Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. G., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2022-05-25 apie 16 val., UAB „(duomenys neskelbtini)“ lauko teritorijoje esančioje adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu tyčia du kartus dešine koja spyrė nukentėjusiajam A. K. į pilvą, pastarajam susilenkus, vieną kartą dešine ranka sudavė į veidą, ko pasėkoje A. K. nukrito ant asfalto dangos, tuo savo veiksmais padarė A. K. poodinę kraujosruvą, nubrozdinimą ir muštinę žaizdelę viršutinės lūpos kairėje pusėje, 13 danties vainiko lūžį, odos nubrozdinimus dešinėje alkūnėje, poodinę kraujosruvą pilvo dešinėje pusėje, kas pagal specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Tokiais veiksmais A. G. įvykdė BK 140 str. l d. numatytą nusikaltimą.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. G. parodė, kad supranta kuo yra kaltinamas, kaltės nepripažįsta, kadangi nukentėjusįjį sužalojo netyčia, sutinka duoti parodymus. Paaiškino, kad įvykio dieną, tikslios datos neprisimena, buvo darbe, esančiame (duomenys neskelbtini). Jau dienos metu pradėjo konfliktuoti su nukentėjusiuoju, su kuriuo dirba metus laiko. Konfliktai su nukentėjusiuoju vyko kiekvieną dieną, kadangi nukentėjusysis jo (A. G.) neklausė ir nevykdė savo pareigų. Teigė, kad įvykio dieną, vakare, nusiprausė ir kartu su A. K. išėjo į darbovietės teritoriją. A. K. paprašė atidaryti vartus, į ką jis (A. G.) atsakė, kad raktai yra budelėje ir jis (A. K.) gali pats atsidaryti duris, o jis (A. G.) uždarys. A. K. pasakė, kad atidarys didžiuosius vartus, o jam reikės juos uždaryti. A. G. pasakė, kad paims už ausies, atves ir uždarys vartus kartu. Tuomet A. K. priėjo prie jo ir pradėjo kalbėti vartodamas necenzūrinius žodžius. Teigė, kad nesusilaikė ir trenkė A. K., tačiau vaizdo įraše matyti, kad ne iš kumščio trenkė, o tiesiog pastūmė nukentėjusįjį ranka prie veido srities, po ko jis nukrito ant sėdmenų. Pripažįsta, kad du kartus spyrė iš kojos. Po įvykio pasiteiravęs A. K., ar jam viskas gerai, ir gavęs teigiamą atsakymą, išvažiavo, o po kurio laiko sulaukė skambučio iš policijos. Po įvykio su nukentėjusiuoju daugiau nesimatė, bandė su juo susisiekti telefonu, tačiau nukentėjusysis nepakėlė ragelį, rašė trumpąją SMS žinutę ir teiravosi, ar bandys tarpusavyje susitarti, tačiau iš nukentėjusiojo negavo jokio atsakymo. Parodė, kad nesutinka su visu pareikštu civiliniu ieškiniu, taip pat nesutinka su preliminariu gydymo planu, kadangi nepripažįsta, kad trenkė į veidą nukentėjusiajam. Konflikto metu pastūmė jį ne į veidą, o prie peties, veido srities, todėl nesuvokia, kaip jam galėjo iškristi dantys. Prašė teismo atsižvelgti į tai, kad jis augina mažametį vaiką ir vienas išlaiko savo šeimą.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis A. K. parodė, kad A. G. visada prie jo kabinėjosi. Įvykio dieną persirengė ir ruošėsi išeiti iš darbo. Su kaltinamuoju buvo pokalbis dėl rakto. Paaiškino, kad priešingai nei nurodo A. G., išėję iš darbovietės jie ėjo tiesiai kartu, kaltinamasis ėjo jam iš dešinės. Teigė, kad A. G. pasakė jam, kad nutemps jį už ausų ir fiziškai privers uždaryti vartus. Tuomet staiga pajuto vieną smūgį iš kojos į pilvą, antrą – iš rankos, ir nukrito. Smūgio nematė. Jam sėdint ant asfalto priėjo viršininkai, kurie nurodė, kad jis atsikeltų ir išeitų iš įmonės teritorijos ir negadintų jos įvaizdžio. Sėdint ant asfalto jautė skausmą pilvo srityje, nesmarkiai bėgo kraujas iš lūpos, buvo toks jausmas, jog iškrito dantys. Pats sau išsikvietė greitąją pagalbą. Papildomai paaiškino, kad po kurio laiko, kai A. G. jau buvo išvykęs iš darbovietės teritorijos, iš darbovietės patalpų į teritoriją išėjo jų bendradarbis V. B., kuris priėjo prie jo (A. K.) ir paklausė, ar jam reikia pagalbos. Teigė, kad atvažiavus GMP daugiausiai bėgo kraujas iš alkūnės, dėl ko ir negalėjo eiti į darbą, Iki šiol dantys nesutvarkyti. Teigė, kad nuo gegužės 26 d. turėjo nedarbingumą dėl alkūnės traumos (išlindęs kauliukas ir nubrozdinimas). Apie 1 mėnesį, galėjo būti iki birželio 14 dienos, buvo nedarbingas dėl patirtos alkūnės traumos. Paaiškino, kad po įvykio sėdėjo namuose, buvo prislėgtas. Po įvykio reikėjo sutvarkyti dantis, nes pradėjo pūliuoti dantenos, prasidėjo komplikacijos. Dantis tvarkėsi (duomenys neskelbtini). Po įvykio parašė darbdaviui paaiškinimą, kad nenori daugiau dirbti įmonėje ir daugiau šioje UAB „(duomenys neskelbtini)“ nedirba. Teigė, kad kaltinamasis jo neatsiprašė, matė praleistą A. G. skambutį, tačiau nenorėjo su juo bendrauti. Paaiškino, kad neturtinė žala kildinama iš to, kad po įvykio liko be darbo, kadangi nenorėjo toliau dirbti su kaltinamuoju ir bijojo ten grįžti, be to, neteko dantų, jautė nuolatinį nerimą, depresiją, pasidarė nervuotas. Iki šiol neįsidarbino, nes nuėjo į vieną darbo pokalbį ir jo nepriėmė, kadangi darbdaviai mano, jog jis yra asocialus žmogus. Teigė, kad A. G. po įvykio neatsiprašė, žalos neatlygino, bandė jam (A. K.) prisiskambinti ir rašė SMS žinutę, tačiau tai buvo po maždaug 2 savaičių, kai jį (A. G.) paskambinti paragino tyrėjas.

