Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-09-29 · Administracinė byla Nr. I-5501-281/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-09-29
Bylos Nr.
I-5501-281/2015
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Mefodija Povilaitienė
Pareiškėjas
M. K.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių
Kategorijos
  • 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-5501-281/2015Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05090-2014-4Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 74.
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. rugsėjo 29 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Mefodija Povilaitienė, dalyvaujant pareiškėjui M. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Išnagrinėjęs bylą teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas M. K. 2014-11-24 skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardyti izoliatoriaus – kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 3 500 Lt neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 1-3).

Paaiškino, kad jis 2014-08-11 pateikė Lukiškių TI-K prašymą pateikti informaciją apie jo kalinimą ir laikymo sąlygas minėtoje įstaigoje. Lukiškių TI-K 2014-08-26 raštu atsisakė patenkinti pareiškėjo prašymą, ir tokį sprendimą motyvavo tuo, jog pateikiant pareiškėjo nurodytą informaciją reikėtų sukurti dokumentus ar informacijos rinkmenas ir tai būtų susiję su neproporcingai didelėmis darbo ir laiko sąnaudomis. Tačiau tokią informaciją Lukiškių TI-K 2014-09-18 pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Ši informacija buvo pateikta Lukiškių TI-K atsiliepime į pareiškėjo skundą minėtame teisme nagrinėjamoje administracinėje byloje. Pareiškėjas nurodo, kad Lukiškių TI-K jį klaidina ir trukdo informacijos pateikimui. Teigia, kad nėra įstatymo ar teisės akto, kuris nurodytų, jog kalintis asmuo negali reikalauti informacijos apie savo kalinimą. Pareiškėjo teigimu, tokiais tyčiniais Lukiškių TI-K pareigūnų veiksmais jam buvo trukdoma pateikti skundą teismui, buvo pažeistos jo teisės, jis buvo pažemintas, patyrė dvasinius išgyvenimus ir stresą. Remiasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 str., Bausmių vykdymo kodekso 11 str. 20 d. nuostatomis ir teigia, kad šiuo atveju Lukiškių TI-K pareigūnai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, todėl prašo priteisti neturtinę žalą.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas skundą palaikė ir prašė jį patenkinti iš esmės skunde nurodytais motyvais.

Atsiliepimas

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime į skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ( b. l. 14-16).

Paaiškino, kad Lukiškių TI-K 2014-08-26 raštas Nr. 96-1864, kuriuo pareiškėjui atsisakoma pateikti jo 2014-08-11 prašyme nurodytą informaciją, yra galiojantis ir nenuginčytas teisės aktų nustatyta tvarka. Pareiškėjas nepateikė duomenų ir nenurodė aplinkybių, patvirtinančių, kad dėl Lukiškių TI-K 2014-08-26 atsakymo jam kilo dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas, kitokie potyriai, kurie galėtų būti laikomi neturtine žala. Taip pat pareiškėjas nenurodė, kaip konkrečiai Lukiškių TI-K atsisakymas pateikti duomenis sutrukdė jam ginti savo teises teisme. Pareiškėjui neįrodžius, kad Lukiškių TI-K pareigūnų veiksmais jam buvo padaryta žala, nėra būtinos CK 6.271 str. nustatytos valstybės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos, todėl šiuo atveju valstybės civilinė atsakomybė negalima.

Teismo posėdyje atsakovės atstovas nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas M. K. 2014-08-11 (reg. Nr. 29- 506) kreipėsi į Lukiškių TI-K su prašymu pateikti informaciją apie jo laikymo laikotarpį Lukiškių TI-K, nurodant laikotarpį, kamerų numerius, kiek kamerose su juo buvo asmenų, kokia yra kamerų kvadratūra, taip pat nurodė, kad pažyma bus pateikta Vilniaus apygardos administraciniam teismui kartu su skundu dėl netinkamų laikymo sąlygų (b. l. 17).

