Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėja Inga Vaišvilienė, sekretoriaujant Daivai Stalionienei, dalyvaujant ieškovui T. S., jo atstovei advokatės padėjėjai Linai Breskuvienei, atsakovui G. S., jo atstovei Virginijai Bradulskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. S. ieškinį atsakovui G. S. dėl išlaikymo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinyje nurodoma, kad ieškovo tėvai – V. S. (dabar R.) ir G. S. yra išsituokę. (duomenys neskelbtini) ieškovui suėjo 18 metų. Nors yra pilnametis, tačiau nuo vaikystės yra neįgalus, jam nustatytas 25 proc. darbingumo lygis, jis yra nedarbingas. Darbingumo lygio priežastis – ligos arba būklės, atsiradusios iki 24 metų. Nurodoma, kad ieškovo sveikatos būklė prastėja, nes 2015 m. darbingumo lygis buvo nustatytas 40 procentų, o nuo 2017 metų darbingumo lygis jau nustatytas tik 25 procentai iki senatvės pensijos sukakties dienos. Ieškovas T. S. paaiškino, kad nuosavybės teise neturi jokio turto. Su motina V. R. gyvena savivaldybės skirtame nuomojamame bute. Dabartiniu metu iš socialinės paramos skyriaus gauna šalpos neįgalumo pensiją 236,60 Eur. Teigia, kad norint palaikyti tokią sveikatos būklę, kokia ji yra dabar, pragyventi gaunamų lėšų nepakanka. Tam, kad ligos neprogresuotų ir gyvenimo kokybė neblogėtų, ieškovas privalo naudoti vaistus bei papildus, stiprinti savo imuninę sistemą. Jam reikalinga kito asmens pagalba kasdien, nuo mažens ir iki šiol juo rūpinasi motina V. R.. Nurodo, kad kasdienių ir būtinų poreikių tenkinimui reikalingos lėšos: pragyvenimui, apsirengimui, vaistams, gyvenamojo būsto išlaikymui. Maistas mėnesiui kainuoja apie 150 Eur, mokslo priemonės per mėnesį – apie 10 Eur, drabužiai ir avalynė per mėnesį – apie 100 Eur, būsto išlaikymas per mėnesį – apie 80 Eur, higienos priemonės – apie 20 Eur, vitaminai, papildai ir vaistai per mėnesį – apie 50 Eur, mobiliojo telefono išlaikymas kas mėnesį – 25 Eur, išlaidos laisvalaikiui – apie 20 Eur. Iš viso mėnesio išlaidos sudaro apie 455 Eur. Buto, kuriame gyvena su motina, išlaikymui per mėnesį reikalinga 160 Eur: elektra – 20 Eur, būsto nuoma – 56 Eur, būsto šildymas ir šiltas vanduo – 53 Eur, šiukšlių išvežimas – 6 Eur, televizijos ir interneto paslaugos – 22 Eur, dujos – 3 Eur. Bute gyvena du asmenys ir ieškovui tenkanti išlaidų suma sudaro 80 Eur. Artimiausiu metu bus reikalinga įsigyti kitus akinius, kurie yra brangūs. Be to, ieškovas mokosi (duomenys neskelbtini) antrajai specialybei įgyti. Ieškovas neturi nekilnojamo turto, kuris garantuotų pajamas, nėra sukaupęs pajamų, leidžiančių pasirūpinti savimi. Be tėvų paramos išsilaikyti negali. Jam reikalinga finansinė pagalba, tačiau atsakovas G. S. atsisako padėti ir remti. Teigia, kad padėti neįgaliems asmenims nėra vien valstybės pareiga, jais turi rūpintis ir tokių asmenų artimieji. Šiuo atveju ir atsakovas. (b. l. 1-3).

