- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-04-23
- Bylos Nr.
- 2-290/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Konstantinas Gurinas, Audronė Jarackaitė, Vigintas Višinskis
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Neapolis“
- Ieškovas
- V. V.
- Kategorijos
- 110.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės, Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Viginto Višinskio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Neapolis“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. sausio 6 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, civilinėje byloje Nr. 2-550-479/2009 pagal ieškovo V. V. įmonės ,,Marsanta“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Neapolis“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismas 2008 m. lapkričio 5 d. teismo įsakymu nutarė išieškoti kreditoriui V. V. įmonei ,,Marsanta“ iš skolininko UAB ,,Neapolis“ 1 337 594,39 Lt skolą, 26 828,21 Lt delspinigių, 6 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo įsakymo įvykdymo, 4 411,05 Lt žyminio mokesčio ir 500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Klaipėdos apygardos teismas 2008 m. lapkričio 5 d. nutartimi teismo įsakymo įvykdymo užtikrinimui kreditoriaus prašymu taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo skolininkui UAB „Neapolis“ priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą bei turtines teises, o, jų nesant ar esant nepakankamai, atsakovui priklausančias pinigines lėšas, esančias atsiskaitomosiose sąskaitose, pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, kad viso areštuoto turto vertė neviršytų prašomos priteisti sumos – 1 369 333,50 Lt. Skolininkas UAB ,,Neapolis“ teismui pateikė prieštaravimą dėl pareiškimo dėl skolos priteisimo. Ieškovas V. V. įmonė ,,Marsanta“ teismui pateikė ieškinį atsakovui UAB ,,Neapolis“ dėl skolos priteisimo.
Atsakovas UAB „Neapolis“ teismui pateikė prašymą pareikalauti iš ieškovo, kad jis pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, užtikrinimą. Atsakovas nurodė, jog dėl lėšų arešto patiria nuostolius. Dėl atsakovui priklausančių bei išnuomotų komercinių verslo patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), arešto gali būti suvaržyta nuomininkų veikla ir tai sukeltų neprognozuojamo dydžio nuostolius. Atsakovas pažymėjo galėsiantis atsiskaityti su ieškovu bei kitais rangovais, kurie kreipėsi į teismą dėl skolos už atliktus darbus priteisimo, tik tuo atveju, jei parduos pastato dalį, tačiau dėl turtui taikyto arešto to negali padaryti. Be to, atsakovo kreditorius pagal kredito sutartį AB bankas „Swedbank“, sužinojęs apie skolininko nekilnojamojo turto areštą, gali pareikalauti iš atsakovo prieš terminą grąžinti visą suteiktą kreditą arba sumokėti 0,5 proc. kredito dydžio baudą, t.y. 156 500 Lt. Tokio dydžio nuostolius atsakovas nurodė kaip minimalius ir prašė, kad ieškovas užtikrintų jų atlyginimą, tuo taip pat galėtų būti ir banko garantija.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. sausio 6 d. nutartimi netenkino atsakovo prašymo taikyti nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Teismas atsakovo prašymą laikė nepagrįstu, kadangi atsakovas teismui nepateikė nuostolių realumą bei dydį pagrindžiančių įrodymų (CPK 178 str.). Teismas nurodė, kad atsakovo argumentas, jog dėl jam priklausančių bei išnuomotų komercinių verslo patalpų arešto gali būti suvaržyta nuomininkų veikla ir tai sukeltų neprognozuojamo dydžio nuostolius, yra nepagrįstas, nes, taikant laikinąsias apsaugos priemones bei siekiant nesutrikdyti atsakovo komercinės-ūkinės veiklos nurodyta, jog apribojama tik teisė disponuoti areštuotu turtu, tačiau nedraudžiama šiuo turtu naudotis bei jį valdyti. Teismas nurodė, kad toks arešto pobūdis neturėtų riboti atsakovo patalpų