Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo bankrutuojančios V. S. komercinės-prekybinės firmos ,,Alytaus gija“ savininkės V. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2006 m. sausio 30 d. nutarties, kuria areštuotas V. S. ir A. S. nuosavybės teise priklausantis turtas, žemės sklypas ir pastatai, esantys Vilniaus rajono savivaldybėje, Galgių kaime, Mokyklos g. 39, civilinėje byloje Nr. B2-164-109/2006 pagal ieškovo Alytaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI) ieškinį atsakovui V. S. komercinei-prekybinei firmai (toliau - KPF) ,,Alytaus gija“ dėl bankroto bylos iškėlimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

iškėlus bankroto bylą, savininkė neslėpė savo turto ir stengėsi atsiskaityti su kreditoriais;savininkės disponavimo teisės skundžiama nutartimi areštuotu turtu yra apribotos hipoteka nuo 2000 m. birželio 1 d., o Alytaus apylinkės teismo nutartimi - nuo 2000 m. rugpjūčio 12 d.;administratoriaus prašyme nėra nurodyta jokių motyvų, kodėl būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nepateikta jokių įrodymų, kad, nepritaikius šių priemonių, pasunkėtų ar pasidarytų neįmanomas teismo sprendimo vykdymas;pažeidžiant teisingumo ir protingumo principus, areštuotas visas turtas, kurio vertė yra žymiai didesnė už kreditorių reikalavimų sumą. Sutuoktinio turtas areštuotas nepagrįstai.

keliant bankroto bylą, V. S. teismui nepateikė visų įmonės ir savo, kaip fizinio asmens, kreditorių ir turto sąrašo, todėl iki šiol bankroto byloje galutinai nepatvirtinti visi kreditoriai ir nežinoma visų kreditorinių reikalavimų suma;antstolių kontoros privalėjo perduoti visus, ir su įmone, ir su jos savininku susijusius vykdomuosius ir arešto dokumentus bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, tačiau šis procesas vyksta labai vangiai. Visas savininko turtas, iš kurio gali būti vykdomas išieškojimas, turi būti areštuotas bankroto byloje (ĮBĮ 18 str. 3 p.);kadangi byloje įkaito turėtojas nėra patvirtintas kreditoriumi, atsiskaičiusi su įkaito turėtoju, V. S. turėtų teorinę galimybę šį turtą perleisti kitiems asmenims, tai apsunkintų bankroto byloje patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimą.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bankroto bylų nagrinėjimo ypatumus nustato Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau - ĮBĮ). Vienas tokių ypatumų yra tas, kad bankrutuojančios įmonės turtą valdo, naudoja ir juo disponuoja, o taip pat užtikrina šio turto apsaugą teismo paskirtas administratorius (ĮBĮ 11 str. 3 d. 3 ir 4 p.). Bankroto bylos esmė - maksimaliai patenkinti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimus. Kad būtų užtikrintas tokių reikalavimų patenkinimas, įmonės administratorius privalo kontroliuoti visą bankrutuojančios įmonės turtą, iš kurio galimas kreditorių reikalavimų tenkinimas.

Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas nutartyje neteisingai nurodė, kad personalinės įmonės turtas yra neatskirtas nuo įmonininko turto, nes Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymo, įsigaliojusio 2004 m. sausio 1 d., 8 straipsnyje yra nustatyta, kad individualios įmonės turtas yra atskirtas nuo įmonės savininko turto. Tačiau tai nekeičia pirmosios instancijos teismo nutarties esmės, nes pagal CK 2.50 straipsnio 4 dalį, tuo atveju, kai neribotos civilinės atsakomybės juridiniam asmeniui, kokiu yra individuali įmonė, prievolėms įvykdyti neužtenka juridinio asmens turto, už jo prievoles atsako juridinio asmens dalyvis. Individualios įmonės dalyvis yra jos savininkas, todėl tuo atveju, kai individualios įmonės turto neužtenka įvykdyti prievolėms, už individualios įmonės prievoles atsako individualios įmonės savininkas savo turtu.

V. S. KPF ,,Alytaus gija“ bankroto byloje iki šiol nėra galutinai patvirtinti visi kreditoriai ir nežinoma visų kreditorių reikalavimų suma. Bylos duomenimis vien tik Alytaus apskrities VMI kreditorinis reikalavimas bankrutuojančiai V. S. KPF ,,Alytaus gija“ sudaro 36 520,60 Lt. Įmonė turto, kuriuo būtų galima užtikrinti kreditorinį reikalavimą, neturi, todėl pirmosios instancijos teismas nutartyje teisingai motyvavo, kad, iškėlus bankroto bylą V. S. KPF ,,Alytaus gija“, savininkė turi realią galimybę paslėpti turtą, dėl ko iškyla reali grėsmė kreditorių turtiniams interesams.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad areštuotas turtas, žemės sklypas ir pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), sutuoktiniams V. S. ir A. S. priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Bendrąją jungtinę nuosavybę sudaro turtas, kuris įstatymo nustatyta tvarka įgytas gyvenant santuokoje. Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendroji jungtinė nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 str. 2 d.). Vadovaujantis CK 4.86 straipsnio pirmąja dalimi, bendraturčiai turi vienodas teises į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo solidariai apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms, jeigu jie nėra susitarę kitaip ar įstatymai nenustato ko kita. Taigi pagal įstatymą preziumuojama, jog įsteigta santuokos metu įmonė iš esmės yra šeimos verslas, tačiau ši prezumpcija gali būti nuginčyta, kai įrodoma, jog šiam verslui nebuvo naudojamas bendras sutuoktinių turtas, jų fizinis ir intelektinis darbas, o iš jos veiklos gaunamos pajamos naudojamos visos šeimos poreikiams tenkinti. Byloje ši prezumpcija nėra nuginčyta, todėl teismas laiko, kad bendraturčiai V. S. ir A. S. solidariai atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, pritaikydamas laikinąją apsaugos priemonę, turto areštą, nepažeidė civilinio proceso įstatymo nuostatų, ir atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo naikinti apygardos teismo nutarties (CPK 144-145 str., 263 str., 329 str., 338 str.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2006 m. sausio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.