Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus (toliau – ir Probacijos tarnyba) teikimą dėl papildomų pareigų paskyrimo nuteistajam T. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. Ž. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 13 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 199 straipsnio 3 dalį, 259 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant T. Ž. per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą sumokėti 10 MGL dydžio įmoką ir be gydytojo paskyrimo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. T. Ž. elgesį Vilniaus regiono skyrius kontroliuoja nuo 2017 m. rugpjūčio 16 d., probacijos pabaiga – 2019 m. rugpjūčio 2 d.

Probacijos tarnyba, atsižvelgdama į probuojamojo elgesį priežiūros laikotarpiu, į jo individualizavimo, resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyros principus, teikimu siūlo nuteistajam T. Ž. paskirti papildomas pareigas – neišeiti iš namų tam tikru laiku, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Probacijos tarnybos atstovė teismo posėdyje prašė teikimą tenkinti. Atsakydama į proceso dalyvių klausimus, paaiškino, kad probacijos pradžioje su T. Ž. buvo kontaktas, nors ir būdavo atvejų, kai jis neatvykdavo nustatytu laiku. Maždaug nuo 2018 m. lapkričio mėnesio su T. Ž. nebepavyksta susisiekti, t. y. jis nebeatvyksta į Probacijos tarnybą. Paskutinį kartą T. Ž. pas juos lankėsi 2018 m. spalio 25 d., kitas numatytas atvykimas buvo 2018 m. lapkričio 22 d., tačiau jis neatvyko. Pradžioje turėjo nuteistojo telefono numerį. Jis atsiliepdavo į skambučius, pasiskambindavo pamiršęs atvykimo laiką. Paskutiniu metu telefonas yra visą laiką išjungtas. Nėra tekę bendrauti su T. Ž. šeimos nariais, nes nėra pareigos su jais susisiekti. Renka duomenis apie T. Ž. iš administracinių nusižengimų, ikiteisminių tyrimų, sienos kirtimo, Sodros duomenų registrų. Neturi galimybės matyti duomenis apie nuteistojo gydymąsi ligoninėje, negauna duomenų iš Valstybinės ligonių kasos. Paskutiniu metu neturi duomenų apie valstybės sienos kirtimą. Nuteistasis buvo kirtęs sieną, duomenys yra asmens byloje. Paskutinį kartą duomenys apie sienos kirtimą tikrinti prieš rašant teikimą. Teikimas yra 2019 m. kovo 22 d. Nuteistajam siuntė šaukimus į jo gyvenamąją vietą. Atsižvelgus į didelį darbo krūvį, teikimą surašė beveik po 4 mėnesių, nes tiesiog nebuvo galimybės. Šaukimus siuntė paprastu paštu, jie tarnybai negrįždavo. Nutarimuose dėl administracinių nusižengimų nebuvo parašyta, kad asmuo būtų apsvaigęs. Administracinių nusižengimų datos paaiškėjo 2019 m. kovo mėnesio pradžioje: 2018 m. birželio 24 d., 2018 m. liepos 3 d., 2018 m. spalio 5 d., 2018 m. lapkričio 3 d. Datos nurodytos teikime. Teikime nurodytas pareigas siūlo atsižvelgiant į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį, nes dauguma nusižengimų buvo įvykdyti nakties metu – viršijo greitį ir buvo išvykęs už Vilniaus miesto ribų. Neišsiaiškino automobilio markės ir numerio. Kadangi asmuo pats neatvyko, nepateikė jokių duomenų, jokio paaiškinimo, tarnyba remiasi tuo, ką turi. Duomenis nuteitasis turėtų pateikti ne tik kelių policijai, bet ir jiems (Probacijos tarnybai), kad jie galėtų duoti laiko žmogui pačiam susitvarkyti padėtį, jeigu ne jis vairavo. Nuteistasis turi kontaktuoti, palaikyti ryšį. Žino, kad nuteistasis vedęs, turi vaikų. Kiek žinoma, su sutuoktine gyvena kartu. Iš paskutinių duomenų, jie planuoja išsituokti. Ar išsituokė, duomenų neturi. T. Ž. kėlėsi iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Telefonu netikrino, ar šeima išsikėlė. Jie pasitiki žmogumi, jeigu jis teikia prašymą, kad nori pakeisti gyvenamąją vietą. Į gyvenamąją vietą buvo nuvykę ir policija, ir probacijos pareigūnai. Kiek pamena, T. Ž. gydėsi nuo narkotinių medžiagų. T. Ž. sakė, kad nevartoja ir stengsis nevartoti, neturi tikslo, yra šeima. Nuteistasis yra sakęs, kad darbą vertina kaip privalumą. Žino, kad jis turi aukštąjį išsilavinimą – IT specialistas. Jo, kaip specialisto, įvertinimo nežino. Nerinko darbinę veiklą charakterizuojančios medžiagos. Kai atvykdavo į Probacijos tarnybą, nebuvo užfiksuota, kad būtų vartojęs narkotikus. Paskutinį kartą Sodros duomenys tikrinti prieš teismui teikiant teikimą, tai galėtų būti 2019 m. kovo 18 d. Neturi duomenų apie jo darbovietę. Asmuo rodo, kad vykdo individualią veiklą, adresas nenurodytas. Jis neinformavo, kur dirba, prieš tai buvo nurodytos kitos darbovietės, jis dirbo gal dvejose darbovietėse. Senuoju adresu nebandė surasti T. Ž.. Nuteistasis nurodė paskutinę gyvenamąją vietą – (duomenys neskelbtini). Tai yra nuosavas namas. Nežino, kam jis priklauso.

