Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2021-12-21 · Baudžiamoji byla Nr. T-1386-865/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-12-21
Bylos Nr.
T-1386-865/2021
Teisminio proceso Nr.
1-87-1-00894-2011-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Irma Randakevičienė
Nuteistasis
V. V.
Kategorijos
Teikimas Nr. T-1386-865/2021
Teisminio proceso Nr. 1-87-1-00894-2011-2Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2021 m. gruodžio 21 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Irma Randakevičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2021 m. gruodžio 3 d. nutarimo Nr. 59-215 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) patvirtinimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. V. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį 11 metų laisvės atėmimo bausme.

V. V. paskirtos bausmės vykdymo pradžia – 2011 m. gruodžio 23 d., bausmės pabaiga – 2022 m. gruodžio 23 d., neatliktos bausmės dalis 2021 m. lapkričio 26 d. – 1 metai 27 dienos. Du trečdalius laisvės atėmimo bausmės atliko 2019 m. balandžio 23 d.

Žemesnės instancijos teismas

Komisija 2021 m. gruodžio 3 d. nutarimu Nr. 59-215 nutarė taikyti V. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Komisija priėmė tokį sprendimą motyvuodama tuo, kad V. V. laisvės atėmimo bausmę atlieka Vilniaus pataisos namų pusiaukelės namuose. Nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema. Pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikos balus sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Komisijos nutarimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam nepatvirtinamas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, įvertinęs, ar Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ar tinkamai taikytos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos, priima motyvuotą nutartį patvirtinti šį nutarimą arba jo nepatvirtinti.

BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

V. V. formaliai atitinka BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punkto sąlygą, nes jis yra atlikęs daugiau kaip du trečdalius jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Kita vertus, pabrėžtina, jog kiekvienu atveju dėl kiekvieno asmens lygtinio paleidimo sprendžiama vertinant aplinkybių visumą. Formaliųjų įstatymu nustatytų kriterijų atitikimas yra lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, tačiau ne lygtinio paleidimo pagrindas. Teismas, spręsdamas klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, privalo visapusiškai įvertinti ne tik įstatyme nustatytus privalomus kriterijus, bet ir atsižvelgti į kitų aplinkybių visumą – padarytų nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, ir anksčiau padarytų veikų pavojingumą, sunkumą ir pobūdį, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, atliktą bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kitas svarbias aplinkybes. Visų minėtų aplinkybių visuma, kuri vertinama kiekvienu individualiu atveju, turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina, kad net ir atitinkantį formalius BVK 157 straipsnyje numatytus kriterijus nuteistąjį paleisti lygtinai yra teismo teisė, o ne pareiga.

Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas patvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam V. V., vertina visas šiam klausimui reikšmingas aplinkybes.

Nagrinėjamu atveju, V. V. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę už vieno nusikaltimo – nužudymo, tai yra už vieno labai sunkaus nusikaltimo padarymą. Nuosprendžiu paskirta griežta bausmė – laisvės atėmimas 11 metų. Nors sprendžiant dėl asmens lygtinio paleidimo svarbiausios aplinkybės neturėtų būti susijusios su asmens padarytų nusikaltimų sunkumu ir pavojingumu, tačiau, kita vertus, įvertinti, ar nuteistojo resocializacijos progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo nusikalstamos veikos padarymą nuteistasis atlieka bausmę. Šiuo atveju V. V. bausmę atlieka ir už nusikaltimą asmens gyvybei, sukėlusį negrįžtamas pasekmes – žmogaus mirtį, todėl nuteistojo nusikaltimų pavojingumas sudaro prielaidas griežčiau vertinti aplinkybes, reikšmingas nuteistojo lygtiniam paleidimui. Anksčiau V. V. teistas keturis kartus, pirmą kartą su policijos pareigūnais susidūrė būdamas duomenys neskelbtini) metų, o pirmą kartą teistas duomenys neskelbtini) metų. Nuteistajam antro teistumo metu teismas buvo skyręs bausmės vykdymo atidėjimą, tačiau nuteistasis pažeidė bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas, todėl buvo pasiųstas į laisvės atėmimo vietą atlikti laisvės atėmimo bausmės. Kaip matyti, bausmės vykdymo atidėjimas, kaip ir anksčiau paskirtos laisvės atėmimo bausmės, nuteistojo nuo nusikalstamo elgesio ateityje nesulaikė, teigiamos įtakos pozityviems jo elgesio pokyčiams neturėjo, atvirkščiai, jo nusikaltimai tik sunkėjo. Teismo nuomone, toks nuteistojo pasikartojantis elgesys rodo, jog nuteistasis linkęs nepaisyti visuomenėje nustatytų taisyklių, o tai kelia pagrįstas abejones probacijos veiksmingumu. Taip pat negalima sumenkinti likusios neatliktos bausmės dalies. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, V. V. neatliktos bausmės dalis (1 metai 27 dienos), kai nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti.