nuomininkų veiklos ir sukelti nuostolių. Teismas nurodė, kad nepagrįstas ir atsakovo reikalaujamų užtikrinti 156 500 Lt nuostolių dydis, nes atsakovas teismui pateikė tik AB banko „Swedbank“ (buvusio AB banko „Hansabankas“) ir atsakovo sudarytą kreditavimo sutartį bei papildomą susitarimą dėl šios sutarties, tačiau nepateikė duomenų apie tai, kokia yra negrąžinta kredito suma, taip pat nėra žinoma, ar bankas imsis kokių nors sankcijų kredito gavėjo atžvilgiu. Teismas nesutiko ir su atsakovo argumentu, kad dėl turto arešto jis negalės parduoti šio turto ir iš gautų lėšų atsiskaityti su ieškovu bei kitais rangovais. Teismas nurodė, jog taikytas areštas tik suteikia papildomas garantijas, kad atsakovas be ieškovo žinios neperleistų turto tretiesiems asmenims, tuo išvengdamas atsiskaitymo su ieškovu. Tačiau tai netrukdo atsakovui ieškoti pirkėjų šiam turtui ir, bendradarbiaujant su ieškovu, jį parduoti, jei tokiu būdu būtų atsiskaityta su ieškovu (CK 6.44 str.). Teismas nurodė, kad atsakovas pripažino, jog dėl skolų už atliktus statybos darbus priteisimo iš jo į teismą yra kreipęsi ir kiti rangovai (UAB „Arsenalas“, UAB „Elparnas“, UAB „Lanksti erdvė“ ir kt.), šių kreditorių reikalavimų užtikrinimui taip pat taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Teismas nurodė, kad dėl šių priežasčių taip pat negalima teigti, jog nuostolius, jei tokių būtų, atsakovas patirtų konkrečiai dėl šioje byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Teismas nurodė, kad laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos vadovaujantis ekonomiškumo, šalių lygiateisiškumo ir interesų pusiausvyros principu, atsakovas iki šiol nepateikė teismui įrodymų dėl jo mokumo bei galimybės įvykdyti būsimą teismo sprendimą, kuris gali būti nepalankus atsakovui.
Šalies argumentai
Atsakovas UAB ,,Neapolis“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. sausio 6 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Nurodo šiuos argumentus:
1. UAB ,,Neapolis“ veikla yra visiškai priklausoma nuo su AB banku Hansabankas pasirašytos kreditavimo sutarties vykdymo. UAB ,,Neapolis“ gaunamos nuomos pajamos skiriamos paskolai grąžinti, o atsiskaitymui su darbus atlikusiais rangovais UAB ,,Neapolis“ tikisi nukreipti lėšas, gautas iš pastato dalies pardavimo. Nekilnojamojo daikto apsunkinimas neabejotinai užkerta kelią UAB ,,Neapolis“ šį turtą laisvai naudoti sudarant komercinius sandorius. Nesant galimybės laisvai disponuoti turimu turtu, nebelieka galimybės rasti pirkėją UAB ,,Neapolis“ parduodamai pastato daliai, o tai reiškia, kad artimiausiu metu su rangovais, kurie kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo, atsiskaityta nebus.
2. Teismui buvo pateikti įrodymai, kad pagal pasirašytą su AB banku Hansabankas kreditavimo sutartį Nr. 06-019934-IN/06-019937-AK, UAB ,,Neapolis“ nevykdant arba netinkamai vykdant bent vieną iš šios sutarties 8.1-8.4, 9.1-9.4, 10.2-10,8 punktuose numatytų įsipareigojimų, UAB ,,Neapolis“ yra įsipareigojusi bankui mokėti 0,5 proc. negrąžintos kredito sumos dydžio baudą. Pagal kreditavimo sutarties 8.4 punktą paaiškėjus bent vienai iš sutarties 11.2.1 ir 11.2.2 punktuose numatytų aplinkybių, bankas turi teisę pareikalauti iš UAB ,,Neapolis“ pateikti papildomas UAB ,,Neapolis“ prievolių pagal sutartį tinkamo įvykdymo užtikrinimo priemones. Pagal kredito sutarties 11.2.2 punktą bankas turi teisę reikalauti, kad UAB ,,Neapolis“ prieš terminą grąžintų bankui kreditą ir nutraukti kredito sutartį, jei be kitų aplinkybių yra areštuotas UAB ,,Neapolis“ turtas ar jo dalis ir toks areštas nepanaikinamas per 30 kalendorinių dienų (11.2.2.4 p.). AB bankui Hansabankas UAB ,,Neapolis“ pateikė pasiūlymus spręsti papildomo finansavimo klausimą, tačiau, esant areštams, bankas atsisako svarstyti šį klausimą.
