- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-05-08
- Bylos Nr.
- 1-127-305/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-22624-2015-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laimutis Vaitkus
- Nukentėjusysis
- J. E.
- Kaltinamasis
- G. E.
- Advokatai
- Audronė Neniškienė
- Kategorijos
- 1.1.6.3Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko (BK 38 str.)
- 1.1.9.1Baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis ir rūšys (BK 67 str.)
- 1.2.4.8.3BK 140 str. 1 d. nurodytos veikos padarymas mažamečiui ar kankinant nukentėjusį asmenį (BK 140 str. 2 d.)
- 2.1.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.6.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas Laimutis Vaitkus, sekretoriaujant Ligijai Vosylienei, dalyvaujant prokurorui Kęstučiui Gaubiui, nukentėjusiajai J. E., gynėjui advokatui Audronei Neniškienei viešame teismo posėdyje, pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
G. E., a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, nedirbantis, vidurinio išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teismo neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis G. E. būdamas neblaivus sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą šeimos nariui, o būtent: 2015 m. balandžio 21 d apie 00.30 val. savo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kumštimi sudavė ne mažiau tris kartus į veido sritį sutuoktinei J. E. ir tokiais savo veiksmais smurtaudamas artimoje aplinkoje sukėlė šeimos nariui nežymų sveikatos sutrikdymą.
Šiais veiksmais kaltinamasis G. E. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d.
Faktiniai duomenys, pagrindžiantys teismo išvadas.
Kaltinamasis G. E. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad jis būdamas neblaivus susiginčijo su žmona. Dėl to sudavė rankos kumštimi 2015 m. balandžio 21 d. namuose, jai kelis smūgius. Tačiau dėl girtumo neprisimena kur tiksliai sudavęs. Girtumas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, nes blaivas taip nesielgtų. Dėl padarytų veiksmų galisi. Po įvykio nukentėjusios atsiprašė, su ja susitaikė. Prašo bylą nutraukti, nes susitaikė su nukentėjusia ir ši jam dovanoja. Sutinka su prokuroro siūloma poveikio priemone dalyvauti programose prieš smurtą.
Nukentėjusioji J. E. parodė, jog 2015-04-21 apie 00.30 val. namuose, neblaivus vyras G. E. triukšmavo, vartojo necenzūrinius žodžius jos atžvilgiu, sudavė ranka tris smūgius į veidą, tuo sukeldamas fizinį skausmą. Šiuo metu vyras atsiprašė. Ji su juo susitaikė, prašo bylą nutraukti, pretenzijų neturi ( b.l. 11-12).
Motyvuojamoji dalis
Be paties kaltinamojo prisipažinimo ir nukentėjusios parodymų, kaltinamojo kaltė įrodyta ir byloje surinktais rašytiniais įrodymais: Specialisto išvadoje konstatuotini sužalojimai ant J. E. veido vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas ( b.l. 14). Tarnybineme pranešime nuodyti sužalojimai ant J. E. veido ( b.l. 5-6 ). Apie nusikalstamą veiką 2015-04-21 surašytu pareiškimu (b.l. 1.)
Teisiamajame posėdyje nustatytų faktinių bylos duomenų visuma teismui yra pakankama konstatuoti, kad kaltinamasis būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, tyčia fiziškai smurtaudamas prieš nukentėjusią savo šeimos narį, padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Todėl Teismas sprendžia, kad kaltinamojo veiksmai pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. yra kvalifikuoti teisingai.
Teisiamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui ( BK 60 str. 1 d. 9 p.). Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad kaltu prisipažino ir gailisi nusikaltęs ( LR BK 59 str. 1 d. 2 p.).
Kaltinamasis prisipažino padarę nusikalstamą veiką, susitaikė su nukentėjusia, kuri jam dovanoja ir pretenzijų neturi, prašo bylą nutraukti. Teismas mano, jog yra pagrindo manyti, kad ateityje kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Jis charakterizuojamas daugiau teigiamai, nusikalto pirmą kartą, gailisi nusikaltęs. Tuo pagrindu teismas sprendžia, jog yra visos sąlygos baudžiamajai bylai nutraukti ir atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius (BK 38 str. 1 d. ir BPK 254 str. 5 d., 303 str. 4 d.).
Teismas laiko, kad tikslinga taikyti Lietuvos Respublikos BK 67 str. 2 d. 9 p., 72(2) str. ir paskirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Byloje gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma Nr. TP-7-(2.10)-1767, jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos G. E., išlaidas iki 2015 m. balandžio 28 d. sudaro 23,16 eurų dydžio advokato užmokestis. LR BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas teismo procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su jo teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014). Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Atsižvelgtina ir į tai, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, pateikusi prašymą priteisti valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidas, nepateikė teismui duomenų apie nuteistojo, kurio byloje yra būtinas gynėjo dalyvavimas, turto ir pajamų lygį. Tokie duomenys yra esminiai sprendžiant klausimą dėl galimybės priteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje 2K-28-976/2015). Įvertinus šias aplinkybes antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo nepriteistinos.
Laikinas nuosavybės teisių apribojimas byloje netaikytas.
Byloje ieškinių nėra.
Byloje daiktinių įrodymų nėra.
Kitų proceso išlaidų nebuvo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 254 str. 5 d., 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304-305 str., 307, BK 38 str. teismas
nusprendė:
G. E. pripažinti padarius nusikalstamą veiką pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d.
Taikyti Lietuvos Respublikos BK 38 str. 1 d. 1 – 4 p. p. ir nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti, kaltininkui G. E. ir nukentėjusiajai J. E. susitaikius. Bylą jo atžvilgiu nutraukti.
Taikyti Lietuvos Respublikos BK 67 str. 2 d. 9 p., 72(2) str. ir paskirti G. E. baudžiamojo poveikio priemonę – Teismo įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią atlikti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.