Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Natalijai Jasilionienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. Š., gim. (duomenys neskelbtini). Jonavoje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ kurjerio asistentu, mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje 12 klasėje ir 1 – ame kurse suvirintojo specialybės, gyv. (duomenys neskelbtini)., neteistas,

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2016 m. spalio 8 d. apie 19,30 val. E. Š., būdamas daugiabučio namo laiptinės pirmo aukšto aikštelėje, (duomenys neskelbtini)., panaudojo prieš mažametį D. V., gim. (duomenys neskelbtini).., fizinį smurtą – vieną kartą rankos kumščiu sudavė mažamečiui D. V. į nosies sritį, tuo sukeldamas nukentėjusiajam mažamečiui D. V. fizinį skausmą, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje.

Kaltinamasis E. Š. teisiamajame posėdyje kaltu neprisipažino ir parodė, kad jis nelabai prisimena, kas buvo 2016 m. spalio 8 d., nors tą dieną jis negėrė alkoholinių gėrimų. 2016 m. spalio 8 d. buvo K. K. gimtadienis, kuris buvo pas K. K. namuose, (duomenys neskelbtini). Tame gimtadienyje buvo jis, K. K., L. K., J. K., J. P., A. B., R. P., K. B., D. Š., buvo dar ir R. V.. 2016 m. spalio 8 d. apie 21 val. jis buvo K. K. namuose, kai į buto duris pasigirdo beldimas. Jis atidarė buto duris, nes tuo metu jis buvo prie pat durų koridoriuje, o K. K. buvo jam už nugaros. Atidaręs duris, jis pamatė D. V., L. S., D. S.. Jam atidarius duris, D. ir L. S. nieko nesakė, o D. V. paprašė pakviesti K. K., kuriai norėjo įteikti gėlių. Tuo metu K. K. stovėjo už jo, todėl ji pati priėjo. Jis tuo metu nuėjo į balkoną. Po 10 -15 minučių jie vėl beldėsi į duris antrą kartą. Jis su K. K. nuėjo prie durų, kurias atidarė K. K.. Jis vėl pamatė D. V., D. ir L. S., kurie sakė, kad duotų jiems saldainių. Jis stovėjo už K. K. nugaros. Tada K. K. duris uždarė ir jie nuėjo namo. Po maždaug 15 minučių vėl beldė į duris, o jis, atidaręs duris, pamatė, kad D. ir L. S. nubėgo laiptais, o D. V. sėdi laiptinėje ant laiptų, kokiais keturiais laiptukais aukščiau. Jis nematė, ką D. V. darė, nes laiptinėje buvo išjungta šviesa ir buvo tamsu. Kai jis pamatė D. V. sėdintį, šis jam pasakė: „Čia ne aš“. Tada jis aprėkė D. V., kad šis daugiau nevaikščiotų, nes nuo 16 val. pradėjo vaikščioti. Tada D. V. laiptais nubėgo, o jis uždarė duris, o nuėjęs į butą pasakė R. V., kad eitų žiūrėti brolį, kad jis nelakstytų, nebelstų į duris ir netrukdytų gimtadienio. R. V. išėjo ir po 10-15 minučių grįžo, tačiau nieko nesakė. Po kokių 5 minučių vėl beldė į duris, kurias jis atidaręs pamatė L. S., D. S., D. V., kuris prašė pasakyti R. V., kad mama jį kvietė namo ir jis daugiau nebus gimtadienyje. R. V. išėjo ir grįžo, tada jam paskambino mama ir pasakė, kad jis ateitų namo. R. V. išėjo namo, o jis ėjo palydėti namo R. P. su A. B., A. D.. Apie 22 val. pradėjo žiūrėti filmą. Kai palydėjęs jis grįžo pas K. K. į butą, ji ir K. D. pasakė, kad A. iškvietė policiją ir rašys pareiškimą. Tada jis su A. B. nuėjo iki A. K. namų durų, į kurias pasibeldė, nes norėjo pasikalbėti, kodėl iškvietė pareigūnus ir kodėl rašys pareiškimą, bet ji nesutiko pasikalbėti, sakė, kad jie lauktų pareigūnų. Jie apsisuko ir nuėjo pas namo K. K.. Kiek jis matė D. V., kai jis buvo atėjęs pas K. K., jis matė, kad D. V. buvo kruvinas ar murzinas, jis verkė.