Teisiamojo posėdžio metu apklausta specialistė J. B. paaiškino, kad tyrimo metu buvo vertinti tik (duomenys neskelbtini) medicinos dokumentų išrašas ir (duomenys neskelbtini) ambulatoriniai apsilankymų aprašymai. Daugiau dokumentų nebuvo pateikta. Sveikatos sutrikdymo mastas galėtų keistis ir reikėtų žiūrėti kokie papildomi sužalojimai buvo nustatyti, kas buvo tiksliai diagnozuota, pavyzdžiui, raiščių patempimas, ar išnirimas, ar lūžis ir pan. Jeigu kažkas buvo iš šių sužalojimų, tada sutrikdymas keistųsi į nesunkų. Jeigu tik buvo nusiskundimas skausmu, lokalus patinimas, tuomet sveikatos sutrikdymas nesikeistų. Nustatant sveikatos sutrikdymo mastą, traktuojamas labiau ne pats gydymo laikotarpis, o kiek medicininiu požiūriu sužalojimo gijimas galėtų tęstis, kadangi gydymas ir nedarbingumas gali tęstis esant kitoms priežastims, tokioms, kaip skausmai, tinimai ir pan. Sužalotos vietos skausmai ir tinimai gydomi simptomiškai ir pagal sužalojimo pobūdį jie nepriskiriami prie sunkesnės sveikatos sutrikdymo. Pažymėjo, kad sveikatos sutrikdymo mastas yra vertinamas ne pagal nedarbingumo laikotarpį, o pagal sužalojimo pobūdį. Jeigu sužalojimas yra gilesnis, ne paviršinis, ne kraujosruva, bet jeigu yra kažkas daugiau, t. y. gilesnių audinių, pvz. sausgyslės plyšimai, išnirimai ir pan., sąnario pažeidimai, tada išvada keistųsi. Teigė, kad išvados rengimo metu neturėjo daugiau duomenų, nei buvo nurodyta ir papildomi duomenys nebuvo įvertinti. Paaiškino, kad dantų tiltas yra protezas, o ne kūno d., todėl, nustatant sveikatos sutrikdymo mastą, tai nevertinama. Kai kalbama apie sužalojimus, tai kalbama apie kūno sužalojimus.

