- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-06-08
- Bylos Nr.
- 2S-1129-413/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintautas Koriaginas, Jolita Cirulienė, Birutė Bobrel
- Kreditorius
- AB DnB NORD bankas
- Skolininkas
- BUAB „K. B.“
- Kategorijos
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolitos Cirulienės ir Birutės Bobrel,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų (skolininkų) S. S. ir J. S. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 3 d. nutarties panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-6064-285/2011 pagal kreditoriaus AB DnB NORD bankas pareiškimą skolininkui BUAB „K. B.“ ir įkeisto turto savininkams S. S. ir J. S. dėl priverstinio skolos išieškojimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas AB DnB NORD bankas kreipėsi į teismą, prašydamas (b. l. 4-5) išieškoti iš įkeisto turto savininkų S. S. ir J. S. 4 696 209,06 Lt negrąžintos paskolos, 114 621,07 Lt nesumokėtų palūkanų ir 1 433,72 Lt nesumokėtų delspinigių bei 133 Lt žyminį mokestį iš bankui įkeistų 2007 m. balandžio 26 d. hipotekos lakštu Nr. 02120070006392 bei 2007 m. balandžio 26 d. įkeitimo lakštu Nr. 02220070006396 objektų:
1) pastato – gamybinio pastato, plane pažymėto 1G1p, 1208,21 kv.m. bendro ploto, unikalus Nr. 4698-9003-1014;
2) pastato – katilinės, plane pažymėto 2H1p, 15,71 kv.m. bendro ploto, unikalus Nr. 4698-9003-1030;
3) kitų statinių (inžinerinių) – kiemo statinių (tvoros), unikalus Nr. 4698-9003-1028, esančių Čičinų k., Jonavos r.; žemės nuomos teisę į 0,8999 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. 4605-0003-0148, esantį Čičinų k., Jonavos r..
Pareiškėjas nurodė, kad S. S. ir J. S., užtikrindami 4 700 000,00 Lt paskolos, suteiktos UAB „K. B.“ (buv. UAB „Malsta“) pagal 2007 m. kovo 7 d. kredito linijos sutartį Nr. K-2504-2007-27, grąžinimą kreditoriui AB DnB NORD bankui įkeitė jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą. Skolininkas UAB „K. B.“ tinkamai bei laiku nevykdė prievolės kreditoriui AB DnB NORD, todėl bankas raštu pranešė skolininkams, kad neįvykdžius prisiimtų įsipareigojimų per nurodytą terminą nuo rašto išsiuntimo dienos, bankas pradės skolos išieškojimą įstatymų nustatyta tvarka, tačiau įsipareigojimai įvykdyti nebuvo ir visa skola bankui yra 4 812 263,85 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2011 m. kovo 3 d. nutartimi (b. l. 23-24) buvo areštuotas S. S. ir J. S. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantis turtas: gamybinis pastatas, plane pažymėtas 1G1p, 1208,21 kv.m. bendro ploto, unikalus Nr. 4698-9003-1014; pastatas – katilinė, plane pažymėtas 2H1p, 15,71 kv.m. bendro ploto, unikalus Nr. 4698-9003-1030; kiti statiniai – kiemo statinys (tvora), unikalus Nr. 4698-9003-1028, esantys Čičinų k., Jonavos r., kurie buvo įkeisti 2007 m. balandžio 26 d. hipotekos lakštu, identifikavimo kodas 02120070006392, su vėlesniais pakeitimais, užtikrinant skolinio reikalavimo įvykdymą kreditoriui AB DnB NORD bankui. Teismas įspėjo skolininką ir įkeisto turto savininkus, jog negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos įkeistas turtas bus parduotas iš varžytinių.