3. Kadangi kreditas bankui dar nėra pradėtas grąžinti, atsižvelgiant į 2008 m. rugpjūčio 1 d. su banku pasirašyto susitarimo sąlygas, bauda, kurią UAB ,,Neapolis“ gali būti priverstas sumokėti bankui, yra 156 500 Lt, t. y. minimalus preliminarus UAB ,,Neapolis“ nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, dydis turėtų būti laikomas lygus šiai sumai.
4. UAB ,,Neapolis“ nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimas gali būti apsunkintas, nes ieškovas V. V. įmonė ,,Marsanta“ informavo atsakovą dėl ieškovui pareikštų ieškinių ir taikyto turto arešto, todėl tikėtina, kad atsakovui ateityje gali būti sunku išreikalauti iš ieškovo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patirtų nuostolių atlyginimą.
Atsiliepimas
Ieškovas V. V. įmonė ,,Marsanta“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. sausio 6 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovas neįrodė, kad dėl byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovas gali patirti nuostolius, kuriems užtikrinti būtina iš ieškovo pareikalauti 156 000 Lt garantija. Nėra pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas būtų pažeidęs proceso įstatymo reikalavimus.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 338 str., 320 str. 1 d.), t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta (CPK 263 str. 1 d., 338 str.). Apelianto skundžiamos Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. sausio 6 d. nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 338 str., 329 str. 2 d.).
Pagal CPK 147 straipsnio 1 dalį teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, gali pareikalauti, kad ieškovas ar kitas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones padavęs asmuo pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, kuriuo taip pat gali būti ir banko garantija. Jeigu asmuo, kuris turi įmokėti pinigus arba pateikti banko garantiją, to nepadaro per teismo nustatytą terminą, laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos (CPK 145 str. 2 d.). Pagal CPK 111 straipsnio 2 dalies 4 punktą, CPK 178 straipsnį atsakovui, prašiusiam teismo pareikalauti iš ieškovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo – jo turto arešto, atlyginimo užtikrinimą, tenka pareiga pateikti įrodymus apie prašyme nurodytą reikalavimo faktinį pagrindą – galimų nuostolių pobūdį ir preliminarų dydį.
Atsakovas UAB „Neapolis“ savo prašymą dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo grindžia 0,5 proc. dydžio bauda, skaičiuojama nuo negrąžintos kredito sumos, kurią jam tektų sumokėti pagal 2006 m. balandžio 24 d. Kredito sutarties Nr. 06-019934-IN/06-019937-AK 10.11, 8.4, 11.2.2.4 punktus, jeigu nebūtų panaikintos Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. lapkričio 5 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovo turto areštas. Atsižvelgiant į negrąžintą kredito sumą, atsakovas nurodo, jog jam bankui tektų sumokėti 156 500 Lt baudą.