Nuteistojo T. Ž. atstovas advokatas teismo posėdyje nurodė, kad priežastys, kodėl nuteistasis neatvyko, yra žinomos, bet jų neatskleis. Praktiškai susijusios su darbu, ne su sveikata. Jo pozicija – netenkinti teikimo, kadangi teikimas yra formalus. Kelių policija net nenurodo, kokią transporto priemonę vairavo. „Land Rover“ priklauso ne T. Ž., o pastarojo tėvui. Tėvas yra V. P., o T. yra pasikeitęs pavardę iš P. į Ž. Turbūt Probacijos tarnyba žino, kad ilgą laiką nuteistasis gyveno Amerikoje ir visą laiką dirbo IT srityje. Automobilį „Land Rover“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tėvas yra perdavęs „rimtiems“ žmonėms, o tie „rimti“ žmonės, matyt, pažeidinėja Kelių eismo taisykles. T. Ž. sako, kad automobiliu „Land Rover“ nesinaudojo. Kol kas yra nufotografuotas tik valstybinis numeris. Kelių policija nežino, kas važiavo. Jiems suformuoja šiuos duomenis kompiuteris-automatas. T. Ž. visa tai neigia. T. Ž. prašė „pakelti“ nuosprendį, pasižiūrėti, kokie yra apribojimai, kurie yra perkelti į Probacijos tarnybos dokumentus. Ginamasis nukentėjusiųjų fondui sumokėjo 10 MGL. Jis suprato, kad geriau „nežaisti tų žaidimų“ ir nevartoja narkotinių medžiagų. Probacijos tarnybos prašymą jie pilnai supranta, yra paaiškinta, jeigu jam teismas skirs papildomą įpareigojimą būti naktį ir jis to neįvykdys, kitas žingsnis už 2–3 mėnesių Probacijos tarnybos bus „naikinti BK 75 straipsnį“ ir jį siųsti į pataisos namus. Prašo skirti bet kokius įsipareigojimus, bet neskirti tokių, kurie formaliai neįvykdomi. Lietuva praras aukšto lygio specialistą. Niekur nuteistasis nesislapsto, yra problemų šeimoje, buvo padavęs abipusį pareiškimą dėl santuokos nutraukimo, tačiau sprendimas nebuvo priimtas – buvo atsiimtas dokumentas. Dabar T. Ž. koncentruotas į darbą ir nepažeidinėti to, ką nusprendė teismas. Jam (gynėjui) atrodo, kad darbas ir T. Ž. elgesys visuomenėje rodo, jog jis nusikaltimų ir teisės pažeidimų nedaro. Teisės pažeidimai kelių eismo srityje yra formalūs ir „užkabinti“ jam arba bandoma „prilipdyti“ per jo tėvo automobilį. Jis yra važinėjęs šiuo automobiliu, bet per probacijos laiką jis nevažinėjo. Prašymas suprantamas, bet jis yra formalus – žmogus nedaro teisės pažeidimų, įvykdė visas nuosprendžio nustatytas sąlygas. Šiuo atveju nuteistajam galima skirti įspėjimą, papeikimą, bet nedaryti taip, kad formaliai jis atsidurtų laisvės atėmimo vietose. Nuteistasis nežino apie jam, o ne automobiliui paskirtas administracines nuobaudas. Jis (gynėjas) apie jas pats sužinojo iš bylos. T. Ž. sakė, kad bendravo su Probacijos tarnyba. Sakė, kad nuoširdžiai bendravo, viską jiems sakė, kad „nutraukė narkotikus“. Nuo lapkričio mėnesio nebebendravo dėl darbo pobūdžio, jis dirba dieną ir naktį be šeštadienio ir sekmadienio. Jeigu teismas pareikalaus, bus įrodymų, kad T. Ž. geras specialistas. Dabar neturi įrodymų, nes ten reikės vertimo, reikės atsisiųsti sutartį ir ją išversti. Realiai ginamasis šiuo metu negyvena (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos prašė neatskleisti. Nežino, ar nuteistasis žino pasekmes, jei neatskleis gyvenamosios vietos adreso. Kontaktus pateikti galės atsiklausus, dabar negali. Mano, kad prioritetas yra darbas ir pritaria savo ginamajam, kad reikia dirbti, uždirbti pinigus ir išlaikyti šeimą.