Teisiamojo posėdžio metu apklausta specialistė gydytoja odontologė E. Š. paaiškino, kad 2022-07-14 pas ją į kliniką atvyko A. K., kuris buvo po traumos. Jis nuvyko į (duomenys neskelbtini) su išrašu dėl traumos. Tuo metu jautėsi negerai, jo estetinė būklė buvo ne kokia. Šiai dienai, kiek jai žinoma, yra be priekinių dantų. Jis teigė, kad smurtinė trauma įvyko 2022-05-25. Tuo metu jį apžiūrėjo intraoraliai, ekstraoraliai, buvo atlikta dantų rentgeno nuotrauka. Pacientas paprašė informuoti, kiek jam kainuotų dantų gydymas. Teigė, kad jos paprašė sudaryti gydymo planą pagal įstaigos nustatytą kainyną. Paaiškino, kad, visų pirma, A. K. buvo atlikta panoraminė nuotrauka, kuri kainuoja 25 Eur, tuomet jos (E. Š.) konsultacija, t. y. preliminaraus gydymo plano sudarymo kaina buvo 40 Eur. Pas nukentėjusįjį buvo pažeisti 12 dantis, 11 dantis, pilnai išmuštas 21 dantis, pažeistas 23 dantis. Paaiškino, kad atliekant gydymo planą visų pirma reikia atkurti estetišką ir funkcinį paciento burnos ertmės vaizdą. 23 dantis yra iltinis dantis kairėje pusėje viršuje ir nuo jo buvo pradėtas visas gydymas. 23 dančiui indikuotina endodonto apžiūra ir įvertinimas ir tai kainuoja 40 Eur, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad tas dantis endodontiškai atrodo prastai, buvo pažymėta, kad gali reikti pergydyti ir šalinti kaištį, tad kaina gali būti 350 Eur. Teigė, kad dėl 22 danties pacientas turėjo išrašą, kad jis buvo pašalintas. Jo praktiškai nuotraukoje nėra. 22 dantis yra šalia iltinio kairėje pusėje. 21 dantį reikėtų pergydyti, nes jo šaknis atrodo prastai, praktiškai nėra vainiko. Plane buvo pažymėta, kad tas pergydymas gali ir nepavykti, jeigu, pavyzdžiui, bus skilusi šaknis. Tokiu atveju gali keistis gydymo planas ir gali tekti implantuoti tą dantį. Todėl gydymas gali keistis. 11 dantį reikėtų pergydyti ir dėti kaištį, kaina – 260 Eur. 12 dantį reikėtų pergydyti, dėti kaištį ir protezuoti, kaina – apie 260 Eur. 13 dantis, kaip ir nebuvo pajungtas į tą traumą, bet jis turi būti pajungtas gydymo eigoje į visą planą, nes 11, 12 ir 21 dantų šaknys silpnos. Kitu atveju jis neatlaikytų mechaniškai dėl audinių kiekio, todėl 13 dantį reikėtų prijungti į bendrą tiltą. Antspaudas laikinų vainikėlių gamybai kainuos apie 40 Eur. 6 vienetai laikinų vainikėlių, vieneto kaina 35 Eur, iš viso 210 Eur. Antspaudas nuolatinių vainikėlių gamybai kainuos 70 Eur. Cirkonio keramikos protezas kainuos apie 2700 Eur (be implanto). Pažymėjo, kad prie A. K. dirbtų apie keturi gydytojai, preliminaraus gydymo kainą gali būti 3 905 Eur, bet suma gali būti ir didesnė. Paaiškino, kad klinika, kurioje būtų teikiamas A. K. gydymas, yra vidutinio lygio, kitose klinikose kaina būtų žymiai didesnė. Klinikoje, kurioje dirba specialistė, vyrauja paslaugų vidutinės kainos. Papildomai paaiškino, kad A. K. jai paaiškino, jog dantų neteko dėl patirtos traumos, pas ją pacientas atėjo jau su tokiais dantimis, iki liepos 14 d. ji A. K. nematė. Teigė, kad vainikas yra danties paviršius (pats dantis) ir preliminariame plane nurodytas trauminis poveikis galėjo būti padarytas stipriu smūgiu. Pažymėjo, kad 13 danties neįmanoma atstatyti be tilto, kadangi jis vienas neišsilaikys. Seno tilto įdėti atgal nėra galimybės.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas Vilniaus miesto 3-iojo policijos komisariato vyriausiasis tyrėjas E. S. paaiškino, kad tiksliai neprisimena visų įvykio aplinkybių, į iškvietimą atvyko kartu su kolega. Kiek prisimena, buvo smurtas prieš įmonės darbuotoją, įvykio vietoje juos pasitikimo nukentėjusysis, nurodė, jog prieš jį smurtavo kolega, kuris yra išvykęs. Neprisimena, ar jis, ar jo kolega darė įvykio vietos nuotraukas. Prisimena, kad atliko nukentėjusiojo apklausą, apklausos protokolas surašytas teisingai. Teigė, kad neprisimena nukentėjusiojo veido įvykio dieną, sunku pasakyti, ar buvo kraujas, ar buvo kraujo ant alkūnės.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas V. B. parodė, kad kaltinamąjį pažįstą, jie yra bendradarbiai. Paaiškino, kad įvykio dieną buvo darbe, adresu (duomenys neskelbtini), pasibaigus darbui persirengė, atsisveikino su kolegomis, pasiėmė savo daiktus ir išėjo iš patalpos. Išėjus į įmonės teritoriją pamatė ant žemės sėdintį A., priėjo prie jo ir paklausė: kas atsitiko, ar viskas gerai. A. atsakė, kad nieko neatsitiko ir viskas gerai. Teigė, kad suprato, jog kažkas įvyko, bet A. nenorėjo to pasakoti. Nematė ant A. K. sužalojimų, kadangi pastarasis sėdėjo ir žiūrėjo į telefoną, nežiūrėjo į jį. Po įvykio daugiau nematė A., nebendravo su juo. Paaiškino, kad darbe A. K. su A. G. bendravo kaip ir kiti kolegos, tarp jų nebuvo ginčų. Nurodė, kad darbe iš kitų darbuotojų sužinojo, kad nukentėjusysis ir kaltinamasis susimušė, tačiau daugiau į detales nesivėlė, kadangi tai ne jo reikalas.

Motyvuojamoji dalis

2022-07-29 ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas A. G. parodė, kad savo kaltę pripažįsta visiškai, dėl savo poelgio labai gailisi. Patvirtino, kad spyrė A. K. į pilvą 2 kartus su dešine koja ir vieną kartą pastūmė jį prie veido srities, nuo ko A. K. nukrito ant sėdmenų. Nurodo, kad daugiau buvo pastūmimas nei smūgis. Jis atsimena, kad dar jo paklausė ar viskas gerai, A. K. nurodė, kad jam viskas gerai ir kaltinamasis apsisuko nuėjo prie savo automobilio. Prisipažįsta, kad įvykis buvo 2022-05-25, apie 16.00 val. UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje. Konfliktas su A. K. įvyko dėl to, kad jis „davedė“ savo elgesiu, kalbėjo necenzūriškai, įžeidinėjo. Jis nori pasakyti, kad dar jam padėjo įsidarbinti šioje įmonėje, dirbo bendrai 1 metus laiko, santykiai buvo įtempti, nes jis neatsakingai vykdo savo pareigas. Todėl jis kaip minėjo nesusivaldė ir spyrė ir pastūmė jį. Dėl savo poelgio labai gailisi. Nuo to laiko A. K. skambino ir parašė SMS pranešimą, bet jis neatsiliepė. Todėl nežino kokią jis pretenziją jam reiškia. Sužinojo, kad A. K. reiškia civilinį ieškinį virš 6 000 Eur sumai. Todėl su šia suma nesutinka ir prašo, kad šis ikiteisminis tyrimas būtų nagrinėjimas teisme, kur teismas ir paskirs protingą sumą tiek dėl A. K. pretenzijų, tiek dėl galimų kitų pretenzijų. Visus procesinius dokumentus prašo jam siųsti adresu (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 96–98).

