- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-11-11
- Bylos Nr.
- e1-3125-946/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-42671-2020-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arūnas Purvainis
- Kaltinamasis
- Ž. G.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Arūnas Purvainis, išnagrinėjęs Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorės Jurgitos Česienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą byloje, kurioje
Ž. G. , (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas 2018 m. balandžio 30 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (2 veikos) 10 mėnesių laisvės apribojimo bausme,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ž. G. , būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2020 m. spalio 24 d. apie 18:04 val., namuose (duomenys neskelbtini), panaudojo fizinį smurtą savo sugyventinės R. K. atžvilgiu, tai yra ranka sudavė smūgį jai į kairę ausį, ir tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajai savo šeimos narei – sugyventinei R. K. fizinį skausmą.
Kaltinamasis Ž. G. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino ir parodė, kad kartu su savo sugyventine R. K., 2020 m. spalio 24 d. būdami namuose, vartojo alkoholinius gėrimus. Jis įsijungė televizorių, norėdamas pažiūrėti krepšinio varžybas, ir tas nepatiko R. K.. Sugyventinė pareikalavo, kad išjungtų televizorių. Jis atsisakė tą padaryti ir R. K. pasakė, kad iškvies jam policijos pareigūnus. Pamatęs, kad sugyventinė tikrai ketina skambinti, jis supyko ir vieną kartą ranka sudavė šiai smūgį į kairę ausį. R. K. nuėjo į kitą kambarį ir netrukus į jų namus atvyko policijos pareigūnai. Suprato, kad juos iškvietė R. K.. Jis dėl savo poelgio labai gailisi, ketina R. K. atsiprašyti ir su ja susitaikyti. Tarp jo ir R. K. konfliktai prasideda jiems abiem pavartojus alkoholio. Šį kartą jo poelgiui taip pat įtakos turėjo suvartotas alkoholio kiekis (b. l. 38-39).
Be kaltinamojo Ž. G. visiško prisipažinimo, nusikalstamos veikos padarymo faktines aplinkybes ir kaltinamojo kaltę taip pat patvirtina ir kiti įrodymai – nukentėjusiosios, liudytojų parodymai, tarnybiniai pranešimai, specialisto išvada, kita rašytinė bylos medžiaga.
Nukentėjusioji R. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad Ž. G. yra jos sugyventinis, jie kartu gyvena jau gal 11 m., nėra susituokę, bet veda bendrą ūkį. Gyvena (duomenys neskelbtini), Ž. G. anksčiau yra naudojęs jos atžvilgiu smurtą, dėl to buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai. Ž. G., būdamas blaivus, nėra agresyvus, tačiau kai vartoja alkoholį keletą dienų iš eilės, pradeda kabinėtis ir tada įvyksta konfliktai. 2020 m. spalio 19 d. buvo jos gimimo diena. Kadangi praktiškai kiekvieną dieną turėjo svečių namuose ir juos vaišino, jos sugyventinis Ž. G. kiekvieną dieną vartojo alkoholį, o 2020 m. spalio 24 d. apie 18.00 val., būdamas stipriai girtas, pradėjo su ja konfliktuoti. Ji tą vakarą taip pat buvo vartojusi alkoholio, todėl jie stipriai susibarė dėl to, kad sugyventinis junginėjo televizorių. K. Ž. G. buvo piktas ir neblaivus, ji pagrasino, kad iškvies policiją, nes šis elgiasi agresyviai. Kai ji pasakė, kad kvies policiją, Ž. G. labai nepatiko. Ji tikrai ruošėsi skambinti policijai, pamatęs telefoną jos rankose, sugyventinis norėjo jį atimti, ji telefono nedavė, todėl Ž. G. delnu vieną kartą trenkė jai į kairę veido pusę, pataikė į skruostą ir per ausį. Nuo Ž. G. suduoto smūgio jai labai skaudėjo, paraudo skruostas, atrodė, kad skruostas ištino ir nuo smūgio lyg nulupo jai ausį, labai stipriai skaudėjo. Ji išsigando, kad bus labai didelė mėlynė, tačiau paraudimas kitą dieną praėjo ir mėlynė neatsirado. Po jai suduoto smūgio Ž. G. daugiau jai nieko nedarė, o ji, nuėjusi į kitą kambarį, iškvietė policijos pareigūnus. Smūgį jai per veidą sugyventinis sudavė jų namuose, kambaryje. Viskas įvyko dėlto, kad Ž. G. buvo stipriai neblaivus. Po sugyventinio jai suduoto smūgio ji pas jokius medikus nebuvo nuvykusi ir neketina važiuoti. Jokio matomo sužalojimo jai nebuvo ir nėra padaryta, Ž. G., suduodamas smūgį delnu, jai sukėlė fizinį skausmą. Po įvykio GMP medikai pas ją nebuvo atvykę, jai jų nereikėjo. Įvykio metu be jos ir sugyventinio namuose daugiau nieko nebuvo. Ž. G. jos atsiprašė dėl to, ką padarė, atsiprašinėjo jau tą patį vakarą, kai atvažiavo policijos pareigūnai, atsiprašė ir paleistas iš areštinės. Ji Ž. G. atleido, civilinio ieškinio byloje nereikš (b. l. 16-17).