Teismo posėdžio metu ieškovas T. S. prašė ieškinį tenkinti visiškai ir paaiškino, kad jam yra (duomenys neskelbtini) metai, mokosi baldžiaus specialybės (duomenys neskelbtini). Jam yra sunku pragyventi iš neįgalumo pašalpos, todėl prašo tėvo paramos. Liko mokytis 1 metai, tai antra specialybė, pirma specialybė yra darbas su kompiuteriu. Kokį darbą galėtų dirbti su kompiuterinių technologijų operatoriaus specialybe nežino. Pagal įgytą pirmą specialybę įsidarbinti nebandė, nes yra nedarbingas, darbingumas tik 25 procentai, jo tiesiog nepriimtų dėl neįgalumo. Nori turėti išsilavinimą, todėl nusprendė toliau mokytis kitos specialybės. Mokosi, kad įgytų daugiau žinių, o ne su tikslu įsidarbinti ateityje. Už mokslą mokėti nereikia, jis nemokamas. Turi kelis sveikatos sutrikimus – akių ligos, susijaudinus prasideda priepuoliai dėl galvoje susiaurėjusios sausgyslės. Priepuolio metu nutirpsta pusė kūno, nutirpsta liežuvis ir negali kalbėti. Ieškovas gyvena dviese su mama trijų kambarių bute, turi savo kambarį. Prašo 100 Eur paramos, nes brangiai kainuoja vaistai, vitaminai akims, nuo galvos skausmo vaistų prireikia priepuolio metu. Išlaidas taip pat sudaro komunaliniai buto patarnavimai, maistas, telefono, interneto išlaidos, perka sąsiuvinius, tušinukus mokslams. Laisvalaikiu eina pažiūrėti filmo su draugais. Drabužius ir avalynę perka kiekvieną mėnesį, jei kažko trūksta. Dabar išlaiko tik mama, tėvas neprisideda. Neįgalumas buvo nustatytas jam vaikystėje. Rūpyba jam nėra nustatyta.

Teismo posėdžio metu atsakovas G. S. paaiškino, kad gauna mažiau pajamų nei sūnus. Turi įsipareigojimų buvusiai sutuoktinei, moka po 70 Eur kas mėnesį. Dirba pas ūkininkę 10 metų, bandė ieškoti geriau apmokamo darbo nuo 2018 m., darbo birža siūlė darbą pagal laisvas darbo vietas, tačiau per 10 mėnesių niekas nepriėmė, todėl grįžo dirbti pas ūkininkę. Darbo biržoje pasiūlė kelti kvalifikaciją, kurią pakėlė už savo lėšas, kad galėtų dirbti vairuotoju su priekaba, E kategorija, 95 kodas, turi profesionalo teises, gali vairuoti sunkiasvorį automobilį. Galėtų dirbti tolimųjų reisų vairuotoju, tačiau darbdaviai vis pažada paskambinti, tačiau nepriima į darbą. Kreipėsi į kelias įmones, pvz., „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ ir pan. Šiuo metu kito darbo neieško. Gyvena Ukmergės rajone, ten pat kur dirba, iki Ukmergės miesto – apie 12 km. Daugiau išlaikytinių neturi. Turi įgijęs vidurinį išsilavinimą. Nurodo, kad turi stuburo ligą - osteochondrozę, naudoja gelį nugarai. Dirba 4 valandas per dieną, nes per mažas ūkis, nesiekia 4 ekonominio dydžio vienetų. Ūkyje žiemą šeria gyvulius – ūkininkė turi 10 karvių. Už pragyvenimą ūkininkei nemoka, kainuoja tik maistas. Gamyboje darbo neieškojo, tik pagal specialybę, darbus suderinti nėra įmanoma, nes gyvulius šerti reikia ir pietų metu. Ūkyje jis yra vienas darbuotojas, kartais padeda ūkininkės sūnus. Papildomai dirbti galėtų tame pačiame kaime sezoninius darbus, tačiau skauda sąnarius. Santuoką su ieškovo motina V. R. nutraukė (duomenys neskelbtini) metais, turi įsiskolinimą už išlaikymą vaikams. Ieškovas išlaikymą pasididino, prašė priteisti įsiskolinimą, todėl skola dar padidėjo, vėliau teikė paramą ieškovui po 130 Eur, kol jis mokėsi pirmajai specialybei įgyti. Mokėjimus baigė 2018 m. birželio mėnesį. Skola yra virš 7000 Eur už kitus vaikus, už T. S. jau yra sumokėjęs viską. Dabar moka po 70 Eur, taip mažina įsiskolinimą. Ieškovui T. S. galėtų teikti 30 Eur paramą kas mėnesį. Ieškovas yra jauniausias atsakovo sūnus, dukra dirba užsienyje, kitas sūnus dirba Ukmergėje. Pas ūkininkę dirba nuo 2007 metų, įsidarbino dar iki nuosprendžio dėl pareigos išlaikyti vaikus nevykdymo priėmimo. Anksčiau atsakovas dirbo lentpjūvėje, tačiau atleido pasibaigus darbo sutarčiai. Atsakovas paneigė liudytojos paaiškinimą, kad ūkininkė, pas kurią šiuo metu dirba, yra jo sugyventinė. Teismo posėdžio metu atsakovas prašė mažinti išlaikymo sumą iki 30 Eur per mėnesį.

