- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-09-28
- Bylos Nr.
- 2A-425/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rasa Gudžiūnienė, Vytas Milius, Nijolė Piškinaitė
- Atsakovas
- A. K., N. P., V. K.
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Swedbank“
- Kategorijos
- 42.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 63.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rasos Gudžiūnienės, Vyto Miliaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Nijolės Piškinaitės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovių A. K. ir N. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. vasario 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-745-159/2011 pagal ieškovo akcinės bendrovės „Swedbank“ ieškinį atsakovams V. K., A. K. ir N. P. dėl 400 000 Lt skolos ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
2010 m. liepos 9 d. ieškovas AB „Swedbank“ pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė priteisti solidariai iš atsakovų 400 000 Lt skolos, kintamas metines palūkanas už negrąžintą kredito sumą, kurios apskaičiuojamos imant per kalendorinį mėnesį paskelbtų šešių mėnesių VILIBOR ir pridedant kredito daliai Nr. 06-087998-FA – 1 proc., kredito dalims Nr. 06-088005-FA ir Nr. 09-005750-FA – 1,2 proc. metų palūkanų dydžio banko skolinimosi rizikos ir pelno maržą, taip pat 5 proc. dydžio procesines palūkanas, 8 000 Lt žyminio mokesčio, 121 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Ieškovas paaiškino, kad su atsakovais V. K. ir A. K. buvo sudaryta kreditavimo sutartis, kurios pagrindu buvo suteiktas 500 000 Lt kreditas būsto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimui. Kreditas turėjo būti grąžintas 2036 m., tačiau atsakovai kredito nemokėjo, jiems buvo išsiųsta pretenzija. Kadangi atsakovai netinkamai vykdė kredito sutarties sąlygas, kredito sutartis su jais buvo nutraukta nuo 2009 m. gruodžio 11 d. Kreiptasi į hipotekos teisėją dėl priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto. Įkeistas turtas nėra realizuotas ir bankui nežinoma, kokio dydžio kreditinis reikalavimas bus patenkintas iš įkeisto turto. Atsižvelgus į tai, kad pasirašant kreditavimo sutartį buvo pasirašyta ir laidavimo sutartis su N. P., ieškovas prašė 400 000 Lt skolą, palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas priteisti solidariai ne tik iš A. K. ir V. K., bet ir iš laiduotojos N. P.
Atsiliepimas
Atsakovės N. P. ir A. K. nepripažino ieškinio reikalavimų. Paaiškino, kad pagrindiniams skolininkams skolos priteisimas jau yra išspręstas Klaipėdos miesto apylinkės teismo hipotekos teisėjui priėmus 2010 m. balandžio 2 d. nutartį išieškoti 532 401,75 Lt. Priteisus ieškinyje reikalaujamą sumą, ieškovas nepagrįstai praturtėtų skolininkų sąskaita, nes šiuo metu neaišku, už kiek bus parduotas hipoteka įkeistas turtas. Nurodė, kad ieškovo prašomos priteisti palūkanos galėjo būti skaičiuojamos tik iki 2009 m. gruodžio 11 d., vėlesnis jų skaičiavimas negalimas, nes sutartis yra pasibaigusi. Atsakovių nuomone, ieškovas turėjo pasirinkti, kokias palūkanas prašyti priteisti, ar sutartines, ar įstatymines, nes prašomos priteisti visos įmanomos palūkanos. Laidavimo sutartis galiojo iki 2010 m. kovo 11 d., reikalavimas laiduotojai pareikštas 2010 m. liepos 9 d., todėl reikalavimas dėl skolos ir palūkanų priteisimo iš N. P. turėtų būti atmestas, praleidus terminą pareikšti ieškinį laiduotojai.
