Kauno apygardos teismo nutartis

2009-10-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-396-138-2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-10-19
Bylos Nr.
1A-396-138-2009
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Arvydas Stankus (pirm.), Kęstutis Dargužis, Regina Cemnolonskienė
Nuteistasis
A. D.
Advokatai
Saulius Kinderis
Kategorijos
Nr.1A -396-138/2009
Proceso numeris:1-56-1-00546-08Procesinio sprendimo kategorija:
2.4.6. (S) Pranešėjas A. StankusTeisėja A. Žemantauskienė(S) (S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. spalio 19 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Arvydo Stankaus, teisėjų Reginos Cemnolonskienės, Kęstučio Dargužio, sekretoriaujant Dianai Zadrauskaitei, dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei, gynėjui advokatui Sauliui Kinderiui, nuteistajam A. D., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. D. apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2009-05-14 nuosprendžio, kuriuo A. D. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 str. 1 d. ir jam paskirta bausmė – dveji metai laisvės atėmimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. D. nuteistas už tai, kad jis 2008 m. rugpjūčio 19 d., tiksliai ikiteisminio tyrimu nenustatytu laiku, Klaipėdos mieste, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, iš tyrimu metu nenustatyto asmens, tikslu platinti, neteisėtai įgijo 7,302 g. psichotropinės medžiagos - amfetamino, kurią neteisėtai laikė ir A. Ž. automobiliu, vairuojamu E. U., neteisėtai gabeno iš Klaipėdos miesto į Kybartų miesto, J.Biliūno 14, Vilkaviškio r. sav., prie Kybartų pataisos namų teritorijos bei paslėpęs pakete su nuteistiesiems draudžiamais daiktais, tikslu platinti permetė per apsauginę tvorą į Kybartų pataisos namų teritoriją, kurią t.y. psichotropinę medžiagą - amfetaminą 2008-08-19 apie 13.40 val. surado ir paėmė Kybartų pataisos namų pareigūnai.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu A. D. prašo Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2009-05-14 nuosprendį iš dalies pakeisti ir skirti jam bausmę, nesusijusią su realiu laivės atėmimu, arba paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti ir nustatyti jam įpareigojimus, arba sumažinti paskirtosios bausmės dydį. Skunde nurodoma, jog paskirtoji bausmė yra per griežta. Teismas netinkamai taikė BK 62 str. 1 d. Teismas nurodė, jog taikyti BK 62 str. 1d. nuostatas nėra pagrindo, kadangi nuteistasis savo noru neatvyko ir nepranešė apie padarytą nusikalstamą veiką, tačiau ši išvada prieštarauja nuosprendyje nustatytoms aplinkybėms. Nuteistasis negalėjo atvykti ir pranešti policijos pareigūnams apie padarytą nusikalstamą veiką dėl objektyvių aplinkybių, kadangi jis buvo iš karto sulaikytas po nusikalstamos veikos padarymo. Nuteistasis neneigė savo kaltės, pripažino padaręs nusikalstamą veiką, jo parodymai buvo nuoseklūs tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme, savo parodymais jis padėjo greitai ir objektyviai išnagrinėti padarytą nusikalstamą veiką. Teismas įvertino tą aplinkybę, jog apeliantas gailisi nusikaltęs. Byloje nėra nustatyta, jog jis savo veiksmais būtų padaręs turtinę žalą nukentėjusiajam. Todėl teismas be pagrindo netaikė BK 62 str. 1 d., kurioje numatyta švelnesnės negu įstatymo numatyta bausmės skyrimas. Be to, teismas nuosprendyje nepasisakė dėl BK 54 str. 3d. taikymo. Teismas netinkamai taikė BK 41 str.2 d., BK 54 str. nuostatas. Dėl to paskirtoji bausmė yra per griežta, neatitinka bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų. Skunde nurodama, jog apeliantas nėra linkusi nusikalsti asmenybė, teistas nebuvo, yra jauno amžiaus, charakterizuojamas teigiamai, turi nuolatinį darbą, ruošiasi susituokti. Sužadėtinė laukiasi kūdikio, kuriam bus reikalingas tėvas, o atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, nuteistasis negalės vykdyti tėviškų pareigų. Nuteistasis vienintelis šeimoje yra dirbantis, jis išlaiko ir savo motiną. Nuteistasis nurodo, jog jis nėra pavojingas aplinkiniams, naujų nusikalstamų veikų daryti jis neketina, gailisi dėl padaryto nusikaltimo. Skunde prašoma įvertinti tai, jog teismas atsakomybę sunkiančių aplinkybių nenustatė, o nustatyta tik lengvinanti aplinkybė.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas advokatas prašė skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

