- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-04-04
- Bylos Nr.
- A-502-908-11
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pirm.), Anatolijus Baranovas, Artūras Drigotas (pran.)
- Pareiškėjas
- UAB „Povydė“
- Atsakovas
- Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai
- Advokatai
- Virgilijus Kaupas
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Povydė“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Povydė“ skundą atsakovui Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai dėl nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas UAB „Povydė“ skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą (b. l. 3-6, t. I) ir prašė panaikinti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (toliau – Tarnyba) 2009 m. lapkričio 26 d. nutarimą Nr. 12 MS-20 (toliau – Nutarimas).
Skunde paaiškino, kad nėra surinkta jokių objektyvių, patikimų bei leistinų įrodymų, patvirtinančių, kad UAB „Povydė“ 2009 m. birželio 15-17 dienomis pateikė į rinką pavojingus maisto produktus – UAB „Povydė“ kulinarijos ceche pagamintą kepenų vyniotinį odoje, kuris neatitiko produktų saugą reglamentuojančių teisės aktų nustatytų produktų saugos reikalavimų, ir kad būtent nuo šių produktų 2009 m. birželio 15-20 dienomis asmenys susirgo salmonelioze. Priešingai nei teigiama skundžiamame akte, epidemiologinio bei mikrobiologinio tyrimo metodais nebuvo patvirtinta, kad susirgę asmenys 2009 m. birželio 15-17 dienomis pirko ir vartojo šios bendrovės pagamintą kepenų vyniotinį. Pareiškėjas pažymėjo, kad Panevėžio apskrities valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba pagal 2009 m. birželio 18 d. mėginių paėmimo tirti aktą Nr. M-6 paėmė UAB „Povydė“ prekybos centre „Vasaris“, kaip įtartinų 2 mėginių kepenų vyniotinio odoje, pagamintų 2009 m. birželio 15 d. bei 2009 m. birželio 17 d. mėginius, tačiau Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas 2009 m. birželio 22 d. tyrimų protokolu Nr. 1020M1-2 konstatavo, kad paimtuose vyniotinio mėginiuose Salmonella nerasta. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad 2009 m. birželio 22 d. Panevėžio apskrities valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pasirinktinai paimtose 10 mėginių nuoplovose prekybos centro „Vasaris“ kulinarijos ceche koliformulinės bakterijos nerasta. Kompetentingų medicinos institucijų darbuotojų atlikti tyrimai patvirtino, jog visiems UAB „Povydė“ 12 darbuotojų, dirbusių 2009 m. birželio 15-17 dienomis, pagal atliktus mikrobiologinius tyrimus Salmonella bakterija neišskirta. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, UAB „Povydė“ teigė, jog šie objektyvūs ir patikimi įrodymai patvirtina, jog 2009 m. birželio 15-20 dienomis UAB „Povydė“ prekybos centre „Vasaris“ ir kulinarijos ceche nebuvo pagamintas ir parduodamas salmonelėmis užkrėstas kepenų vyniotinis. Tarnyba nesurinko neginčytinų ir patikimų įrodymų apie tariamai nustatytus UAB „Povydė“ pažeidimus, jų laiką ir pobūdį. UAB „Povydė“ skunde atkreipė dėmesį į tai, kad maisto mėginių atrinkimas ir paėmimas mikrobiologiniam tyrimui buvo vykdomas nepranešus ir nedalyvaujant jos atstovams. Be to, mėginių atrinkimo aktuose nėra fiksuotos bylai reikšmingos aplinkybės, kokiomis sąlygomis buvo laikomas tyrimui paimtas mėginys, kokie kiti maisto produktai (rizikos veiksniai) buvo laikomi su tiriamu kepenų vyniotiniu, netirta, kokius kitus rizikingus produktus vartojo susirgę Salmonella asmenys.