Nepilnametis nukentėjusysis D. V. teismo posėdyje parodė, kad jis išėjo iš namų su draugais L. ir D. S., iš kurių jis sužinojo, kad tą dieną yra K. K. gimtadienis ir ten ėjo kelis kartus ją pasveikinti. K. K. gyvena tame name, kur ir E. Š.. Jis su L. ir D. S. nuėjo sveikinti K. K., bet jis vienas ją pasveikino, nes draugai pabėgo. Kai jis nuėjo prie K. K. durų, vienas iš draugų buvo pabėgęs, o kitas, turbūt L. S., buvo prie laiptinės grotelių. Jis pabeldė į duris, kurias atidarė K. K. mama, kuri pakvietė K. ir jai atėjus, jis ją pasveikino, o K. jam davė saldainių. Tada jis nuėjo iki savo namų, pasiėmė drabužius, nes ketino nakvoti pas S. patėvį. Tada jis su L. ir D. S. nuėjo į to namo, kur gyvena E. Š. antrą aukštą, nes L. su D. norėjo iš buto, kuriame jie gyvena su mama, pasiimti savo šlepetes. Įėjus į laiptinę, jis atsisėdo ant laiptų gal dviem laipteliais aukščiau nei K. K. buto durys. Įeinant į laiptinę, D. S. išjungė visur šviesas, todėl L. S. negalėjo atrakinti durų, todėl L. S. ėjo įjungti šviesą pirmame aukšte, o D. S., eidamas paskui, pabeldė į K. K. buto duris. E. Š. atidarė buto duris, tuo metu jis buvo šonu nusisukęs, bet matė, kad duris atidarė vienas E. Š., tada jis užsidengė rankomis akis, kad jam netrenktų ir jis pasakė E. Š., kad tai ne jis, po to patraukė rankas ir tada E. Š. trenkė jam į nosį vieną kartą, tada jis su galva trenkėsi į sieną, jam iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Tada jis išėjo iš laiptinės apsiverkęs ir nubėgo iki tokio kalniuko, o draugai jį nuvedė pas mamą. Jam labai bėgo iš nosies kraujas ir svaigo galva. L. S., būdamas prie laiptinės grotelių, matė, kaip E. Š. jam trenkė. Jam R. V. sakė, kad ne E. Š. trenkė, o jis, o L. S. sakė, kad E. Š. trenkė, jo brolis R. gina E. Š.. Jis pats matė, kaip E. Š. jam trenkė, o jo brolis R. Š. tiesiog gina E. Š..

