Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Irena Paulauskienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų I. C. ir V. C. skundą atsakovui valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (trečiasis suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Registrų centras).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Paaiškina, kad pareiškėjai kreipėsi į VĮ Registrų centro Vilniaus filialą su prašymu panaikinti šeimos turto statusą butui, esančiam (duomenys neskelbtini), kadangi nei jie patys, nei jų nepilnamečiai vaikai šiuo adresu negyvena. Šeimos faktinė gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) esančiame pareiškėjams V. C. ir I. C. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name, todėl jie taip pat prašė VĮ Registrų centro Vilniaus filialo šiam turtui įregistruoti šeimos turto teisinį statusą.

VĮ Registrų centro Vilniaus filialas 2017 m. birželio 21 d. sprendimu atsisakė tenkinti pareiškėjų prašymą panaikinti žymą apie nekilnojamojo turto priskyrimą šeimos turtui. Nesutikdami su šiuo sprendimu pareiškėjai kreipėsi į VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisiją. Ši skundą atmetė ir paliko galioti teritorinio registratoriaus sprendimą.

Mano, kad žyma apie buto, esančio (duomenys neskelbtini), priskyrimą šeimos turtui padaryta išimtinai dėl pareiškėjų 2006 m. gruodžio 6 d. prašymo, todėl, butui praradus šeimos turto statusą, pareiškėjų prašymo taip pat turėtų pakakti panaikinti šią žymą.

Taip pat remiasi įsiteisėjusiu Vilniaus miesto 4-ojo apylinkės teismo 2011 m. birželio 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-826-816/2011, kuriame teismas išaiškino, kad pagal CK 3.84 straipsnyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą šeimos gyvenamoji patalpa (patalpa, kurioje šeima yra deklaravusi savo nuolatinę gyvenamąją vietą) šeimos turto teisinį statusą įgyja nuo santuokos įregistravimo dienos, tai reiškia, kad šeimos turtas yra fakto klausimas; o šeimos turtu vienintelė šeimos gyvenamoji patalpa pripažįstama neatsižvelgiant į tai, ar ji įregistruota nekilnojamojo turto registre kaip šeimos turtas. Teismas taip pat išaiškino, kad šeimos turtu šeimos gyvenamoji patalpa pripažįstama neatsižvelgiant į tai, ar ji įregistruota nekilnojamojo turto registre kaip šeimos turtas, o vien šio turto teisinio statuso paviešinimas nesudaro pagrindo išvengti CK 3.85 straipsnyje nustatytų disponavimo tokiu turtu apribojimų taikymo.

VĮ Registrų centro Vilniaus filialui atsisakius žymą apie šeimos turtą perkelti nuo buto, adresu: (duomenys neskelbtini), gyvenamajam namui, adresu: (duomenys neskelbtini), kuriame šiuo metu pareiškėjų šeima faktiškai gyvena ir yra deklaravusi gyvenamąją vietą, sukuriama dviprasmiška teisinė situacija, kai šeimos turto teisinis statusas yra įregistruotas vienai gyvenamajai patalpai, nors, vadovaujantis CK 3.84 straipsnio 2 dalies nuostatomis, šeimos turtu turėtų būti laikoma (ir yra laikoma) visai kita gyvenamoji patalpa.

Atsisakant tenkinti pareiškėjų prašymą, pažeidžiamos pareiškėjos teisės, kadangi dėl šeimos turto režimui taikomų apribojimų iš jos atimta galimybė disponuoti jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiu turtu, nors butas yra praradęs šeimos turto teisinį statusą. Gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), areštas neturėtų būti kliūtis pareiškėjams išviešinti faktą apie jų gyvenimą šiame name. Kadangi pareiškėjai asmeninės nuosavybės teise priklausantis butas (duomenys neskelbtini), yra praradęs šeimos turto teisinį statusą, atsakovas neturėjo pagrindo atsisakyti tenkinti jos prašymo panaikinti žymą apie šio turto priskyrimą šeimos turtui.

