- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-05-30
- Bylos Nr.
- I-4427-629/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-05012-2015-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Milda Vainienė
- Pareiškėjas
- E. N.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Milda Vainienė, dalyvaujant pareiškėjui E. N., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo E. N. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
E. N. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (b. l. 1–10) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 30 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2012 m. kovo 14 d. iki 2015 m. balandžio 30 d. buvo laikomas Lukiškių TI-K kamerose netinkamomis sąlygomis. Pažymėjo, kad kamerose ploto norma vienam asmeniui neatitiko teisės aktų reikalavimų, dėl to pareiškėjas buvo priverstas kęsti dideles dvasines ir moralines kančias, buvo pažeista ne tik jo psichologinė, bet ir fizinė sveikata. Pasak pareiškėjo, jis buvo priverstas nuolat lankytis pas psichologus, gerti raminamuosius, nes sutriko miegas, o nuo to laiko, kai išėjo į laisvę, jis paniškai bijo atvirų erdvių, viešų vietų, iki šiol jaučia, kad dėl LTI-K veiksmų patyrė sunkią psichologinę traumą, kurios padariniai atsilieps visą likusį gyvenimą. Be to, pasak pareiškėjo, dėl nuolatinio oro trūkumo buvo pažeisti jo kvėpavimo takai.
Pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad suteikta patalynė neatitiko higienos standartų – buvo nešvari, turėjo bloga kvapą (dažniausiai rūkalų). Po šios patalynės naudojimo dažnai išberdavo odą. Pabrėžė, jog bendrąsias asmens kalinimo sąlygas gali pabloginti tinkamos miegui vietos neįrengimas. Nurodė, kad karantino kamerose temperatūra neatitiko higienos normų reikalavimų, todėl pareiškėjas buvo priverstas kęsti šaltį. Ne kartą karštuoju metu laikotarpiu buvo laikomas kamerose, kuriose langai buvo užkalti, todėl trūko oro, buvo nepakeliamai karšta ir tvanku. Be to, buvo laikomas kamerose, kurios ribojasi su prausykla, todėl šių kamerų sienos ir lubos iš prausyklos pusės nuolat pelydavo. Tai, pasak pareiškėjo, prisidėjo prie jo kvėpavimo takų pažeidimo, kurio padarinius kenčia iki šiol. Paaiškino, kad langai kamerose dažnai nebūdavo skaidrūs, o vienintelis šviesos šaltinis būdavo dirbtinis apšvietimas, kuris buvo arba per ryškus, arba per silpnas, o tai nuolat didindavo psichologinę įtampą.
Pasak pareiškėjo, nuo pat jo suėmimo pradžios nebuvo atsižvelgta į tai, jog jis nerūko – pareiškėjas ne tik itin ilgą laikotarpį buvo laikomas vienoje kameroje su rūkančiais asmenimis ir priverstas kvėpuoti jų dūmus, bet ir eiti į pasivaikščiojimo kiemelius, būti laikino sulaikymo kamerose, kuriuose buvo rūkoma, naudotis rūkalais dvokiančia patalyne ir pan. Pareiškėjas taip pat skundžiasi netinkamu maitinimu, anot jo, į kamerą tiekiamas maistas buvo itin prastos kokybės, kiekis daug mažesnis, nei nustatyta valgiaraštyje. Dėl to jis nuolat jautė energijos trūkumą, nuovargį, suprastėjo fizinė sveikata. Maistas buvo tiekiamas antisanitarinėmis sąlygomis. Sveikata pagerėjo tik tada, kai pradėjo pirkti papildomą, daugiau energetinės vertės turintį maistą, tačiau dėl nuolatinio perkėlinėjimo į kitas kameras buvo sudėtinga įgyvendinti teisę apsipirkti.
Atkreipė dėmesį, jog nė vienoje iš kamerų, kuriose buvo kalinamas, nebuvo veidrodžių, atskiros nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemos, tik dalyje kamerų buvo tvarkingas unitazas ir praustuvė, nuolat tekdavo kentėti nemalonius kvapus, nebuvo įmanoma gamtinių reikalų atlikti privačiai.