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) (b. l. 10-13).
Iš tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad smurtą patyręs asmuo – R. K., nurodyti smurtą patyrusio asmens sužalojimai – matomas kairės veido pusės, kairės ausies patinimas, smurtu įtariamas asmuo – Ž. G. (b. l. 25-26).
Iš alkotesterio Alcotest 7510 Nr. ARCK-0011 duomenų matyti, kad Ž. G. 2020 m. spalio 24 d. 19:39 val., nustatytas 3,31 promilių neblaivumas (b. l. 29-30).
Motyvuojamoji dalis
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.
Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, jog šioje baudžiamojoje byloje Ž. G. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, įrodyta visiškai.
Be paties kaltinamojo Ž. G. visiško prisipažinimo, kad konfliktavo su savo sugyventine R. K. ir ranka jai sudavė smūgį į kairę ausį, ir tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajai savo šeimos narei – sugyventinei R. K. fizinį skausmą, patvirtina pačios nukentėjusiosios R. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti nuoseklūs parodymai, kad konflikto metu kaltinamasis, pripuolęs prie jos, delnu vieną kartą trenkė jai į kairę veido pusę, pataikė į skruostą ir ausį, nuo suduoto smūgio jai labai skaudėjo, paraudo skruostas, ausis. Šie nukentėjusiosios parodymai atitinka tarnybiniame pranešime, kitoje bylos rašytinėje medžiagoje užfiksuotus faktinius duomenis. Šių duomenų visuma patvirtina, jog Ž. G. vartojo fizinį smurtą R. K. atžvilgiu ir ji dėl pavartoto fizinio smurto jautė fizinį skausmą, todėl darytina išvada, kad kaltinamojo neteisėtas veikimas – vieną kartą sudavimas jai į kairę veido pusę, pataikant į skruostą ir ausį, priežastiniu ryšiu susijęs su kilusiomis pasekmėmis – nukentėjusiosios patirtu fiziniu skausmu.
Tiek kaltinamasis, tiek ir nukentėjusioji teigė, kad kaltinamasis konflikto metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Tai patvirtina ir pristatyto asmens testo alkoholiui protokolas. Be to, iš jų parodymų matyti, kad kaltinamasis konfliktišku tampa, kai ilgai vartoja alkoholį, kai alkoholio nevartoja, konfliktai nekyla. Iš to darytina išvada, kad kaltinamojo nusikalstamam elgesiui turėjo įtakos tai, kad jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Kaltinamojo veiksmai neleidžia abejoti, kad jis suprato, jog tokiu būti gali savo sugyventinei sukelti fizinį skausmą, ir norėjo tokių padarinių, t. y. veikė vieninga tiesiogine tyčia.
Esant nurodytoms aplinkybėms, o taip pat įvertinus, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji yra šeimos nariai (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 248 straipsnio 2 dalis), teismas konstatuoja, kad kaltinamojo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, įtvirtintus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, pobūdį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančią bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kitas reikšmingas bylai aplinkybes, o taip pat ir bausmės paskirtį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnis).
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalies sankcija numato viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmes.
Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir stadiją – kaltinamasis padarė vieną tyčinį baigtą nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsnis) kategorijai. Taip pat įvertinama ir kaltinamojo asmenybė, o būtent tai, kad praeityje teistas (b. l. 57-59, 60-63), baustas administracine tvarka (b. l. 64-67), dėl psichiatrinio gydymo ir priklausomybės ligų gydymo medicinos įstaigose neregistruotas (b. l. 68).
Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. Paskelbus įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, Ž. G. su prokurorės kreipimusi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei su siūloma bausmės rūšimi sutiko (b. l. 71-73).
Įvertinus visas šias aplinkybes, teismas sprendžia, jog kaltinamajam už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą pagrįstai prašoma skirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, uždraudžiant Ž. G. vartoti psichiką veikiančias medžiagas ir įpareigojant neatlygintinai išdirbti 120 (vieną šimtą dvidešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, skirtina bausmė kaltinamajam mažintina vienu trečdaliu.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio pagrindais ir tvarka kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. spalio 24 d. iki 2020 m. spalio 26 d., t. y. 2 (dvi) dienas, todėl į paskirtos bausmės laiką įskaitytinos dvi dienos, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalis).
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 53-54), paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo. Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, kardomoji priemonė panaikintina.
Nukentėjusioji civilinio ieškinio nepareiškė.
Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Ž. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti bausmę – 1 (vienerius) metus laisvės apribojimo, per šį laikotarpį uždraudžiant Ž. G. vartoti psichiką veikiančias medžiagas ir įpareigojant neatlygintinai išdirbti 120 (vieną šimtą dvidešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę Ž. G. paskirti 8 (aštuonis) mėnesius laisvės apribojimo, per šį laikotarpį uždraudžiant Ž. G. vartoti psichiką veikiančias medžiagas ir įpareigojant neatlygintinai išdirbti 120 (vieną šimtą dvidešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti Ž. G. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. spalio 24 d. iki 2020 m. spalio 26 d., t. y. 2 (dvi) dienas, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Paskirtos laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti juo paskirtą bausmę, panaikinti.
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.