Liudytoja V. R. teismo posėdžio metu paaiškino, kad santuokoje gimė 3 vaikai, su atsakovu išsiskyrė dėl atsakovo girtavimo ir smurto. Atsakovas geranoriškai neteikė vaikams išlaikymo, su jais nebendravo, nesidomėjo nei jų mokslais, nei sveikata, niekuo. Jam buvo iškelta baudžiamoji byla dėl piktybiško išlaikymo nemokėjimo, tik po nuosprendžio pradėjo mokėti išlaikymą. Tuo metu visi vaikai buvo nepilnamečiai. T. S. gimė neišnešiotas, 900 gramų, visa atsakomybė dėl neįgalaus vaiko aprūpinimo tenka tik jai vienai. Ieškovas visiškai nedarbingas, neįgalumas konstatuotas, kuomet jam buvo 6 metai. Iškart po gimimo, jam buvo operuotos akys, nes buvo atšokusi tinklainė, vėliau prasidėjo išeminiai priepuoliai, susinervinus užtirpsta visa pusė kūno, prastėja regėjimas ir bendra sveikata. Jis negali dirbti, įgijo vieną specialybę, antrą specialybę mokosi, kad būtų užimtumas, įgytų žinių ir nedegraduotų. Baldžiumi jis niekada dirbti negalės. Pasirinko baldžiaus specialybę, nes mokslas nemokamas, kitos specialybės yra mokamos. Paskaitos vyksta 2 kartus per savaitę 2 valandas per dieną, todėl jam nėra per sunku mokytis. Šiuo metu atsiskaitymų nėra. Buvo bandyta tartis su atsakovu gražiuoju, kad teiktų paramą, kol T. mokosi, tačiau nepavyko susitarti. Vaiko gaunami pinigai yra labai maži, o kompensuojami tik pigiausi vaistai, akių lašai nėra kompensuojami, tėvas turėtų prisidėti prie vaiko gerovės. Sūnus dar jaunas, kad nedegraduotų, jam reikia išeiti, susitikti su draugais, viskam reikia pinigų. Teigia, kad nenori vaiko uždaryti namuose tik todėl, kad trūksta pinigų. Jis turi integruotis į visuomenę, bendrauti su kitais žmonėmis, gal ateityje bus geresni vaistai. T. ilgiau negali nei su žoliapjove dirbti, pradeda darytis silpna, jis tikrai negali dirbti, pradeda skaudėti galvą. Nuolatos vaistų jokių nenaudoja, tik vitaminus ir papildus akims, ateityje reikės operuoti akis, nes drumsčiasi lęšiukai, yra randų akyje, kurie nepraeis net lazeriu operuojant. Liudytoja nurodo, kad atsakovas ir ūkininkė, pas kurią jis dirba yra sugyventiniai. Jie kartu gyvena 20 metų. Šiuo metu liudytoja nedirba apie 2 mėnesius, anksčiau dirbo picerijoje, keičia darbą, darbinsis kitoje picerijoje. Paaiškino, kad sūnaus pagrindiniai poreikiai – geresnis maistas, priemonės mokslams, braižybos priemonės, rūbai, turi paėmęs savo vardu telefoną, kompiuterį, planšetę, brangiai kainuoja vaistai, apranga, nes vieną mėnesį reikia batų, kitą jau striukės. Perkami pigiausi batai, kurie greitai suplyšta. Kad atsakovas mokėtų ieškovui 30 Eur nesutinka, nes net vyresni ieškovo broliai daugiau duoda ir padeda T. Vyresni vaikai taip pat mokėsi, tačiau atsakovas niekuo nepadėjo, tik po baudžiamosios bylos pradėjo mokėti išlaikymą. Kažkada buvo įsidarbinęs lentpjūvėje, tačiau antstoliams pradėjus atskaičiuoti darbo užmokestį už išlaikymą, išėjo iš darbo pasakęs, kad jam dirbti neapsimoka. Kai T. mokėsi pirmos specialybės, teismas priteisė iš atsakovo mokėti po 100 Eur patvirtinus taikos sutartį.