Nurodė, kad buvo laikomas tiek su anksčiau teistais, tiek su baustais ir laisvės atėmimo bausmę atlikusiais (atliekančiais) asmenimis. Tai pareiškėjui sukėlė dvasinių išgyvenimų, sukrėtimų, dėl kurių patyrė neturtinę žalą. Taip pat pabrėžė, jog iš vienos kameros į kitą buvo perkeliamas iš viso 35 kartus. Toks dažnas perkėlinėjimas negali būti pateisinamas, nė karto nebuvo paaiškinta, kokiu pagrindu jis yra perkeliamas. Pabrėžė, jog dažnai buvo perkeliamas į netvarkingą, prišiukšlintą, prirūkytą kamerą, kurią pats turėjo sutvarkyti, be to, kas kartą reikėjo derintis su kitais suimtaisiais, susipažinti su nauju mikroklimatu, prie jo pratintis, o tai keldavo didelę psichologinę įtampą. Lukiškių TI-K administracija visiškai neatsižvelgė į kalinimo laikotarpį ir net suėmimo terminui viršijus du metus, neleido naudotis itin svarbiais papildomais patogumais, pavyzdžiui, gauti jogos kilimėlį, ortopedinį čiužinį ir pan., nebuvo siūloma dalyvauti jokiose reabilitacinėse programose. Atkreipė dėmesį, jog dažnas perkėlinėjimas iš kameros į kamerą užkirto kelią įgyvendinti teisę teikti pasiūlymus, prašymus (pareiškimus), peticijas ir skundus, susirašinėti, paskambinti telefonu, gauti pašto ar perduodamus siuntinius ir smulkiuosius paketus su spauda, pirkti maisto produktus.
Šalies argumentai
Pareiškėjo teigimu, jam padaryta neturtinė žala, kurią sudaro daugiau nei 3 metų kalinimo kankinančiomis, nežmoniškomis, žeminančiomis orumą sąlygomis metu patirti fiziniai, dvasiniai, moraliniai išgyvenimai, žala psichinei ir fizinei sveikatai, vertina 30 000 Eur.
Atsiliepimas
Lukiškių TI-K atsiliepime (b. l. 37–50) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Lukiškių TI-K atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas dėl tariamai jam laikotarpiu nuo 2012 m. kovo 14 d. iki 2015 m. balandžio 30 d. padarytų pažeidimų kreipėsi tik 2015 spalio 16 d., todėl, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 str. 8 d., prašė pareiškėjo reikalavimui dėl padarytos žalos atlyginimo taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą. Be to, atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas jau buvo kreipęsis į teismą dėl netinkamų laikymo sąlygų, todėl byla turėtų būti nutraukta.
Nurodė, kad 2012 m. kovo 21 d. ryte, 2012 m. liepos 30 d. ryte, 2012 m. rugpjūčio 17 d. vakare, 2012 m. rugsėjo 3 d. ryte, 2012 m. lapkričio 22 d. ryte, 2013 m. spalio 22 d. ryte, 2013 m. sausio 31 d. ryte, 2013 m. vasario 13 d. ryte, 2013 m. vasario 25 d. ryte, 2013 m. vasario 28 d. ryte, 2013 m. kovo 15 d. ryte, 2013 m. kovo 28 d. ryte, 2013 m. kovo 30 d. ryte, 2013 m. balandžio 16 d. ryte, 2013 m. balandžio 19 d. ryte, 2013 m. balandžio 23 d. ryte, 2013 m. gegužės 2 d. ryte, 2013 m. gegužės 3 d. ryte, 2013 m. gegužės 20 d. vakare, 2013 m. gegužės 21–23 d., 2013 m. gegužės 24 d. ryte, 2013 m. birželio 7 d. ryte, 2013 m. liepos 6–9, 19, 30 d., 2013 m. rugpjūčio 1–2, 5–6, 8–9, 12–14, 16, 23 d. 2013 m. rugsėjo 5, 9, 12, 23 d., 2013 m. spalio 3, 8, 16, 28 d., 2013 m. lapkričio 7–8, 11, 13, 18–19, 25, 27 d., 2013 m. gruodžio 18–19, 21, 27, 30–31 d., 2014 m. sausio 24–27, 29 d., 2014 m. vasario 10–11 d., 2014 m. kovo 10, 19 d., 2014 m. balandžio 17, 22–25, 28 d., 2014 m. gegužės 2–7 d., 2014 m. birželio 9, 19–23 d., 2014 m. liepos 28–30 d., 2014 m. rugpjūčio 12, 29 d., 2014 m. rugsėjo 22 d., 2014 m. spalio 2, 6, 9, 23 d., 2014 m. lapkričio 14, 19, 27 d., 2014 m. gruodžio 15–16, 18–29 d., 2015 m. sausio 6, 24–29 d., 2015 m. kovo 10–20 d., ir nuo 2015 m. kovo 26 iki 2015 m. balandžio 29 d. vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje visiškai atitiko nustatytus reikalavimus.