Paaiškina, kad pareiškėja I. C. VĮ Registrų centro Vilniaus filialui 2017 m. birželio 20 d. pateikė prašymą išregistruoti (panaikinti) juridinį faktą apie buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), priskyrimą šeimos turtui ir šią žymą apie juridinį faktą – šeimos turtą – įregistruoti nebaigtam statyti (baigtumas 48 proc.) gyvenamajam namui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiam (duomenys neskelbtini). Kartu su prašymu pateikė Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017-06-09 nutartį civilinėje byloje Nr. eS2-3466-892/2017.

Pažymi, kad registro tvarkytojas nesprendžia fakto klausimų, bet juridinius faktus registruoja ir išregistruoja remdamasis jam pateiktais juridinių faktų atsiradimą ir pasibaigimą patvirtinančiais dokumentais (nustatytais Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnyje).

Nurodo, kad atsisakydamas tenkinti pareiškėjų prašymą perkelti juridinį faktą apie buto priskyrimą šeimos turtui (iš buto registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) į gyvenamojo namo registro įrašą Nr. (duomenys neskelbtini)), įvertino esminę aplinkybę, kad pareiškėjų prašymų nagrinėjimo ir sprendimo priėmimo metu gyvenamojo namo registro įraše Nr. (duomenys neskelbtini) Turto arešto aktų registro pranešimų apie turto arešto įregistravimą pagrindu buvo įregistruoti juridiniai faktai apie gyvenamojo namo areštus, kuriais draudžiama registro tvarkytojui registre keisti areštuoto turto teisinę būklę ir jį papildomai kaip nors apsunkinti. Taip pat nurodo, kad, įvertinęs turto arešto apimtį, tikslus, arešto laikinumą bei vadovaudamasis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22, 23 straipsnio 2 dalimi, 26 straipsnio 3 dalies 2 punktu, 29 straipsnio 7 punktu, Turto arešto aktų registro įstatymo 2 straipsnio 3, 7 dalimis, 2017 m. birželio 21 d. priėmė pagrįstą sprendimą atsisakyti įregistruoti juridinį faktą apie gyvenamojo namo priskyrimą šeimos turtui, nes pareiškėjų prašymo tenkinimas prieštarautų turto arešto tikslams (siekimui užtikrinti civilinį ieškinį, kreditorių reikalavimų patenkinimą, kitų reikalavimų ir įsipareigojimų įvykdymą) ir pakeistų teisinį statusą gyvenamojo namo, kurį pareiškėjai tik įregistravę registre galėtų panaudoti prieš sąžiningus trečiuosius asmenis, kaip tai nustato CK 3.84 straipsnio 4 dalis.

Registre įrašyta žyma apie buto priskyrimą šeimos turtui atitinka dokumentus, kurių pagrindu ji buvo įrašyta, t. y. klaidingų ar netikslių duomenų nėra.

Registre įregistruotas juridinis faktas apie nekilnojamojo daikto priskyrimą šeimos turtui, nepasibaigus šeimos turto teisiniam režimui, gali būti išregistruotas tik tuo atveju, jeigu juridinis faktas apie nekilnojamojo daikto priskyrimą šeimos turtui įregistruojamas kitam nekilnojamajam daiktui. Šiuo atveju dokumentai, patvirtinantys šeimos turto teisinio režimo pabaigą, registro tvarkytojui nebuvo pateikti ir, kaip matyti iš pateikto skundo, šeimos turto teisinis režimas nėra pasibaigęs, todėl išregistruoti juridinį faktą apie buto priskyrimą šeimos turtui, kai dėl paminėtų aplinkybių juridinio fakto apie nekilnojamojo daikto priskyrimą šeimos turtui negalima įregistruoti (paviešinti) pareiškėjų prašomame gyvenamojo namo registro įraše, nėra jokio teisinio pagrindo.