Nukentėjusiojo atstovė A. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad kaltinamąjį E. Š. pažįsta, jų tarpusavio santykiai yra blogi, nes E. Š. jos vyriausiam sūnui R. V. buvo sulaužęs koją, bet ji nesikreipė į pareigūnus. 2016 m. spalio 8 d. sūnus R. V. jai dienos metu pasakė, kad jis eis pas K. K. į gimtadienį. Ji leido. D. V. su D. G. vaikais L. S. ir D. S. lakstė tą dieną po kiemą. Apie 19 val. ji nuėjo pas D. G., jos sėdėjo garaže, nes jos draugas taisė automobilį, buvo jau prietema ir atbėgo jos sūnus D. V. su L. S. ir D. S. nuo (duomenys neskelbtini). namo pusės. Jis atbėgo visas kruvinas: visa striukė, pats buvo visas kruvinas. Ji paklausė sūnaus D. V., kas nutiko, o jis iš karto pasakė, kad sumušė jį E. Š.. Ji pasitikslino, paklausdama L. ir D. S., ar tikrai D. V. sumušė ir už ką. D. S. pasakė, kas jis nežino, nematė, o L. S. pasakė, kad kažkas tik ne D. V. pasibeldė į K. duris, E. Š. neblaivus atidarė duris, o jos sūnus D. V. sėdėjo ant laiptų, lipant į antrą aukštą, ir E. Š. pasakė: „Čia tu?“ D. nespėjo nei žodžio pasakyti ir E. Š. sudavė jos sūnui. L. S. pasakė, kad jis stovėjo ant turėklių, ten buvo E. Š., kuris smūgį jos sūnui sudavė kaip ir iš delno. D. S. jai pasakė, kas jis nematė. Ji apžiūrėjusi sūnų, pamatė, kad nosis buvo šiek tiek patinusi, bet iš karto dėjo šaltą kompresą. Sūnus jai sakė, kad jam galvą truputėlį skauda, todėl nusivedė namo. Greitosios pagalbos nekvietė, nes būtų neturėjusi su kuo atgal grįžti. Sūnus D. V. kitą dieną, kai buvo apsiraminęs, jai paaiškino, kad jis sėdėjo ant laiptų į antrą aukštą, jo draugas D. S. pabeldė K. K. į duris, o jis neatsistojo ir taip sėdėjo ant tų laiptų. K. buto duris atidarė E. Š., kuris pagalvojo, kad į duris pabeldė jos sūnus D. V.. Sūnus nesakė, kiek jam kartų sudavė. Ji prašo priteisti 50 eurų neturtinės žalos atlygimui, nes jos sūnus D. dar ilgą laiką bijojo E. Š., tik dabar pradėjo nebijoti.

Liudytoja D. G. teismo posėdyje parodė, kad E. Š. yra jos kaimynas. Jos vaikai L. ir D. S. su D. V. atbėgo pas jos sugyventinį į kiemą, adresu (duomenys neskelbtini)., kur ji buvo kartu su A. K.. D. V. iš nosies bėgo kraujas. Ji paklausė, kas nutiko. D. V. pasakė, kad E. Š. jam trenkė kumščiu į nosį. Ji nuvalė kraujus nuo D. V. nosies ir vaikai po to lakstė po kiemą. A. K. norėjo kviesti pareigūnus, bet ji pasakė, kad jų nekviestų, kad vaikai išsiaiškins ir taip. L. S. sakė, kad E. Š. trinktelėjo D. V. į nosį. D. S. sakė, kad jis nieko nematė, nes buvo prie šulinio.

Nepilnametis liudytojas D. S. teisiamajame posėdyje parodė, kad D. V. buvo sužalotas (duomenys neskelbtini) name. Jį sužalojo E. Š., tačiau jis nežino dėl ko. Jis nematė, kaip buvo sužalotas D. V., nes jis tuo metu buvo lauke prie šulinio ir spardė kamuolį. D. V. jam pasakė, kad E. Š. jam spyrė į nosį iš kelio tame 19 – tame name. Jo brolis L. S. viską matė. Kai atėjo D. V., jis buvo kruvinas, kraujas jam iš nosies bėgo.

Nepilnametis liudytojas L. S. teisiamajame posėdyje parodė, kad tą dieną jis ėjo su broliu ir D. V. į laiptinę, kur gyvena K. K.. D. V. sėdėjo ant laiptų, kurie veda į antrą aukštą, o jis buvo už turėklų, kur išeiti į lauką. Jis buvo žemiau už D. V.. E. Š. atėjo į laiptinę, D. V. jam pasakė: „Čia ne aš“, o E. Š. ranka trenkė D. V., kuriam pradėjo bėgti kraujas iš nosies, nes ranka trenkdamas, pataikė į nosį. Jis negirdėjo, kad E. Š. D. V. ką nors sakytų.

Liudytoja K. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad D. V. 2016 m. spalio 8 d. kelis kartus buvo atėjęs pas ją prie buto durų, atnešė gėlių, jie jam davė saldainių. Po to atėjo dar kartą, E. Š. atidarė duris, o ji stovėjo jam už nugaros, jos akivaizdoje niekas nieko nemušė. E. Š. paprašė D. V., kad daugiau neitų, po to ji daugiau nieko nematė.