Atsakovas V. K. į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką jam pranešta viešo paskelbimo spaudoje būdu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. vasario 7 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: civilinės bylos dalį, kuria reikalavimai dėl skolos ir palūkanų priteisimo pareikšti atsakovams V. K. ir A. K., nutraukė; nustatė, kad laiduotojos N. P. prievolė pagal 2006 m. lapkričio 8 d. sutartis yra solidari su A. K. ir V. K.; priteisė iš atsakovės N. P. 400 000 Lt skolą, kintamas metines palūkanas už negrąžintą 489 114,19 Lt kredito sumą, imant per kalendorinį mėnesį paskelbtų šešių mėnesių VILIBOR ir pridedant kredito daliai Nr. 06-087998-Fa – 1 procentą, kredito dalims Nr. 06-088005-FA ir Nr. 09-005750-FA – 1,2 procentų metinių palūkanų dydžio banko skolinimosi rizikos ir pelno maržą, 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą 400 000 Lt skolos sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2010 m. liepos 12 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 8 000 Lt sumokėto žyminio mokesčio išlaidų ieškovui AB „Swedbank“; nurodė sutartines palūkanas skaičiuoti nuo negrąžinto kredito 489 114,19 Lt likučio nuo skolos apskaičiavimo dienos – 2010 m. birželio 14 d. iki kredito grąžinimo.
Teismas konstatavo, kad nėra pagrindo sutikti su atsakovų argumentu, kad ieškovo prašomos priteisti palūkanos galėjo būti skaičiuojamos tik iki 2009 m. gruodžio 11 d., t. y. iki sutarties nutraukimo, o vėlesnis jų skaičiavimas negalimas, nes sutartis yra pasibaigusi. Nurodė, kad CK 6.37 str. 1 d. nustatyta, kad palūkanas pagal pinigines prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalys susitarimu. Esant paskolos santykiams mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos nustatytos CK 6.872 str. 1 d., pagal kurią palūkanų dydį už naudojimąsi paskolos suma ir jų mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. CK 6.872 str. 2 d. nustatyta, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip, palūkanos mokamos kas mėnesį, iki paskolos suma bus grąžinta. Vertino, kad atsižvelgus į tai, paskolos sutarties nutraukimo faktas neatleidžia šalių nuo sutartyje numatytų palūkanų mokėjimo, pareiga jas mokėti išlieka ir pasibaigus šiai sutarčiai ir tęsiasi iki prievolė bus įvykdyta visiškai (CK 221 str. 3 d.). Nustatė, kad sutartimi atsakovams buvo nustatytos skirtingos banko skolinimosi rizikos maržos kiekvienai kredito daliai: kredito daliai Nr. 06-087998-FA nustatyta vieno procento banko skolinimosi rizikos ir pelno marža, kredito dalims Nr. 06-088005-FA ir Nr. 09-005750-FA2 1,2 procento palūkanų dydžio banko skolinimosi rizikos ir pelno marža. Pažymėjo, kad šios palūkanos turi būti mokamos nuo negrąžinto kredito likučio iki visiško jo grąžinimo. Nurodė, kad iš ieškovo pateiktos skolos apskaičiavimo lentelės matyti, kad kredito gavėjų negrąžinto kredito likutis sudaro 489 114, 19 Lt. Kadangi pagal laidavimo sutarties 3.2 p. laiduotoja bankui atsako ta pačia apimtimi kaip ir kredito gavėjai, teismas darė išvadą, kad šiuo atveju prievolė mokėti palūkanas, atliekančias mokėjimo funkciją, iki visiško jos įvykdymo tenka laiduotojui. Konstatavo, jog be mokėjimo funkcijos palūkanos gali būti ir kaip kompensacija už kreditoriaus patirtus nuostolius, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo piniginę prievolę. Nurodė, kad CK 6.210 str. numatytos palūkanos už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą yra palūkanos, kuriomis kompensuojami kreditoriaus nuostoliai, atsiradę piniginės prievolės neįvykdžius laiku. Šios palūkanos laikytinos įstatymų numatytomis ir jas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių tokio prievolės nevykdymo padarinių. Atkreipė dėmesį, kad šių palūkanų ieškovas neprašė priteisti, todėl teismas vertino kaip nepagrįstą atsakovų argumentą, jog ieškovas reikalauja priteisti įstatymų numatytas ir sutartines palūkanas. Pažymėjo, kad nagrinėjamos