Nesutinka su skundo teiginiu, kad, atsisakant tenkinti pareiškėjų prašymą, pažeidžiamos pareiškėjos I. C. teisės, kadangi dėl šeimos turto režimui taikomų apribojimų iš jos atimama galimybė disponuoti jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiu turtu. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėja pati, 2006 m. gruodžio 6 d. pasirašydama prašymą įregistruoti juridinį faktą apie buto priskyrimą šeimos turtui, taip apribojo savo teises laisvai disponuoti šiuo turtu. Registro tvarkytojo veiklą reglamentuojantys teisės aktai nenustato jokių papildomų sąlygų ir aplinkybių, kurias jis turėtų įvertinti priimdamas vieną iš Nekilnojamojo turto registro 26 straipsnio 3 dalyje nurodytų sprendimų (prašymą patenkinti, prašymą atmesti ar sprendimo priėmimą atidėti).

Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centras atsiliepimo į skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ginčas byloje kilo dėl VĮ Registro centro Vilniaus filialo ir VĮ Registrų centro sprendimų, kuriais buvo atmestas pareiškėjų prašymas dėl žymos registre dėl šeimos turto statuso panaikinimo ir įregistravimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad pareiškėjai I. C. ir V. C. 2006 m. gruodžio 6 d. pateikė prašymą VĮ Registrų centro Vilniaus filialui (b. l. 60) įregistruoti butą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kaip šeimos turtą, nes jis yra nuolatinė šeimos gyvenamoji vieta.

Iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (b. l. 20) matyti, kad šis butas nuosavybės teise priklauso I. C. ir minėtu 2006 m. gruodžio 6 d. prašymu įregistruotas kaip šeimos turtas. Įrašas apie šį juridinį faktą galioja nuo 2006 m. gruodžio 6 d.

Pareiškėja I. C. kreipėsi į Vilniaus rajono apylinkės teismą su prašymu išduoti leidimą sudaryti buto, esančio (duomenys neskelbtini), dovanojimo sandorį. Nurodė, kad šeima tame bute negyvena, o jų faktinė gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) Vilniaus rajono apylinkės teismas 2017 m. birželio 9 d. nutartimi pareiškėjos prašymą atmetė. Išaiškino, kad norint žymą apie turto priskyrimą šeimos turtui įregistruoti kitam nekilnojamajam turtui, pasikeitus šeimos gyvenamajai patalpai, šią teisę turi realizuoti ne kreipdamasi į teismą dėl leidimo išdavimo, bet teikdama atitinkamą prašymą VĮ Registrų centrui dėl šeimos turto teisinio statuso panaikinimo butui, esančiam (duomenys neskelbtini) (b. l. 12–13).

Pareiškėjai, atsižvelgdami į minėtą teismo nutartį, 2017 m. birželio 20 d. kreipėsi į VĮ Registrų centro Vilniaus filialą su prašymu panaikinti šeimos turto statusą butui, esančiam (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad šeimos faktinė gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), todėl prašė šiam turtui įregistruoti šeimos turto teisinį statusą (b. l. 58).

VĮ Registrų centro Vilniaus filialas, išnagrinėjęs pareiškėjų prašymą, 2017 m. birželio 21 d. sprendimu (b. l. 8) jo netenkino, kadangi registro įraše Nr. (duomenys neskelbtini) Turto arešto aktų registro 2017 m. balandžio 3 d., 2016 m. rugpjūčio 29 d., 2016 m. liepos 19 d., 2016 m. birželio 14 d., 2016 m. birželio 6 d., 2016 m. kovo 15 d., 2014 m. spalio 9 d. pranešimų pagrindais yra apribota nekilnojamojo daikto – gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), – disponavimo teisė, tačiau areštavusių institucijų ir antstolių sutikimai, kad jos (jie) neprieštarauja dėl prašomo juridinio fakto įregistravimo nekilojamojo turto registre registro tvarkytojui kartu su prašymu nepateikti.

VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija, išankstinio nagrinėjimo ne teismo tvarka išnagrinėjusi pareiškėjų skundą dėl minėto teritorinio registratoriaus sprendimo, 2017 m. liepos 31 d. sprendimu paliko galioti teritorinio registratoriaus sprendimą. Pažymėjo, kad nekilnojamojo turto registre yra padarytos žymos apie gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini), įregistruotus areštus, kuriais apribota jo disponavimo teisė. Kadangi areštas draudžia keisti areštuoto turto teisinę būklę ir jį papildomai apsunkinti, teritorinis registratorius pagrįstai pažymėjo, kad žymos apie turto priskyrimą šeimos turtui įregistravimas nekilnojamojo turto registre pažeistų turto areštais uždėtą draudimą.

Ginčo teisinius santykius reguliuoja Nekilnojamojo turto registro įstatymas, Turto arešto aktų registro įstatymas bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 379 patvirtinti Nekilnojamojo turto registro nuostatai (redakcija, galiojusi iki 2017 m. gruodžio 15 d., toliau – Nekilnojamojo turto registro nuostatai).

Nekilnojamojo turto registro įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teritoriniai registratoriai tvarko nekilnojamojo turto registrą, įregistruoja nekilnojamuosius daiktus, daiktines teises į juos, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus. Centrinio registratoriaus funkcijos yra administruoti nekilnojamojo turto registrą, projektuoti, diegti ir naudoti nekilnojamojo turto registro informacinę sistemą, vadovauti teritoriniams registratoriams, kontroliuoti jų veiklą bei atlikti kitas šiame įstatyme bei Nekilnojamojo turto registro nuostatuose nustatytas funkcijas (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 7 straipsnis).

Daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymų ir juridinių faktų įregistravimo nekilnojamojo turto registre teisiniai pagrindai nurodyti Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnyje. Šio straipsnio 3 dalis nustato, kad daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą atsiradimą, juridinius faktus patvirtinantys dokumentai, kuriais remiantis šios teisės, jų suvaržymai bei juridiniai faktai registruojami nekilnojamojo turto registre, be kita ko, yra įstatymų nustatytų institucijų ar pareigūnų sprendimas areštuoti turtą, o įsigaliojus Turto arešto aktų registro įstatymui – turto arešto aktų registro dokumentai.

Prašymą įregistruoti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą paduoda jį įgijęs asmuo, o kai registruojamos kitos daiktinės teisės, taip pat šių teisių į nekilnojamuosius daiktus suvaržymai, – šių teisių turėtojas arba asmuo, suinteresuotas jų įregistravimu. Kartu su prašymu turi būti pateikiami dokumentai, patvirtinantys prašomų įregistruoti daiktinių teisių, šių teisių suvaržymų, juridinių faktų atsiradimą (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 2 dalis). Dokumentai, kurių pagrindu patvirtinamos, atsiranda, baigiasi, perleidžiamos ar suvaržomos daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai, turi atitikti teisės aktų reikalavimus, juose turi būti įregistravimui nekilnojamojo turto registre būtini duomenys (3 dalis).

Nekilnojamojo turto registro nuostatų 90 punktas nustato, kad žyma apie nekilnojamojo daikto priskyrimą šeimos turtui daroma pagal vieno iš sutuoktinių prašymą, kuriame nurodoma, kad jų šeima nuolat gyvena tame gyvenamajame name ar bute.

Nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nekilnojamojo turto registre įregistruotas juridinis faktas išregistruojamas, jeigu pateikiami įstatymų nustatyti dokumentai, patvirtinantys, kad juridinis faktas pasibaigė. Analogiška nuostata įtvirtinta ir Nekilnojamojo turto registro nuostatų 100 punkte, kuriame nurodyta, kad juridiniai faktai išregistruojami ir žymos registre panaikinamos gavus įgaliotos institucijos ar suinteresuoto asmens prašymą ir prie jo pridėtus dokumentus, patvirtinančius, kad įregistruotas juridinis faktas pasibaigęs arba pasikeitęs.