Prokuroras teismo posėdyje palaikė Probacijos tarnybos teikimą dėl papildomų įpareigojimų. Nurodė, kad supranta, kokioje situacijoje yra atsidūręs advokatas, jis atstovauja savo klientą ir jis negali nieko daryti be kliento sutikimo. Net jei ir advokatui žinomi telefono numeriai, el. pašto adresas ir galbūt net valstybė, kurioje dabar yra jo ginamasis, be jo sutikimo jis to negali atskleisti. Iš advokato pasisakymo supranta, kad T. Ž. nėra Lietuvos Respublikoje. Supranta, kad T. Ž. prioritetas yra darbas, šeimos išlaikymas, pajamų gavimas, gebėjimas sumokėti įmokas už įsigytą nekilnojamąjį turtą, o Probacijos tarnybai prioritetas yra teisingumas ir įsiteisėjusio teismo nuosprendžio tinkamas įvykdymas. Advokatas ne kartą paminėjo, kad sprendimai turi būti realūs, o ne formalūs. Probacijos tarnybos bandymai surasti nuteistąjį buvo realūs. Kaip jį surasti, kur jo ieškoti, jeigu Probacijos tarnyba neranda T. Ž. nurodytais adresais. Jeigu ir šiandien gynėjas sako, kad T. Ž. nenori būti surandamas. Teisė yra formali ir teismo nuosprendis yra formalus, o garantavimas, kad būtų įvykdytas nuosprendis, turi būti ne tik formalus, bet ir realus. Kokiu būdu Probacijos tarnybai užtikrinti tinkamą nuosprendžio įvykdymą. Ne tik BK 75 straipsnis galioja Probacijos tarnybai. Teikime aiškiai nurodyta, kad vadovaujasi ir Probacijos įstatymu. Tai yra vienodi pagal svarbumą teisės aktai. T. Ž. nuteistas už nesunkų tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, ir sunkų nusikaltimą, numatytą BK 199 straipsnio 3 dalyje. Remiantis Probacijos įstatymu, vidiniais aktais, T. Ž. privalo nustatytu laiku vykti į Probacijos tarnybą, kuri turi patikrinti, ar jis laikosi teismo paskirto įpareigojimo. Jis to vengia, nedaro. Kodėl probacijos tarnyba turi netikėti, kad jis vartoja narkotines medžiagas ir dėl to neateina. Šis teikimas yra pavėluotas. 2019 m. rugpjūčio 2 d. baigiasi bausmės vykdymo atidėjimas. Turi būti sugriežtintos sąlygos, imtasi visų įmanomų priemonių nustatyti buvimo vietai, išsiaiškinta, kodėl jis vengia atvykti į Probacijos tarnybą. Nėra pagrindo gaišinti laiką ir atidėlioti teikimo nagrinėjimą. Teikimas turi būti pilnai patenkintas, tiek, kiek prašoma. Pagrįstai numatytos dvi papildomos pareigos. Nuteistojo prioritetas turi būti ne darbo rinkoje, o teisingumo užtikrinimas.

Motyvuojamoji dalis

Probacijos tarnybos teikimas tenkintinas.

Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad duomenų apie nuteistojo patraukimą baudžiamojon atsakomybėn bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nėra (asmens b. l. 17–18), jis nuo 2017 m. rugpjūčio 27 d. vykdo individualią veiklą (asmens b. l. 58), sumokėjo 10 MGL dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą (asmens b. l. 42), apsvaigimų nuo psichiką veikiančių medžiagų neužfiksuota, tačiau 2018 m. kovo 21 d. įvykdė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 2 dalyje (vairuodamas transporto priemonę sustojo ir stovėjo Kelių eismo taisyklių draudžiamoje vietoje) (asmens b. l. 43), už tai jam 2018 m. gruodžio 3 d. taikyta poveikio priemonė – įspėjimas už probacijos sąlygų nevykdymą (asmens b. l. 45). Po paskirto įspėjimo T. Ž. nevykdė Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 14 straipsnio 2 ir 4 dalyse numatytų bendrųjų probuojamųjų pareigų – pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų ir vykdyti individualiame priežiūros plane numatytų priemonių: su probacijos tarnyba vengia susisiekti, nepateikia apie save jokių duomenų, šaukiamas neatvyksta (asmens b. l. 45, 46, 47, 48, 49, 50, 51), paaiškėjo, kad jis daug kartų buvo kirtęs Lietuvos Respublikos sieną (asmens b. l. 56–57), įvykdė keturis administracinius nusižengimus: 2018 m. lapkričio 3 d. (ANK 416 str. 4 d.), 2018 m. spalio 5 d. (ANK 416 str. 5 d.), 2018 m. liepos 3 d. (ANK 416 str. 3 d.), 2018 m. birželio 24 d. (ANK 416 str. 3 d.) (vairuodamas transporto priemonę viršijo leistiną greitį, asmens b. l. 52–54), pagal teisės pažeidėjo įvertinimo metodiką OASys nuteistosios rizika žema (23 balai) (asmens b. l. 20).

Taigi nuteistojo asmens byloje surinkti duomenys patvirtina, kad jis įvykdė teismo paskirtą įpareigojimą sumokėti įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų fondą ir iš esmės vykdo kitą teismo įpareigojimą – be gydytojo paskyrimo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Kita vertus, asmuo, kuriam atidėtas laisvės atėmimo bausmės vykdymas, be teismo paskirtų įpareigojimų, turi vykdyti jam Probacijos įstatyme numatytas pareigas, tarp jų: vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas probuojamojo priežiūros priemones, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų (Probacijos įstatymo 14 str. 2, 4 d.). Minėti nuteistojo asmens byloje surinkti duomenys patvirtina, kad T. Ž. nuo 2018 m. lapkričio mėn. nebevykdo minėtų pareigų. Šią aplinkybę patvirtina nuteistojo gynėjo teismo posėdyje nurodyti faktai, kad T. Ž. nebegyvena jo paties nurodytu gyvenamosios vietos adresu, yra išvykęs iš Lietuvos Respublikos, yra nutraukęs bendradarbiavimą su Probacijos tarnybos pareigūnais, neketina atskleisti nei savo tikrosios gyvenamosios vietos, nei kitų kontaktų, kitaip tariant yra pasislėpęs.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Probacijos tarnyba teikimą grindžia Probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 2 punktu, pagal kurį, jeigu probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu vykdo probacijos sąlygas, tačiau padaro administracinių nusižengimų, už kuriuos jam taikytos administracinės nuobaudos ir (ar) administracinio poveikio priemonės, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybos teikimu gali jam papildomai paskirti BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) BK 75 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytų pareigų arba BK 82 straipsnyje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių arba priimti sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę arba panaikinti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir vykdyti likusią bausmės dalį, kai pagrįstai manoma, kad probacijos tikslo nebus įmanoma pasiekti skirtinomis baudžiamojo poveikio priemonėmis ir (ar) pareigomis arba auklėjamojo poveikio priemonėmis.

Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal minėtą teisinį reglamentavimą papildoma pareiga probuojamamam gali būti paskirta, jeigu jis vykdo probacijos sąlygas, tačiau padaro administracinių nusižengimų. Nagrinėjamu gi atveju akivaizdžiai matyti, kad T. Ž. piktybiškai nevykdo probacijos sąlygų. Tai spręstina iš jo užimtos pozicijos visiškai nutraukti bendravimą su Probacijos tarnybos pareigūnais ir pasislėpti nuo jų.

Teismo įsitikinimu, susiklosčiusioje situacijoje yra labiau aktualus Probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punktas, pagal kurį, jeigu probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu be pateisinamų priežasčių nevykdo probacijos sąlygų arba ir po papildomų probacijos sąlygų paskyrimo jų nevykdo ar padaro administracinį nusižengimą, už kurį jam taikyta administracinė nuobauda ir (ar) administracinio poveikio priemonė, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybos teikimu priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę arba panaikinti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir vykdyti likusią bausmės dalį.

Kaip matyti, Probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytos pasekmės yra sunkesnės. Dėl šios priežasties, siekdamas nepabloginti nuteistojo padėties daugiau, nei prašoma teikimu, teismas, nepaisant to, kad T. Ž. nevykdo probacijos sąlygų, taiko Probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 2 punktą.