2022-05-25 liudytoju apklaustas A. K. parodė, kad jis apie metus laiko dirba (duomenys neskelbtini) įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, kartu dirba ir kiti kolegos, bei kolega A. G.. Su A. G. sutaria ir bendrauja draugiškai, kartu šmaikštauja. 2022-05-25 apie 16 val. kartu su juo baigė darbus. Prieš išeinant iš sandėlio į lauką, pradėjo aiškintis kas rakins sandėlio duris. Jis už A. G. greičiau persirengė, todėl pasakė, kad išeina namo pirmas, o kadangi tas užtruko ilgiau, pasakė, kad užrakins kas išeis paskutinis. Jis pats raktų neturi ir tas tai žinojo, o A. G. turi asmeninį raktą nuo sandėlio durų, kurį nešiojasi prikabinęs prie automobilio raktų. Jo žiniomis viduje esančioje persirengimo patalpoje yra sudėti sandėlio raktai ir kiti daiktai. Esant poreikiui galėjo iš ten paimti raktą, bet kadangi retai užrakinėja patalpas ir nežino kuris tiksliai raktas jas rakina, norėjo, kad tai padarytų A. G.. Taigi todėl ir pasakė, kad užrakins tas, kuris išeis paskutinis, o A. G. nusijuokė ir pasakė, kad atves jį už ausies ir pats užrakins. Išėjus į lauką, jis stovėjo šalia A. G. ir laukė kol tas užrakins duris, tam tai padarius ir jiems pradėjus eiti link išėjimo iš teritorijos vartų, tam pasakė, kad nesugebės jo fiziškai priversti uždarinėti. A. G. ėjo jam iš dešinės, petys į petį, tuomet netikėtai A. G. vieną kartą dešine koja spyrė jam į pilvą, o jis iš skausmo susilenkė, tuomet A. G. vieną kartą dešine ranka trenkė jam į lūpas. Pajuto fizinį skausmą ir nukrito ant asfalto dangos, o A. G. įlipęs į savo automobilį Audi A4, valstybinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“, pasišalino iš teritorijos. Smurto fakto liudininkai nematė. Jam po A. G. smūgio į lūpas, skilo vienas viršutinis priekinis dantis, pradėjo judėti priekiniai viršutiniai 4 dantų implantai (t. 1, b. l. 1–2)

2022-07-27 ikiteisminio tyrimo metu papildomai liudytoju apklaustas A. K. parodė, 2022-05-25, apie 16 val. jis nukentėjo nuo buvusio bendradarbio A. G.. Tuo metu dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pabaigus darbą, ruošėsi namo, A. G. be jokios priežasties prisikabino prie jo, nurodydamas, liepdamas jam uždaryti duris, kas neįeidinėjo į jo pareigas, tuo labiau, kad sandėlyje buvo likę darbuotojai, atsakingi už bendrovės saugumą. Jis kartu su A. išėjo į kiemą, ir maždaug paėjus 10 metrų, A. G. nieko nesakęs, jam netikėtai du kartus, vienas spyris po kito, įspyrė jam į pilvo sritį ir paskutinis jo veiksmas buvo smūgis rankos kumščiu jam į lūpas. Nuo šio smūgio jis nukrito ant žemės. Krito šonu, trenkėsi dešine alkūne į asfaltą. O A. nieko nesakęs, toliau nuėjo link savo automobilio, kiek atsimena tiesiog išvažiavo ir teritorijos. Jis liko sėdėti ant asfalto, nesuprasdamas kas įvyko, buvo šoko būsenoje. Atsimena, kad pro jį praėjo kreipdamasis ar nereikia jam pagalbos, bendrovės darbuotojas. Jis atsakė, kad nereikia. Liko sėdėti vietoje, skambino 112. Nuo to laiko A. G. nei jam skambino, nei jo atsiprašė. Dėl šio įvykio jam teko būti nedarbingume. Teko suteikti pirmąją pagalbą dantims, nes iškrito tiltas ir teko juos tvarkyti. Teikia šiame ikiteisminiame tyrime civilinį ieškinį, prašo jį pripažinti ir civiliniu ieškovu (t. 1, b. l. 79–81).

2022-05-25 pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole fiksuota, kad A. K. 2022-05-25 apie 16.33 val. į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams patvirtino, kad jam spyrė ir dešine ranka į lūpą smogė A. G.; iš šio protokolo prieduose esančių fotonuotraukų matyti, kad A. K. viršutinė kairės pusės lūpa ištinusi, dešinės rankos alkūnė kraujuota (t. 1, b. l. 1–13).

2022-05-26 apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta – (duomenys neskelbtini)s. Apžiūros objektas: apžiūros objektas yra segmentine tvora aptverta pramoninė teritorija nurodytu adresu. Užėjus pro pravirus žalsvos spalvos vartus, patenkama į aptvertą teritoriją, kurioje stovi „Metalo ceho“ sandėlis (mėlynos ir baltos spalvos). Iš lauko matomi 6 pakeliami vartai minėtame pastate. Prie minėto pastato matomas išoriškai skarda padengtas priestatas su atveriamais vartais, virš kurių įrengtos vaizdo stebėjimo kameros. Priešais pastatą yra asfaltuota aikštelė, kurioje stovi statybinės medžiagos ir atliekos, bei transporto priemonės. Ant asfalto dangos, priešais pakeliamus vartus pažymėtus skaičiumi „2“ matomos rausvos dėmės (panašios į kraujo) (t. 1, b. 1. 1–13).

Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad A. K. nustatyta poodinė kraujosruva, nubrozdinimas ir muštinė žaizdelė viršutinės lūpos kairėje pusėje, 13 danties vainiko lūžis, odos nubrozdinimai dešinėje alkūnėje, poodinė kraujosruva pilvo dešinėje pusėje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, galimai nurodyto įvykio metu. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Sužalojimų pobūdis ir lokalizacija neprieštarauja nurodytoms įvykio aplinkybėms. Poodinė kraujosruva, nubrozdinimas ir muštinė žaizdelė viršutinės lūpos kairėje pusėje, 13 danties vainiko lūžis galėjo būti padaryti 1 arba 2 trauminiais poveikiais. Odos nubrozdinimai dešinėje alkūnėje galėjo būti padaryti 1 trauminiu poveikiu. Poodinė kraujosruva pilvo dešinėje pusėje galėjo būti padaryti 1 trauminiu poveikiu. A. K. plaštakose sužalojimų nėra. Sužalojimuose nėra požymių, leidžiančių nustatyti žalojusį objektą (t. 1, b. 1. 73–77)

2022-05-25 savanoriškų daiktų ir dokumentų pateikimo protokolu buvo pateiktas vaizdo įrašas (t. 1, b. 1. 19–21).

