- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-16
- Bylos Nr.
- 1S-213-581/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jolanta Raščiuvienė
- Nuteistasis
- M. P.
- Kategorijos
- 2.5.14Su nuosprendžio vykdymu susijusių nutarčių apskundimas ir skundų nagrinėjimas (BPK 364 str.)
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Raščiuvienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistosios M. P. gynėjo Arnoldo Šukaičio skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. lapkričio 14 d. nutarties, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu M. P. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu vieneriems metams 5 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 8 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir M. P. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams.
1.1. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, paliekant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 8 d. nuosprendžiu paskirtus įpareigojimus bei nustatant papildomą įpareigojimą – neišvykti iš gyvenamosios vietos – miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos žinios.
1.2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 21 d. nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir M. P. pasiųsta atlikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu paskirtą 3 metų laisvės atėmimo bausmę.
1.3. Bausmės pradžia – 2018 m. spalio 16 d., bausmės pabaiga – 2021 m. spalio 8 d. Nuteistoji 2019 m. spalio 17 d. atliko daugiau nei 1/3 paskirtosios bausmės (1/3 – 2019 m. spalio 8 d.), 2019 m. spalio 17 d. ji faktiškai atliko 1 metus 9 dienas paskirtosios baumės.
2. Panevėžio pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – Komisija) 2019 m. spalio 22 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarė nuteistajai M. P. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Šį nutarimą pateikė Panevėžio apylinkės teismui Panevėžio rūmams patvirtinti.
3. Skundžiama nutartimi buvo atsisakyta patvirtinti Komisijos nutarimą. Teismas nutartyje nurodė, jog nors nuteistoji bausmę pataisos namuose atlieka pirmą kartą, tačiau anksčiau teista ne vieną kartą už tyčines veikas, už vieną jų jai buvo skirta švelnesnė nei laisvės atėmimas bausmė, už kitą taikytas švelnesnis įstatymas – bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau nuteistoji nesilaikė bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų, dėl ko jai buvo panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas. Toks nuteistosios elgesys neigiamai nuteistąją charakterizuoja, parodo jos atsainų požiūrį į įstatymų bei jai skiriamų įpareigojimų laikymąsi, polinkį nusikalsti bei tokio eglesio pavojingumą. Nurodė, kad užfiksuotas nusikalstamumo rizikos mažėjimas nėra pakankamas konstatuoti nuteistosios ženklią pažangą, kas sąlygotų teigiamą išvadą dėl lygtinio paleidimo taikymo tikslingumo. Pirmosios instancijos teismo abejones sustiprino ir Komisijos balsavimo rezultatai – už paleidimą ir prieš paleidimą iš pataisos įstaigos balsavo lygus Komisijos narių skaičius, sprendimą nulėmė Komisijos pirmininko balsas. Teismas, įvertinęs visas socialinio tyrimo išvadoje nurodytas nuteistąją charakterizuojančias aplinkybes, konstatavo, kad nėra pagrindo manyti, jog paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti taikant lygtinį paleidimą, todėl Komisijos nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) nepatvirtino.
4. Nuteistosios M. P. gynėjas skundžia Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartį, prašo ją panaikinti, priimti naują nutartį ir patvirtinti Komisijos 2019 m. spalio 22 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteisajai M. P. lygtinįš paleidimą iš pataisos įstaigos, nustatant nutarime numatytas pareigas.
4.1. Nurodo, kad BVK 158 straipsnyje išdėstytas baigtinis sąrašas sąlygų, kurioms esant, lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų netaikomas. Sprendžiant dėl galimybės lygtinai paleisti nuteistuosius, įstatymas įpareigoja įvertinti BVK 157 straipsnio 1 dalyje ir BVK 158 straipsnyje numatytų sąlygų buvimą ar nebuvimą. Įstatyme nėra numatyta, kad turi būti vertinamas ir kitos aplinkybės nenumatytos įstatyme, reglamentuojančiame lygtinio paleidimo instituto taikymą. Pirmosios instancijos teismas lygtinio paleidimo instituto reglamentavimo nuostatų nepaisė ir savaip interpretavo įstatymo jam suteiktą teisę spręsti dėl Komisijos priimto nutarimo ir nenurodė, kodėl Komisijos nutarimas yra nepagrįstas.
4.2. Nustatyta, jog yra visos sąlygos taikyti nuteistajai lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Komisijos nutarimas taikyti nuteistaja lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos yra pagrįstas faktiniais duomenimis ir iš esmės atitinka visas teisines šio klausimo sprendimo sąlygas, jo reikšmės nė kiek nemenkina tai, kad jis priimtas nevienbalsiai. Skundžiamoje nutartyje nėra argumentų, kurie rodytų, jog Komisijos nutarimas yra nepagrįstas ar prieštarauja šio klausimo teisiniam reguliavimui.