Lukiškių TI-K, išnagrinėjęs pareiškėjo 2014-08-11 prašymą, į jį atsakė 2014-08-26 raštu "Dėl informacijos apie laikymą įstaigoje" Nr. 96-1864, kuriuo atsisakė pateikti pareiškėjui jo prašyme nurodytą informaciją (b. l. 19). Toks sprendimas motyvuojamas tuo, kad parengiant pareiškėjui jo prašomą pateikti informaciją, reikėtų sukurti dokumentus ar informacijos rinkmenas ir tai būtų susiję su neproporcingai didelėmis darbo ir laiko sąnaudomis, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 16 str. 2 d. 1 p., 18 str. 3 ir 4 d., pareiškėjo 2014-08-11 prašyme nurodyta informacija nebus teikiama. Pažymėta, kad vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 10 str. 1 d., įstaigoje laikomų nuteistųjų teisės, laisvės ir pareigos yra su apribojimais, kuriuos nustato įstatymai ir teismo nuosprendis, todėl nuteistiesiems negali būti be išlygų taikomas Lietuvos Respublikos teises gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymas. Bausmių vykdymo kodekso 11 str. reglamentuotos suimtųjų bei nuteistųjų bendrosios teisės, tarp kurių numatyta, kad jie turi teisę gauti rašytinę informaciją apie bausmės atlikimo (laikymo tardymo izoliatoriuje) tvarką ir sąlygas, teises, pareigas ir taikomus draudimus. Todėl nuteisto asmens, kurio teisės, laisvės ir pareigos yra su apribojimais, pageidaujama gauti informacija apie jį gali būti pateikta tik atitinkamam viešojo administravimo subjektui (institucijai, įstaigai, kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui, kuriuos įstatymai įgalioja atlikti viešąjį administravimą, pvz. teismas, policijos komisariatas/socialinio aprūpinimo skyrius) arba gynėjui, pagal jo prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 37 ir 40 str. reikalavimais.

Byloje ginčas kilo dėl atsakovės pareigos atlyginti pareiškėjui 3 500 Lt neturtinę žalą, taigi, šioje byloje keliamas atsakovės deliktinės atsakomybės klausimas.

1999-06-17 Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 (nauja įstatymo redakcija nuo 2007-01-01) 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 str.); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 str. nekyla pareiga atlyginti žalą.

Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. CK 6.250 straipsnio 1 dalis numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Pareiškėjas teigia, kad neturtinė žala jam buvo padaryta atsakovės atstovo neteisėtais veiksmais atsisakant pateikti su jo laikymo sąlygomis Lukiškių TI-K susijusią informaciją.

Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 str. 13, 14 d. prašymas yra su asmens (fizinio asmens, juridinio asmens, kito subjekto, neturinčio juridinio asmens teisių) teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą prašant priimti administracinį sprendimą arba atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus. Pagal šio įstatymo 14 str. 1 d. asmenų prašymus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles.

2007-08-22 Vyriausybės nutarimu „Dėl asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo“ Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių (toliau – Taisyklių) 30 p. nustatyta, kad asmenų prašymai turi būti išnagrinėti per 20 darbo dienų nuo jų gavimo institucijoje. Taisyklių 41.2 p. įtvirtinta, kad į prašymą pateikti institucijos turimą informaciją atsakoma pateikiant prašomą informaciją Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatyta tvarka arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys.

2000-01-11 Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų įstatymo Nr. VIII-1524 (nauja įstatymo redakcija nuo 2005-11-26) 16 str. 2 d. 1 punkte nustatyta, kad įstaiga gali atsisakyti teikti informaciją, jeigu pagal pareiškėjo prašymą reikėtų sukurti dokumentus ar informacijos rinkmenas ir tai būtų susiję su neproporcingai didelėmis darbo ir laiko sąnaudomis. Pagal minėto straipsnio 3 dalies nuostatas, tuo atveju, jeigu įstaiga atsisako pateikti informaciją, pareiškėjui išsiunčiamas apie tai pranešimas, kuriame nurodoma atsisakymo priežastis ir tokio sprendimo apskundimo tvarka. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų įstatymo 18 straipsnio 3, 4 dalių nuostatomis, įstaigos teikia informaciją tokia forma ir būdais, kokie naudojami įstaigoje; įstaigos neprivalo kurti dokumentų ar informacijos rinkmenų pagal pareiškėjų prašymus, jeigu tai susiję su neproporcingai didelėmis darbo ir laiko sąnaudomis.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, kaip asmuo, kuris laikomas suimtas Lukiškių TI-K, su 2014-08-11 prašymu kreipėsi į minėtos pataisos įstaigos administraciją prašydamas pateikti su jo laikymo sąlygomis susijusią informaciją. Lukiškių TI-K administracija šiuo atveju veikė kaip viešojo administravimo subjektas, kuris privalo atsakyti į asmenų paklausimus teisės aktų nustatyta tvarka, todėl šiuo atveju pareiškėjui turėjo būti pateikta jo prašoma informacija arba atsisakoma ją pateikti ir nurodomos tokio sprendimo priežastys. Išnagrinėjusi pareiškėjo 2014-08-11 prašymą, Lukiškių TI-K administracija į jį atsakė 2014-08-26 sprendimu, kuriuo, nustačiusi, jog pareiškėjo prašomos pateikti informacijos parengimas susijęs su neproporcingai didelėmis darbo ir laiko sąnaudomis, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų įstatymo 16 str. 2 d. 1 p., 18 str. 3 ir 4 d. nuostatomis atsisakė pateikti pareiškėjui jo prašomą informaciją.