Pažymėjo, kad Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. Paaiškino, kad Lukiškių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas, užtikrinant įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytas laikymo sąlygas nuteistiesiems bei suimtiesiems. Lukiškių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiui, o jų nepriimti į įstaigą tiesiog neturi teisinio pagrindo, nes priešingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys bei sprendimai. Pažymėjo, kad skirstant atvykusius asmenis į kameras yra laikomasi Lietuvos respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir SVĮ) 10 str. nustatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų bei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 70 str. nustatytų nuteistųjų izoliavimo reikalavimų, todėl kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytas ribas. Esant tokiai situacijai, tardymo izoliatoriaus administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, t. y. atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras. Taip pat paaiškino, kad kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas, bei kitas teisės aktų numatytas inventorius.
Pažymėjo, kad, vadovaujantis Lukiškių TI-K suimtųjų (nuteistųjų) paskirstymo į kameras tvarkos aprašu, Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnai, įgyvendindami nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardydami konfliktines situacijas tarp suimtųjų (nuteistųjų) bei ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje bei siekdami aprūpinti kiekvieną asmenį miegamąja vieta tuo pačiu mažindami suimtųjų (nuteistųjų) agresijos atvejus, turi teisę kiekvieną dieną vykdyti perkėlimus iš vienos kameros į kitą, griežtai vadovaudamiesi SVĮ 10 str. bei BVK 70 str. nuostatomis. Pabrėžė, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas griežtai vadovaujantis aukščiau paminėtų įstatymų reikalavimais, nepažeidžiant nustatytų izoliavimo reikalavimų.
Lukiškių TI-K paaiškino, kad įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys esantys nuteistieji bei suimtieji. Reikalingas inventorius visą laiką yra išduodamas į kameras. Kamerų remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Suimtieji ir nuteistieji asmenys neretai piktybiškai niokoja valstybės turtą, gadindami elektros instaliaciją, daužydami apšvietimo lemputes, laužydami langus, daužydami stiklus, klozetus, griaudami atitvarines sieneles, kurios skiria klozetą nuo miegamųjų vietų ir pan., todėl visiškai suremontuotose Lukiškių TI-K kamerose neretai vėl tenka daryti pakartotiną remontą.
Lukiškių TI-K teigimu, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 76:2010) taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms. Veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakyme Nr. 1R-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“ nėra nurodyta, kad kamerose turi būti veidrodis, tačiau Lukiškių TI-K yra nupirkęs reikiamą kiekį veidrodžių, pritaikytų montuoti į gyvenamąsias kameras. Remontuojamose gyvenamosiose kamerose veidrodžiai įklijuojami tarp glazūruotų plytelių jiems skirtose vietose.