bylos atveju ieškovas prašė priteisti iš atsakovų CK 6.37 str. 2 d. vadinamąsias procesines palūkanas. Vertino, kad nustatydamas šių procesinių palūkanų dydį, ieškovas pagrįstai vadovaujasi CK 6.210 str. Šios palūkanos apskaičiuojamos nuo pinigų sumos, kurią sudaro negrąžinta paskolos suma, bei palūkanos už naudojimąsi pinigais (negautas kreditoriaus pelnas) ir mokamos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog bylos dalis dėl ieškovo pareikštų ieškinio reikalavimų atsakovams A. K. ir V. K. nutrauktina, ieškinio reikalavimus tenkino iš laiduotojos, todėl iš atsakovės N. P. ieškovui priteisė 8 000 Lt sumokėto žyminio mokesčio. Nurodė, kad žyminis mokestis mokamas nuo sumos, nepriklausomai nuo to, kiek byloje yra atsakovų (CPK 80 str.). Taip pat nurodė, kad patenkinus ieškinį žyminis mokestis priteistinas iš priešingos šalies, kurios nenaudai priimtas sprendimas (CPK 93 str. 1 d.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovės A. K. ir N. P. pateikė apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. vasario 7 d. sprendimo. Apeliaciniu skundu prašo pakeisti skundžiamą sprendimą, t. y. priteisti iš ieškovo A. K. naudai 2 002, 62 Lt advokato pagalbos išlaidų; sumažinti iš N. P. ieškovui priteistą žyminį mokestį iki 4 000 Lt; nepriteisti ieškovui iš N. P. 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo 400 000 Lt nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Taip pat prašo priteisti apeliančių naudai visas bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Pirmosios instancijos teismas kaip nuostolių atlyginimą priteisė sutartines palūkanas nuo negrąžintos kredito sumos ir 5 proc. įstatymines palūkanas nuo 400 000 Lt sumos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad palūkanos yra dvejopos paskirties: kaip atlyginimas už naudojimąsi svetimais pinigais ir kaip minimalūs nuostoliai. Pagal CK 6.221 str. 1 d. nutraukus sutartį šalys atleidžiamos nuo jos vykdymo. Tai reiškia, kad paskolos sutarties nutraukimo momentas apibrėžia palūkanų paskirties pasikeitimo momentą, t. y. palūkanos kaip atlyginimas už naudojimąsi svetimais pinigais virsta palūkanomis kaip minimalūs nuostoliai. Kadangi ieškovas nuostolių atlyginimo prašė nuo 2010 m. birželio 14 d., o sutartis tam momentui buvo nutraukta, t. y. suėjęs visos paskolos grąžinimo terminas, tai ieškovas turėjo teisę tik į vieną iš minimalių nuostolių atlyginimo būdą – sutartinį ar įstatyminį.
2. Ieškinys iš esmės buvo iš dviejų dalių – reikalavimai skolininkams A. K. ir V. K. bei reikalavimai laiduotojai V. P. Teismas nustatė, kad reikalavimai skolininkams buvo pareikšti nepagrįstai ir toje dalyje bylą nutraukė, kas iš esmės reiškia, kad ieškinys prieš skolininkus buvo atmestas. Tai reiškia, kad pusė ieškinio reikalavimų buvo atmesta. Dėl šios priežasties ieškovas turėjo teisę tik į pusę jo turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Atitinkamai teismas turėjo priteisti apeliantei A. K. jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias pagrindžiantys įrodymai yra byloje.
Atsiliepimas
Ieškovas AB „Swedbank“ pateikė atsiliepimą į atsakovių apeliacinį skundą. Atsiliepimu prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
1. CK 6.221 str. 3 d. nustatyta, kad sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. Šalys kredito sutarties 5.1 ir 16.1 punktuose susitarė, kad palūkanos skaičiuojamos nuo kredito išmokėjimo dienos iki viso kredito grąžinimo bankui dienos. Taigi šalys dėl palūkanų už naudojimąsi pinigais mokėjimo iki visiško skolos grąžinimo susitarė sutartimi. Tuo tarpu šalys sutartimi nesusitarė dėl kompensacinio mechanizmo. Tokiu atveju be mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų kreditorius turi teisę gauti ir įstatymines CK 6.210 str. nurodytas palūkanas. Taigi nagrinėjamu atveju mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos mokamos pagal sutartį, o kompensacinės palūkanos mokamos pagal įstatymą.