Atsakovas Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą (b. l. 30-34, t. I) paaiškino, kad Panevėžio apskrities valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau – Panevėžio tarnyba) 2009 m. birželio 18 d. patikrinimo akte nurodoma, jog UAB „Povydė“ prekybos centro „Vasaris“ kulinarijos ceche nustatyta kryžminė tarša tvarkant maistą, kulinarijos gaminiams neužtikrinamas atsekamumas – negalima atsekti vyniotinių gamybos partijos, neregistruojamas pagamintų vyniotinių kiekis, apyvartinėje taroje į gamybos patalpą atnešti nekokybiškai nuplauti kiaušiniai. Kepenų vyniotinio pavyzdžiuose, paimtuose mikrobiologiniam tyrimui iš 3-jų namų židinių, ir 16-kos ligonių bakteriologiniuose pasėliuose aptikta ta pati Salmonella enterica serotipas Enteritidis, biotipas Jena. Panevėžio visuomenės sveikatos centro 2009 m. birželio 18 d. rašte Nr. S-(6.2)-2068 nurodyta, kad 2009 m. birželio 17 d. į VšĮ Panevėžio infekcinę ligoninę buvo paguldyti 2 vaikai ir 6 suaugę asmenys. Diagnozė – maisto toksikoinfekcija ir gastroenterokolitas. Epidemiologinio tyrimo metu išsiaiškinta, kad visi susirgusieji valgė virtą kepenų vyniotinį, kurį 2009 m. birželio 15 d. pirko UAB „Povydė“ prekybos centre „Vasaris“. Vėliau iš Panevėžio visuomenės sveikatos centro buvo gauti dar keli raštai, kuriuose pateikta informacija apie Panevėžio mieste ir rajone apsinuodijusių asmenų, kuriems nustatytas Salmonella enteritidis, skaičių, ir kad visi ligoniai nurodė 2009 m. birželio 15-16 dienomis valgę kepenų vyniotinį, pirktą prekybos centre „Vasaris“. Panevėžio visuomenės sveikatos centro 2009 m. liepos 15 d. rašte Nr. S-(6.2)-2302 nurodyta, kad 2009 m. birželio 15-20 d. ūmia salmonelioze persirgo 16 asmenų, 2 asmenims buvo nustatyta nepatikslinta bakterinė žarnyno infekcija (A04.9). Apklausus ligonius, visi teigė valgę kepenų vyniotinį, 2009 m. birželio 15-17 dienomis įsigytą prekybos centre „Vasaris“. 2009 m. birželio 18, 19 ir 22 d. iš 3 namų židinių mikrobiologiniam tyrimui į Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Panevėžio skyrių buvo pristatyti 3 kepenų vyniotinio likučių pavyzdžiai, o 2009 m. birželio 22-29 d. gautas atsakymas, kad juose aptiktos Salmonella spp. Epidemiologinio tyrimo metu iš kepenų vyniotinio ir iš ligonių žarnyno išskirtos salmonelių kultūros, jų identifikavimui ir tipavimui buvo išsiųstos į Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Mikrobiologinių tyrimų skyrių. 2009 m. liepos 15 d. gautas atsakymas, kad kepenų vyniotinio pavyzdžiuose aptikta Salmonella enterica serotipas Enteritidis, biotipas Jena, jautrumas dvylikai antibiotikų. 16 ligonių išmatų bakteriologiniuose pasėliuose aptikta ta pati Salmonella enterica, serotipas Enteritidis, biotipas Jena, jautri dvylikai antibiotikų. Panevėžio visuomenės sveikatos centras 2009 m. rugpjūčio 26 d. rašte Nr. S-(1.12)-2616 pateikė išvadą, kad salmoneliozės protrūkio, įvykusio Panevėžio mieste ir rajone 2009 m. birželio 15-20 dienomis, rizikos veiksniu buvo kepenų vyniotinis (odelėje), pagamintas UAB „Povydė“ prekybos centro „Vasaris“ kulinarijos ceche, pirktas 2009 m. birželio 15-17 d. Protrūkį sukėlęs rizikos veiksnys patvirtintas epidemiologinio bei mikrobiologinio tyrimo metodais. Minėtame rašte pažymėta, jog asmenys iš skirtingų šeimų susirgo tuo pačiu laiku ir buvo valgę tą patį kepenų vyniotinį odelėje. Žmonės, kurie kepenų vyniotinio nevalgė, nesusirgo.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. gegužės 3 d. sprendimu UAB „Povydė“ skundą atmetė kaip nepagrįstą (b. l. 187-193, t. I).
Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl fakto, jog 2009 m. birželio 15-20 dienomis ūmia salmonelioze Panevėžio mieste ir rajone susirgo 16 asmenų (2 asmenims nustatyta nepatikslinta bakterinė žarnyno infekcija). Visi susirgusieji nurodė, kad valgė kepenų vyniotinį odoje, pirktą 2009 m. birželio 15-17 dienomis UAB „Povydė“ priklausančiame prekybos centre „Vasaris“. Pabrėžė, kad asmenys susirgo skirtingomis dienomis, jie gyveno skirtingose šeimose ir vietose, todėl bet kokia susižinojimo ar susitarimo galimybė atmestina. Panevėžio tarnyba teisėtai ir pagrįstai nusprendė paimti iš UAB „Povydė“ kepenų vyniotinio odoje mėginį mikrobiologinei taršai nustatyti. Priešingai nei teigia pareiškėjas, nepaisant to, kad iš UAB „Povydė“ paimtuose kepenų vyniotinio mėginiuose Salmonella bakterijų nerasta, kad Panevėžio tarnybos pasirinktinai paimtose 10 mėginių nuopjovose prekybos centre „Vasaris“ kulinarijos ceche koliformulinės bakterijos nerasta, kad medicinos institucijų darbuotojų atlikti tyrimai patvirtino, jog visiems UAB „Povydė“ 12 darbuotojų, dirbusių 2009 m. birželio 15-17 dienomis, pagal atliktus mikrobiologinius tyrimus Salmonella bakterija neišskirta, šios aplinkybės besąlygiškai nepaneigia UAB „Povydė“ kaltės ir neįrodo, kad 2009 m. birželio 15-20 dienomis UAB „Povydė“ kulinarijos ceche bei prekybos centre „Vasaris“ nebuvo pagamintas ir parduodamas salmonelėmis užkrėstas kepenų vyniotinis. Šiuo atveju svarbi aplinkybė yra ta, jog iš susirgusių asmenų namų paimtą ir mikrobiologiškai ištirtą kepenų vyniotinį susirgę asmenys nurodė pirkę 2009 m. birželio 15-16 dienomis (vyniotinio pagaminimo data nėra žinoma), todėl tikėtina, kad Salmonella bakterijos užkrėstas kepenų vyniotinis galėjo būti ankstesnės, o ne tos pačios gamybos partijos, kurios mėginius paėmus iš UAB „Povydė“ kulinarijos cecho ištirti Salmonella bakterijų nerasta. Tai, kad kepenų vyniotinio pagaminimo data (partija) nėra žinoma, sąlygojo pareiškėjo neteisėti veiksmai, nes, kaip nustatyta atlikus UAB „Povydė“ patikrinimą, prekybos centro kulinarijos ceche gaminamiems vyniotiniams nebuvo galima atsekti gamybos partijos. Pirmosios instancijos teismas pripažino, jog UAB „Povydė“ skundo teiginio, kad iš susirgusių asmenų židinių ir iš UAB „Povydė“ kulinarijos cecho buvo paimtos tos pačios gamybos partijos kepenų vyniotinis, pagrįstumo neįrodė, o atsakovo surinkti įrodymai (susirgusių asmenų parodymai, iš susirgusių asmenų namų židinio paimtų mėginių teigiami Salmonella mikrobiologinių tyrimų atsakymai, epidemiologiniai tyrimo metu iš kepenų vyniotinio ir iš ligonių žarnyno išskirtas tas pats Salmonella enterica serotipas Enteritidis, biotipas Jena, kas leidžia daryti pagrįstą prielaidą, kad susirgimo priežastis buvo užkrėstas salmonelėmis kepenų vyniotinis) paneigia pareiškėjo paaiškinimus ir patvirtina atsakovo išvadas dėl pareiškėjo padaryto pažeidimo, pagrįstumą. Faktas, kad mėginių paėmimo aktuose nebuvo fiksuota, kokiomis sąlygomis buvo laikomas tyrimui paimtas mėginys, kokie kiti maisto produktai (rizikos veiksniai) buvo laikomi su tiriamu kepenų vyniotiniu, nagrinėjamu atveju nėra reikšmingas, nes mėginių aktuose pateiktomis išvadomis Tarnyba rėmėsi tiek, kiek tai buvo būtina ir kiek tai siejosi su UAB „Povydė” padarytu pažeidimu, dėl kurio priimtas ginčijamas Nutarimas.
Teismas, atsižvelgdamas į faktines bylos aplinkybes ir vadovaudamasis teisės aktų nuostatomis, padarė išvadą, kad UAB „Povydė“ buvo atsakinga už produktų (maisto) pateikimą į rinką ir jų kokybę. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad UAB „Povydė“ nebuvo pakankamai rūpestinga ir neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti (maisto gaminiai nebuvo tinkamai ženklinami, nebuvo užtikrinimas produktų atsekamumas). Dėl UAB „Povydė“ nerūpestingumo ir įstatymų nustatytų reikalavimų nesilaikymo į rinką pateko pavojingi žmonių sveikatai maisto produktai (kepenų vyniotinis odoje), ko pasekoje, susirgo žmonės, t. y. buvo padaryta žala žmogaus sveikatai. Už Lietuvos Respublikos maisto įstatymo (toliau – ir Maisto įstatymas) 4 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies 1 punkto pažeidimą UAB „Povydė“ teisėtai ir pagrįstai nubausta 9 000 Lt bauda.