Liudytoja K. B. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2016 m. spalio 8 d. buvo K. K. gimtadienyje. Ji negirdėjo apie E. Š. ir D. V. konfliktus. Pirmadienį atėjus jai į (duomenys neskelbtini) mokyklą, K. K. jai papasakojo, kad E. Š. trenkė D. V.. D. V., bėgdamas mokykloje pasakė, kad jis nosį prasikrapštė.

Liudytojas R. V. teisiamajame posėdyje parodė, kad jis žino, kad E. Š. sumušė D. V., bet paties mušimo fakto jis nematė ir tai sužinojo iš mamos kitą dieną.

Liudytoja R. P. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2016 m. spalio 8 d. ji buvo pas K. K. gimtadienyje ir nebuvo niekur išėjusi ir net nematė, kad D. V. kas nors muštų. D. V. buvo atėjęs pas K. K. ir jį matė, bet D. V. nebuvo įėjęs į butą, o prie durų beldėsi tuo metu, kai K. K. dar nebuvo namuose. Ji atidarė duris, kai pabeldė, nes jos paprašė, o ten buvo D. V., kuriam ji pasakė, kad K. nėra ir viskas. Vėliau nematė, kad D. V. būtų atėjęs.

Liudytojas A. B. teisiamajame posėdyje parodė, kad jis apie konfliktą nieko nežino. Jis miegojo pas K. K., nes švęsdamas gimtadienį, pats pirmas padaugino alkoholinių gėrimų, kurių buvo atskirai nusipirkęs, ir nuėjo miegoti. Kai prabudo, tada sužinojo apie D. V. sužalojimus iš aplinkinių. K. K. pasakė, kad E. Š. „ale“ sumušė D. V.. Kiek jis pamena ir kiek matė, D. V. buvo atėjęs du kartus pas L. K.. Pirmą kartą buvo atėjęs 14 val., po to už pusvalandžio ar už valandos. Jis tik girdėjo, kai R. V. šnekėjo su D. V., kuriam sakė, kad jis nevaikščiotų kas pusę valandos ir neprašinėtų saldainių. Pas A. K. jis su E. Š. nuėjo išsiaiškinti, kad E. Š. nemušė D. V., bet ji sakė, kad atvažiuoja policija ir su policija šnekėsim. Tada jie apsisuko ir išėjo. E. Š. buvo išgėręs per gimtadienį, jis nebuvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, jis tiesiai ėjo.

Liudytojas J. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad jis per sesers K. K. gimtadienį buvo atskirai su mama ir su savo drauge balkone ir kambaryje. Jis nematė, kiek kartų pas juos per gimtadienį buvo atėjęs D. V., bet girdėjo, kad kažkas beldėsi, bet buvo žmonių, kurie ateina, išeina.

Liudytoja L. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2016 m. spalio 8 d. jie surengė gimtadienį dukrai K.. D. V. pradėjo neduoti ramybės nuo 15 val., belsdavosi ir belsdavosi į buto duris. Ji pati gal kokius 6 ar 7 kartus D. V. atidarinėjo duris. Po to jai nusibodo ir ji liepė K. eiti. K. gimtadienio metu nebuvo vartojamas alkoholis. Ji nieko nežino apie E. Š. konfliktą su D. V..

Liudytoja J. P. teisiamajame posėdyje parodė, kad ji 2016 m. spalio 8 d. padėjo K. mamai ruošti gimtadienį. Jos paruošė gimtadienį ir išėjo į balkoną, paliko svečius, o gimtadienis ten tęsėsi. Ji nieko nežino apie D. V. atėjimą į butą pas K. K..