4.3. Būtina akcentuoti, kad nuteistosios pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema, iš nustatyto 21 balo 10 balų yra statiniai kriminogeniniai veiksmai, o 11 balų – dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, mažinimas priklauso tik nuo nuteistosios noro bei pastangų, tačiau negalima nepastebėti, kad didžiąją šių balų dalį – net 7 balai – sudaro balai paskirti už narkotinių medžiagų vartojimą. Nuteistosios pastangos kovojant su šia priklausomybe ir jos motyvacija atsisakyti priklausomybės nuo narkotikų, duoda pagrindą vilčiai, kad nuteistajai susitvarkyti su šia problema. Teismas nenurodė, kaip nuteistoji galėtų dar labiau sumažinti dinaminių kriminogeninių veiksnių balų skaičių. Nuteistajai socialinio tyrimo išvadoje nustatyti pakartotinio nusikalstamumo riziką mažinantys veiksniai sudaro pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistosios atžvilgiu taikoma probacija gali būti sėkminga.
4.4. Atkreipia dėmesį į tai, jog nuteistoji bausmės vykdymo atidėjimo metu nepadarė jokių nusikalstamų veikų, todėl teismo teiginys, kad „tai nesulaikė nuo nusikalstamo elgesio, bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų nesilaikymo“ yra visiškai išgalvotas ir nepagrįstas. Teismas nevertino pažeidimų, lėmusių sprendimo dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo priėmimą pobūdžio, kas rodo, jog teismas nepilnai susipažino su svarbiais nuteistosios asmens bylos duomenimis.
4.5. Skunde gynėjas pabrėžia, jog dirbtinis Komisijos nutarimo nepatvirtinimas užkerta kelią nuteistajai įrodyti, kad jos pažadai laikytis įstatymų nėra deklaratyvūs, o pagrįsti objektyviais duomenimis, kurių pagrindu ir buvo priimtas Komisijos nutarimas.
4.6. Lygtinai paleidus iš pataisos namų nuteistąją, būtų realizuojamas konstitucinis proporcingumo principas, reikalaujantis asmens teisių neriboti daugiau, nei būtina demokratinėje visuomenėje. Nuteistosios nelaisvėje išbūtas laikas yra pakankamas, per kurį bausmės tikslai jau pasiekti. Nėra humaniška, kad dėl nuteistosios praeityje padarytų klaidų bendravimo apribojimus patiria ir jos artimieji. Visi duomenys rodo, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog nuteistoji laikysis įstatymų ir nenusikals.
Motyvuojamoji dalis
5. Skundas atmetamas.
5.1. Nuteistoji M. P. yra atlikusi minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jai gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Tai sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl jos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistoji laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Ar įmanoma asmenį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, teismas turi spręsti tik visapusiškai įvertinęs nuteistojo asmenybę, jo elgesį visos bausmės atlikimo metu, nusikaltimų, už kuriuos atlieka bausmę, pobūdį bei pavojingumą, požiūrį į darbą, taikytas poveikio, socialinės reabilitacijos priemones, jų vykdymą ir k.t., todėl nesutiktina su gynėjo skundo argumentais, jog svarstant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, nėra svarbios kitos aplinkybės, kurios nenumatytos BVK 157 ir 158 straipsniuose.
5.1.1. Lygtinis paleidimas yra susijęs su pataisos priemonių individualizavimu, todėl, priešingai nei tvirtina nuteistosios M. P. gynėjas, įstatymas įpareigoja tiek Komisiją, tiek ir pastarosios sprendimo tvirtinimo klausimą sprendžiantį teismą, svarstant dėl lygtinio paleidimo taikymo, atsižvelgti ne tik į nuteistojo asmens elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir į visumą aplinkybių, kurios visos yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymą. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems bausmės dalį, numatytą BVK 157 straipsnio 2 ar 3 dalyse ir formaliai besilaikantiems pataisos įstaigoje numatytos tvarkos bei režimo reikalavimų. Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę. Šiuo atveju nuteistoji M. P. pasiųsta atlikti 3 metus laisvės atėmimo, kadangi skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo asmens elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesai. Priešingai nei teigiama gynėjo skunde, būtent šiems baudžiamojo įstatymo tikslams yra teikiamas prioritetas, o ne nuteistojo asmens lūkesčiams kuo greičiau išeiti į laisvę, kadangi, kaip minėta, nuteistojo asmens teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti.
5.2. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog atlikus vertinimą OASys metodika, nuteistajai M. P. nustatoma žema – 21 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, sumažėjusi vienu balu (vertinimo pradžioje pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika buvo 22 balai), tačiau jos pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką vis dar sudaro pakankamai reikšmingas dinaminių svertinių balų skaičius (11 balai), kuriuos nuteistoji pataisos proceso metu turi galimybę sumažinti, todėl jos pažanga pataisos proceso metu turi būti itin akivaizdi ir įtikinanti, jog bausmės tikslai nuteistajai jau šiuo metu yra pasiekti, o būdama nestruktūruotoje aplinkoje ji savo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Aukštesnysis teismas taip pat pažymi, kad pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra vertinama vien tik tyrimo pagal OASys metodiką rezultatais. BVK 157 straipsnio 1 dalis remtis vien šia metodika imperatyviai nereikalauja, todėl, net ir nustačius žemą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką pagal OASys metodiką, teismas gali padaryti išvadą, jog visų duomenų apie nuteistąjį kontekste nėra pagrindo manyti, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo, kiekvienu atveju atskirai įvertinamos visos reikšmingos aplinkybės, turinčios įtakos išvadai dėl neabejotinos pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką.