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje nustatyta, kad atsakovas G. S., gimęs (duomenys neskelbtini), yra ieškovo T. S., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas (b. l. 4). Ieškovas gyvena su mama V. R. socialiniame būste adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 12). Iš Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbingumo lygio pažymos 2015 m. rugsėjo 25 d. DL-1 Nr. 0891322 matyti, kad ieškovui T. S. buvo nustatytas 40 proc. darbingumo lygis (b. l. 9). Pakartotine darbingumo lygio pažyma, išduota 2017 m. lapkričio 2 d. DL-1 Nr. 3771, jam nustatytas 25 proc. darbingumas iki 2062 m. rugpjūčio 11 d., t. y. iki senatvės pensijos sukakties dienos (b. l. 10). 2018 m. rugpjūčio 8 d. pažymoje apie pajamas Nr. 1723 matyti, kad ieškovui skirta šalpos neįgalumo pensija, siekianti 236,60 Eur (b. l. 11). T. S. 2018 m. (duomenys neskelbtini) įgijo kompiuterio ir organizacinės technikos operatoriaus kvalifikaciją (b. l. 20). Šiuo metu ieškovas mokosi (duomenys neskelbtini) baldžiaus specialybės, mokslus baigs 2020 m. vasario 1 d. (b. l. 21). 2019 m. vasario 18 d. pažymoje Nr. F4-12 nurodyta, kad T. S. stipendijos negauna, nes mokosi antros specialybės (b. l. 46). Byloje esančios sąskaitos bei ataskaitos patvirtina ieškovo ieškinyje nurodytas išlaidas buto komunaliniams mokesčiams, ryšio priemonėms, akiniams (b. l. 13-19). Atsakovas G. S. šiuo metu dirba ūkininkės L. D. ūkyje 4 val. per dieną pagalbiniu žemės ūkio darbininku (b. l. 47-48). Iš 2019 m. vasario 12 d. pažymos Nr. 1 apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį matyti, kad už 2019 m. sausio mėnesį G. S. išmokėta 223,79 Eur darbo užmokesčio (b. l. 49). Atsakovo vardu nėra registruota transporto priemonių, jis neturi jokio nekilnojamojo turto (b. l. 35-36). Iš medicininių dokumentų matyti, kad G. S. diagnozuota osteochondrozė (b. l. 34). Ukmergės rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 28 d. nuosprendžiu civilinėje byloje Nr. 1-25-517/2008 atsakovas G. S. pripažintas kaltu kaip vengęs pareigos pagal teismo sprendimą mokėti lėšas vaikams išlaikyti (b. l. 50-54). Iš antstolės Nijolės Jutkienės 2019 m. vasario 6 d. pažymos Nr. 0092/02/00871 matyti, kad G. S. išlaikymo įsiskolinimas V. R. naudai už vaikų išlaikymą 2019 m. vasario 1 dienai sudaro 7702,34 Eur (b. l. 31).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.194 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad išlaikymą teismas priteisia, kol vaikas sulaukia pilnametystės, išskyrus atvejus, kai vaikas yra nedarbingas dėl invalidumo, kuris jam nepilnamečiui nustatytas. CK 3.192 straipsnio, reglamentuojančio tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams, o šiuo atveju nedarbingam dėl invalidumo pilnamečiam vaikui, privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.