Išnagrinėjęs prašymą, teritorinio registratoriaus įgaliotas darbuotojas gali priimti sprendimą prašymą atmesti – atsisakyti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus įregistruoti nekilnojamojo turto registre (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 26 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

Remiantis šio įstatymo 29 straipsnio 7 punktu nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsisako įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus, jeigu prašymo nagrinėjimo metu nustatoma, kad įstatymai nenustato galimybės prašomas įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus ar juridinius faktus registruoti nekilnojamojo turto registre.

Kaip minėta, nagrinėjamu atveju pareiškėjai pateikė prašymą panaikinti šeimos turto statusą butui ir šį statusą įregistruoti gyvenamajam namui. Kartu su prašymu pateikė atstovavimo sutartį ir Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eS2-3466-892/2017. Prašyme nurodė, kad šeimos faktinė gyvenamoji vieta yra kitoje vietoje, nei įregistruotas šeimos turto teisinis statusas, t. y. (duomenys neskelbtini). Kitų dokumentų nepridėjo, o prašyme nurodė, kad turtas kaip šeimos turtas buvo įregistruotas pareiškėjų prašymu, todėl išregistruoti taip pat turėtų užtekti prašymo.

Kartu su skundu teismui pareiškėjai pridėjo 2012 m. sausio 3 d. pažymą apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą Nr. (2012-138-PD)-6 (I. C.) (b. l. 16), 2012 m. sausio 3 d. pažymą apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą Nr. (2012-138-PD)-5 (V. C.) (b. l. 17), 2012 m. sausio 3 d. pažymą apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą Nr. (2012-138-PD)-7 (N. C.) (b. l. 18), 2012 m. sausio 3 d. pažymą apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą Nr. (2012-138-PD)-8 (G. C.) (b. l. 18). Šiose pažymose minėtų asmenų deklaruota gyvenamoji vieta nurodyta (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai mano, kad šie įrodymai patvirtina, jog jų šeima faktiškai gyvena name, todėl yra pagrindas šiam gyvenamajam namui įregistruoti šeimos turto teisinį statusą.

Pažymėtina, kad CK 2.12 straipsnyje pakankamai aiškiai apibrėžta fizinio asmens nuolatinė gyvenamoji vieta. Iš šio straipsnio nuostatų darytina išvada, kad fizinio asmens nuolatinė gyvenamoji vieta reiškia asmens teisinį santykį su valstybės teritorijos dalimi, kurioje jis nuolat ir daugiausiai gyvena ir išlaiko savo asmeninių ir socialinių interesų centrą. Fizinis asmuo gali turėti tik vieną nuolatinę gyvenamąją vietą.

Iš nurodyto teisinio reguliavimo matyti, kad faktinę gyvenamąją vietą lemia ne tik gyvenamosios vietos deklaravimas, bet ir kiti veiksniai. Nors pažymų apie gyvenamosios vietos deklaravimą pareiškėjai nebuvo pateikę atsakovui priminant sprendimą, o pateikė tik teismui, tačiau konstatuotina, kad jų nepakanka pagrįsti teiginiui, kad areštuotas namas, kurio, beje, kaip matyti iš nekilnojamojo turto registro išrašo, baigtumas yra tik 48 proc., t. y. nėra šildymo, vandentiekio, nuotekų, dujų ir stogo dangos, yra faktinė šeimos gyvenamoji vieta (b. l. 21). Taigi, darytina išvada, kad dokumentai, patvirtinantys šeimos turto teisinio režimo pabaigą ar pasikeitimą, registro tvarkytojui nebuvo pateikti.

Iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (b. l. 48–50) matyti, kad iki ginčijamų sprendimų priėmimo dienos gyvenamajam namui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiam (duomenys neskelbtini), kuriam pareiškėjai prašė įregistruoti šeimos turto teisinį statusą, 2014–2017 m. įregistruoti 8 juridiniai faktai apie disponavimo šiuo gyvenamuoju namu teisių apribojimą – areštai.

Turto arešto aktų registro įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turto areštas – įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis taikomas priverstinis nuosavybės teisės į turtą arba atskirų jos sudedamųjų dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo – laikinas apribojimas siekiant užtikrinti įrodymus, civilinį ieškinį, galimą turto konfiskavimą, taip pat baudų ir nesumokėtų įmokų išieškojimą, kreditorių reikalavimų patenkinimą, kitų reikalavimų ir įsipareigojimų įvykdymą.

Turto arešto aktas – dokumentas, kuriuo įforminamas valstybės institucijos ar pareigūno sprendimas priverstinai tam tikram laikui apriboti nuosavybės teises į turtą (4 dalis). Turto disponavimo teisės apribojimas – teisės turtą parduoti, kitaip perleisti, taip pat išnuomoti, įkeisti arba kitokiu būdu keisti jo teisinę būklę priverstinis laikinas apribojimas (7 dalis).

Remiantis šiomis nuostatomis darytina išvada, kad draudžiama keisti areštuoto turto teisinę padėtį ir jį papildomai apsunkinti suvaržant, t. y. įregistruojant kaip šeimos turtą.

Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad VĮ Registrų centro veikla pagal savo pobūdį yra viešojo administravimo veikla, todėl šiuose teisiniuose santykiuose valstybės įmonė Registrų centras laikoma viešojo administravimo subjektu.

Viešojoje teisėje galioja teisėtumo ir teisinio apibrėžtumo principai, kurie viešojo administravimo subjektą, inter alia (liet. be kita ko), VĮ Registrų centrą įpareigoja veikti tik įstatymo jam suteiktų įgaliojimų ribose (intra vires). Viešojo administravimo subjektas turi tik tuos įgalinimus, kurie jam konkrečiai suteikti, plečiamasis kompetencijos aiškinimas – negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1660/2012).

Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio 1 dalis nustato, kad suinteresuoti asmenys, sužinoję, kad į nekilnojamojo turto registrą įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti, gali pareikalauti, kad teritorinis registratorius netikslius ir klaidingus duomenis patikslintų ir ištaisytų arba neišsamius papildytų.

Teismas sutinka su atsakovo argumentais, kad žymos apie buto priskyrimą šeimos turtui atitinka dokumentus (2006 m. gruodžio 6 d. prašymą VĮ Registrų centro Vilniaus filialui), kurių pagrindu ji buvo įrašyta, t. y. klaidingų ar netikslių duomenų nėra. Be to, 2017 m. birželio 20 d. prašyme VĮ Registrų centro Vilniaus filialui, kurį išnagrinėjęs šis priėmė ginčijamą sprendimą, pareiškėjai neformulavo prašymo patikslinti klaidingus, ištaisyti ar papildyti neišsamius duomenis. Pareiškėjai formulavo prašymą panaikinti šeimos turto teisinį statusą butui ir įregistruoti šį statusą gyvenamajam namui.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ginčijami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, jų naikinti remiantis skunde išdėstytais ar kitais motyvais nėra pagrindo, todėl pareiškėjų skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjų reikalavimas įpareigoti VĮ Registrų centro Vilniaus filialą iš naujo išnagrinėti jų prašymą ir jį patenkinti yra išvestinis iš pirmų dviejų reikalavimų panaikinti sprendimus, todėl šių reikalavimų netenkinus, trečiasis reikalavimas taip pat netenkintinas.

Teismas pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas V. d. H. prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas H. prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011, 2017 m. lapkričio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1584-552/2017).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjų I. C. ir V. C. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.