties parodymai teisiamojo posėdžio metu, nuoseklūs nukentėjusiosios parodymai nuo pat pranešimo BPC, kurie teismui nekelia abejonių ir leidžia daryti išvadą, kad jos atžvilgiu sutuoktinis naudojo fizinį smurtą. Veika pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kvalifikuota tinkamai, nes, suimdamas ranka nukentėjusiajai už kaklo ir jį spausdamas, stumdydamas sutuoktinę, dėl ko ji atsitrenkė į duris galva, kaltinamasis smurtavo prieš savo sutuoktinę, taip nukentėjusiajai sukeldamas fizinį skausmą.

Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Išnagrinėjus bylos aplinkybes, išanalizavus įrodymų visetą, teismas sprendžia, kad grasinimas nužudyti buvo realus ir nukentėjusioji galėjo manyti, kad jis galėjo būti įvykdytas. Kai nustatyta, sutuoktiniai jau buvo pradėję konfliktuoti, konfliktui nepasibaigus, kaltinamasis ranka suspaudė nukentėjusiosios kaklą ir virš jos galvos laikydamas peilį, šaukė, jog ją nužudys, nors už tai „atsėdės tris metus“. Vertinti, kad kaltinamojo žodžiai buvo tik neblaivaus žmogaus išvedžiojimai, nieko bendra neturintys su realiu asmens įbauginimu, nėra pagrindo, nes nukentėjusioji turėjo realų pagrindą išsigąsti ir manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje įrodo nukentėjusiosios parodymai, policijos pareigūnų užfiksuoti įrodymai – mėlynės ant kūno, spaudimo žymės ant kaklo, BPC įrašuose užfiksuoti pokalbiai, iš kurių matyti, kad nukentėjusioji skambino, būdama labai susijaudinusi. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad kaltinamasis tiesiogiai grasino savo sutuoktinei, o atsižvelgiant į tai, kad šiuos grasinimus jis išsakė prieš tai panaudojęs fizinį smurtą sutuoktinės atžvilgiu – atlikęs aktyvius smurtinius veiksmus, o grasinimo realumą sustiprino tai, kad jis, pasigriebęs virtuvinį peilį, jį laikė iškėlęs nukentėjusiajai virš galvos ir sugriebęs jos kaklą ranka, jį spaudė, taigi, akivaizdu, kad kaltinamasis įbaugino nukentėjusiąją, sudarydamas įspūdį, kad grasinimai gali būti įvykdyti. Grasinimai buvo efektyvūs ir paveikė nukentėjusiosios psichinę būseną, nukentėjusioji grasinimus suvokė kaip realų pavojų savo gyvybei. Ji, akivaizdu, patyrė psichologinį diskomfortą, nervinę įtampą, nerimą, stresą, kas patvirtina grasinimo realumą. Teismas pripažįsta, kad grasindamas, kaltinamasis suvokė savo elgesio bauginamąjį pobūdį ir norėjo nukentėjusiajai sukelti mirties baimės jausmą, todėl akivaizdu, kad kaltinamojo padaryta veika pagal nustatytus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius atitinka nusikaltimo, numatyto BK 145 straipsnio 1 dalyje, sudėtį ir pagal BK 145 straipsnio 1 dalį kvalifikuota tinkamai.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintinas visiškas prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką bei nuoširdus gailėjimasis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Prokurorė neprieštaravo, kad byla būtų nutraukta kaltinamajam ir nukentėjusiajai susitaikius.

Įvertinęs byloje esančius įrodymus, tai, kad kaltinamasis neteistas, teismas sprendžia, kad yra pagrindas tikėti, kad ateityje kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl nukentėjusiosios ir kaltinamojo prašymas tenkintinas ir kaltinamasis R. C. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje, idealiosios sutapties būdu padarymą BK 38 straipsnio 1 dalies pagrindu ir baudžiamoji byla nutrauktina.

Siekiant užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, koreguoti kaltinamojo smurtinį elgesį bei jį auklėti, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis smurtavo prieš savo sutuoktinę, tikslu keisti jo smurtinį elgesį, kaltinamajam tikslinga taikyti BK 72² straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 3 dalis).

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – virtuvinis peilis, saugomas Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugykloje, (kvito B Nr. 0002316), ir jo pakuotė sunaikintini (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297–305, 306, 307, 313 straipsniais,

nusprendžia:

R. C. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje, ir baudžiamąją bylą nutraukti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalies pagrindu kaltinamajam susitaikius su nukentėjusiąja.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi bei 72² straipsniu R. C. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įpareigoti įvykdyti per 6 (šešis) mėnesius.

Virtuvinį peilį, saugomą Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugykloje, (kvito B Nr. 0002316), ir jo pakuotę sunaikinti.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki įsiteisės teismo nuosprendis.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Mažeikių rajono apylinkės teismą.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.