Lukiškių TI-K taip pat paaiškino, kad Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Dėl maitinimo pažymėjo, kad suimtieji ir nuteistieji Lukiškių TI-K maitinami vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, valgiaraščiai subalansuoti ir atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas. Pabrėžė, kad teisės aktai numato nedirbančiam vyrui per parą mitybos normos energinę vertę (kcal) nemažiau kaip 2 298. 2013 m. gruodžio 19 d. atlikus maisto laboratorinius tyrimus nustatyta, jog nedirbančių vyrų 2013 m. gruodžio 18 d. paros maisto davinio energinę vertę sudaro 2 856 kcal.
Lukiškių TI-K teigimu, pareigūnai, priimdami ir paskirstydami asmenis į gyvenamąsias kameras, privalo užtikrinti nerūkančiųjų teises ir laikyti juos atskirai nuo rūkančiųjų asmenų. Be to, informacija ar ženklai, įspėjantys apie draudimą rūkyti, yra iškabinti visose Lukiškių TI-K bendro naudojimo patalpose.
Lukiškių TI-K nuomone, pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretūs. Tam tikras suimtųjų nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą. Pažymėjo, kad pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą traktuotinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės (visų sąžiningų mokesčių mokėtojų) sąskaita, taip pat pabrėžė, jog nagrinėjamu atveju nėra būtinų CK 6.271 str. nustatytų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų.
Teismo posėdyje pareiškėjas prašė skundą tenkinti, remdamasis skunde išdėstytais argumentais.
Teismo posėdyje atsakovės atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai (b. l. 114).
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimo. Pasak pareiškėjo, žala kilo dėl netinkamų laikymo sąlygų Lukiškių TI-K.
Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas jau buvo kreipęsis į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl netinkamų Laikymo sąlygų Lukiškių TI-K, tačiau jo skundas tuomet buvo grindžiamas iš esmės kitais argumentais. Pareiškėjas skundėsi teisės į skambučius ribojimu bei apipelijusiomis kameros Nr. 170 sienomis laikotarpiu nuo 2014 m. lapkričio 28 d. iki 2014 m. gruodžio 15 d. Taigi pagrindo nutraukti bylą nėra pagrindo.
Pažymėtina, kad pareiškėjas prašo priteisti neturtinę žalą, patirtą dėl netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2012 m. kovo 14 d. iki 2013 m. liepos 31 d., tačiau Lukiškių TI-K pareiškėjo reikalavimui prašo taikyti ieškinio senatį.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo jurisprudencijoje yra ne kartą nurodęs, jog nagrinėjant administracinius ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik CK normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir šio kodekso normos, reglamentuojančios ieškinio senatį (žr., pvz., LVAT 2007 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A6-317/2007, 2010 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-850/2010, 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011 ir kt.). Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Ieškinio senaties terminus, jų skaičiavimo ir taikymo tvarką reglamentuojančios teisės normos yra imperatyvaus pobūdžio. Tikslus ieškinio senatį reglamentuojančių teisės normų aiškinimas ir taikymas yra itin reikšmingas, nes ieškinio senaties termino pasibaigimas reiškia asmens galimybių apginti savo teises per teismą ribojimą, kitaip tariant, teisės į priverstinį savo teisių įgyvendinimą praradimą, kuomet ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senaties terminą (žr., pvz., LVAT 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011, 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-3116/2011).
Kaip minėta, pareiškėjas savo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo sieja su laikotarpiu nuo 2012 m. kovo 14 d. iki 2013 m. liepos 31 d. CK 1.127 str. 1 d. įtvirtinta, jog ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Remiantis CK 1.127 str. 5 d., tuo atveju, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Taigi, atsižvelgus į minėtas teisės aktų nuostatas ir į tai, kad pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą kildina iš teisės aktų reikalavimų neatitinkančių jo laikymo Lukiškių TI-K sąlygų, t. y. įvertinus pareiškėjo nurodomų pažeidimų pobūdį, konstatuotina, jog pareiškėjas apie savo teisių pažeidimus turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai šie pažeidimai pasireiškė, todėl nuo šio momento ir skaičiuotinas senaties terminas.
