- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-08-20
- Bylos Nr.
- 2A-971-302/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-08007-2010-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Romualda Janovičienė
- Pareiškėjas
- B. P.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, Vilniaus miesto 26-ojo notarų biuro
- Kategorijos
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos B. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2012 m. liepos 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos B. P. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, Vilniaus miesto 26-ojo notarų biuro notarei R. V., J. B., J. Š., E. Š., M. Š. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėja kreipėsi į teismą ir prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, reikalingą paveldėjimo teisės liudijimui gauti, kad ji, būdama penktos eilės įpėdine, priėmė savo senelės G. B. ir dėdės P. B. mirties jų palikimą, pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą, butą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad 2004 m. kovo 18 d. mirė jos senelė G. B. (mergautinė pavardė Ž.). Jos senelės G. B. paskutinė gyvenamoji vieta buvo bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad pareiškėjos senelės G. B. vyras J. B. mirė 1984 m. balandžio 24 d. Nurodė, kad G. B. turėjo 3 vaikus: du sūnus - V. B., kuris mirė 1999 m. birželio 24 d. neturėdamas įpėdinių, ir P. B. bei dukrą J. Š. (merg. pavardė B.). G. B. vardu buvo ir yra įregistruotas nekilnojamasis turtas – ginčo butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kurį po V. B. mirties paveldėjo jo motina. Tad, po pareiškėjos senelės G. B. mirties jos įstatyminiais pirmos eilės įpėdiniais tapo: jos sūnus P. B. bei dukra J. Š.. Pažymėjo, kad G. B. pirmosios eilės įstatyminė įpėdinė J. Š., per įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą nei vienu iš LR CK 5.50 str. 2 d. nurodytu būdu nepriėmė palikimo. 2004-06-18 G. B. sūnus P. B., Vilniaus miesto 26-ajam notarų biurui pateikė pareiškimą dėl palikimo priėmimo po savo motinos mirties, dėl jai priklausančio nekilnojamojo turto - buto, esančio (duomenys neskelbtini). 2005 m. gegužės 8 d., nespėjęs susitvarkyti dokumentų dėl pavardėje esančio netikslumo, P. B., mirė. Jo dukra J. B., per įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti po savo tėvo P. B. mirties, neatliko. Kadangi nė vienas iš pirmosios eilės įpėdinių nėra tinkamai, per įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą priėmęs palikimo, t.y. nėra įstojęs į paveldėjimo santykius, pareiškėja, vadovaudamasi LR CK 5.51 str. teisės normomis, palikimą po savo artimųjų giminaičių mirties yra priėmusi, faktiškai pradėdama šį turtą valdyti. Nurodė, kad nuo 1997 m. gegužės 25 d. ji, kartu su savo senele, G. B., o jai mirus su jos dėde, P. B., ir toliau liko gyventi bute, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini). Atkreipė dėmesį, jog P. B. mirus, pareiškėja liko gyventi šiame bute. Gyvendama kartu su savo artimaisiais visą laiką rūpinosi tiek senele G. B., tiek savo dėde P. B.. Pažymėjo, kad pareiškėjos faktinis turto valdymas pasireiškė tuo, jog ji prižiūrėjo šį butą, mokėjo mokesčius už komunalines paslaugas, t.y. elektros energiją, vandenį, šilumą. Nurodė, kad tai yra jos vienintelė gyvenamoji vieta, kiti įpėdiniai minėtame bute negyveno. 2000 m. sausio mėn. 27 d. paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijime, not. reg. Nr. 8-582, yra nurodyta G. B.; 2004-06-18 d. pareiškime dėl palikimo priėmimo (bylos Nr. 172/2004), kuriame nurodyta, kad G. B., kadangi, aukščiau minėtuose dokumentuose jos senelės vardas ir pavardė buvo įrašyti netikslūs, todėl Lietuvos valstybės istorijos archyvo buvo ieškomi ir gauti dokumentai įrodantys tikrąjį jos senelės vardą ir pavardę. Dėl tos priežasties į Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyrių buvo kreiptasi su prašymu, kad jos senelės vardas ir pavardė būtų pakeisti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija pateiktame atsiliepime su pareiškimu nesutiko ir nurodė, kad pareiškėjo pareiga – aiškiai nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžiamas prašymas, bei pateikti įrodymus, patvirtinančius prašomą nustatyti faktą. Pasak suinteresuoto asmens, pareiškėjos pateiktos atsiskaitomosios knygutės kopijos apie mokėtus mokesčius už komunalines paslaugas už 2006 m. kovo mėn. – 2008 m., 2008 m. lapkričio mėn. – 2010 m. vasario mėn., neįrodo, kad pareiškėja nuo palikimo atsiradimo dienos faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti. Pažymėjo, kad siekiant priimti pagrįstą sprendimą, pareiškėja turėtų pateikti mokėjimo nurodymus apie mokamus mokesčius už komunalines paslaugas ar kitus įrodymus, kurie patvirtins, kad ji per trijų mėnesių laikotarpį nuo palikimo atsiradimo dienos (tai yra nuo 2004-03-18) prižiūrėjo ir tvarkė minėtą turtą. Tik pateikus minėtus įrodymus galima būtų spręsti klausimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo. Pareiškėjos dėdei nebuvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į G. B. turtą. Šis butas P. B. nepriklausė nuosavybės teise, todėl pareiškėjos faktinis valdymas iš karto po P. B. mirties yra nereikšminga aplinkybė, siekiant nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja priėmė P. B. turtą, pradėdama faktiškai valdyti jį, nes šis turtas nesudaro P. B. palikimo.
