Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje nagrinėdama pareiškėjų M. V. ir R. V. pareiškimus dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad palikimą po E. M. mirties priėmė M. V. ir R. V. pradėdami jį faktiškai valdyti, nustatymo, suinteresuoti asmenys G. V. ir L. R.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėjas M. V. nurodė analogiškas aplinkybes.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas R. V. nurodė analogiškas aplinkybes.

Liudytojai S. D. ir R. D. teismo posėdžio metu paaiškino, kad po E. M. mirties jos turtu rūpinosi pareiškėjai.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas visiškai.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad E. M., a. k. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) E. M. sudarė santuoką su A. M.. Pareiškėjai M. V. ir R. V. yra E. M. sūnūs.

Raseinių rajono savivaldybės administracijos Šiluvos seniūnijos pažymoje dėl E. M. paskutinės gyvenamosios vietos, nurodyta, kad E. M. paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini).

VĮ Registrų centras duomenimis E. M. vardu registruotas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas 6,01 ha.

Iš Raseinių rajono 1-ojo notarų biuro pažymos dėl paveldėjimo bylos matyti, kad po E. M. mirties į Raseinių rajono 1-ąjį notarų biurą dėl turto paveldėjimo niekas nesikreipė, paveldėjimo bylos nėra.

Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – LR CK) įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 str. 2 d.). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Pagal LR CK 5.51 str. 1 d. įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ar įpėdinis šį turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku.

Pagal 1964 m. liepos 7 d. galiojusio Civilinio Kodekso 587 str., palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Tokie veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (šiuo metu galiojančio 2000 m. LR CK 5.50 str. šiems veiksmams atlikti nustatytas trijų mėnesių terminas).

Bylos duomenimis nustatyta, kad E. M. mirė (duomenys neskelbtini). Taigi, nagrinėjamoje byloje taikytina palikimo atsiradimo dieną galiojusio 1964 m. CK 587 str. redakcija, numatanti, kad įgyvendindamas savo teisę į palikimą įpėdinis palikimo priėmimo veiksmus turi atlikti per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

E. M., mirusios (duomenys neskelbtini), paskutinė gyvenamoji vieta buvo adresu: (duomenys neskelbtini). Kaip nustatyta pareiškėjų ir liudytojų paaiškinimais, pareiškėjas R. V. iki mamos E. M. mirties gyveno tame pačiame name kartu su savo mama. Po jos mirties, jis liko ir toliau gyventi tuose namuose, buvo registruotas tame name ir yra registruotas iki šiol. Vėliau į šiuos namus persikraustė gyventi kitas pareiškėjos sūnus M. V., kuris iki tol gyveno kitoje vietoje, o pareiškėjas R. V. išėjo gyventi kitur. Abu pareiškėjai po jų mamos mirties valdė ir tvarkė likusį turtą, jį prižiūrėjo, dirbo jos vardu registruotą žemę. Ginčo tarp įpėdinių nėra.

Pareiškėjų, suinteresuotų asmenų, liudytojų paaiškinimai nuoseklūs tarpusavyje iš esmės sutampa, juos patvirtina kiti byloje esantys duomenys, jais netikėti pagrindo nėra.

Teismas konstatuoja, jog įrodyta, kad (duomenys neskelbtini) mirus E. M. visą po jos mirties likusį paveldimą turtą priėmė ir faktiškai pradėjo valdyti jos sūnūs M. V. ir R. V..

Nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas yra įrodytas, sukels teisines pasekmes, pareiškėjai kitokia tvarka gauti jį patvirtinančių dokumentų negali (CPK 444 str. 1 d. 8 p., 445 str.).

Pareiškėjai M. V. ir R. V. turi teisę į 100 procentų valstybės garantuojamą ir apmokamą antrinę teisinę pagalbą, todėl bylinėjimosi išlaidos iš jų nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 259-260 str., 263-270 str., 444 str. 2 d. 8 p., 448 str. 1 d., teismas

nusprendžia:

Pareiškimus tenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po E. M., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), jos palikimą priėmė M. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. V., a. k. (duomenys neskelbtini)

Faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Raseinių rajono apylinkės teismą.