Pagal formuojamą teisminę praktiką 3.194 straipsnio 3 dalies nuostatos numato galimybę priteisti išlaikymą pilnametystės sulaukusiam vaikui šios teisės normos pagrindu tuo atveju, jeigu vaikas yra nedarbingas dėl neįgalumo, kuris jam nepilnamečiui nustatytas; jeigu toks vaikas pripažintas iš dalies darbingu, išlaikymo priteisimas prieštarauja šioje teisės normoje nurodytai – vaiko buvimo nedarbingu – sąlygai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-91-686/2016).

Nagrinėjamoje byloje yra aktuali Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-91-686/2016, suformuluota teisės aiškinimo taisyklė, kad jei asmeniui nustatoma 0–25 proc. darbingumo, asmuo laikomas nedarbingu, t. y. asmuo negali dirbti arba gali dirbti tik pagal negalios pobūdį pritaikytoje darbo vietoje ar pritaikytomis darbo sąlygomis; jei asmeniui nustatoma 30–55 proc. darbingumo, asmuo laikomas iš dalies darbingu, t. y. asmuo gali dirbti pagal negalios pobūdį pritaikytoje darbo vietoje arba jam nebūtina pritaikyti darbo vietos. Šis teisės aiškinimas atitinka šiuo metu esantį teisinį reguliavimą, nes 2018 m. birželio 14 d. įstatymo Nr. XIII-1261 (TAR, 2018, Nr. 2018-10487) 5 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kituose teisės aktuose vartojamą sąvoką „nedarbingas asmuo“ atstoja sąvoka „asmuo, kuriam nustatytas 0–25 procentų darbingumo lygis“, sąvoką „iš dalies darbingas asmuo“ atstoja sąvoka „asmuo, kuriam nustatytas 30–55 procentų darbingumo lygis“.

Nagrinėjamu atveju atsakovo sūnus yra nedarbingas, nes jam nustatytas 25 procentų darbingumas, dėl to išlaikymo priteisimas yra galimas. Atsakovas sutiko, kad ieškovui išlaikymas yra reikalingas, tačiau teigė, neturintis galimybių teikti ieškovo prašomo dydžio išlaikymą, t. y. po 100 Eur per mėnesį, prašė jį sumažinti iki 30 Eur per mėnesį.

Kaip minėta, ieškovas gauna 236,60 Eur šalpos neįgalumo pensiją, gyvena su savo motina socialiniame būste, kurio nuoma kainuoja 56 Eur (b. l. 14), būsto šildymas, karštas vanduo – 53 Eur (b. l. 13), televizijos ir interneto paslaugos apie – 22 Eur (b. l. 15), dujos – apie 3 Eur (b. l. 16), taip pat patiriamos išlaidos elektrai apie 20 Eur ir atliekų tvarkymui apie 6 Eur. Taigi bendra būsto išlaikymo kaina mėnesiui yra apie 160 Eur, o tai sudaro 80 Eur asmeniui. Ieškovas naudoja mobiliojo ryšio priemonę, tai sudaro apie 25 Eur mėnesiui (b. l. 17-18). Ieškovui neabejotinai reikalingos lėšos maistui ir ieškinyje nurodoma 150 Eur suma mėnesiui šiems poreikiams nėra aiškiai per didelė ar nepagrįsta. Taipogi ieškovas turi išlaidų drabužiams ir avalynei, tikėtinai ne kiekvieną mėnesį (100 Eur), tačiau kiekvieną mėnesį būtinos išlaidos higienos priemonėms (20 Eur), vitaminams, vaistams (50 Eur), mokslo priemonėms (10 Eur) ir laisvalaikiui (kinui, teatrui ir pan.) (20 Eur). Ieškovas nešioja akinius, kuriuos reikia tam tikru metu (nusidėvėjus, sulūžus, pakitus regėjimo rodikliams ir pan.) keisti (b. l. 19). Teismo vertinimu ieškinyje nurodomos sumos šių būtinųjų poreikių tenkinimui nėra nerealios ir aiškiai per didelės. Vertinant šias ieškovo nurodomas būtinąsias išlaidas, akivaizdu, kad jo gaunamų pajamų nepakanka visiems būtiniesiems poreikiams patenkinti ir jam reikalingas išlaikymas. Iš ieškovo ir liudytojos V. R. paaiškinimų matyti, kad didžiausią paramą ir pagalbą, įskaitant finansinę, šiuo metu jam teikia būtent ieškovo motina V. R.. Be to, kartais finansiškai paremia ieškovo vyresni brolis ir sesuo. Pažymėtina ir tai, kad ieškovas šiuo metu mokosi antros specialybės (duomenys neskelbtini) tikslu aktyvinti savo protinę ir fizinę veiklą, maksimaliai integruotis į visuomenę, dalyvauti socialiniame gyvenime. Ieškovas su motinos pagalba stengiasi palaikyti socialinius ryšius, neatsiriboti nuo jį supančios aplinkos dėl neįgalumo. Dėl to aplinkybė, kad ieškovas jau yra įgijęs kompiuterių operatoriaus specialybę ir šiuo metu mokosi baldžiaus specialybės, pati savaime neleidžia daryti išvados, kad ieškovas turi galimybę gauti savarankiškų pajamų. Juolab, kad ieškovas yra nedarbingas, jam diagnozuotos akių ligos, bendras fizinis silpnumas, nuo įtampos ir greito nuovargio kylantys priepuoliai (kūno paralyžius ir pan.), leidžia spręsti, kad ieškovas dirbti negali arba tokios galimybės labai specifinės ir minimalios.