2022-06-01 kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros objektas: vaizdo įrašai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Atidarius vaizdo įrašą (duomenys neskelbtini), viršuje, dešiniame kampe matosi data ir laikas 2022-05-25 15.00.04. Žemiau, kairiame kampe matosi užrašas CAM11. Atidarius vaizdo įrašą matosi įmonės lauko teritorija, lauke stovi šiukšlių konteineris mėlyno spalvos, sunkiasvorės transporto priemonės. Vaizdo įrašo 15.57.02 val. atsidaro įmonės pastato durys ir pro jas išeina du asmenys. Du asmenys eina teritorija, kai vaizdo įrašo 15.57.14 val. vienas asmuo, dėvintis tamsios spalvos rūbus suduoda dešine koja antram asmeniui (pareiškėjui) į pilvo sritį, po to suduoda smūgį iš kelio į pilvo sritį ir kaire ranka suduoda smūgį į veidą. Nuo smūgių asmuo nukrenta ant žemės. Asmuo (pareiškėjas) guli ant žemės, o pirmasis žmogus nueina nuo jo link automobilio. Vaizdo įrašo 15.57.36 val. asmuo (pareiškėjas) atsikelia nuo žemės, rankos mostu kažką padaro prie veido ir sėdi ant žemės. Antrasis asmuo atsisėda į automobilį ir sėdi jame, atsidaręs priekines vairuotojo pusės dureles. Antrasis asmuo (pareiškėjas) vis dar sėdi ant grindų. Iš įmonės pastato išeina trečiasis asmuo, prieina prie antrojo asmens (pareiškėjo) ir stovi prie jo, o antrasis (pareiškėjas sėdi ant žemės). Vaizdo įrašo – 15.58.41 val. pirmasis asmuo išvažiuoja automobiliu. Netrukus nueina trečias asmuo nuo antrojo asmens (pareiškėjo), kuris vis dar sėdi ant grindų. Vaizdo įrašo pabaiga.

Atidarius vaizdo įrašą (duomenys neskelbtini), viršuje, dešiniame kampe matosi data ir laikas 2022-05-25 16.00.08 val. Žemiau, kairiame kampe matosi užrašas CAM11. Atidarius vaizdo įrašą matosi įmonės lauko teritorija, lauke stovi šiukšlių konteineris mėlyno spalvos, sunkiasvorės transporto priemonės. Vaizdo įrašo 16.00.08 val. kiemo viduryje, įmonės teritorijoje ant žemės sėdi asmuo (pareiškėjas). Vaizdo įrašo 16.05.19 val. prie asmens (pareiškėjo), kuris sėdi ant žemės, prieina du asmenys, kurie vaizdo įrašo 16.05.52 val. nueina nuo asmens (pareiškėjo). Vaizdo įrašo 16.06.03 val. asmuo atsistoja nuo žemės, paima savo daiktus nuo žemės ir eina įmonės teritorija. Prieina arčiau kažkokių daiktų ir ant jų pasideda savo asmeninius daiktus. Vaikšto įmonės teritorijoje. Atsiremia į savo daiktus ir laukia. Vaizdo įrašo 16.14.26 val. atvyksta į teritorija policijos ekipažas, netrukus atvyksta greitoji medicinos pagalba. Toliau tyrimui reikšmingų duomenų negauta. Vaizdo įrašo pabaiga (t. 1, b. l. 22–23, 24–26).

Ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad A. K. padaryta poodinė kraujosruva, nubrozdinimas ir muštinė žaizdelė viršutinėje lūpoje, 13 danties vainiko dalinis lūžimas, nubrozdinimai dešinėje alkūnėje ir poodinė kraujosruva pilvo dešinėje pusėje. Sužalojimai padaryti prieš 1–2 paras iki apžiūros 2022-05-27, paveikus kietais bukais daiktais arba atsitrenkiant į tokius. Sužalojimai galėjo būti padaryti 2022-05-25 įvykio metu. Poodinė kraujosruva, nubrozdinimas ir muštinė žaizdelė viršutinėje lūpoje, 13 danties vainiko dalinis lūžimas galėjo būti padaryti vienu trauminiu poveikiu; nubrozdinimai dešinėje alkūnėje galėjo būti padaryti vienu trauminiu poveikiu ir poodinė kraujosruva pilvo dešinėje pusėje galėjo būti padaryta vienu trauminiu poveikiu. Nubrozdinimai dešinėje alkūnėje galėjo būti padaryti griūnant aukštielninkam ant žemės, visi kiti sužalojimai galėjo būti padaryti suduodant smūgius. A. K. nustatyti sužalojimai nebūdingi padarytiems save tyčia žalojant. A. K. nustatyti sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu, nes nėra objektyvių medicininių duomenų, patvirtinančių sveikatos sutrikdymą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (t. 1, b. l. 176–179).

Teismo motyvai ir išvados dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo bei vertinimo

BK 140 str. 1 d. nustatyta, jog tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 1 metų. Minėto straipsnio dalyje nurodyta nusikalstama veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama, o baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami šioje normoje nurodyti padariniai.

A. G. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teismo posėdžio metu savo kaltę pripažino iš dalies – neneigė, jog 2022-05-25 konflikto metu 2 kartus spyrė A. K. į pilvo sritį, tačiau tvirtino, jog nesmūgiavo nukentėjusiajam į veidą, o tik pastūmė jį į petį.

Tačiau tokie A. G. aiškinimai, jog jis nesmūgiavo A. K. į veidą, o tik pastūmė, paneigiami byloje esančiais ir objektyviais laikytinais įrodymais, todėl vertinti kaip kaltinamojo pasirinkta gynybinė poziciją siekiant sušvelninti savo teisinę padėtį.

