Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Henricho Jaglinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Eglės Surgailienės ir Aldonos Tilindienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės G. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“ ieškinį atsakovei G. K. dėl draudiminės išmokos grąžinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovės 2747,95 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų metinių palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.Nurodė, kad ieškovė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių pagrindu sudarė draudimo sutartį, pagal kurią buvo apdrausta automobilio Ford Focus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė už autoavarijos metu padarytą žalą. 2015-06-20 Vilniuje įvyko autoįvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė BMW 530D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilio Ford Focus vairuotojas ? kaltininkė G. K. vairavo transporto priemonę būdama neblaivi. Ieškovė, vadovaujantis draudiminį įvykį ir žalos dydį patvirtinančiais dokumentais išmokėjo 2747,95 Eur draudimo išmoką dėl apgadinto automobilio BMW 530D. Vadovaujantis išdėstytu ieškovė įgijo 2747,95 Eur reikalavimo teisę į G. K..Atsakovė G. K. atsiliepimu prašė ieškinį atmesti, kadangi nėra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių draudimo išmoką. Nurodė, kad draudimo išmoka trečiajam asmeniui sumokėta be draudėjos G. K. žinios, nesant jos sutikimui draudimo sutartyje. Draudikas – ieškovė buvo pateikęs draudėjai – atsakovei G. K. 2015-02-19 polisą dėl privalomojo draudimo jos automobilio Ford Focus, su sąlyga, kad sutartimi apdraudžiama ir civilinė atsakomybė dėl žalos padarymo tretiesiems asmenims, ši sąlyga liko nepasirašyta (CK 6.1007 str.). Nukentėjusysis V. J. nepateikė ieškovui duomenų apie savo draudiko ERGO Insurance SE Lietuvos filialo sprendimą išmokėti jam draudimo išmoką, savo draudikui jis laiku turėjo pranešti apie eismo įvykį 2015-06-20, kurio metu buvo apgadintas jo automobilis. Draudiko – ieškovo apskaičiuotas žalos dydis neatitinka faktinių nuostolių dydžio. Eismo įvykio vietos schemoje ir protokole Kelių policijos pareigūnai 2015-06-20 užfiksavo, kad parkavimo metu G. K. stovėjimo aikštelėje atsitrenkė į stovintį automobilį BMW, kuriam buvo nežymiai apgadinta galinė automobilio dalis, dešinės pusės sparnas ir galinės durelės. Administracinės bylos Nr. A2.6.-10668-818/2015 nagrinėjimo metu apklausti liudytojai patvirtino, kad „įvykio metu buvo apgadinta automobilio BMW galinė dalis“. Nežymiai nukentėjo ir keleivė L. G., kuri sėdėjo automobilyje ant galinės sėdynės dešinėje pusėje. Administracinės bylos nagrinėjimo metu nukentėjusieji G. K. sakė, kad ji turės atlyginti jiems padarytą žalą, kurios dydis bus apie 800 Eurų. G. K. sutiko atlyginti žalą po to, kai bus atlikti automobilio BMW galinės dalies remonto darbai, sutiko kompensuoti gydymo išlaidas ir moralinę žalą nukentėjusiai L. G., protingumo ribose. Apie sugadintą telefoną jokios kalbos nebuvo. Automobilis BMW po įvykio buvo važiuojantis, todėl remontuoti ratus, stabdžius, bamperį, tiltą, buferį, žibintą, akumuliatorių, ir kitas automobilio dalis, kaip nurodė draudikas – ieškovė surašytoje žalos sąmatoje neatitinka realių atstatymo kaštų. Nebuvo pagrindo naudotis paslaugomis „Citybee imu ir važiuoju“ ir išsinuomoti automobilį, už automobilio nuomą draudikas neturėjo mokėti. Teismui nepateikti pasirašyti dokumentai apie atliktus automobilio remonto darbus, panaudotas detales, PVM sąskaita – faktūra pateikiama apmokėjimui už atliktus darbus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 5 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovės G. K. 2747,95 Eur išmokėtos draudimo išmokos, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2015-12-07) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 62,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, ieškovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvoje veikiančio per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ Lietuvos filialą, naudai. Teismas konstatavo, kad padarytos žalos dydis pagrįstas byloje esančiais rašytiniais įrodymais, atsakovė neįrodė, kad priteista suma turėtų būti mažesnė, liudytojos nurodytos aplinkybės taip pat neįrodo mažesnės žalos dydžio, atsakovė nepateikė objektyvių duomenų, kad žalos dydis apskaičiuotas klaidingai, nurodytos sumos atitinka byloje esančius