Suinteresuotas asmuo M. Š. pateiktame atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjos pareiškimu sutinka ir jam neprieštarauja. Pažymėjo, jog po jo senelės ir dėdės mirties nė vienas iš pirmosios eilės įpėdinių nėra tinkamai, per įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą priėmęs palikimo, t. y. nėra įstojęs į paveldėjimo santykius. Pareiškėja palikimą po savo artimųjų giminaičių priėmė faktiškai pradėdama šį turtą valdyti. Pažymėjo, kad nuo 1997 m. gegužės 25 d. pareiškėja kartu su jo senele G. B., o jai mirus su jų dėde P. B. ir toliau liko gyventi bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Atkreipė dėmesį, jog P. B. mirus ji liko gyventi šiame bute. Tai patvirtina pažyma iš Gyventojų registro tarnybos prie LR VRM, kurią pareiškėja pateikė kartu su pareiškimu. Be to, pareiškėja gyvendama kartu su jų artimaisiais visą laiką rūpinosi, prižiūrėjo tiek senelę G. B., tiek dėdę P. B.. Kadangi ilgą laiko tarpą gyveno kartu su jais, pareiškėjai buvo leista naudotis šiame bute esančiu turtu. Be to, pareiškėja mokėjo mokesčius už komunalines paslaugas: elektros energiją, vandenį, šilumą. Taip pat atkreipė dėmesį, kad tai yra vienintelė pareiškėjos gyvenamoji vieta, kiti įpėdiniai minėtame bute, negyveno.
Suinteresuotieji asmenys Vilniaus miesto 26-ojo notarų biuro notarė R. V., J. B., J. Š., E. Š. atsiliepimų į pareiškimą per teismo nustatytą terminą nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2012 m. liepos 5 d. sprendimu pareiškėjos pareiškimą atmetė. Konstatavo, jog B. P. savo pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo grindžia tuo, jog pirmos eilės įpėdinė J. B., palikėjo dukra, per įstatymo nustatytus tris mėnesius teisės paveldėti tėvo turtą nerealizavo, jokių aktyvių veiksmų tuo tikslu neatliko, atitinkamai teisė priimti palikimą neperėjo, o pareiškėja, būdama palikėjo P. B. sesers J. Š. dukra, t. y. penktos eilės įpėdinė, palikimą priėmė, pradėdama jį valdyti. Nustatė, jog nagrinėjant šią bylą, paaiškėjo naujos faktinės bylos aplinkybės – Vilniaus apygardos teismas 2012 m. gegužės 23 d. sprendimu atnaujino J. B. trijų mėnesių terminą P. B. palikimui priimti. Minėtas teismo sprendimas įsiteisėjęs ir privalomas vykdyti. Nurodė, kad byloje ginčo dėl to, jog J. B. yra pirmos eilės įpėdinė, o pareiškėja B. P. penktos eilės įpėdine, nėra. Konstatavo, jog pirmos eilės įpėdinei J. B. pateikus pareiškimą Vilniaus miesto 26-ajam notarų biurui dėl palikimo priėmimo, t. y. faktiškai priėmus P. B. palikimą, pareiškėjos B. P. penktos eilės įpėdinės pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo netenkintinas,nes jis negali pareiškėjai sukelti jokių teisinių pasekmių.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į apeliacinius skundus argumentai
Apeliantė B. P. apeliaciniu skundu ir prašo pakeisti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2012 m. liepos 5 d. sprendimą - priimant naują sprendimą; pripažįstant juridinę reikšmę turinti faktą, kad po jos senelės G. B. mirties, apeliantė būdama įstatymine įpėdine, priėmė jos turtą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, juo rūpintis ir prižiūrėti, t.y. ½ dalį buto, (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai įvertino byloje esančius įrodymus, pažeisdamas materialines ir procesines teisės normas. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas apeliantės pareiškimą, iš esmės rėmėsi Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-1209-590/2012. Atkreipia dėmesį, kad teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad suinteresuoto asmens J. B. teismui pateiktu 2012 m. gegužės 23 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimu, J. B. prašymas buvo patenkintas tik dėl vieno teisinio santykio, atsiradusio tarp J. B. ir jos tėvo P. B.. Nurodo, kad minėtu Vilniaus apygardos teismo sprendimu J. B. yra atnaujintas trijų mėnesių terminas P. B. palikimui priimti ir pažymi, kad P. B. turto dalis sudaro tik ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini). Pasak apeliantės, įpėdinių santykis turėjo būti analizuojamas ir taikomas tik dėl po P. B. mirties likusios palikimo dalies priėmimo, kadangi į likusią palikimo dalį po G. B. mirties, turėjo teisę pretenduoti ir kiti įpėdiniai. Pažymi, kad apeliantės pareiškime dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo buvo prašoma nustatyti du turinčius reikmės juridinius faktus, buvo mokami du žyminiai mokesčiai, t.y. vienas susijęs su po P. B. mirties likusiu turtu, kitas po G. B. mirties. Pažymi, kad apeliantė būdama G. B. anūke, po G. B. mirties priėmė ½ dalį palikimo, kadangi pirmesnės eilės įpėdinė J. Š. (G. B. dukra), neįstojo į paveldėjimo teisinius santykius. Atkreipia dėmesį, kad apeliantė po savo senelės mirties G. B. priėmė palikimą, pradėdama faktiškai jį valdyti. Pasak apeliantės, pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti ir spręsti klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo dėl po G. B. mirties likusio turto dalies. Pažymi, kad visiškai nebuvo analizuotos aplinkybės, jog apeliantė nuo 1997-05-25 gyveno kartu su savo senele G. B., o jai mirus kartu su savo dėde P. B., jam mirus, liko gyventi minėtame bute, ką patvirtina ir byloje esantys įrodymai. Atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo juridinę reikšmę turinčio fakto dėl po G. B. mirties likusios palikimo dalies, taip pat nevertino aplinkybių, kad apeliantei gyvenant su savo artimaisiais, ji visą laiką jais rūpinosi, be to pažymi, kad jos faktinis turto valdymas pasireiškė tuo, jog apeliantė prižiūrėjo butą, mokėjo visus mokesčius už komunalines paslaugas. Nurodo, kad šis butas, yra vienintelė apeliantės gyvenamoji vieta.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo J. B. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą, kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad jos tėvas P. B. po savo motinos G. B. mirties buvo pateikęs pareiškimą dėl palikimo priėmimo, tačiau liudijimas išduotas nebuvo, kadangi asmens dokumentuose nesutapo jų pavardės, o iki savo mirties P. B. nespėjo susitvarkyti dokumentų. Pažymi, kad daugiau pirmos eilės įpėdinių P. B. palikimui priimti nėra. Atkreipia dėmesį, kad apeliantė apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą tik dalyje, kas reiškia, jog apeliantė atsisako savo reikalavimo, kuriuo ji prašė teismą nustatyti juridinę reikšmę turinti faktą, jog ji būdama penktos eilės įpėdine po P. B. (suinteresuoto asmens tėvo) mirties priėmė palikimą pradėjusi faktiškai valdyti turtą - butą, esanti (duomenys neskelbtini). Suinteresuoto asmens teigimu, apeliantės motinai J. Š. esant gyvai ir G. B. mirties momentu, apeliantei paveldėjimo teisė negalėjo pereiti. Pažymi, kad P. B. priimdamas palikimą negalėjo atsisakyti jo dalies apeliantės naudai, nes palikimą galima priimti jį visą ir be išlygų. Šiuo atveju P. B. priėmus G. B. palikimą, apeliantė būdama antrosios eilės įpėdine, negalėjo paveldėti G. B. turto ar jo dalies esant gyviems ir išreiškusiems valią pirmosios eilės įpėdiniams, nes įstatymas tokios teisės apeliantei nenumato.
