Alytaus apylinkės teismo sprendimas

2017-05-31 · Civilinė byla Nr. 2-1173-292/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-05-31
Bylos Nr.
2-1173-292/2017
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dalia Kvederavičienė
Ieškovas
Alytaus rajono savivaldybės įmonės ,,S. k.“
Atsakovas
Daugiabučių namų savininkų bendrijai “Ž.”
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-1173-292/2017Procesinio sprendimo kategorija 2.1.5.2.; 2.1.5.4.; 2.6.10.2.2. 2.6.10.2.3.; 2.6.10.5.2.17. (S)
ALYTAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gegužės 31 d.Alytus
Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Dalia Kvederavičienė,sekretoriaujant A. Č.,dalyvaujant ieškovės atstovams A. U. ir adv. A. V. P.,atsakovei pirmininkei E. G. ir adv. V. T.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Alytaus rajono savivaldybės įmonės ,,S. k.“ ieškinį atsakovei Daugiabučių namų savininkų bendrijai “Ž.” dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė Alytaus rajono savivaldybės įmonė “S. k.” (toliau- SĮ “S. k.”) prašo priteisti iš atsakovės Daugiabučių namų savininkų bendrijos “Ž.” (toliau- Bendrija”) 2041,87 Eur žalai atlyginti ir 6 procentus metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei turėtas bylinėjimosi išlaidas ( b. l. 1-2).

Nurodė, kad 2009-01-23 SĮ “S. k.” komisija nustatė, kad atsakovė savavališkai, be sutarties (sutartis sudaryta tik 2009-10-15), naudojosi (grobstė) jų tiekiamą vandenį. Tą pačią dieną buvo surašytas savavališko pasijungimo aktas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vandentvarkos ūkio naudojimo taisyklių 9 punkto 17 dalimi nustatyta metodika, paskaičiuota, jog atsakovė be apskaitos suvartojo vandens už 9306,29 Eur (32 132,77 Lt).

Su atsakove 2009-10-15 pasirašius Šalto vandens pirkimo-pardavimo ar nuotekų šalinimo bei valymo sutartį Nr. 3435, siekiant kompromiso ir atsižvelgiant į gyventojų mokumą, žalos suma buvo pakoreguota, įvertinant pirminius ir galutinius vandens apskaitos prietaisų parodymus bei išminusuojant suvartotą vandens kiekį nuo 2004-01-01 iki 2009-02-01, kuris pratekėjo butuose per įrengtus apskaitos prietaisus, todėl galutinė skolos suma yra 2041,87 Eur. Šiai sumai atsakovei 2002-10-22 buvo išrašyta PVM Sąskaita faktūra Nr. 5371, tačiau iki šiol ji liko neapmokėta. Atsakovei apie skolą buvo priminama tiek žodžiu, tiek raštu.

Atsakovė skolą pripažįsta. Tai matosi iš 2014-12-11, 2015-12-04 ir 2016-12-16 Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktų Nr. 120, 158, 164), tačiau teisinasi buvusių bendrovės vadovų nerūpestingumu ir lėšų neturėjimu.

Atsakovė privalo atlyginti žalą, taip pat sumokėti 6 procentų procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Atsakovė Daugiabučių namų savininkų bendrija “Ž.” ieškinio nepripažįsta.

Atsiliepimas

Pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį ir tripliką (b. l. 13-15, 69-70), o bendrijos pirmininkė ir atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškinys nepagrįstas, nes ieškovė nurodė tikrovės neatitinkančias faktines aplinkybes.

2002 metais Alytaus rajono savivaldybė savo lėšomis įrengė visuose keturiuose DNSB “Ž.” priklausančiuose daugiabučiuose namuose katilines ir atitinkamai pajungė kietojo kuro katilus. Prie kiekvieno katilo tuo metu buvo įmontuotas vandens skaitiklis, per kurį į butus buvo tiekiamas gyventojams pašildytas vanduo ir vanduo papildantis namo apšildymo sistemą. Ieškovė sutartis dėl tiekiamo vandens buvo sudariusi sutartis su butų savininkais ir gyventojai už vandenį mokėjo pagal savo bute įrengtus skaitiklius, o kas skaitiklių neturėjo, už vandenį mokėjo pagal bute gyvenančius žmones.

Vandens gręžinys pradžioje priklausė Alytaus keramikai, vėliau jį perėmė Alytaus rajono savivaldybė. Iš Alytaus rajono savivaldybės vandens gręžinį perėmus ieškovei, niekas nereikalavo sudaryti sutartis su Bendrija dėl sunaudoto vandens namo apšildymo sisitemos papildymui ir su ja nebuvo sudarytos jokios sutartys, nors ieškovei buvo žinoma, jog visuose keturiuose bendrijai priklausančiuose namuose būtent savivaldybė įrengė katilines su įmontuotais prie katilų vandens skaitikliais. 2004-01-01 ieškovei Alytaus rajono savivaldybė pavedė eksploatuoti (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) kaime esančius komunalinio ūkio objektus ir sudaryti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų tiekimo sutartis su abonentais ir vartotojais. Pati ieškovė privalėjo sudaryti šias sutartis su vartotojais, bet ne su Bendrija, t. y. ieškovė pati nepasirūpino sudaryti sutartį su Bendrija ir tai jau yra ieškovės kaltė, o Bendrija už ieškovės aplaidumą nėra atsakinga ir neprivalo atlyginti ieškovei jos darbuotojų neatsakingumu padarytos žalos.