Šalies argumentai
Apeliantai S. S. ir J. S. atskiruoju skundu (b. l. 40-41) prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 3 d. nutartį ir prijungti civilinę bylą prie Kauno apygardos teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. 2-1524-485/2001. Nurodo, kad kreditorius skolininkui yra pareiškęs kreditorinį reikalavimą, kylantį iš Kredito linijos sutarties. Skolos dydį sudaro 4 696 209,06 Lt negrąžinto kredito, 114 621,07 Lt palūkanų ir 1433,72 Lt delspinigių. Taip pat kreditorius 2010 m. lapkričio 30 d. Kauno apygardos teisme yra pareiškęs ieškinį laiduotojams ir kitiems asmenims dėl skolos priteisimo remiantis ta pačia Kredito linijos sutartimi. Ieškinys kitoje byloje dar neišnagrinėtas, todėl neaiški yra laiduotojo skolos mokėjimo baigtis. Kreditorius tą pačią skolą prašo grąžinti trimis būdais, t.y. atsiranda jam galimybė gauti skolą tris kartus. Kreditorius bankroto byloje, nagrinėjamoje Kauno apygardos teisme, ir Kauno miesto apylinkės teisme pareiškė tapačius reikalavimus, tačiau skirtingose bylose prašoma priteisti skirtingą skolą. Tokie kreditoriaus veiksmai dėl ta pačia sutartimi negrąžintos paskolos išieškojimo būdai prieštarauja teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principams. Kreditorius, pareiškęs kreditorinį reikalavimą skolininkui iki tol, kol nebus išnagrinėta bankroto byla ir nepaaiškės, ar skolininkas galės ar negalės grąžinti visos skolos sumos, neturi teisės reikalauti iš laiduotojų sumokėti hipotekos lakštuose įkeistą sumą bei prašyti teismo, jog jis nustatytų laikinąsias apsaugos priemones įkeistam turtui. Laiduotojai kol kas nėra kreditoriaus skolininkai. Jie taps jais tik tuo atveju, jei išnagrinėjus bankroto bylą kreditoriui nebus sumokėta visa kredito linijos suma. Skundžiama nutartimi pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė sukels itin didelę žalą laiduotojams.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą kreditorius AB DnB Nord bankas (b.l. 61-63) prašo palikti nutartį nepakeistą. Nurodo, kad pareiškėjų argumentai, susiję su laidavimo prievolės galiojimu, yra nepagrįsti, kadangi skolininkas UAB „K. B.“ (buvęs pavadinimas UAB „Malsta“) neįvykdė bankui prisiimtų finansinių įsipareigojimų pagal sudarytas kreditavimo sutartis. Todėl bankas, realizuodamas jam, kaip hipotekos kreditoriui, CK 4.192 str. 1 d., CPK 558 str. suteiktas teises, pagrįstai kreipėsi į teismą dėl skolos iš jam įkeisto turto priteisimo. Kreditorius turi teisę pasirinkti iš kokio įkeisto turto (Pareiškėjų ir/ar Skolininko) išieškoti skolą. Ta aplinkybė, kad kreditorius vienu metu naudojasi keliais prievolės įvykdymo užtikrinimo būdais, nesuteikia pagrindo kreditoriui gauti skolos įvykdymą kelis kartus. Skolininkui priklausantis įkeistas turtas gali būti parduodamas tik LR Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka (LR CPK 560 str. 3 d.), todėl skundžiama nutartimi buvo pagrįstai areštuotas pareiškėjams priklausantis turtas, įspėjant skolininką ir įkeisto daikto savininkus, kad negrąžinus skolos per 1 mėnesį, įkeisti daiktai bus parduoti iš varžytynių arba perduoti administruoti kreditoriui. Pareiškėjų teiginiai dėl laikinosiomis apsaugos priemonėmis sukeliamos itin didelės žalos yra nepagrįsti jokiais argumentais ir įrodymais, todėl nėra jokio pagrindo pripažinti, kad laikinosios apsaugos priemonės Pareiškėjams sukelia kokią nors žalą. Be to, nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjų prašymo dėl šios bylos prijungimo prie Kauno apygardos teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. 2-1524-485/2011, kadangi bylos dėl skolos išieškojimo iš įkeisto turto yra nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka, t.y. supaprastinta tvarka, kurios vienas iš tikslų - proceso operatyvumas. Akivaizdu, kad bylų sujungimo atveju toks tikslas nebūtų pasiektas. Kreditoriaus nuomone, skundžiama nutartis priimta teisėtai, nepažeidžiant įkeitimo teisinių santykių nagrinėjimo tvarkos.