Teisėjų kolegija, įvertinusi 2006 m. balandžio 24 d. Kredito sutarties Nr. 06-019934-IN/06-019937-AK nuostatas, daro išvadą, jog atsakovas neįrodė realiai patirsiąs nuostolius dėl jo turtui pritaikyto arešto. Minėtos kreditavimo sutarties 10.11 punktas kredito gavėjo pareigą sumokėti 0,5 proc. dydžio baudą sieja su šios sutarties 8.4 punkte numatytų įsipareigojimų netinkamu vykdymu, t.y. papildomų kredito gavėjo prievolių pagal sutartį tinkamo įvykdymo užtikrinimo priemonių nepateikimu, esant banko reikalavimui. Bankas įgyja teisę pareikalauti papildomų prievolių užtikrinimo priemonių tuo atveju, kai yra areštuojamas kredito gavėjo turtas ar jo dalis ir toks areštas nėra nuimamas ar panaikinamas per 30 kalendorinių dienų (11.2.2.4 p.). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog atsakovui priklausančio turto arešto atveju jam atsirastų prievolė, esant banko pareikalavimui, pateikti papildomas prievolių įvykdymo užtikrinimo priemones, o ne sumokėti baudą. Pažymėtina, jog laikinosios apsaugos priemonės – atsakovo UAB „Neapolis“ turto areštas – buvo pritaikytos 2008 m. lapkričio 5 d. nutartimi, o atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad AB bankas „Hansabankas“ būtų pasinaudojęs sutartyje numatyta teise pareikalauti iš kredito gavėjo pateikti papildomas prievolių įvykdymo užtikrinimo priemones ir kad atsakovas nebūtų galėjęs įvykdyti šio banko reikalavimo.
Dėl atsakovo atskirojo skundo argumento, jog dėl Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. lapkričio 5 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių jis negali laisvai disponuoti areštuotu turtu ir, pardavus jo dalį, atsiskaityti su kreditoriais, teisėjų kolegija pažymi, jog atsakovas šiuo konkrečiu atveju turi keletą procesinių galimybių tam, kad išvengtų arba maksimaliai sumažintų nepatogumus, kuriuos sąlygoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymas. Pagal CPK 146 straipsnio 1 dalį teismas gali dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita. Teismas taip pat gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu atsakovas įmoka reikalaujamą sumą į teismo specialiąją sąskaitą arba už atsakovą yra laiduojama (CPK 146 str. 2 d.). Be to, atsakovas gali nurodyti, kokį konkretų turtą areštuoti, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės apskritai nesukeltų arba sukeltų kuo mažesnius nuostolius. Atsakovo argumentas, kad nekilnojamojo turto areštas apsunkina rasti pirkėją UAB ,,Neapolis“ parduodamai pastato daliai, yra nepagrįstas, kadangi pritaikytas turto areštas pats savaime netrukdo ieškoti pirkėjų. O išspręsti atsiskaitymo už parduodamą turtą ir turto arešto panaikinimo klausimus galima sudarant trišalę sutartį tarp nekilnojamojo daikto savininko, būsimo pirkėjo ir kreditoriaus (-ų) dėl planuojamo nekilnojamojo turto pardavimo, susitariant, kad būsimas pirkėjas aptartą kainos dalį perves į kreditoriaus (-ų) sąskaitą, kaip numato CK 6.44 straipsnio 1 dalis, ir išregistruojant areštą iki pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad atsakovo argumentas, jog dėl jam priklausančių bei išnuomotų komercinių verslo patalpų arešto gali būti suvaržyta nuomininkų veikla ir tai sukeltų neprognozuojamo dydžio nuostolius, yra nepagrįstas, nes, taikant laikinąsias apsaugos priemones bei siekiant nesutrikdyti atsakovo komercinės-ūkinės veiklos nurodyta, jog apribojama tik teisė disponuoti areštuotu turtu, tačiau nedraudžiama šiuo turtu naudotis bei jį valdyti.
Nenustačius, kad atsakovo nuostoliai dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo realiai gali atsirasti, atmestinas ir atsakovo argumentas, jog UAB ,,Neapolis“ nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimas gali būti apsunkintas dėl ieškovui V. V. įmonei ,,Marsanta“ pareikštų ieškinių ir taikyto turto arešto.
Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl naikinti ją atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 263 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
n utaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. sausio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.