2009-01-07 ieškovės atstovai visuose keturiuose bendrijai priklausančiuose namuose patikrino vandens skaitiklius, nusirašė jų parodymus, ir tai užfiksavo aktu. Sekančią dieną ieškovė pakeitė vandens skaitiklius ir surašė vandens skaitiklių sumontavimo ir plombų uždėjimo aktą, kuriame nurodė, kad visas vanduo yra apskaitomas.

2009-01-23 ieškovės aktas, kuriame konstatuotas savališkas vandens į daugiabučių namų šildymo sistemos pajungimas, bendrijai nebuvo pateiktas, tik buvo pareikalauta, kad už pavogtą vandenį Bendrija sumokėtų 32 132,77 Lt, kas nurodyta 2009-07-24 atsiųstame priminime, kuriame teigiama, kad esą šiai sumai buvo išrašyta 2009-01-23 sąskaita. Šiai sumai sąskaita niekada nebuvo išrašyta ir Bendrijai neatsiųsta.

2009-09-16 Bendrijos narių susirinkime buvo nutarta ieškovei reikalaujamos 32 000 Lt sumos nemokėti, nes negauta sąskaita ir nežinoma kuo pagrįstas skolos apskaičiavimas.

2009-10-15 ieškovė su Bendrija sudarė Šalto vandens pirkimo- pardavimo ir nuotekų šalinimo bei valymo sutartį Nr. 3435.

2009-10-22 ieškovė išrašė ir Bendrijai pateikė sąskaitą Nr. 5371 už suvartotą vandenį 7050,17 Lt sumai, kuri savo dėstymu skiriasi nuo su ieškiniu pateiktos sąskaitos, todėl mano, kad jos išrašytos skirtingu laiku.

Gavus sąskaitą, gyventojai kreipėsi į savivaldybę išsiaiškinti, kodėl iš jų reikalaujama sumokėti už vandenį, nesant pasirašytos sutarties. Alytaus rajono savivaldybės administracijos komunalinio ūkio skyriaus vedėjas R. S. kartu su ieškovės atstovu buvo atvykę apžiūrėti visas savivaldybės įrengtas katilines ir nustatė, jog niekas jose nekeista, jokie nauji įrengimai neprijungti, todėl nutarė, kad Bendrijai už vandenį ieškovei nemokės, kadangi sutartis su Bendrija nebuvo sudaryta ne dėl Bendrijos ar gyventojų kaltės, o dėl ieškovės darbuotojų aplaidumo. Nuo to laiko ieškovė niekada nereikalavo sumokėti už sunaudotą vandenį. Ieškovė nuo 2009-10-22, t. y. kada pateikė Bendrijai sąskaitą Nr. 5371 7050,17 Lt sumai apmokėti už tiektą vandenį ir ši sąskaita nebuvo apmokėta, iki ieškinio teismui padavimo dienos, t. y. iki 2017-02-14, nesikreipė į atsakovę ir jai jokių pretenzijų ar ieškinio dėl žalos atlyginimo nepareiškė. Todėl mano, kad ieškovė praleido sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Ieškinio senaties terminas baigėsi 2012-10-22. Ieškinys pareikštas tik 2017-02-14, t. y. praėjus septyneriems metams ir trims mėnesiams nuo žalos atsiradimo, t. y. nuo 2009-10-22, kai ieškovė pateikė sąskaitą dėl žalos atlyginimo, todėl prašo taikyti ieškinio senatį, nes pasibaigus ieškinio senaties terminui ieškovės pažeista teisė negali būti ginama.

Bendrija niekada nepripažino ieškovės vadinamos skolos, tai patvirtina ir atsiskaitymų suderinimo aktai, kuriuose nurodyta nepakitusi Bendrijos pozicija.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Bylos esmė.

Byloje kilo ginčas dėl žalos atlyginimo savavališkai, be vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sutarties Bendrijai pasijungus vandenį į bendrijos daugiabučių namų šildymo sistemas.

Dėl ieškinio senaties.

Atsakovė reikalauja taikyti ieškinio senatį, todėl pirmiausia spręstinas ieškinio senaties klausimas, nes reikalavimas taikyti ieškinio senatį, jei pripažįstama, kad ji praleista, yra besąlyginis pagrindas ieškiniui atmesti (CK 1.126 str. 2 d.).

Lietuvos respublikos civilinio kodekso (toliau- CK) 1.125 straipsnio 8 dalis numato, kad sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo.

Nėra ginčo dėl to, jog ieškovės reikalavimas kildinamas iš žalos atlyginimo. Tą pripažįsta tiek ieškovė, tiek atsakovė.

Ieškinio senaties termino pradžia prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 str.).