Liudytoja D. Š. teisiamajame posėdyje parodė, kad jai kitą dieną po įvykio sūnus E. Š. pasakė, kad A. K. kaltina jį D. V. sumušimu. 2016 m. spalio 8 d. sūnus E. Š. buvo pas K. K. gimtadienyje. Sūnus E. Š. paaiškino, kad „aceit“ jis D. V. sumušė. Pasakė, kad ar su ranka, ar su kumščiu trenkė į veidą ar į nosį. Sūnus pasakojo, kad apšaukė D., kad nebelstų tų durų.

Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus raštu (1 t., b. l. 18) nustatoma, kad 2016 m. spalio 9 d. 00 val. 52 min. ir 01 val. 05 min. Centro informacinėje sistemoje užfiksuoti A. K. pranešimai iš telefono numerio (duomenys neskelbtini). dėl kūno sužalojimo adresu (duomenys neskelbtini). ir šis įrašas apžiūrėtas įrašytas į CD (1 t., b. l. 19-21, ir surašyta suvestinė (1 t., b. l. 22-23), CD prijungtas prie bylos.

Apžiūros protokolu (1 t., b. l. 25-27) nustatoma, kad apžiūrėta įvykio vieta (duomenys neskelbtini)., baltų plytų dviejų aukštų gyvenamas namas, kuriame yra viena laiptinė, pirmo aukšto laiptų aikštelėje daiktų ar pėdsakų, tinkamų identifikacijai nerasta.

Kaltinamasis E. Š. kaltu dėl nusikaltimo padarymo neprisipažino, tačiau nukentėjęs D. V. ir liudytojas L. S. nuoseklia nurodo, kad D. V. sumušė E. Š.. Nepilnamečio nukentėjusiojo D. V. atstovė ir liudytoja D. G. taip pat parodė, kad atbėgęs D. V. ir L. S. nurodė, kad D. V. sumušė E. Š.. Teismas nenustatė jokių aplinkybių, kurios leistų abejoti nukentėjusiojo D. V. ir liudytojų D. G., L. S. parodymais. Teismas kaltinamojo E. Š. parodymus, kad jis nesudavė smūgio D. V. į nosį ir nesukėlė fizinio skausmo vertina kaip siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikaltimą. Kiti byloje apklausti liudytojai įvykio betarpiškai nematė. Nukentėjęs D. V., gimęs (duomenys neskelbtini).. yra mažametis, nes jam nusikaltimo padarymo dieną ir dabar nėra sukakę 14 metų, jis dėl suduoto jam smūgio į nosį juto skausmą, jam bėgo kraujas, svaigo galva. Dėl aukščiau išdėstytų motyvų teismas laiko įrodyta, kad kaltinamasis E. Š. sudavė vieną kartą rankos kumščiu sudavė mažamečiui D. V. į nosies sritį, tuo sukeldamas nukentėjusiajam mažamečiui D. V. fizinį skausmą, todėl E. Š. padarytas nusikaltimas kvalifikuojamas pagal BK 140 straipsnio 3 dalį.

Kaltinamojo E. Š. atsakomybę sunkiančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamajame akte E. Š. buvo nurodyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad jis nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ši aplinkybė buvo nurodyta ir kaltinime. Teisiamajame posėdyje kaltinamasis E. Š. nurodė, kad jis negėrė alkoholio per gimtadienį. Liudytojas A. B. parodė, kad E. Š. gėrė alkoholinių gėrimų, o kiti byloje apklausti liudytojai šią aplinkybę neigia. Kaltinamajam E. Š. įvykio dieną ar kitą dieną po įvykio nebuvo patikrintas neblaivumas, liudytojų parodymai byloje dėl alkoholio gėrimo yra prieštaringi, objektyvių ir neginčijamų įrodymų dėl E. Š. girtumo nusikaltimo padarymo metu nesurinkta, todėl iš kaltinimo pašalinama aplinkybė, kad E. Š. padarė nusikaltimą būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui ir tai nelaikoma jo atsakomybę sunkiančia aplinkybe.

Nukentėjusiojo D. V. atstovė pagal įstatymą prašo priteisti iš kaltinamojo E. Š. 50 eurų neturtinei žalai atlyginti. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalis numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Vadovaujantis CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina į į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinė žala yra padaroma nematerialioms vertybėms, todėl jos piniginis įvertinimas ir kompensavimas yra sąlyginio pobūdžio, pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes.