2. Pirmosios instancijos teismas ieškovo reikalavimą dėl 400 000 Lt skolos (už kurią buvo sumokėtas 8 000 Lt žyminis mokestis) priteisimo patenkino visiškai, todėl pagrįstai visas žyminis mokestis buvo priteistas iš atsakovės N. P.
3. Pirmosios instancijos teismas nutraukė bylos dalį, kuria reikalavimai dėl skolos ir palūkanų priteisimo buvo pareikšti atsakovams V. K. ir A. K. Tokiu atveju teismas šiuos asmenis turėjo į bylą įtraukti trečiaisiais asmenimis atsakovės N. P. pusėje bei atitinkamai, vadovaujantis CPK 93 str. 1 d. taisyklėmis, atsakovei A. K. bylinėjimosi išlaidų nepriteisti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d.).
Dėl palūkanų priteisimo
Apeliantės nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė sutartines palūkanas nuo negrąžintos kredito sumos ir 5 proc. įstatymines palūkanas nuo 400 000 Lt sumos. Apeliančių nuomone, ieškovas turėjo teisę reikalauti tik vienos rūšies palūkanų, t. y. arba sutartinių, arba įstatyminių. Šį apeliančių argumentą teisėjų kolegija vertina kaip nepagrįstą.
Bendra pinigų suma, kurią privalo grąžinti paskolos gavėjas, tais atvejais, kai paskola laiku negrąžinta, susideda iš šių sumų: paskolos negrąžinta dalis, palūkanos kaip atlyginimas už naudojimąsi pinigais ir palūkanos, kurios kompensuoja kreditoriaus nuostolius už tolesnį naudojimąsi pinigais po sutarties įvykdymo termino praleidimo.
Šalys kredito sutarties 5.1 ir 16. 1 punktuose susitarė, kad palūkanos skaičiuojamos nuo kredito gavėjų paimtos ir negrąžintos kredito sumos. Pagal šias kredito sutarties sąlygas palūkanos pradedamos skaičiuoti nuo pirmos kredito išmokėjimo dienos ir skaičiuojamos iki viso kredito grąžinimo ieškovui dienos. Taigi šalys susitarė dėl palūkanų už naudojimąsi pinigais mokėjimo iki visiško skolos grąžinimo. Šios sutarties sąlygos atsakovai neginčijo. CK 6.221 str. 3 d. numato, kad sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. Vadovaujantis minėtu teisiniu reglamentavimu, nagrinėjamu atveju kredito sutarties nutraukimas neturėjo įtakos palūkanų už naudojimąsi pinigais paskirties pasikeitimui, t. y. nutraukus sutartį palūkanos už naudojimąsi pinigais nevirto kompensacinėmis palūkanomis, nes kredito sutarties 5.1 ir 16. 1 punktai liko galioti ir po minėtos sutarties nutraukimo. Taigi palūkanos už naudojimąsi pinigais ieškovui yra priteistinos pagal sutartį.