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą BUAB „K. B.“ bankroto administratorius, prašydamas apeliantų skundą nagrinėti teismo nuožiūra, nurodė, kad BUAB „K. B.“ bankroto byloje yra patvirtintas AB DnB NORD banko finansinis reikalavimas 4 812 263,85 Lt sumai. Dalis BUAB „K. B." priklausančio nekilnojamo turto - administracinis pastatas, esantis Respublikos g. 113, Rokiškis, bei pastatas-biodyzelino gamykla su priklausiniais, esanti Ateities g. 51, Cičinų k. Jonavos raj. yra įkeista hipotekos lakštais kreditoriui AB DnB NORD bankas. Pagal AB DnB NORD banko pateiktą informaciją šiam turtui buvo atliktas nepriklausomas turto vertinimas: administracinis pastatas įvertintas - 2 750 000.00 Lt suma, o pastatas - biodyzelino gamykla įvertintas - 1 058 000,00 Lt suma. 2010 m. gruodžio 14 d. įvykusiame kreditorių susirinkime buvo patvirtinta BUAB „K. B." priklausančio nekilnojamo turto pardavimo ir kainų nustatymo tvarka, remiantis kuria turtas bus pardavinėjamas varžytynėse, o kaina bus nustatoma pagal pateiktą nekilnojamo turto vertintojų vertinimo ataskaitą. Taip pat yra išieškomos skolos iš BUAB „K. B." debitorių. Todėl teigti, kad pilnai bus padengtas kreditoriaus AB DnB NORD bankas kreditorinis reikalavimas, negalima. 2010 m. lapkričio 9 d. Klaipėdos apygardos teismas patvirtino BUAB „K. B." kreditorinius reikalavimus bendrai 12 810 103,82 Lt sumai.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Pagal CPK XXXVI skyriaus nuostatas prašymai dėl priverstinio skolos išieškojimo nagrinėjami rašytinio proceso tvarka ir sprendžiami hipotekos teisėjo nutartimis, jeigu šiame skyriuje nenustatyta kitaip (CPK 554 str.). Rašytinio proceso tvarkai teikiamas prioritetas, nes šio pobūdžio bylose teismui pateikiami standartinės formos dokumentai ir teismas kontroliuoja ar jie užpildyti tinkamai, ar laikytasi teisės aktų nuostatų. Hipotekos teisėjas tik reikiamais atvejais atlieka tyrimą, siekdamas išsiaiškinti, ar atitinkamą procedūrą jam priklauso atlikti, taip pat ar pateikti jai vykdyti būtini dokumentai. Teigiamu atveju prašymas yra nagrinėjamas , o jei pateikti dokumentai neatitinka įstatymo reikalavimų, nutartimi atsisakoma atlikti prašomą procedūrą.
Hipoteka – tai esamo ar būsimo skolinio įsipareigojimo įvykdymą užtikrinantis nekilnojamojo daikto įkeitimas, kai įkeistas daiktas neperduodamas kreditoriui (CK 4.170 str. 1 d.). CK 4.192 straipsnio 1 dalis numato, kad jei per hipotekos lakšte nustatytą terminą skolininkas įsipareigojimo neįvykdo, hipotekos kreditorius gali įgyvendinti savo teises kreipdamasis į hipotekos teisėją ir prašydamas, kad įkeistas daiktas būtų parduotas iš viešųjų varžytynių ir iš gautų pinigų visiškai atlyginta jam priklausanti suma, kurią jis turi teisę gauti pirmiau už kitus kreditorius, arba kad jam būtų suteikta teisė pradėti administruoti įkeistą daiktą. Pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo pateikimo ir tenkinimo, kai daiktas įkeistas pagal hipotekos taisykles, tvarka yra nustatyta CPK 558 straipsnyje. CPK 558 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu skolininkas per hipotekos lakšte nustatytą terminą neįvykdo hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo, hipotekos kreditorius gali kreiptis į hipotekos skyrių su pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo arba teisės administruoti įkeistą daiktą suteikimo. Hipotekos teisėjas priima nutartį areštuoti įkeistą daiktą ir įregistruoja ją turto arešto aktų registre bei raštu įspėja skolininką ir įkeisto daikto savininką, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių arba perduotas administruoti kreditoriui.
Atsižvelgiant į išieškojimo pagal hipotekos taisykles ypatumus, hipotekos teisėjas turi laikytis CPK 558 straipsnyje nustatytos tvarkos. Apeliantų pasirašytame hipotekos lakšte buvo aiškiai numatyta, kad šiuo lakštu užtikrintas prievolės pagal kredito linijos sutartį įvykdymas.