duomenis, nėra nepagrįstai didelės, todėl ieškovė įgijo teisę reikalauti, jog dėl padarytos žalos išmokėtą sumą grąžintų atsakovė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė G. K. prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinio netenkinti.Apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškovė nepateikė įrodymų apie žalos dydžio pagrįstumą, nenurodė priežastinio ryšio tarp pažeidėjo veiksmų nulėmusio rezultato buvimą. Byloje nėra įrodymų, kad savo draudikui ERGO Insurance SE Lietuvos filialui nukentėjęs asmuo pateikė turimus eismo įvykio ir žalos dokumentus. Policijos pareigūnai nenurodė eismo įvykio protokole apie tai, kad eismo įvykio metu buvo sudaužytas telefonas, automobilį reikėjo transportuoti iš įvykio vietos. Teismas nepagrįstai priteisė ieškovės naudai draudimo išmoką už neatliktus darbus pagal apytiksliai apskaičiuotą sąmatą, kuri neatitiko realių atstatymo kaštų, už telefono remontą, automobilio nuomą.Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė AAS „BTA Baltic Insurance Company“ prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.Nurodo, kad pagal CK 6.994 straipsnio 1 dalį, TPVCAPD įstatymo 15 str. 3 d. draudiko atliktas padarytos žalos įvertinimas laikytinas tinkamu ir leistinu įrodymu. Automobilio remonto išlaidas nustatanti sąmata pripažintina tinkamu ir leistinu įrodymu nustatant žalos dydį draudimo išmokai. Ieškovė atliko nukentėjusiojo patirtos žalos vertinimą ir nustatė, draudimo išmokos dydį - 2747,95 Eur, o sumokėjus draudimo išmoką, draudikas įgijo reikalavimo teisę į atsakovę, kuri vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, dėl visų išmokėtų sumų grąžinimo. Atsakovės nepagrįstai aiškina, kad draudimo išmokos negalima mokėti neįsitikinus, jog transporto priemonė yra suremontuota, kadangi Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 15 p. numato, kad tais atvejais, kai nukentėjęs trečiasis asmuo automobilio neremontuoja, atlyginamos apskaičiuotos būtinos turto remonto išlaidos be PVM atkurti sugadintą turtą ar jo detalių rinkos vertę iki eismo įvykio, t.y. sudaroma sąmata. Siekiant atlyginti nukentėjusiems žalą, negalima vadovautis vien tik policijos protokole nurodytais transporto priemonės sugadinimais ir teigti, kad kita žala neturi būti atlyginama, nes to nenurodė policininkas. Ieškovė privalo tirti visus įrodymus dėl nukentėjusiojo patirtos žalos ir žalą atlyginti pačiu ekonomiškiausiu būdu, vadovaujantis kiek įmanoma patikimesniais žalą patvirtinančiais įrodymais. Žalą už automobilio, telefono sugadinimą, taip pat žalą dėl išlaidų automobilio nuomai ir sugadinto automobilio išgabenimo iš įvykio vietos, patvirtina objektyvūs įrodymai, kuriuos teismas pagrįstai pripažino patikimais ir pagrįstais.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai bei išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama atsakovės G. K. apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nėra pakankamo pagrindo apskųstajam teismo sprendimui panaikinti. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra. Pagal CK 6.994 straipsnio 1 dalį draudikui suteikta teisė atlikti draudžiamo turto vertinimą, o šios kompetencijos suteikimas apima ir apdrausto turto vertinimą, kai įvyksta draudiminis įvykis. Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas (toliau – TPVCAPDĮ) 19 straipsnio 16 dalyje nurodyta, kad žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė. Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 13 punktas numato, jog nukentėjusio trečiojo asmens turtui (transporto priemonei ar kitam kilnojamajam ar nekilnojamajam turtui) padarytos žalos dydį nustato atsakingas draudikas, vadovaudamasis atsakingo draudiko įgaliotų asmenų (ekspertų) ir (ar) turto vertintojų ataskaitomis ar išvadomis, įmonės, kurioje remontuojamas sugadintas turtas, pateiktais šio turto remonto išlaidų skaičiavimais ir (ar) atsižvelgdamas į įmonės, kuri turi teisę remontuoti sugadintą turtą, pateiktus šio turto remonto išlaidų skaičiavimus ar remonto išlaidų pagrindimo dokumentus, taip pat į nukentėjusio trečiojo asmens pateiktus žalos dydį įrodančius dokumentus. Pagal Taisyklių 15 punktą žalos dėl turto sugadinimo, kai jį remontuoti ekonomiškai tikslinga, atlyginimo dydis nustatomas pagal turėtas remonto išlaidas, būtinas atkurti sugadintą turtą ar jo detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki eismo įvykio. Jeigu nukentėjęs trečiasis asmuo turto