Tuo tarpu šalys sutartyje nesusitarė dėl kompensacinių palūkanų. Dėl šios priežasties nagrinėjamu atveju kreditoriui atsirado teisė reikalauti šių palūkanų pagal įstatymą, t. y. pagal CK 6.210 str. Taigi ieškovui kompensacinės palūkanos priteistinos pagal įstatymą.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė tiek sutartines palūkanas, tiek įstatymines palūkanas. Pažymėtina, kad tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-751/2003, 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010 ir kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pirmosios instancijos teisme
Apeliantės nurodo, kad ieškinys iš esmės buvo iš dviejų dalių – reikalavimai skolininkams A. K. ir V. K. bei reikalavimai laiduotojai V. P. ir kad teismui atmetus pusę ieškinio reikalavimų, ieškovas turėjo teisę tik į pusę jo turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Teisėjų kolegija nesutinka su šiuo apeliančių argumentu ir pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, kad faktiškai ieškinys buvo patenkintas visiškai, tačiau tik iš vienos atsakovės, kas lemia, jog būtent ši atsakovė turi atlyginti visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Apeliantės taip pat teigia, kad teismas turėjo priteisti apeliantei A. K. jos patirtas 2 002, 62 Lt bylinėjimosi išlaidas, kurias pagrindžiantys įrodymai yra byloje (b. l. 55). Su šiuo apeliančių teiginiu sutiktina. Iš byloje esančio ieškovo prašymo dėl priverstinio skolos išieškojimo (b. l. 17) matyti, kad jau 2010 m. sausio 25 d. ieškovas pasinaudojo savo teisių gynimu atsakovų A. K. ir V. K. atžvilgiu, todėl 2010 m. liepos 2 d. reikšdamas ieškinį minėtiems atsakovams ieškovas žinojo, jog ieškinį reiškia nepagrįstai. Dėl šios priežasties A. K. bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme jai yra priteistinos. Remiantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.2 ir 8.11 punktais, iš ieškovo atsakovės A. K. naudai priteistina 2 002, 62 Lt suma. Pažymėtina, kad šio reikalavimo tenkinimas nepaneigia tos aplinkybės, kad ieškovo AB „Swedbank“ ieškinys yra patenkintas visiškai.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme
CPK 93 str. 1 d. nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios pusės, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Nagrinėjamu atveju bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, prašo atlyginti tik apeliantės. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad jos patyrė 180 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su žyminio mokesčio sumokėjimu (b. l. 89). Apeliacinės instancijos teismas patenkino 33 proc. apeliančių reikalavimų, dėl šios priežasties joms yra priteistina 33 proc. jų reikalaujamų bylinėjimosi išlaidų, t. y. 59,40 Lt. Atitinkamai apeliantėms esant dviems, iš ieškovo kiekvienai iš apeliančių yra priteistina po 29,70 Lt.
Kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. vasario 7 d. sprendimą pakeisti, jo rezoliucinę dalį išdėstant taip:
„Ieškinį tenkinti iš dalies.
Civilinės bylos Nr. 2-745-159/2011 pagal ieškovės „Swedbank“, AB (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovams V. K. (duomenys neskelbtini) ir A. K. (duomenys neskelbtini) dalį dėl 400 000 Lt skolos ir palūkanų priteisimo nutraukti.
Nustatyti, kad laiduotojos N. P. (duomenys neskelbtini) prievolė pagal 2006-11-08 sutartis Nr. 06-087998-FA/06-088005-FA ir 06-087998-LA1/06-088005-LA1 yra solidari su A. K. ir V. K.
Priteisti iš atsakovės N. P., (duomenys neskelbtini) , 400 000 Lt (keturių šimtų tūkstančių litų) skolą, kintamas metines palūkanas už negrąžintą 489 114,19 Lt kredito sumą, apskaičiuojamas imant per kalendorinį mėnesį paskelbtų šešių mėnesių VILIBOR ir pridedant kredito daliai Nr. 06-087998-Fa – 1 procentą, kredito dalims Nr. 06-088005-FA ir Nr. 09-005750-FA – 1,2 procentų metinių palūkanų dydžio banko skolinimosi rizikos ir pelno maržą, 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą 400 000 Lt skolos sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2010-07-12 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 8 000 Lt sumokėto žyminio mokesčio išlaidų ieškovei „Swedbank“, AB. Sutartines palūkanas skaičiuoti nuo negrąžinto kredito 489 114,19 Lt likučio nuo skolos apskaičiavimo dienos – 2010-06-14 iki kredito grąžinimo.
Iš ieškovo „Swedbank“, AB (duomenys neskelbtini) atsakovės A. K. (duomenys neskelbtini) naudai priteisti 2 002, 62 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.“.
Iš ieškovo „Swedbank“, AB apeliančių A. K. ir N. P. naudai priteisti po 29,70 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.