Taikant civilinę atsakomybę laikomasi principo, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Jeigu neturtinė žala padaryta dėl asmens sveikatos, kaip vienos iš labiausiai teisės ginamos vertybės, sužalojimo, o kaltė dėl sveikatos sužalojimo išreikšta tyčiniais smurtiniais veiksmais, tai šie neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra esminiai ir nelaikytini lygiaverčiais su kitais, tokiais kaip kartu padarytos turtinės žalos dydis ar žalą padariusio asmens turtinė padėtis. Nagrinėjamu atveju nukentėjęs D. V. patyrė fizinę prievartą, kas be jokios abejonės, sutrikdė jo psichinę būseną ir dvasinę pusiausvyrą.

Nustatydamas nukentėjusiajam D. V. padarytos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumą ir pobūdį, t. y. į tai, kad padarytas tyčinis nusikaltimas priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų, patirti išgyvenimai nukentėjusiojo atžvilgiu daromo nusikaltimo metu ir fizinė prievarta sukėlė nukentėjusiajam emocinį sukrėtimą. Kaltinamojo E. Š. veiksmais nukentėjusiajam D. V. buvo sukeltas fizinis skausmas, jam iš nosies bėgo kraujas, dėl to, kad D. V. buvo sumušta nosis, jis nesigydė. Be to, tyčia pažeidus labiausiai teisės ginamą vertybę - žmogaus sveikatą, neturtinės žalos pasekmių ir ją padariusio asmenų kaltės kriterijai yra esminiai ir nelaikytini lygiaverčiais su kitais, tokiais kaip padarytos turtinės žalos dydis ir jos atlyginimo aplinkybės, žalą padariusio asmens turtinė padėtis ar kiti (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Įvertinęs visas nurodytas aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo bei protingumo kriterijais, atsižvelgdamas į tai, kad prieš nukentėjusįjį D. V. buvo padarytas nesunkus nusikaltimas, teismas nukentėjusiojo atstovės pagal įstatymą A. K. prašomą priteisti 50 eurų neturtinės žalos sumą įvertina tinkama, todėl priteistina iš kaltinamo E. Š. nukentėjusiajam D. V. penkiasdešimt eurų nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti, pavestina šiomis lėšomis disponuoti uzufrukto teise D. V. įstatyminiam atstovui – motinai A. K..

Motyvuojamoji dalis

Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgtina į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, jo padarymo motyvus ir tikslus, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Skiriant bausmę kaltinamajam E. Š. atsižvelgtina, kad jis teisiamas pirmą kartą, padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, šį nusikaltimą padarė būdamas nepilnametis, yra jauno amžiaus, nebaustas administracine tvarka, Jonavos PSPC pas gydytoją psichiatrą dėl psichikos ligos nesilankė, priežiūroje dėl priklausomybės ligų neįrašytas psichiatro (narkologo) įskaitoje neįrašytas, dabartiniu metu mokosi ir dirba, šiuo metu yra pilnametis, todėl jam skirtina bauda.

Daiktiniai įrodymai – 3 CD paliktini saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-307 straipsniais,

nusprendžia:

E. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje ir nubausti jį 15 MGL – penkių šimtų šešiasdešimt keturių eurų devyniasdešimties euro centų bauda.

Įpareigoti nuteistąjį E. Š. baudą sumokėti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB banke; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyriuje; LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, AB; LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke; įmokos kodas 6801.

Kardomąją E. Š. rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti nepakeistą iki bausmės vykdymo pradėjimo, o bausmę pradėjus vykdyti kardomąją priemonę baigti taikyti.

Priteisti iš E. Š. D. V. penkiasdešimt eurų nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimui, pavedant šiomis lėšomis disponuoti uzufrukto teise D. V. įstatyminiam atstovui – motinai A. K..

Daiktiniai įrodymai - trys CD paliekami saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.