Vertinant nagrinėjamo konflikto aplinkybes bei kaltinamojo A. G. veiksmus yra reikšmingas vaizdo įrašas (duomenys neskelbtini), kuris yra pakankamai informatyvus, leidžiantis nustatyti nagrinėjamame konflikte dalyvavusių asmenų išsidėstymą, jų elgesį.

Iš šio vaizdo įrašo matyti, kad A. K. ir A. G. einant greta, kaltinamasis staiga kelis kartus spiria nukentėjusiajam koja į pilvo sritį, paskui smogia dešine ranka į veido sritį. Smūgis ranka buvo staigus, akcentuotas, nuo jo A. K. galva kiek atsilošia atgal, jis parkrenta ant žemės galva ar veidu jos neliesdamas. Akivaizdu, jog tuo atveju, jeigu, kaip nurodo kaltinamais, jis būtų ranka tik pastūmęs nukentėjusįjį į petį, po pastūmimo nukentėjusiojo kūno (galvos) padėtis nebūtų taip pasikeitusi (atsilošusi), o priešingai – galimai būtų pasvirusi į priekį. Pažymėtina ir tai, kad baudžiamosios atsakomybės taikymo prasme nėra reikšminga ta aplinkybė, ar nagrinėjamu atveju A. G. smogė nukentėjusiajam ranka į veidą, ar stipriais jį į veidą pastūmė. Tiek asmens stūmimas, tiek smūgių sudavimas yra smurtiniai veiksmai, už kuriuos taikytina baudžiamoji atsakomybė atsižvelgus į kilusias pasekmes sveikatai.

2022-05-25 pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole fiksuota, kad A. K. į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams patvirtino, kad jam spyrė ir dešine ranka į lūpą smogė A. G. (t. 1, b. l. 1–4). Iš įvykio vietoje darytų nuotraukų matyti, kad viršutinės lūpos kairė pusė, t. y. ta vieta, kur randasi 13 dantis, ištinusi; dešinės rankos alkūnė kruvina (b. l. 12–13). Nukentėjusysis teismo posėdžio metu parodė, kad po A. G. smūgio į veidą nesmarkiai bėgo kraujas iš lūpos, buvo toks jausmas, jog iškrito dantys.

Ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, be kita ko, fiksuota, kad pagal analizuotus medicininius dokumentus, iškarto po sumušimo, t. y. 2022-05-25 18.47 val., A. K. dėl veido traumos buvo pristatytas į (duomenys neskelbtini), kur apžiūrėjus nukentėjusįjį, konstatuota, kad: jis skundžiasi dantų skausmų, tiltinis dantų protezas 12–22 dantų srityje nežymiai paslankus, palpuojant skausmingas, 13 danties vainiko nekomplikuotas lūžis; nustatyti lūpos ir burnos ertmės paviršiniai sužalojimai. 2022-05-26 apžiūros metu, nustatyta, kad A. K. dešinė alkūnė ir dilbis paraudę, patinę ant alkūnės stebimi nubrozdinimai, skausmingas dešinės alkūnės sąnarys. Iš esmės tokie patys A. K. lūpos ir burnos, alkūnės sužalojimai nurodyti ir specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat nurodoma, kad nustatytas pilvo dešinės pusės sumušimas – kraujosrūva.

Aptarti įrodymai –nukentėjusiojo tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo metu teikti paaiškinimai, vaizdo įrašas (duomenys neskelbtini), 2022-05-25 pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas, ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini) ir specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) – nuosekliai, papildantys vieni kitus patvirtina, kad A. G. pareikštuose kaltinimuose nurodytus A. K. sužalojimus, taip pat ir poodinę kraujosruvą, nubrozdinimą ir muštinę žaizdelę viršutinės lūpos kairėje pusėje, 13 danties vainiko lūžį, nukentėjusysis patyrė dėl kaltinamojo smurtinių veiksmų, o šie sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju A. G. tyčiniais smurtiniais veiksmais nežymiai sutrikdė A. K. sveikatą ir įvykdė BK 140 str. 1 d. numatytą nusikaltimą.

Skirdamas kaltinamajam A. G. bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais BK 54 str. nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, t. y. atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį (padarytas nesunkus, tyčinis, baigtas nusikaltimas), padarymo aplinkybes.

Byloje esančiais įrodymais kaltinamojo atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Pažymėtina, kad A. G. savo kaltę pripažino tik iš dalies, neigė smūgiavęs nukentėjusiajam į veidą. Toks dalinis savo kaltės pripažinimas negali būti pripažįstamas BK 59 str. 1 d. 2 p. numatyta ir atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį A. G. – administracine tvarka nebaustas (t. 1, b. l. 102), anksčiau teisiamas nebuvo (t. 1, b. l. 101), dirbantis (t. 1, b. l. 103).

Įvertinęs anksčiau nurodytų ir bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, vadovaudamasis BK 61 str. 1 d., 2 d. nuostatomis, teismas daro išvadą, kad BK 41 str. numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam A. G. BK 140 str. 1 d. sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą, kurios terminas yra mažesnis už vidutinį, t. y. paskiriant 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę ir įpareigojimą – per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nukentėjusiajam ne mažiau kaip 3 000 Eur turtinės žalos dalį (BK 48 str. 4 d. 3 p.). Teismo vertinimu, atsižvelgus į A. G. nusikalstamos veikos įvykdymo bei kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, taip pat tai, kad dėl kaltinamojo smurtinių veiksmų nukentėjusiajam A. K. buvo padaryta tiek turtinė, tiek neturtinė žala, būtent aptartas ir su laisvės apribojimu susijęs įpareigojimas geriausiai atitiks BK 41 str. numatytus ir bausmei keliamus tikslus.

A. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 82–83) – paliktina galioti iki šio teismo nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikintina.