III.
Pareiškėjas UAB „Povydė“ (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.
Apeliacinį skundą (b. l. 3-6, t. II) grindžia šiais argumentais:
Pirmosios instancijos teismas nesilaikė įstatymų reikalavimų, reglamentuojančių administracinės atsakomybės taikymą. Vienas iš administracinės atsakomybės principų yra nekaltumo prezumpcija. Ji reiškia, kad ne asmuo turi įrodinėti savo nekaltumą, o kompetentinga valstybės institucija – jo kaltę. Byloje nėra surinkta nei vieno objektyvaus, patikimo ir leistino įrodymo, kad UAB „Povydė“ pateikė į rinką pavojingą sveikatai maisto produktą. Nei teismas, nei Tarnyba nepagrindė pareiškėjo kaltės dėl asmenų susirgimo salmonele ir priežastinio ryšio su kilusiomis pasekmėmis. Nenustatyta, kada, kas, kokiu būdu ir vadovaudamasis kokiais teisės aktais apklausė susirgusius asmenis apie užkrėsto produkto įsigijimą.2010 m. gegužės 3 d. sprendime teismas nurodė, kad 2009 m. birželio 15-20 dienomis UAB „Povydė“ kulinarijos ceche bei prekybos centre „Vasaris“ buvo pagamintas ir parduodamas salmonelėmis užkrėstas kepenų vyniotinis, nors Tarnyba nustatė, kad užkrėsta produkcija galėjo būti pirkta iki 2009 m. birželio 17 d.Byloje nesurinkta įrodymų, kad kas nors valgė 2009 m. birželio 12 d. UAB „Povydė“ gamybos paštetą, užkrėstą salmonelėmis. Aplinkybę, kad teismas nesiekė atskleisti ginčo esmės, liudija faktas, jog skundžiamame sprendime jis rėmėsi Panevėžio tarnybos atstovo pasisakymu apie paštetą, nors pareiškėjas nubaustas už kito maisto produkto – užkrėsto kepenų vyniotinio odoje pateikimą į rinką. Teismas neatliko įrodymų tyrimo, jų neanalizavo ir nevertino, į savo sprendimą perkėlė valstybės institucijų dokumentuose nurodytus bendro pobūdžio teiginius.
Atsiliepimas
Atsakovas Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime (b. l. 15-19, t. II) pakartoja savo atsiliepimo pirmosios instancijos teismui argumentus. Pažymi, jog pirmosios instancijos teismas byloje vadovavosi įgaliotų valstybės institucijų oficialiuose dokumentuose pateiktomis išvadomis ir informacija, neperkeldamas pareiškėjui pažeidimo įrodinėjimo naštos.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Nustatyta, kad pareiškėjas, nesutikdamas su Tarnybos 2009 m. lapkričio 26 d. nutarimu Nr. 12 MS-20, kuriuo pripažintas pažeidęs Maisto įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir 4 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas, padavė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Pirmosios instancijos teismas, nuodugniai ištyręs ir visapusiškai įvertinęs bylos medžiagą, padarė išvadą, kad UAB „Povydė“ jai priklausančio prekybos centro „Vasaris“ kulinarijos ceche pagamino ir šiame centre 2009 m. birželio 15-17 dienomis realizavo kepenų vyniotinį odoje, užkrėstą Salmonella enterica serotipas Enteritidis, biotipas Jena, todėl Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymo (toliau – ir Produktų saugos įstatymas) nustatyta tvarka nubausta pagrįstai. Atsižvelgiant į tai, kad faktinės ginčo aplinkybės yra nuosekliai aprašytos 2010 m. gegužės 3 d. sprendime, teisėjų kolegija jų nekartoja, plačiau pasisakydama įrodymų rinkimo, jų vertinimo bei įrodinėjimo naštos (onus probandi) paskirstymo klausimu.
