- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2021-01-04
- Bylos Nr.
- e1-604-1034/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-50344-2020-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ramūnas Keidūnas
- Kaltinamasis
- T. V.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Keidūnas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės Orijos Audronės Kolbienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su baudžiamąja byla, kurioje T. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimę (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, bedarbis, teistas:
1. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnio 1 dalį 8MGL (1040 Lt) dydžio bauda;
2. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. kovo 29 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį galutine bausme – 6 MGL (780 Lt) dydžio bauda. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutartimi 6 MGL (780 Lt) dydžio bauda pakeista į 3 parų areštą, bausmę atliekant areštinėje (bausmė atlikta);
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. V. 2020 m. gruodžio 27 d., apie 17.42 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „VW Phaeton“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,00 promilės etilo alkoholio koncentracija.
Šiais savo veiksmais T. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis T. V. savo kaltę pripažino ir parodė, kad pastaruoju metu dažnai vartoja alkoholinius gėrimus. Nuo 2020 m. gruodžio 24 d. iki 2020 m. gruodžio 27 d. vartojo alkoholį, buvo pas savo draugę A., (duomenys neskelbtini). 2020 m. gruodžio 27 d. buvo savo namuose adresu (duomenys neskelbtini), išgėrė 200 ml degtinės ir vieną skardinę alaus, gėrė vienas. Jautėsi gerai, nesijautė girtas. Apie 18.00 val. nutarė nuvažiuoti pas mamą, kuri gyvena (duomenys neskelbtini), norėjo pasiimti savo darbinius rūbus ir grįžti namo. Jam važiuojant automobiliu „VW PHAETON“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) jį sustabdė policijos pareigūnai, kurie patikrino jo blaivumą ir nustatė 2,00 prom. neblaivumą. Su alkotesterio parodymais sutinka. Jam priklausančio automobilio neturi, paėmė jį iš savo draugės A. P., kadangi turėjo automobilio raktus. Automobilis „VW PHAETON“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“, bet jo draugė A. yra automobilio valdytoja. Jis teisės vairuoti niekada neturėjo, ne vieną kartą buvo baustas už automobilio vairavimą neturint teisės vairuoti, vairuotojo pažymėjimo neturi. Dėl įvykio labai gailisi.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas L. D. parodė, kad dirba Vilniaus apskrities VPK Lietuvos kelių policijos tarnybos specialiosios paskirties skyriuje. 2020 m. gruodžio 27 d. dirbant su vyriausiuoju patruliu A. V., vykdant policinę priemonę apie 17.42 val. (duomenys neskelbtini), jis patikrinimui sustabdė automobilį „VW Phaeton“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Jam priėjus prie minėto automobilio vairuotojo, nustatė, kad už automobilio vairo sėdi ir jį vairavo T. V. Jis paprašė pateikti T. V. vairuotojo pažymėjimą, tačiau šis atsakė, kad vairuotojo pažymėjimo neturi ir niekada neturėjo. Jam bendraujant su T. V. nuo pastarojo buvo juntamas sklindantis stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, akys paraudusios. T. V. patikrinus bekontakčiu alkoholio detektoriumi „Drager alcotest 5000“ prietaisas parodė teigiamą alkoholio testo rezultatą. Jis paklausė T. V., ar šis vartojo alkoholinius gėrimus. T. V. atsakė, kad alkoholinius gėrimus vartojo vakar, t. y. 2020 m. gruodžio 26 d. bei 2020 m. gruodžio 27 d. Jis pasiūlė T. V. alkotesterio pagalba pasitikrinti blaivumą, šis sutiko. Alkotesterio patikros pagalba, pirmu pūtimu T. V. nustatytas 2,00 promilių girtumas, antruoju patikrinimu – 2,12 promilių girtumas. Jis paaiškino T. V., kad už transporto priemonės vairavimą esant apsvaigusiam nuo alkoholinių gėrimų yra sulaikomas ir bus pristatytas į policijos komisariatą. T. V. su parodymais sutiko, po ko buvo sulaikytas ir pristatytas į policijos komisariatą.
Neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad patikrinus alkotesteriu T. V.2020 m. gruodžio 27 d. nustatytas 17.45 val. pirmu patikrinimu 2,00 promilės etilo alkoholio neblaivumas, antru patikrinimu 18.07 val. nustatytas 2,12 promilės etilo alkoholio neblaivumas.
VšĮ „Emprekis“ išrašu nustatyta, kad automobilio „VW PHAETON“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė – 8250 Eur su PVM.
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad automobilio „VW PHAETON“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“.
Motyvuojamoji dalis
Nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir motyvai
BK 281¹ straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytą rašytinę baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad kaltinamojo T. V. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta. Kaltinamasis T. V. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2020 m. gruodžio 27 d. buvo savo namuose adresu (duomenys neskelbtini), išgėrė 200 ml degtinės ir vieną skardinę alaus, gėrė vienas. Jautėsi gerai, nesijautė girtas. Apie 18.00 val. nutarė nuvažiuoti pas mamą, kuri gyvena (duomenys neskelbtini), norėjo pasiimti savo darbinius rūbus ir grįžti namo. Jam važiuojant automobiliu „VW PHAETON“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) jį sustabdė policijos pareigūnai, kurie patikrino jo blaivumą ir nustatė 2,00 prom. neblaivumą. Su alkotesterio parodymais sutinka.