Vertinant, kada ieškovė sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo pažeistą teisę, tai nagrinėtini byloje esantys įrodymai- 2009-01-07 ieškovės surašytas aktas ( b. l. 44) apie skaitiklių parodymus keturiuose Bendrijos namuose, ir kuriame konstatuota aplinkybė, kad už vandenį nesumokėta ir nesudaryta vandens tiekimo sutartis, ir 2009-01-23 surašytas aktas (b. l. 3), apie savavališką, be sutarties, Bendrijos pasijungimą į daugiabučių namų šildymo sistemas.

Pripažintina, kad ieškovės sužinojimo diena apie pažeistą teisę laikytinas 2009-01-07 ieškovės surašytas aktas, konstatuojantis aplinkybes, kad už vandenį nesumokėta ir nesudaryta vandens tiekimo sutartis su Bendrija, todėl laikytina, kad trijų metų ieškinio senaties terminas prasidėjo 2009-01-07 ir baigėsi 2012-01-07, kai tuo tarpu ieškinys pareikštas tik 2017-02-14, t. y. praėjus penkiems metams nuo senaties termino pabaigos ir akivaizdžiai praleidus ieškinio senaties terminą. Atsakovė ieškinio senaties pradžią skaičiuoja nuo 2009-10-22 sąskaitos Nr. 5731 Bendrijai sumokėti 7050,17 Lt pateikimo dienos, tačiau apie pačią pažeistą teisę, bet ne reikalaujamos žalos dydį, ieškovė sužinojo dar 2009-01-07, todėl ieškinio senaties pradžios skaičiavimo laiku laikytina 2009-01-07.

Nepagrįsti ieškovės motyvai, jai pripažįstant, kad ginčo esmė yra žalos atlyginimas, tačiau turėtų būti taikomas bendrasis ieškinio senaties terminas. Priešingu atveju, prašo praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti kaip praleistą dėl svarbių priežasčių. Tačiau ieškovės nurodytos priežastys (neturėjo teisininko, lėšų kreipimuisi į teismą, vadovo pasikeitimas) nelaikytinos svarbiomis priežastimis, dėl kurių galėtų būti atnaujintas terminas.

Dėl neapdairumo ir nerūpestingumo įgyvendinant civilines teises, SĮ „S. k.“ teisės negali būti ginamos, o ieškinio reikalavimai atmestini, praleidus ieškinio senaties terminą ir atsakovei prašant taikyti ieškinio senaties terminą (CK1.137 str. 2 ir 3 d.).

Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 str.).

Byloje nėra duomenų, kad ieškinio senaties terminas būtų sustabdytas, nutrauktas ar atnaujintas (CK 1.129-1.131 str.).

Dėl žalos atsiradimo pagrindo.

Pasisakytina ir dėl žalos atsiradimo pagrindo, kuriuo ieškovas nurodo 2009-01-23 aktą apie savavališką, be sutarties naudojamą vandenį šildymo sistemai palaikyti.

Iš bylos medžiagos matyti, kad dar 2003-10-30 Alytaus rajono savivaldybės sprendimu Nr. K-164 „Dėl turto perėmimo ir perdavimo bei jo eksploatavimo“ 4 punktu nuo 2004-01-04 Alytaus rajono SĮ „S. k.“ buvo pavesta eksploatuoti (duomenys neskelbtini) kaime esančius komunalinio ūkio objektus ir sudaryti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo sutartis su abonentais ir vartotojais. Tokiu būdu prievolė pagal savivaldybės sprendimą sudaryti sutartis, tvarkant vandens ūkį, teko ieškovei. Tačiau sutartį su bendrija „Ž.“ ieškovė sudarė tik 2009-10-15 (b. l. 50-51). Todėl žalos atsiradimo pagrindas negali būti kildintinas iš savavališko vandens, be sutarties, naudojimo, nes atsakovė kreiptis dėl sutarties sudarymo, prievolės neturėjo, juolab, kad iš bendrijos pirmininkės paaiškinimų ir garantinio pažymėjimo (b. l. 33) matyti, kad katilai buvo pastatyti ir šildymo sistema buvo keičiama Alytaus rajono savivaldybės dar 2002-11-07. Todėl net ir netaikant ieškinio senaties, ieškovės ieškinys turi būti atmestinas, neįrodžius civilinės atsakomybės sąlygų- atsakovės kaltės bei priežastinio ryšio tarp atsiradusių nuostolių ir atsakovės kaltų veiksmų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Atmetus ieškinį, iš ieškovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos- atsakovės išlaidos advokato pagalbai apmokėti ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 92 str., 93 str. 1 d).

Dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydžio.

Atsakovė prašo priteisti iš ieškovės 350 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b. 82-84).

Pripažintina, kad reikalaujamos priteisti išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikimą pagalbą nurodytų maksimalių dydžių, yra pagrįstos ir priteistinos pilna apimtimi iš ieškovės.

Dėl išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Teismas turėjo 9,05 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios priteistinos valstybei.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR CPK 268-270 str.,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš Alytaus rajono savivaldybės įmonės “S. k.” Daugiabučių namų savininkų bendrijai “Ž.” 350 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iš Alytaus rajono savivaldybės įmonės 9,05 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismą.

Teisėja Dalia Kvederavičienė