V. V. pagal OASys įvertinimo metodiką nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, nuo paskutinio vertinimo ši rizika sumažėjo, stebimas labiau disciplinuotas nuteistojo elgesys. Teismas teigiamai vertina tokią aplinkybę, tačiau vien tai nagrinėjamu atveju savaime nėra lemiantis veiksnys sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo klausimą.

Kaip minėta, V. V. atlieka laisvės atėmimo bausmę nuo 2011 m. gruodžio 23 d., nuo 2018 m. gruodžio 28 d. bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, o nuo 2021 m. gegužės 12 d. bausmę atlieka duomenys neskelbtini) pusiaukelės namuose. Per visą bausmės atlikimo laikotarpį V. V. 2 kartus baustas drausminėmis nuobaudomis ir tik 8 kartus skatintas. Nors nuteistasis paskutinį kartą buvo baustas drausmine tvarka 2013 m. už atsisakymą gyventi paskirtame būryje, paskirtos nuobaudos nebegalioja, tačiau minėtas jo elgesys nepatvirtina, kad jis elgėsi nepriekaištingai pataisos įstaigoje, ir tai yra reikšminga prognozuojant nuteistojo elgesį laisvėje. Tokios išvados nepaneigia tai, kad V. V. paskutiniu metu buvo skatintas už teigiamą elgesį.

Socialinio tyrimo išvadoje nurodytos nuteistąjį V. V. teigiamai apibūdinančios aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Aplinkybės, kad nuteistasis dalyvauja socialinės reabilitacijose, įgijo duomenys neskelbtini) išsilavinimą ir duomenys neskelbtini) specialybes, lankė AA grupę, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais (su seserimi), finansinių įsipareigojimų neturi, šiuo metu turi darbą ir dirba lygintoju, taip pat nurodoma, kad ir laisvėje planuoja ten pat dirbti, vertinamos teigiamai, tačiau negali būti vertinamos kaip besąlygiškas įpareigojimas nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą. Socialinio tyrimo išvadoje nurodytas teigiamai charakterizuojančias nuteistąjį aplinkybes vertina kaip įprastas aplinkybes, būdingas laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems. Iš pateiktų duomenų matyti, kad nuteistojo pastangos bausmę atlikti tinkamai buvo įvertintos pataisos įstaigoje, kaip minėta, V. V. nuo 2018 m. gruodžio 28 d. bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, o nuo 2021 m. gegužės 12 d. bausmę atlieka duomenys neskelbtini) pusiaukelės namuose. Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados, jog nuteistasis lygtinio paleidimo metu gyventų jo sesei priklausančiame name, kuris anksčiau priklausė jo tėvams, ir kur gyveno iki nusikaltimo padarymo, tačiau toje pačioje Socialinio tyrimo išvadoje yra nurodyta, kad nuteistasis prašo netaikyti intensyvios priežiūros, nes mano, kad nuotolinio stebėjimo prietaiso dėvėjimas gali jam pakenkti išlaikyti esamą darbą bei greičiausiai darbdavys nenorės suteikti jam planuotą gyvenamąjį plotą esančio šalia darbo vietos. Nors nuteistasis šiuo metu turi gyvenamąją vietą, tačiau, kaip nurodyta, gyventi duomenys neskelbtini) darbdavio suteiktame bute. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, galima manyti, kad nuteistasis ketina keisti gyvenamąją vietą, tačiau asmens byloje nėra duomenų, jog darbdavys sutinka užtikrinti V. V. ir apgyvendinimo sąlygas, todėl teismui kyla pagrįstų abejonių dėl jo gyvenamosios vietos jam išėjus į laisvę. Atsižvelgtina ir į tai, kad nuteistasis laisvėje vartodavo alkoholį, paskutinį nusikaltimą įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir nors nuteistasis pripažįsta ir sutinka, kad apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos dabartinio nusikaltimo padarymui, tačiau nuteistajam laisvėje susidūrus su adaptacijos sunkumais (darbo neradimas, pinigų stygius, emociškai sunkios situacijos, gyvenamosios vietos pakeitimas), šis veiksnys gali aktyvuotis. Aplinkybė, kad V. V. nebaustas už alkoholio vartojimą pataisos namuose, neeliminuoja galimybės, jog išėjęs į laisvę jis vėl grįš prie šio žalingo įpročio. Šių duomenų visuma vis dar neleidžia pagrįstai spręsti, jog lygtinio paleidimo atveju nuteistasis savo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis.

Nors V. V. nuo 2011 m. gruodžio 23 d. atlieka laisvės atėmimo bausmę, tačiau nelaikytina, kad praėjo pakankamai laiko nuo laisvės atėmimo bausmės atlikimo pataisos įstaigoje daryti pagrįstą išvadą, jog nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į anksčiau aptartas aplinkybes, tvirtinti Komisijos nutarimą nėra pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, darytina išvada, kad dabartiniu metu V. V. resocializacija neizoliuojant jo nuo visuomenės negalima, todėl Komisijos nutarimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam V. V. nepatvirtinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2021 m. gruodžio 3 d. nutarimu Nr. 59-215 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam V. V. nepatvirtinti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Irma Randakevičienė