Šiuos kaltinamojo parodymus patvirtina liudytojo L. D. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, alkotesterio duomenys, neblaivumo nustatymo aktas, kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai.
Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytais įrodymais nustatytas faktines bylos aplinkybes teismas konstatuoja, kad kaltinamojo T. V. veika kvalifikuotina kaip nusikaltimas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu T. V. pareiškė, kad pritaria tokiam prokurorės sprendimui, prašo leisti susimokėti dalimis automobilio vertę.
Dėl skirtinos bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių
BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, jog vienas iš bausmės tikslų yra teisingumo principo įgyvendinimas. Teisinga yra bausmė, kuri atitinka padaryto nusikaltimo ir kaltininko pavojingumą. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas). Be to, teismas atsižvelgia į tai, kad T. V. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis apibūdinančius kaltinamąjį – administracine tvarka baustas, teistas, nedirbantis, duomenų apie gydymą Respublikinėje Vilniaus psichiatrinėje ligoninėje ar VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje nėra. Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmę – areštą. Teismo vertinimu, prokurorės siūloma 30 parų arešto bausmė šiuo konkrečiu atveju yra teisinga ir proporcinga.
Byla užbaigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis T. V. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Nors kaltinamasis prašė leisti susimokėti dalimis automobilio vertę, šis prašymas atmestinas kaip nepagrįstas. Nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas, nei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau – ir BVK) nenumato galimybės išdėstyti asmeniui skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės (tam tikros sumos turto konfiskavimo) vykdymą dalimis pagal jo prašymą. BVK 22 straipsnyje numatyta tik baudos bausmės ilgesnio sumokėjimo termino nustatymo galimybė. Tuo tarpu turto konfiskavimas (šiuo atveju – konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas) kaip baudžiamojo poveikio priemonė negali būti prilyginama baudai kaip bausmei. Teismas pažymi, kad dėl šios sumos išieškojimo būdo, tvarkos ir laiko sprendžiama teismo sprendimo vykdymo procese, todėl klausimai dėl mokėjimo grafikų sudarymo gali būti teikiami antstoliui.
Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnio tvarka nuo 2020 m. gruodžio 27 d., 17.45 val. iki 2020 m. gruodžio 28 d., 11.44 val. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, šis laikas įskaitytinas į bausmės laiką.
Vadovaujantis BK 68 straipsnio nuostatomis, kaltinamajam T. V. taip pat skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 metams, šį terminą skaičiuojant nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Kaltinamojo T. V. vairuotas automobilis „VW PHAETON“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso ne kaltinamajam, o UAB „(duomenys neskelbtini)“. Prokurorė pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašo T. V. skirti baudžiamojo poveikio priemonę ir konfiskuoti automobilio „VW PHAETON“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 8250 Eur iš kaltinamojo valstybės naudai. Vadovaujantis BK 72 straipsniu, šis automobilis laikytinas nusikalstamos veikos įrankiu. Pagal BK 72 straipsnio 3 dalį, kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Kadangi minėtas automobilis priklauso trečiajam asmeniui, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, automobilio vertę atitinkanti pinigų suma yra konfiskuotina iš kaltinamojo valstybės naudai. Pažymėtina, kad konfiskuotino turto vertė turi būti skaičiuojama su PMV (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020), todėl iš T. V. konfiskuotina automobilio „VW PHAETON“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkanti pinigų suma – 8250 Eur.
Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, T. V. paskirtos kardomosios priemonės –rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialios teisės sustabdymas, panaikintinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
T. V. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 30 parų arešto.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti T. V. 20 parų arešto.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti T. V. laikino sulaikymo laiką nuo 2020 m. gruodžio 27 d., 17.45 val. iki 2020 m. gruodžio 28 d., 11.44 val.
Paskirti T. V. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje, ir 3 (trejiems) metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti transporto priemones, draudimo naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) terminą skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, iš T. V. išieškoti automobilio „VW PHAETON“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 8250 Eur (aštuonis tūkstančius du šimtus penkiasdešimt eurų) valstybės naudai.
T. V. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialios teisės sustabdymą, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio T. V. sulaikymo vykdant šį teismo baudžiamąjį įsakymą dienos.
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.
Arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50-61 straipsniai. Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, šią bausmę atlieka pataisos įstaigoje. Visas areštas atliekamas vienoje pataisos įstaigoje. Perkelti nuteistąjį atlikti arešto iš vienos pataisos įstaigos į kitą leidžiama dėl ligos arba išimtinių aplinkybių, kliudančių nuteistąjį toliau laikyti toje pačioje pataisos įstaigoje. Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarką nustato Kalėjimų departamento direktorius.
Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo privalo atvykti į pataisos įstaigą atlikti arešto bausmės. Pataisos įstaigas, kuriose arešto bausme nuteisti asmenys atlieka bausmę, nustato Kalėjimų departamento direktorius. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki nustatyto termino pabaigos (ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo) apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.
Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo privalo darbo dienomis, įstaigų darbo metu, atvykti atlikti arešto bausmės į šias laisvės atėmimo vietų įstaigas:
į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus – nepilnamečiai asmenys, kuriems teismai paskyrė areštą ir pilnamečiai asmenys, kuriems areštą paskyrė Vilniaus ir Kauno apskrityse esantys teismai.