Hipotekos kreditoriaus teisė gauti savo reikalavimo patenkinimą iš įkeisto turto atsiranda, jeigu įkeitimo sutartyje nustatytu terminu skolininkas neįvykdo prievolės grąžinti skolą arba nepilnai tokią prievolę įvykdo (CK 4.192 str. 1 d., 4.216 str.). Taigi apeliantų argumentai, kad skolos išieškojimo realizavimą kreditorius pradėjo visiškai neturėdamas tam pagrindo, nepagrįsti nei įstatymu, nei faktiniais bylos duomenimis. Įkeitimo teisinė reikšmė pasireiškia tuo, kad skolininkui neįvykdžius įkeitimu užtikrinto reikalavimo, kreditorius nukreipia reikalavimą į įkeistą objektą. Šioje situacijoje skolininkas UAB „K. B.“ laiku nevykdė prievolės, todėl kreditorius turėjo pagrįstą pagrindą kreiptis į teismą dėl skolos išieškojimo iš savininkams priklausančio įkeisto turto.
Bylos dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių, kaip jau buvo minėta, nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka, todėl ginčai bet kurioje hipotekos stadijoje, teisėtumo ir pagrįstumo, negalimi. Hipotekos teisėjų funkcijos nėra susijusios su ginčo nagrinėjimu, todėl bylose dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių atskirieji skundai galimi tik dėl hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedūrų vykdymo teisėtumo. Tuo atveju, kai konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole, t.y. dėl skolos atsiradimo pagrindo, jos dydžio, netinkamo paskolos sutarties sąlygų vykdymo, paskolos sutarties vienašalio nutraukimo prieš terminą teisėtumo ir pagrįstumo ir kt., jis byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nėra nagrinėjamas, nes nėra šios kategorijos bylų nagrinėjimo dalykas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-05-08 nutartis c.b. Nr. 3K-3-201/2007; 2008-01-31 nutartis c.b. Nr. 3K-3-103/2008; 2010-01-11 nutartis c.b. Nr.3K-3-50/2010; 2010-05-28 nutartis c.b. Nr.3K-3-260/2010 ir kt.).
Nepagrįsti apeliantų atskirojo skundo argumentai, jog kreditorius savo vienarūšius reikalavimus nori realizuoti trimis skirtingais būdais. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje dėl priverstinio skolos išieškojimo kreditorius AB DnB NORD bankas prašė priverstinai išieškoti skolą pagal hipotekos taisykles ir tokį teisų realizavimo būdą kreditoriui laiduoja įstatymas. Be to, skundžiama teismo nutartimi areštuotas turtas ( kreditoriaus pareiškimo dalykas) netapatus Kauno apygardos teisme nagrinėjamos kitos civilinės bylos Nr. 2-1524-485/2011 ginčo pagrindui ir dalykui.
Įkeisto turto savininkų prašymas sujungti civilines bylas Nr. 2-6064-285/2011 ir 2-1524-485/2011 negali būti tenkinamas. Įstatymas nurodo, jog teismas, nustatęs, kad teismo (teismų) žinioje yra kelios vienarūšės bylos, kuriose dalyvauja tos pačios šalys, arba kelios bylos pagal vieno ieškovo ieškinius skirtingiems atsakovams, arba pagal skirtingų ieškovų ieškinius tam pačiam atsakovui, gali sujungti tas bylas į vieną bylą, kad jos būtų kartu išnagrinėtos, jeigu taip sujungus bus greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčai, taip pat tais atvejais, kai jose nagrinėjami reikalavimai tarpusavyje susiję ir dėl to bylų negalima išnagrinėti skyrium (LR CPK 136 str. 4 d.). Ši įstatymo norma įtvirtina bylų sujungimą ir nagrinėjimą ginčo teisenos tvarka, tačiau hipoteka, kaip jau buvo minėta, yra ne ginčo procedūrų visuma, užtikrinanti hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimo procedūrų vykdymo teisėtumą, todėl įstatymas neįpareigoja hipotekos teisėjo aiškintis ir spręsti įkeitimo sutarties šalių ginčų (CPK 443 str. 7 d.). Be to, šios dvi bylos nagrinėjamos pagal skirtingas proceso taisykles, t.y. nagrinėjamoje byloje tikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas jau išnagrinėtoje byloje, o civilinė byla, kurią prašomą prijungti (sujungti), nagrinėjama pirmąja instancija ir jos pagrindas bei dalykas (dėl dovanojimo ir pirkimo-pardavimo sandorių), kaip jau buvo paminėta, skiriasi. Taigi bylų sujungimui nėra įstatyminių prielaidų.
Aptartų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, skundžiama 2011 m. kovo 8 d. teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, naikinti ją skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Palikti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 3 d. nutartį nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.