5.2.1. Šiuo atveju skundą nagrinėjantis teismas sutinkta su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog nuteistosios M. P. pakartotinio nusikalstamumo rizikos balo minimalus sumažėjimas, jį vertinant apsauginių, riziką mažinančių ir kriminogeninų veiksnių apimtyje, nėra pakankamas konstatuoti ženklą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kas sąlygtų teigiamą išvadą dėl lygtinio paleidimo taikymo tikslingumo.
5.3. Kaip jau buvo minėta, pagal susiformavusią teismų praktiką ir BVK 164 straipsnio 2 dalies nuostatas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, ar atlikta bausmės dalis yra pakankama, t. y. ar yra materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, teismas sprendžia iš bylos duomenų visumos, tai yra, priešingai nei teigiama skunde, įvertinamas ne tik nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, bet ir padarytos nusikalstamos veikos pobūdis, pavojingumo laipsnis, neatliktos bausmės dydis, ankstesni teistumai ir kt. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, tai, kad M. P. buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimo institutas, kurį ji pažeidė nevykdydama teismo skirto įpareigojimo – nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistosios M. P. galimybes nenusikalsti ateityje ir jos pažangą pataisos proceso metu. Aukštesniojo teismo manymu, apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad M. P. anksčiau ne kartą teista, jai dviem nuosprendžiais buvo taikyta švelnesnė nei laisvės atėmimo bausmė, teistumai bei teisių suvaržymas ankstesnių nuosprendžių vykdymo metu nuteistajai M. P. teigiamos įtakos neturėjo, ji ir toliau elgėsi neatsakingai, vykdė naujas nusikalstamas veikas. Teismo nuosprendžiais, pagal kuriuos šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, nuteista už sunkaus (BK 135 straipsnio 1 dalis) ir nesunkaus (BK 182 straipsnio 1 dalis) nusikaltimų padarymą.
5.4. Kaip matyti iš teismui pateiktų duomenų, nuteistoji M. P. bausmės atlikimo metu dalyvavo pataisos bei integracijos į visuomenę programose. Bausmės atlikimo metu vidaus tvarkos taisyklių reikalavimų nepažeidė, vieną kartą skatinta už nepriekaištingą elgesį, aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Socialinius ryšius palaiko su artimaisiais. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyti kriminogeniniai veiksniai – bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų nesilaikymas, piktnaudžiavimo narkotikais problemos.
5.5. Visiškai pagrįstai pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nuteistosios M. P. elgesyje yra tam tikrų korekcijos požymių (dalyvavimas įvairiose programose, vykdo visas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatyta priemones), tačiau šios aplinkybės rodo, jog nuteistoji elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo ir savo elgesį koreguoja teigiama linkme, bet vien tai šiuo metu dar nėra pakankamu pagrindu teigti, kad bausmės tikslai yra pasiekti, o M. P. laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl gali būti lygtinai paleista iš pataisos įstaigos.
5.6. Esminės aplinkybės, vertinant, ar nuteistosios atžvilgiu bausmės tikslai jau yra pasiekti, ar jie galės būti pasiekti nuteistajai taikant probaciją, kuri yra savo pobūdžiu žymiai švelnesnė alternatyva laisvės atėmimo bausmei, yra susiję būtent su jos požiūriu į savo ankstesnį nusikalstamą elgesį ir tvirtu pasiryžimu daugiau nenusikalsti bei laikytis nustatytų įsipareigojimų. Atsižvelgus į nuteistosios M. P. nusikalstamų veikų pobūdį ir jų pavojingumą visuomenei, ankstesnį veikų pakartotinumą, nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatus nėra pagrindo konstatuoti, jog šiuo metu lygtinai paleidus iš pataisos namų nuteistąją M. P. ji laikysis įstatymų ir nenusikals.
5.7. Panevėžio apylinkės teismas, spręsdamas M. P. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, priešingai nei teigiama skunde, tinkamai atsižvelgė į visas nuteistąją tiek neigiamai, tiek teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, kriminogeninius veiksnius bei pakartotinos nusikalstamumo rizikos laipsnį, paskirtos bausmės dydį bei jau atliktą bausmės laikotarpį ir padarė pagrįstą išvadą, kad šiuo metu nuteistoji M. P. negali būti lygtinai paleista iš pataisos įstaigos. Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartį keisti ar naikinti nėra įstatyminio pagrindo ir nuteistosios gynėjo skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas,
nutaria:
nuteistosios M. P. gynėjo Arnoldo Šukaičio skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. lapkričio 14 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.