Pagal bendrą įrodinėjimo pareigos paskirstymo tarp bylos šalių taisyklę, kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis ji remiasi. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A180-1212/2006 yra pažymėjęs, kad proceso šalis turi teisę teikti įrodymus, pagrindžiančius jos reikalavimus, dalyvauti juos tiriant, savaip juos interpretuoti, pareiškiant nuomonę dėl įrodymų galios (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 53 straipsnio 2 dalis ir 57 straipsnio 4 dalis). Remiantis ABTĮ 57 straipsnyje suformuluotomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma. Taip pat pažymėtina, kad pagal ABTĮ 86 straipsnio 2 dalį, priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas byloje, ir ar skundas tenkintinas.
Nagrinėjamos bylos duomenys rodo, jog už valstybinę maisto kontrolę atsakinga Panevėžio apskrities valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (Maisto įstatymo 11 str.), atsižvelgdama į Panevėžio visuomenės sveikatos centro surinktą medžiagą, susijusią su žarnyno infekcijos protrūkiu 2009 m. birželio 15 d. – 2009 m. birželio 20 d. laikotarpiu, kurį sukėlė veiksnys Salmonella spp., 2009 m. liepos 21 d. surašė Maisto įstatymo pažeidimo, taikant Produktų saugos įstatyme nustatytą atsakomybę, protokolą UAB “Povydė” (b. l. 36-39, 107, t. I). UAB „Povydė“ pareikštas administracinis kaltinimas nesaugaus maisto produkto, t. y. kepenų vyniotinio odoje, pakenkusio vartotojų sveikatai, pateikimu į rinką.
Pareiškėjas, teisėjų kolegijos nuomone, nenuginčijo ir nepaneigė aplinkybių, sudarančių jam inkriminuoto pažeidimo turinį. Įgaliotos valstybės institucijos – Tarnyba, Panevėžio tarnyba ir Panevėžio visuomenės sveikatos centras, veikdamos kiekvienai jų įstatymais suteiktos kompetencijos ribose, apklausė salmonelioze susirgusius asmenis, skyrė ligonių žarnyno mėginių ir UAB „Povydė“ pagaminto kepenų vyniotinio pavyzdžių, paimtų iš trijų namų židinių (t. y. būtent tos partijos produkto, kuris turėjo žalingą poveikį vartotojų sveikatai), laboratorinius tyrimus, patvirtinusius tą patį ligos sukėlėją, surinko bylai reikšmingus medicininius dokumentus ir kitą medžiagą. Atsakovas, Nutarime atlikęs paminėtų faktinių duomenų visumos analizę ir apibendrinimą, padarė pagrįstas ir teisingas išvadas. Įrodymai, kuriais grindžiama pareiškėjo kaltė, vertinant juos atsiradimo (chronologiniu) ir šaltinių (įrodinėjimo priemonių) patikimumo aspektu, apeliacinės instancijos teismo vidiniu įsitikinimu, neturi tarpusavio prieštaravimų, yra konkretūs, išsamūs, logiški. UAB „Povydė“ neįvardijo svarių priežasčių, sudarančių pagrindą netikėti nukentėjusių asmenų paaiškinimais dėl užkrėsto maisto įsigijimo ir vartojimo aplinkybių ar abejoti epidemiologinio bei mikrobiologinio tyrimų rezultatais, nenurodė jokių esminių procedūrinių pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismas palaiko pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus, kuriais atmestas UAB „Povydė“ skundas.
Pagal Maisto įstatymo 7 straipsnio 2 dalį, gamintojai, pardavėjai ar paslaugų teikėjai, pažeidę šio įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus, atsako Produktų saugos ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Produktų saugos įstatymo 23 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad pateikusiems į rinką pavojingus produktus, jeigu šie produktai padarė žalos vartotojo sveikatai, šio įstatymo 22 straipsnyje nurodytiems asmenims (produkto gamintojui, platintojui ar paslaugos teikėjui) skiriama nuo 5 000 iki 40 000 litų bauda. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju dėl pareiškėjo veiksmų buvo užkrėsta ir salmonelioze susirgo 16 žmonių, dar dviem nustatyta nepatikslinta bakterinė žarnyno infekcija (A04.9), ir 17 iš jų buvo hospitalizuoti, atsakovo 2009 m. lapkričio 26 d. nutarimu Nr. 12 MS-20 parinkta 9 000 Lt bauda yra teisinga ir proporcinga padarytam pažeidimui.
Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas tinkamai aiškino teisės normas, reguliuojančias ginčo teisinius santykius, jų kontekste teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą, ABTĮ 57 straipsnio ir 86 straipsnio 2 dalies normas atitinkantį procesinį sprendimą. Tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą jame nurodytais argumentais nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Povydė“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.