Dėl pareikštų civilinių ieškinių, atstovavimo išlaidų pagrįstumo

Pagal BPK kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d.). Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (BPK 109 str.). Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos d. ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109–117str.). Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 str. 1 d.). BPK 113 str. 2 d. nustatyta, kad jei nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus (toliau – ir Vilniaus skyrius) pareikšto ieškinio

Vilniaus skyrius pareiškė ieškinį, kuriuo prašė iš nusikaltimą padariusio asmens priteisti 387,26 Eur (t. 1, b. l. 50–51).

Pagal Civilinio kodekso 6.290 str. nuostatas, socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį, o draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo (CK 6.290 str. 1, 3 d.). Civilinio kodekso 6.263 str. 2 d. nuostatomis, žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad A. K. dėl patirto sveikatos sutrikdymo buvo nedarbingas nuo 2022-05-28 iki 2022-06-14, Vilniaus skyriaus 2022-06-09 sprendimu jam už nedarbingumo laikotarpį nuo 2022-05-28 iki 2022-06-07 buvo išmokėta 225,90 Eur laikinojo nedarbingumo išmoka; Vilniaus skyriaus 2022-06-16 sprendimu už laikotarpį nuo 2022-06-08 iki 2022-06-14 išmokėta 161,36 Eur laikinojo nedarbingumo išmoka.

Tokiu būdu, dėl A. G. įvykdyto nusikaltimo Vilniaus skyriui buvo padaryta turtinė žala, kurią privalo atlyginti kaltinamasis. Todėl Vilniaus skyriaus ieškinys tenkintinas priteisiant jo naudai iš A. G. 387,26 Eur turtinei žalai atlyginti.

Dėl A. K. pareikšto ieškinio, atstovavimo išlaidų

Nukentėjusysis A. K. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš nusikaltimą padariusio asmens 4 262,08 Eur turtinei žalai atlyginti ir 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti bei 500 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Nurodė, kad turtinę žalą sudaro: už odontologo paslaugas sumokėti 355 Eur, už įsigytus vaistus sumokėti 2,08 Eur, (duomenys neskelbtini) preliminaraus gydymo plane nurodyta preliminari dantų gydymo suma – 3 905 Eur; už atstovavimą teisme sumokėti 500 Eur (t. 1, b. l. 40–44).

Civilinio kodekso 6.283 str. 1 d. nustatyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą.

Teismui pateikti įrodymai patvirtina, kad A. K. dėl A. G. smurtinių veiksmų patyrė gydymo išlaidų, taip pat yra sudarytas jo tolimesnio gydymo planas. Kaltinamasis teismo posėdžio metu neginčijo nukentėjusiojo jau patirtų gydymo ir vaistų įsigijimo išlaidų, kurias patvirtina ir apmokėjimo dokumentai (b. l. 43, 44), pagrįstumo, tačiau nurodė, kad (duomenys neskelbtini) sudarytame A. K. preliminariame gydymo plane (b. l. 42) nurodyta gydymo kaina yra galimai per didelė.

Teismo posėdžio metu kaip specialistė apklausta gydytoja odontologė E. Š., sudariusi minėtą gydymo planą, nuosekliai ir išsamiai paaiškino, kiekvienos gydymo eigoje atliktinos gydymo procedūros bei veiksmo tikslingumą, patvirtino, kad dėl 13 danties pašalinimo, nėra jokios galimybės gydymo eigoje panaudoti seniau A. K. turėtą dantų tiltą. Taip pat pažymėjo, kad jos gydymo klinikoje (duomenys neskelbtini) kainos yra net kiek žemesnės negu kitose (duomenys neskelbtini) klinikose, nes taikomi žemesni įkainiai, t. y. tokie kaip (duomenys neskelbtini). A. G. teismo posėdžio metu jokių pagrįstų abejonių dėl E. Š. nurodytų ir preliminariame gydymo plane fiksuotų gydymo kainos dedamųjų neišreiškė.

Įvertinus E. Š. teismo posėdžio metu teiktus paaiškinimus, pripažintina, kad (duomenys neskelbtini) sudarytame gydymo plane nurodyta A. K. gydymo kaina, t. y. 3 905 Eur, yra objektyviai pagrįsta. Čia pastebėtina, jog pačiame gydymo plane nurodoma, kad gydymo kaina, įvertinus gydymo eigą, gali būti ir didesnė negu 3 905 Eur, nes papildomai gali reikėti: implantuoti 21 dantį, tokiu atveju gydymas kainuotų ne 260, o 1 500 Eur; 23 dantį pergydyti ir šalinti kaištį, tada gydymas kainuotų ne 40, o 350 Eur. Tačiau tokio galimo gydymo kainos padidėjimo ieškinyje ir neprašoma priteisti, o ieškinio apskaičiavimai grindžiami prielaida, jog gydymo eiga vyks sėkmingai, anksčiau nurodytų papildomų išlaidų A. K. nepatirs.

Kita vertus iš teismui pateiktų gydymo išlaidas patvirtinančių dokumentų matyti, kad (duomenys neskelbtini) yra sumokėti ne 355 Eur, o 290 Eur; už panoraminės dantų nuotraukos bei konsultacijos ir gydymo plano sudarymą jau sumokėti 65 Eur (duomenys neskelbtini). Teismui pateiktame ieškinio apskaičiavime ši 65 Eur suma įtraukta (duomenys neskelbtini) sudarytame gydymo plane nurodytą gydymo kainą. Todėl A. K. ieškinyje prašoma priteisti turtinė žala mažintina 65 Eur.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad A. K. naudai iš kaltinamojo A. G. priteistina 4 197,08 Eur (290 Eur + 3 905 Eur + 2,08 Eur = 4 197,08 Eur) turtinei žalai iatlyginti.