CK 1.125 str. 8 d. nustato sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl žalos atlyginimo. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas į teismą kreipėsi tik 2015 m. spalio 16 d. (b. l. 1), todėl praleido senaties terminą reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2012 m. kovo 14 d. iki 2012 m. spalio 15 d. imtinai. Byloje taip pat nustatyta, kad Lukiškių TI-K, atstovaujantis atsakovę Lietuvos valstybę, prašė taikyti ieškinio senatį, todėl, konstatavus, jog pareiškėjas iki ieškinio senaties termino pabaigos reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2012 m. kovo 14 d. iki 2012 m. spalio 15 d. imtinai nustatyta tvarka į teismą nesikreipė, darytina išvada, kad pareiškėjo reikalavimui atlyginti neturtinę žalą už minėtą laikotarpį yra pagrindas taikyti ieškinio senaties terminą. Pabrėžtina, jog pareiškėjas iš esmės nepateikė jokių įrodymų, jog pažeidimų metu jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie savo teisių pažeidimus. Taigi konstatavus, kad pareiškėjas praleido senaties terminą skundui dėl žalos atlyginimo už laikotarpį nuo 2012 m. kovo 14 d. iki 2012 m. spalio 15 d. imtinai paduoti, pareiškėjo skundas dėl žalos atlyginimo nagrinėtinas tik dėl laikotarpio nuo 2012 m. spalio 16 d. iki 2015 m. balandžio 30 d.
Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 str. nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 str. numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 str. nekyla pareiga atlyginti žalą.
CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 str. 2 d. nurodyta, kad žmogaus orumą gina įstatymas, o šio straipsnio 3 d. nurodyta, kad draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes.
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto.
Iš Lukiškių TI-K pateiktų duomenų apie kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, plotą bei jose laikytų asmenų skaičių, nustatyta, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2012 m. spalio 16 d. iki 2015 m. balandžio 30 d. laikotarpiu Lukiškių TI-K praleido 926 paras. Iš Lukiškių TI-K pateiktų duomenų matyti, kad ginčui aktualiu laikotarpiu vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje pilnai atitiko nustatytus reikalavimus 2012 m. lapkričio 22 d. ryte, 2013 m. spalio 22 d. ryte, 2013 m. sausio 31 d. ryte, 2013 m. vasario 13 d. ryte, 2013 m. vasario 25 d. ryte, 2013 m. vasario 28 d. ryte, 2013 m. kovo 15 d. ryte, 2013 m. kovo 28 d. ryte, 2013 m. kovo 30 d. ryte, 2013 m. balandžio 16 d. ryte, 2013 m. balandžio 19 d. ryte, 2013 m. balandžio 23 d. ryte, 2013 m. gegužės 2 d. ryte, 2013 m. gegužės 3 d. ryte, 2013 m. gegužės 20 d. vakare, 2013 m. gegužės 21–23 d., 2013 m. gegužės 24 d. ryte, 2013 m. birželio 7 d. ryte, 2013 m. liepos 6–9, 19, 30 d., 2013 m. rugpjūčio 1–2, 5–6, 8–9, 12–14, 16, 23 d. 2013 m. rugsėjo 5, 9, 12, 23 d., 2013 m. spalio 3, 8, 16, 28 d., 2013 m. lapkričio 7–8, 11, 13, 18–19, 25, 27 d., 2013 m. gruodžio 18–19, 21, 27, 30–31 d., 2014 m. sausio 24–27, 29 d., 2014 m. vasario 10–11 d., 2014 m. kovo 10, 19 d., 2014 m. balandžio 17, 22–25, 28 d., 2014 m. gegužės 2–7 d., 2014 m. birželio 9, 19–23 d., 2014 m. liepos 28–30 d., 2014 m. rugpjūčio 12, 29 d., 2014 m. rugsėjo 22 d., 2014 m. spalio 2, 6, 9, 23 d., 2014 m. lapkričio 14, 19, 27 d., 2014 m. gruodžio 15–16, 18–29 d., 2015 m. sausio 6, 24–29 d., 2015 m. kovo 10–20 d., ir nuo 2015 m. kovo 26 iki 2015 m. balandžio 29 d. (iš viso 156 su puse paros), tuo tarpu kitomis dienomis vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje buvo mažesnis nei 3,6 kv. m. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, spręstina, kad tinkamas plotas laikotarpiu 2012 m. spalio 16 d. iki 2015 m. balandžio 30 d. Lukiškių TI-K kamerose pareiškėjui nebuvo užtikrintas iš viso 769 su puse paros, taigi pažeidimo faktas laikytinas nustatytu.