Kiti suinteresuoti asmenys atsiliepimų į apeliacinį skundą per teismo nustatytą terminą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas pareiškėjos apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą neišeidama už apeliacinio skundo ribų, nes byloje nenustatytas pagrindas, dėl kurio reiktų jas peržengti (CPK 320 str. 2 d.). Nagrinėjamoje byloje nenustatyta CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.
Apeliantė iš esmės kelia įrodymų vertinimo bei bylos aplinkybių šioje byloje vertinimo problemą, teigdama, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą neįvertino apeliantės keliamo klausimo dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti po jos senelės G. B. mirties, kur ji yra antros eilės įpėdinė, o tik įvertino ir pasisakė apie aplinkybes dėl P. B. vardu palikimo priėmimo, kas apeliantės teigimu daro sprendimą dalyje neteisėtu. Su šiais argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka.
Pirmos instancijos teismas teisingai įvertinęs bylos įrodymus nustatė, kad G. B., mirusios 2004 m. birželio 16 d., vardu yra įregistruotas nekilnojamasis turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 21-22). Po motinos G. B. mirties jos sūnus ir pareiškėjos dėdė P. B. kreipėsi į Vilniaus miesto 26-ąjį notarų biurą su pareiškimu dėl palikimo priėmimą po savo motinos mirties (b. l. 19), tačiau dėl mirties 2005-05-08 nespėjo gauti paveldėjimo teisės liudijimo. Suinteresuotas asmuo byloje J. B. yra P. B. duktė (b. l. 30). Po P. B. mirties paveldėjimo byla nebuvo pradėta, dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė, paveldėjimo teisės liudijimas išduotas nebuvo (b. l. 29, 31). Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. gegužės 23 d. sprendimu, išnagrinėjusi civilinę bylą Nr. 2A-1209-590/2012 pagal pareiškėjos J. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims J. Š., E. Š., M. Š., B. P., Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, Vilniaus miesto 26-ojo notarų biurui dėl praleisto termino palikimui priimti pratęsimo, atnaujino pareiškėjai J. B. trijų mėnesių terminą P. B., mirusio 20005-05-08 palikimui priimti (b. l. 130-132). J. B. 2012-06-19 kreipėsi į Vilniaus miesto 226-ąjį notarų biurą su pareiškimu apie palikimo priėmimą (bylos numeris 81/2012), kurio prašoma išduoti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą (b. l. 149).
Nors apeliantė nurodo, kad ji priėmė palikimą po savo senelės mirties likdama gyventi bute, kuriame gyvena nuo 1997 metų, šiuo turtu rūpintasis mokėdama visus mokesčius, tačiau nagrinėjamoje byloje šios pareiškėjos nurodytos aplinkybės naudojimosi butu nėra pagrindas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog ji nurodytu būdu priėmė palikimą po savo senelės mirties, mes kaip jau minėta jos senelės G. B. palikimą priėmė pastarosios sūnus P. B., paduodamas pareiškimą dėl palikimo priėmimo notarui. Įstatymo nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Kadangi palikimo negalima priimti dalimis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis), tai pirmos eilės įpėdinis, padavęs pareiškimą notarui laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).
CK 5.11 straipsnio 1 dalyje nustatyta šešių grupių įpėdinių, paveldinčių pagal įstatymą, eilė. Kiekvienos žemesnės eilės įpėdiniai paveldi, jeigu nėra aukštesnės eilės įpėdinių, šie atsisakė palikimo, nepriėmė jo per įstatymo nustatytą terminą, neturi teisės paveldėti CK 5.6 straipsnio pagrindu arba palikėjas testamentu atėmė iš jų paveldėjimo teisę. Nagrinėjamoje byloje P. B. priėmus palikimą po savo motinos mirties (padavus pareiškimą notarui), pareiškėja būdama antros eilės įpėdine neturi teisės paveldėti savo mirusiosios senelės turto. Todėl pirmos instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo nustatyti jos prašomą juridinę reikšmę turintį faktą.
Esant išdėstytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimo keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais teismas
nutarė:
Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2012 m. liepos 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.