A. D. apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (LR BPK 320 str. 3 d.). Esminių BPK pažeidimų nenustatyta.

A. D. skundžia pirmosios instancijos nuosprendį dėl per griežtos bausmės. Skunde nurodoma, kad teismas nuosprendyje nepasisakė dėl BK 54 str. 3d. taikymo, netinkamai taikė BK 41 str. 2 d., BK 54 str. nuostatas. Argumentas nepagrįstas. Pirmos instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str., išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, ištyrė įrodymus ir pagrįstai pripažino A. D. kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 str. 1 d. ir paskyrė jam teisingą bausmę, pagal Lietuvos Respublikos BK Specialiosios dalies straipsnio sankciją, laikydamasis Baudžiamojo kodekso Bendrosios dalies nuostatų. Paskirtoji bausmė nėra neteisinga ar aiškiai per griežta. Bausmė nuteistajam yra paskirta teisingai.

LR BK 54 str. reglamentuoja bendruosius bausmės skyrimo pagrindus ir šio straipsnio 2 d. nurodo, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Iš pirmos instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas, skirdamas bausmę, į įstatymo nurodytas aplinkybes atsižvelgė.

Apylinkės teismas A. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe nustatė tai, kad A. D. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinčių aplinkybių nenustatyta. Teismas atsižvelgė į tai, kad A. D. padaryta nusikalstama veika priskiriama prie tyčinių sunkių nusikaltimų (BK 11 str. 5 d.). Nuteistasis prašo skirti jam bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu. Atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad už šios nusikalstamos veikos padarymą įstatymas numato tik vieną bausmės rūšį - laisvės atėmimo bausmę nuo dvejų iki aštuonerių metų. Teismas įvertino atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir paskyrė A. D. minimalią laisvės atėmimo bausmę, kokią teismas gali skirti pagal baudžiamojo įstatymo specialiosios dalies straipsnio sankciją. Teismo nuomone, tokia bausmė atitinka bausmės skyrimo tikslus ir principus. Teismas, skirdamas bausmę, jos skyrimą motyvavo. Paskirtoji bausmė teisingumo principui neprieštarauja. Teismas skyrė bausmę, nepažeidęs BK 54 str., 56 str., 61 str. reglamentuojančių bausmių skyrimo pradmenis, reikalavimų.

Nuteistojo prašymas taikyti jo atžvilgiu bausmės vykdymo atidėjimą atmestinas. LR BK 75 str. 1 d. nurodo, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. A. D. nuteistas už sunkaus nusikaltimo padarymą, todėl BK 75 str. numatytas bausmės vykdymo atidėjimas jo atžvilgiu netaikomas.

Skunde nepagrįstai nurodoma, kad teismas netinkamai taikė BK 62 str. 1 d. nuostatas. BK 62 str. 1 d. nustatyta, kad nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui gali būti paskirta švelnesnė negu įstatymo numatyta bausmė, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Byloje duomenų, kad kaltinamasis pats savo noru atvyko ar pranešė apie padarytą nusikalstamą veiką, nėra. Be to, byloje nėra būtinų sąlygų, numatytų BK 62 str. 2 d. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas BK 62 str. numatytos švelnesnės, negu įstatymo numatytos, bausmės neskyrė pagrįstai.

Darytina išvada, kad A. D. apeliacinio skundo motyvai yra nepagrįsti, o pirmos instancijos teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, jį keisti ar naikinti nėra jokio įstatyminio pagrindo.

Atsižvelgiant į visa išdėstyta aukščiau, nuteistojo A. D. apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

Nuteistojo A. D. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Arvydas StankusTeisėjai Regina CemnolonskienėKęstutis Dargužis