Pažymėtina, kad Lukiškių TI-K 2014-08-26 sprendime Nr. 96-1864 buvo nurodyta, jog toks sprendimas gali būti apskųstas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriui Bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnyje nustatyta tvarka (b. l. 4).

Pareiškėjas teigia, kad atsisakant pateikti 2014-08-11 prašyme nurodyta informaciją, atsakovės atstovo neteisėtais veiksmais jam buvo trukdoma pateikti skundą teismui dėl netinkamų laikymo sąlygų Lukiškių TI-K. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K, vykdydamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014-09-04 nutartimi duotą įpareigojimą, 2014-09-18 pateikė atsiliepimą į pareiškėjo M. K. skundą administracinėje byloje Nr. I-9627-437/2014. Minėtoje administracinėje byloje pareiškėjas M. K. prašė iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, priteisti jam padarytą neturtinę žalą, kurią patyrė laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 19 d. iki 2012 m. vasario 10 d. netinkamomis sąlygomis kalinamas Lukiškių TI-K. Pažymėtina, kad nors šioje administracinėje byloje atsakovės atstovas atsiliepime į pareiškėjo M. K. skundą pateikė informaciją, tarp kurios yra ir ta informacija, kurią pareiškėjas prašė jam pateikti savo 2014-08-11 prašyme, tačiau minėta faktinė aplinkybė įtakos Lukiškių TI-K 2014-08-26 sprendimo Nr. 96-1864 teisėtumui ir pagrįstumui neturi, kadangi Lukiškių TI-K 2014-08-26 sprendimas Nr. 96-1864 yra nenuginčytas (b. l. 5-10). Pažymėtina, kad pareiškėjas teismo posėdžio metu į klausimą, kodėl neginčijo atsakovo minėto sprendimo, dėl kurio iš esmės ir kildina neturtinės žalos atsiradimą, atsakė galvojęs, jog tokie Lukiškių TI-K veiksmai yra teisingi. Tik pamatęs, kad informacija, dėl kokios jis asmeniškai kreipėsi, pateikta teismui, suvokė, kad Lukiškių TI-K pasielgė neteisingai. Teismo vertinimu šios aplinkybės rodo, kad pareiškėjas, gavęs atsakymą ir jį suvokęs kaip teisėtą ir pagrįstą, nepatyrė neigiamų išgyvenimų. Tai, kad dėl laikymo sąlygų jis kreipėsi į teismą ir dėl prašytos informacijos nepatyrė jokių trukdžių, tik patvirtina aplinkybę, kad pareiškėjas objektyviai negalėjo dėl to patirti skunde teismui nurodytų išgyvenimų bei nepatogumų, dvasinio sukrėtimo, emocinės depresijos, pažeminimo, reputacijos pablogėjimo, bendravimo galimybių sumažėjimo ir kita, kas galėtų būti laikomi neturtine žala.

Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, nėra pagrindo konstatuoti atsakovės neteisėtus veiksmus bei neturtinės žalos atsiradimą. Nesant nei vienos iš CK 6.271 straipsnyje numatytų būtinųjų valstybinės civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų, pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 straipsnio 1 punktu., 127 str. 1 d., 129 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

pareiškėjo M. K. skundą atmesti.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Mefodija Povilaitienė