Teismo vertinimu, Lukiškių TI-K argumentai, kad jis negali daryti įtakos suimtųjų ir / ar nuteistųjų asmenų skaičiui, šiuo atveju nereikšmingi, kadangi pagal CK 6.271 str. žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, todėl Lukiškių TI-K administracijos kaltės nebuvimas nešalina valstybės atsakomybės ir neatleidžia nuo pareigos atlyginti neturtinę žalą.
Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 str. 1 d. (pavyzdžiui, administracinės bylos Nr. A662-410/2013, A525-113/2013). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (žr. pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimą byloje Savenkovas prieš Lietuvą). Taigi ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nepriimtinomis sąlygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų ir neužtikrinant jo teisės į tinkamo dydžio gyvenamąjį plotą, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu neturtinės žalos atlyginimui.
Pareiškėjas taip pat nurodė, kad neturtinė žala jam kilo ir dėl teisės aktų reikalavimų nesilaikymo.
Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusios HN 76:2010 9 p. buvo nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų maitinimas organizuojamas pagal valgiaraščius, atitinkančius teisės akto reikalavimus. Detalesnio pobūdžio taisykles nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 patvirtintos Fiziologinės mitybos normos asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, pagal kurias nedirbantis vyras per parą turi gauti nemažiau kaip 2 298 kcal. Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto 2013 m. gruodžio 19 d. tyrimo protokolo duomenys patvirtina, kad nedirbančių vyrų maisto davinys atitiko nustatytus reikalavimus – jo energinę vertę sudarė 2 856 kcal (b. l. 55), taigi pareiškėjo teiginiai apie nekokybišką ir nepakankamą maitinimą atmetami kaip nepagrįsti.
Taip pat kritiškai vertintini pareiškėjo nusiskundimai dėl nuolatinio perkėlimo į kitą kamerą bei asmenų skirstymo į kameras pažeidimų. Pažymėtina, kad pareiškėjas nenurodė tikslaus laiko, vardų pavardžių, asmenų, su kuriais, anot jo, jis buvo laikomas pažeidžiant izoliavimo reikalavimus, tuo tarpu Lukiškių TI-K nurodė, jog pareiškėjas buvo apgyvendinamas kamerose griežtai laikantis SVĮ 10 str. ir BVK 70 str. reikalavimų, todėl pareiškėjo teiginiai dėl šių nuostatų pažeidimo atmestini kaip nepagrįsti. Tuo tarpu asmenų perkėlimo iš vienos kameros į kitą dažnumas teisės aktuose nėra reglamentuotas. Lukiškių TI-K administracijai yra suteikta diskrecija spręsti dėl suimtųjų apgyvendinimo konkrečiose patalpose, atsižvelgiant į SVĮ 10 str. reikalavimus. Pažymėtina, jog Lukiškių TI-K nurodė, kad suimtieji apgyvendinami atsižvelgiant į vidaus tvarkos reikalavimus, siekiant užkardyti konfliktines situacijas, ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje, siekiant aprūpinti kiekvieną asmenį, atvykusį į Lukiškių TI-K, miegamąja vieta, taigi šiuo aspektu Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų nenustatyta.
HN 76:2010 21 p. buvo nustatyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Sanitariniame mazge turi būti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog ši higienos norma taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms. Veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (ginčui aktuali redakcija, galiojusi iki 2016 m. sausio 28 d.) 14.5 p. nustatyta, kad sanitarinio mazgo patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto.