Tuo tarpu, vertinant atsakovo galimybes teikti ieškovui išlaikymą, turi būti įvertinti ne tik byloje esantys formalūs rašytiniai įrodymai, tačiau visų bylos nagrinėjimo metu gautų duomenų visuma. Atsakovas neturi jokio nekilnojamojo turto, registruoto kilnojamojo turto (b. l. 35, 36), jis dirba pas ūkininkę 4 valandas per dieną (b. l. 47), jo pajamos mėnesiui siekia 223,79 Eur (b. l. 49). Pateikta 2007 m. lapkričio 16 d. medicininė pažyma iš rentgenodiagnostikos skyriaus patvirtina, kad atsakovui yra diagnozuota osechondrozė (stuburo liga) (b. l. 34). Šiame kontekste pastebėtina, kad visiems žinoma aplinkybė, kad didžioji dalis vidutinio ir vyresniojo amžiaus žmonių skundžiasi tokio pobūdžio sveikatos sutrikimu, kuris daugeliu atveju leidžia asmeniui gyventi pilnavertį gyvenimą, skiriant šiek tiek didesnį dėmesį savo sveikatai. Pažymėtina ir tai, kad atsakovo pateikta medicininė pažyma yra daugiau nei dešimties metų senumo, kas leidžia daryti išvadą, kad paskutinius 11 metų jokių stipresnių ir radikalių sveikatos sutrikimų, dėl ko iš esmės jo galimybės veikti ir dirbti būtų pakitusios, atsakovas nepatyrė. Juolab, kad ir pats atsakovas paminėjo, kad skausmui malšinti tik kartais naudoja tepamuosius vaistus. Atsižvelgiant į teismui pateiktus duomenis, šiuo atveju nėra pagrindo išvadai, kad atsakovo sveikatos būklė stipriai riboja jo darbingumą. Ukmergės rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 28 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-25-517/2008 G. S. buvo nuteistas už tai, kad vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaikus. Teismo posėdžio metu atsakovas atsakydamas į ieškovo atstovės klausimus dėl galimybės dirbti papildomą arba kitokį darbą Ukmergės mieste, atsakė, kad galimybių nėra, nes turėtų išlaidų būstui Ukmergės mieste, be to, antstolis išieškotų didesnę dalį jo pajamų dėl susidariusio ankstesnio įsiskolinimo vaikų išlaikymui. Šie duomenys leidžia spręsti, kad atsakovo galimybes dirbti riboja ne jo amžius ar sveikatos būklė, o motyvacijos stoka dėl būsimų pajamų ir išlaidų balanso. Kita vertus, tiek iš paties atsakovo, tiek iš ieškovo paaiškinimų matyti, kad teismo procesiniu sprendimu atsakovas buvo įsipareigojęs teikti ieškovui išlaikymą po 100 Eur iki T. S. įgijo pirmąją specialybę (duomenys neskelbtini) ir šį įsipareigojimą vykdė. Šiuos paaiškinimus patvirtina teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys (Ukmergės rajono apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-154-759/2016). Pagal byloje esančius duomenis nuo to laiko atsakovo sveikatos būklė, darbinė veikla ir gaunamos pajamos nepakito. Atsakovas dirba pas ūkininkę L. D. nuo 2007 m. rugpjūčio 1 d. (b. l. 55). Teismo vertinimu šios aplinkybės rodo, kad jis turi galimybę teikti ieškovui išlaikymą po 100 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį. Juolab, kad, šiandieninės pajamos neapribojo jo galimybių pasinaudoti privataus advokato pagalba, mokant jam 300 Eur už teikiamą teisinę pagalbą. Atsižvelgiant į išdėstytų aplinkybių visumą, ieškovo ieškinys tenkintinas visiškai, priteisinat iš atsakovo išlaikymą periodinėmis išmokomis po 100 Eur kas mėnesį iki ieškovas bus nedarbingas.