CK 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Minėtos straipsnio 2 d., be kita ko, sakoma, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teisminėje praktikoje ne kartą akcentuota, kad neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas faktines bylos aplinkybes, mažinančias ar didinančias atlygintiną neturtinę žalą. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiškas žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma – galima tik suteikti žalą patyrusiam asmeniui piniginę satisfakciją, kuri apskaičiuojama labai detaliai išanalizavus visą nukentėjusiojo patirtą skriaudą – dvasinius išgyvenimus, darbingumo sumažėjimą ar netekimą, apribotas bendravimo galimybes, kitus faktorius; teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinio teismo 2011-05-10 nutartis baudžiamosiose bylose. Nr. 2K-191-942/2021, 2K-227/2011 ir kt.). Pagal formuojamą teismų praktiką, kuri grindžiama principu, jog kuo aiškesnė ir svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama, vienas iš reikšmingų neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo ir teisingo atlyginimo veiksnių yra teisinis gėris, į kurį kėsintasi ir dėl kurio pažeidimo padaryta prašoma atlyginti neturtinė žala. Asmens teisės į gyvybę ir sveikatą, kurios savo esme yra absoliučios teisės, vienos iš svarbiausių. Taigi, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, pažeistos vertybės (sveikatos) reikšmingumas turi būti vienas iš lemiamų kriterijų (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-344-701/2021). Taip pat pažymėta, kad analizuojant anksčiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo vertintus atvejus dėl neturtinės žalos atlyginimo sveikatos sutrikdymo atveju, būtina atsižvelgti ir į bendrus ekonominius ir pragyvenimo lygio pokyčius (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. e3K-3-181-611/2020, e3K-3-344-701/2021 ir kt.).

Teisiamojo posėdžio metu A. K. paaiškino, kad po įvykio liko be darbo, kadangi nenorėjo toliau dirbti su kaltinamuoju ir bijojo ten grįžti. Be to, neteko dantų, jautė nuolatinį nerimą, depresiją, pasidarė nervuotas. Iki šiol neįsidarbino, nes nuėjo į vieną darbo pokalbį, tačiau jo dirbti nepriėmė; galimai dėl to, kad darbdaviai mano, jog būdamas bedančiu jis yra asocialus žmogus.

Kaip minėta, A. K. dėl smurtinių A. G. patyrė sužalojimus (poodinę kraujosruvą, nubrozdinimą ir muštinę žaizdelę viršutinės lūpos kairėje pusėje, 13 danties vainiko lūžį, odos nubrozdinimus dešinėje alkūnėje, poodinę kraujosruvą pilvo dešinėje pusėje), kurie specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) įvertinti kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Akivaizdu, jog nukentėjusysis dėl tokių smurtinių veiksmų patyrė skausmą, pažeminimą.

A. K. dėl patirtų sužalojimų nuo 2022-05-28 iki 2022-06-14 buvo nedarbingas, o ir vėliau buvo priverstas nutraukti darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes su kaltinamuoju, smurtavusiu jo atžvilgiu, toliau dirbti negalėjo, kaip pats nurodė, jo bijo.

Be to, A. K., be kitų sužalojimų, buvo išmuštas dantis, sugadintas anksčiau buvęs dantų tiltas. Nukentėjusiajam buvo taikomas gydymas, kuris bus taikomas ir toliau. A. K. priekiniai dantys iki šiol nėra sutvarkyti, jų gydymo kaina didelė Dėl to, teismui nekyla abejonių, kad nukentėjusiojo estetinė išvaizda riboja bendravimo galimybės, o, kaip nurodė ir pats kaltinamasis, sėkmingas darbo paieškas, nepatogumus viešame gyvenime, jaučiamas nuolatinis nerimas, t. y. tokie neigiami išgyvenimai, kurie pripažintini neturtine žala.

Teismas, įvertinęs visas minėtas aplinkybes, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad nukentėjusiojo A. K. ieškinio reikalavimai dėl neturtinės žalos priteisimo tenkintini pilnai ir jam iš A. G. priteitina 2 000 Eur kompensacija neturtinei žalai atlyginti. Teismo manymu, tokio dydžio piniginė kompensacija atitinka balansą tarp padarytos nusikalstamos veikos, ja sukeltų padarinių ir nukentėjusiojo patiriamos neturtinės žalos.

BPK 106 str. 2 d., be kita ko, nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Teismas, atsižvelgęs į nukentėjusiojo atstovės advokato padėjėjos atstovavimo apimtį (ieškinio surašymas; atstovavimas teismo posėdyje) ir darbo laiko sąnaudas, bylos sudėtingumą ir apimtį, protingumo ir sąžiningumo principus, daro išvadą, kad A. K. patirtos 500 Eur atstovavimo išlaidos yra pagrįstos suteiktomis teisinėmis paslaugomis, todėl priteistinos iš kaltinamojo.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti – DVD–R su vaizdo įrašais 2 vnt. prisegti prie 1 tomo priekinio bylos viršelio; 2022-11-21 teisiamojo posėdžio metu į bylą pateikta A. K. rentgeno nuotraukos kopija prisegta prie 2 tomo galinio bylos viršelio – palikti saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 115 str. 1 d., 297 str., 301 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304–307 str., teismas

nusprendžia:

A. G., a. k. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu, padarius Baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. numatytą nusikaltimą ir skirti jam už tai 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, paskiriant Baudžiamojo kodekso 48 str. 4 d. 3 p. numatytą įpareigojimą – per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti A. K. ne mažesnę kaip 3 000 Eur turtinės žalos dalį.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

A. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki paskirtos bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.

Priteisti iš A. G. nukentėjusiojo A. K. naudai 4 197,08 Eur turtinei žalai ir 2 000 Eur kompensaciją neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš A. G. nukentėjusiojo A. K. naudai 500 Eur atstovavimo išlaidoms atlyginti.

Priteisti iš A. G. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus naudai 387,26 Eur turtinei žalai atlyginti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – DVD–R su vaizdo įrašais 2 vnt.; rentgeno nuotraukos kopiją – palikti saugoti byloje.

Išaiškinti A. G., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus;

4) vengiant atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, esantis Kareivių g. 1, Vilniuje).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.