Pagal HN 76:2010 22 p. gyvenamosiose patalpose turi būti skaidraus stiklo langai. Natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 %. Mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti 200 lx. Pagal HN 76:2010 26 p. gyvenamųjų ir bendros paskirties patalpų oro temperatūra šiltuoju periodu turėtų būti 18–28 °C, drėgmė – 35–65 %, oro judėjimo greitis – 0,15–0,25 m/s, o šaltuoju periodu oro temperatūra turėtų būti 18–22 °C, drėgmė – 35–60 %, oro judėjimo greitis –0,05–0,15 m/s. Pagal HN 76:2010 62 p. laisvės atėmimo vietų patalpų paprastasis remontas atliekamas pagal poreikį.
HN 76:2010 63 p. įtvirtinta, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys turi būti aprūpinami švariais lovos skalbiniais, rankšluosčiais ir asmens higienos priemonėmis pagal teisės akto nustatytas normas, o pagal HN 76:2010 65 p. draudžiama laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų nedezinfekuotą (neišvalytą) minkštąjį inventorių (čiužinį, pagalvę, antklodę) ir neskalbtus lovos skalbinius bei rankšluosčius perduoti kitiems asmenims.
HN 76:2010 14 p. buvo nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims draudžiama rūkyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerūkantieji būtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru.
Anot pareiškėjo, anksčiau nurodytų reikalavimų Lukiškių TI-K nebuvo laikomasi. Pažymėtina, kad pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui, t. y. laisvės atėmimo vietos administracijai. Šiuo atveju Lukiškių TI-K nepaneigė minėtų pareiškėjo nurodomų pažeidimų, taigi darytina išvada, kad kameros, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, neatitiko HN 76:2010 14, 22, 26, 63 p. ir Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.5 p reikalavimų. Atkreiptinas dėmesys, kad Lukiškių TI-K nepateikė duomenų apie sanitarinių mazgų įrengimą kamerose, o daugelyje Lukiškių TI-K pateiktų Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų pateikti duomenis yra neaktualūs ginčo situacijai – visiškai neatitinka laikotarpiai, kameros, tiriami pažeidimai.
Pagal CK 6.250 str. nustatyti neturtinės žalos dydį, t. y. teisingą piniginę kompensaciją už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobūdžio praradimus, yra teismo diskrecija. Teismo pareiga nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Pažymėtina, jog piniginės kompensacijos neturtinei žalai atlyginti dydis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas teismo nagrinėjamoje byloje pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.), vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais (CK 1.5 str.), nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste atsižvelgiant į šiuo klausimu suformuotą teismų praktiką.
Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą už pareiškėjo laikymą perpildytose, HN 76:2010 nuostatų neatitinkančiose kamerose pinigais, kadangi vien pažeidimo pripažinimo, įvertinus jo trukmę, nepakanka pažeistai teisei apginti. Tačiau, nors kalinimo perpildytose kamerose laikotarpis sukėlė pareiškėjui rimtą diskomfortą ir psichologinę kančią, nėra pagrindo visiškai tenkinti pareiškėjo skundą. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus dėl CK 6.250 str. taikymo bei į anksčiau konstatuotą pareiškėjo teisių pažeidimą, jo trukmę, pažeidimo mastą bei intensyvumą, taip pat į tai, kad byloje nėra duomenų, jog Lukiškių TI-K sąmoningai būtų siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, taip pat į Lietuvos valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, teismo vertinimu, pareiškėjo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra mažintinas, todėl pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies ir nustatytinas atlygintinos neturtinės žalos dydis yra 6 600 Eur, kuris teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijų taikymo požiūriu yra adekvatus jo atžvilgiu padarytam teisės pažeidimui ir šiuo požiūriu yra teisingas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 88 str. 5 p., 127 str. 1 d., 129 str.,
nusprendžia:
Pareiškėjo E. N. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui E. N. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 6 600 Eur (šešis tūkstančius šešis šimtus eurų) neturtinės žalos.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.