Vadovaujantis CK 3.208 straipsniu, jeigu išlaikymas priteisiamas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Byloje nustatyta, kad Valstybės garantuojama teisinės pagalbos tarnyba 2018 m. rugsėjo 11 d. sprendimu Nr. 2.2-(NTP-2)-18-T-3142-15796 civilinėje byloje dėl išlaikymo iš tėvo G. S. priteisimo pilnamečiam asmeniui nusprendė T. S. teikti antrinę teisinę pagalbą, valstybei garantuojant ir apmokant 100 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Teismui pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2019 m. kovo 1 d. pažyma Nr. (2.16) NTP-7-1455, patvirtina, kad valstybės patirtos išlaidos už Tarnybos T. S. suteiktą antrinę teisinę pagalbą sudaro 332,80 Eur. (b. l. 22,43). Iš atsakovo į valstybės biudžetą taip pat turi būti priteistas 36 Eur žyminis mokestis už reikalavimus dėl išlaikymo (100 Eur x 12 mėn. x 3 proc.) 1,79 Eur bylinėjimosi išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, kurias sudarė procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (el. b. l. 71).

Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. To paties straipsnio 7 dalyje nurodoma, kad kai išieškoti bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą neįmanoma dėl objektyvių priežasčių arba kai priverstinis jų išieškojimas iš esmės pablogintų fizinio asmens, iš kurio priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei, ar jo šeimos turtinę padėtį, bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas šio asmens prašymu, atsižvelgdamas į jo turtinę padėtį ar kitas aplinkybes, motyvuota nutartimi rašytinio proceso tvarka turi teisę iš dalies atleisti tokį asmenį nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei.

Šiuo atveju, sprendžiant bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei klausimą, teismas atsižvelgia, į tai, kad nors atsakovas neturi jokio nekilnojamojo ar kito registruoto kilnojamojo turto, tačiau jis turi galimybes dirbti ir užsidirbti; iš jo vykdomas 7702,34 Eur skolos išieškojimas; kad jo pilnamečiui nedarbingam sūnui reikalingas išlaikymas. Šie duomenys leidžia spręsti, kad jis objektyviai negali sumokėti valstybei iš karto visų bylinėjimosi išlaidų (332,80 Eur), o priverstinis šių bylinėjimosi išlaidų išieškojimas iš atsakovo akivaizdžiai sutrukdytų atsakovo išlaikymo neįgaliam sūnui teikimą. Teismas daro išvadą, kad yra teisinga, protinga ir sąžininga pripažinti, kad priverstinis bylinėjimosi išlaidų išieškojimas pablogintų fizinio asmens turtinę padėtį, kuri reikšminga, teikiant išlaikymą nepilnamečiams vaikams, todėl atsakovas iš dalies atleistinas nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei atlyginimo, priteisiant iš atsakovo 100 Eur antrinės teisinės pagalbos, suteiktos ieškovui, išlaidų (CPK 79, 88, 96, 99 straipsniai, Lietuvos Respublikos Mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovui T. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 100 Eur (vieno šimto eurų) išlaikymą mėnesiui periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, t. y. 2019 m. sausio 24 d., iki ieškovas bus nedarbingas, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymui skirtas lėšas kiekvieną mėnesį pervedant į ieškovo T. S. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Swedbank banke, pinigus pervedant iki einamojo mėnesio 15 d.

Atleisti atsakovą nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei atlyginimo iš dalies.

Priteisti iš atsakovo G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 100 Eur (vieno šimto eurų) antrinės teisinės pagalbos išlaidų į valstybės biudžetą, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą įmokos kodu 5630.

Sprendimą dalyje dėl periodinio išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.