Aukščiau nurodytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad T. Ž. probacija šiuo metu praktiškai nebevykdoma (savo ruožtu tai reiškia, kad nebevykdomas ir apygardos teismo nuosprendis) dėl jo paties veiksmų ir jis nėra suinteresuotas šios situacijos pakeisti. Gynėjo teismo posėdyje nurodyti argumentai dėl administracinių nusižengimų nepripažinimo, esant įsiteisėjusiems ir nenuginčytiems nutarimams, yra visiškai nepagrįsti. Nuteistajam nebendraujant su Probacijos tarnybos pareigūnais, nėra jokios galimybės net pasiaiškinti dėl minėtų administracinių nusižengimų padarymo aplinkybių. Esmė ir yra ta, kad Probacijos tarnybos pareigūnai turi bendrauti su aprobuojamaisiais, pasiaiškinti dėl pastarųjų netinkamo elgesio probacijos laikotarpiu, nustatyti priežastis ir priminti galinčias kilti neigiamas pasekmes. Šiuo atveju tai neįmanoma padaryti. Nuteistojo per gynėją šioje byloje išreikšta pozicija dėl jo prioriteto vien darbui (nepateikiant absoliučiai jokių įrodymų apie darbo pobūdį, ypatingą reikšmę visai Lietuvai) rodo jo akivaizdų savęs ir savo poreikių iškėlimą prieš visuomenės interesą, kad nusikalstamas veikas padarę asmenys būtų tinkamai nubausti. Pažymėtina, kad praktikoje pasitaiko atvejų, kai probuojamieji dirba ir ilgesnį laikotarpį gyvena ne Lietuvos Respublikoje, tačiau bendrauja telefonu ar el. paštu su Probacijos tarnybos pareigūnais. Nagrinėjamu atveju nėra jokio bendravimo. Darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju susiklostė ydinga ir netoleruotina situacija, kuriai ištaisyti būtina imtis atitinkamų priemonių.

Atsižvelgiant į nuteistojo T. Ž. elgesį bausmės vykdymo atidėjimo metu, į tai, kad jis vykdo individualią veiklą, naujų nusikalstamų veikų nepadarė, nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys vertinimo metodiką yra žema (23 balai iš 168 balų), apsvaigimo atvejų nuo psichiką veikiančių medžiagų neužfiksuota, sumokėjo 10 MGL dydžio įmoką į nukentėjusių fondą, tačiau nevykdo bendrųjų probuojamųjų pareigų – pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų ir vykdyti individualiame priežiūros plane numatytų priemonių: su probacijos tarnyba vengia susisiekti, nepateikia apie save jokių duomenų, šaukiamas neatvyksta, padarė penkis administracinius nusižengimus, nustatyta T. Ž. probleminė sritis – gyvenamosios vietos ir jo buvimo vietos atskleidimas, oficialiuose dokumentuose yra duomenų, kad asmuo buvo kirtęs Lietuvos Respublikos sieną, darytina išvada, jog yra teisinis pagrindas skirti nuteistajam papildomas pareigas. Teismo manymu, T. Ž. tikslinga skirti Vilniaus regiono skyriaus siūlomas papildomas pareigas – neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nuo 23.00 val. iki 06.00 val. neišeiti iš savo namų, jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose (BK 75 str. 2 d. 7 ir 8 p.).

Atsakant į gynėjo nepagrįstus argumentus, kad jo ginamajam siūloma skirti realiai neįgyvendinamas pareigas, kas prilygsta laisvės atėmimo bausmės atidėjimo panaikinimui, pažymėtina, kad įstatymas suteikia galimybę pakeisti probacijos sąlygas, jeigu dėl objektyvių priežasčių jos negali būti vykdomos. Probacijos įstatymo 29 straipsnyje yra numatyta galimybė pakeisti probacijos sąlygas, jeigu kitos sąlygos darytų teigiamą įtaką probuojamojo elgesiui ir (ar) padėtų užtikrinti nukentėjusio asmens interesus arba jeigu probuojamasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų probacijos sąlygų (pavyzdžiui, dėl darbo pobūdžio). Taigi, net paskyrus Probacijos tarnybos nurodytas pareigas, lieka galimybė jas vėliau pakeisti, tačiau tai neįmanoma padaryti be nuteistojo bendravimo su pareigūnais. Dar kartą atkreiptinas dėmesys, kad šio teikimo nagrinėjimo metu nepateikta jokių duomenų, kad T. Ž. objektyviai negalėtų vykdyti Probacijos tarnybos prašomų skirti jam papildomų pareigų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 358 ir 362 straipsniais,

nutaria:

Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus teikimą tenkinti.

T. Ž. papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktuose numatytas pareigas – visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nuo 23.00 val. iki 06.00 val. neišeiti iš savo namų (duomenys neskelbtini), jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.