neremontuoja, atlyginamos apskaičiuotos būtinos turto remonto išlaidos (be PVM) atkurti sugadintą turtą ar jo detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki eismo įvykio.CPK 177 straipsnio 2 dalyje išvardytos įrodinėjimo priemonės, pagal kurias nustatomi faktiniai duomenys. CPK 177 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad bylos aplinkybės, kurios pagal įstatymus turi būti patvirtintos tam tikromis įrodinėjimo priemonėmis, negali būti patvirtinamos jokiomis kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Nei CPK, nei kituose įstatymuose nenustatyta, kad automobilio apgadinimai ir jų remonto išlaidos negali būti nustatytos kitomis, negu Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkoje nustatytos įrodinėjimo priemonės. Apeliacinės instancijos teismui nekyla jokių abejonių dėl to, kad tokio pobūdžio apgadinimai yra būdingi transporto priemonei atsitrenkus į stovintį automobilį, o atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų rašytinius įrodymus apie automobilio apgadinimus, esančius byloje. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad draudiko į bylą pateikta sąmata ir paskaičiavimai, sąskaitos yra neteisingi (CPK 178 str.). Dėl to draudiko atliktas padarytos žalos, susijusios su automobilio apgadinimu, įvertinimas laikytinas tinkamu ir leistinu įrodymu (CPK 177 str. 2 d.). Remiantis tuo, pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė, jog nėra pagrindo abejoti ieškovės paskaičiavimais, juolab, kad, kaip minėta, atsakovė teismui nei pirmosios instancijos teisme, nei su apeliaciniu skundu nepateikė jokių įrodymų paneigiančių šias faktines aplinkybes, nors tokią galimybę turėjo (CPK 314 str.). Atsakovė teigia, jog automobilis BMW po įvykio buvo važiuojantis, todėl jo transportuoti iš įvykio vietos nereikėjo, tačiau šį argumentą paneigia byloje esantys Draudžiamojo įvykio tyrimo 2015-08-24, 2015-08-28, 2015-08-31 aktai Nr. AJA/15/05704, Nr. AJA/15/05704/2, Nr. AJA/15/05704/3, kuriuose nurodyta, jog transporto priemonė po įvykio yra nevažiuojanti, kas lėmė automobilio transportavimo išlaidos atsiradimą.Tačiau sutiktina su apeliante, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė, jog ieškovė turi pagrindą reikalauti iš atsakovės žalos, kurią patyrė už telefono remontą. Bylos duomenys tvirtina, kad ieškovė be kita ko išmokėjo 126,56 Eur išmoką už sudaužyto telefono Samsung Galaxy Note 2 ekrano atlyginimą, kurią reikalauja priteisti iš atsakovės, tačiau ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog telefonas buvo sudaužytas šio eismo įvykio metu (CPK 178 str.). Be to ir pati ieškovė atsakovei patikslindama išmokų dydį nurodė, kad dokumentai už telefono remonto darbus nebuvo pateikti. Atsižvelgiant į išdėstytą teisėjų kolegija laiko, jog pirmosios instancijos nepagrįstai telefono remonto išlaidas laikė pagrįstomis, todėl šioje dalyje sprendimas keistinas, sumažinant priteistinos žalos dydį iki 2621,39 Eur. Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas atsakovės kaltę dėl eismo įvykio metu sudaužyto telefono Samsung Galaxy Note 2, ne visapusiškai ištyrė ir įvertino nagrinėjamai bylai reikšmingas faktines aplinkybes, priimdamas sprendimą netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, todėl yra pagrindas skundžiamą Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimą dalyje, kuria iš atsakovės priteista žala patirta už telefono remontą, pakeisti ir ieškovės ieškinį patenkinti iš dalies, t.y. priteisti ieškovei iš atsakovės 2621,39 Eur žalos sumą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 5 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės G. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2621,39 Eur (du tūkstančius šešis šimtus dvidešimt vieną eurą 39 ct) išmokėtos draudimo išmokos, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2015-12-07) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 62,00 Eur (šešiasdešimt du eurus 0 ct) bylinėjimosi išlaidų, ieškovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvoje veikiančio per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ Lietuvos filialą, į. k. 300665654, naudai.

Priteisti iš atsakovės G. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei (gavėjas Vilniaus apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija, į. k. 188659752, bankas „Swedbank“ AB, a. s. Nr. (duomenys neskelbtini)) 5,24 Eur (penkis eurus 24 ct) pašto išlaidų (įmokos kodas 5660).