Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo AB „Lietuvos dujos“ pareiškimą suinteresuotiems asmenims Vilniaus rajono savivaldybės administracijai, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos, A. S. (A. S.), S. J., E. J. dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškime nurodyta, jog nuo minėto dujotiekio vamzdyno įrengimo ir priėmimo eksploatacijon momento (pagal 1994-10-11 Dujotiekio priėmimo eksploatacijon aktą) jį valdo, eksploatuoja, aptarnauja bei prižiūri dabartinis AB „Lietuvos dujos“ Vilniaus filialas (anksčiau - AB „Lietuvos dujos“ firma „Vilniaus dujos“), kuris dujų tinklus sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savus faktiškai valdo jau daugiau kaip 10 metų. Šiuo dujotiekio vamzdynu AB „Lietuvos dujos“ Vilniaus filialas visą nurodytą laikotarpį nepertraukiamai tiekė gamtines dujas, dujų sistemų eksploatavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka dujų įmonės sąskaita buvo atliekami dujotiekio vamzdyno techninio aptarnavimo, priežiūros darbai, tame tarpe dujų tinklų sandarumo patikrinimo bei dujų tinklų izoliacijos būklės patikrinimo darbai, ir esant būtinumui - remonto darbai. Atkreipė dėmesį tai, kad visi dujų tinklai yra bendros dujų perdavimo, skirstymo bei tiekimo sistemos dalis ir yra reikalingi tinkamam visos dujų sistemos funkcionavimui. Be to, dujų tinklai yra specialios paskirties objektas ir padidinto pavojaus šaltinis, todėl labai svarbu nustatyti jų savininką, kuris prisiimtų visą techninę ir finansinę atsakomybę minėtų dujų tinklų eksploatavimo saugumui bei avarijų prevencijai užtikrinti. AB „Lietuvos dujos“ Vilniaus filialas šiame pareiškime nurodytą dujotiekio vamzdyną prižiūri ir valdo, tačiau neturėdamas nuosavybės teisės į jį, negali pilnai ir visapusiškai disponuoti šiuo turtu, nes net ir laikydamas save turto valdytoju, negali atlikti veiksmų, kuriuos gali atlikti tik turto savininkas (perkelti, rekonstruoti, demontuoti dujotiekį etc), todėl saugus dujų sistemų eksploatavimas nėra pilnai užtikrinamas.

Teigia, kad AB „Lietuvos dujos“ nėra ir nebuvo įgijusi nuosavybės teisės į šį dujotiekio vamzdyną nei vienu iš LR CK 4.47 str. nustatytų būdų; pareiškime nurodytas dujotiekio vamzdynas niekuomet nepriklausė ir nepriklauso kitiems asmenims nuosavybės teise; VĮ Registrų centre minėti dujotiekio vamzdynai bei daiktinės teisės į juos teisės aktų nustatyta tvarka neįregistruotos, Vilniaus rajono savivaldybė, kurios teritorijoje yra įrengtas dujotiekio vamzdynas, 2013-04-17 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad ji jokia nuosavybės forma minėtų dujų tinklų neturi. Pareiškėjui nebuvo ir nėra žinoma apie asmenis, kurie į minėtą dujotiekio vamzdyną turėtų daugiau teisių, negu pareiškėjas. Nuo pat perdavimo eksploatuoti dienos, dujotiekio vamzdynas buvo pareiškėjo prižiūrimas, eksploatuojamas ir valdomas teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai, kaip savas. Per visą dujotiekio vamzdyno valdymo laikotarpį pretenzijų dėl pareiškėjo valdomo turto niekas nėra pareiškęs, pareiškėjas turtą valdo sąžiningai, pareiškėjas visą valdymo laikotarpį elgėsi kaip turto savininkas, rūpestingai prižiūrintis jam priklausančius daiktus.

Teismo posėdžio metu suinteresuoti asmenys A. S., S. J., E. J. su pareiškimu sutiko.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti faktą, kad jis įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į 156,80 m ilgio mažo slėgio dujotiekio vamzdyną, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įgyjamoji senatis yra savarankiškas nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 straipsnio 11 punktas). Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki terminų, nustatytų CK 4.68 straipsnio 1 dalyje suėjimo, o prašo teismo konstatuoti, kad yra visos CK 4.68-4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Teismui šias sąlygas konstatavus, valdymo teisė transformuojasi į nuosavybės teisę, t. y. pareiškėjas įgyja nuosavybės teisę į daiktą nuo teismo sprendime nurodytos įgyjamosios senaties termino suėjimo dienos ir gali ją įregistruoti viešame registre. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011, nurodytos nuosavybės teisės įgijimui įgyjamąja senatimi būtinos sąlygos: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis); 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t.y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą; 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.

Iš byloje esančios Nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų bylos matyti, kad mažo slėgio dujotiekio vamzdynas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), pastatytas 1994 metais; jo ilgis – 156,80 m (b.l. 28-33). Minėtas dujotiekio vamzdynas bei nuosavybės teisės į jį Nekilnojamojo turto registre nėra registruoti (b.l. 41-44). Civilinėje byloje nėra jokių duomenų apie šio dujotiekio vamzdyno priklausymą kam nors nuosavybės teise. Į bylą įtraukti suinteresuoti asmenys su pareiškimu sutiko. Vilniaus rajono savivaldybės administracija 2013-04-17 pažymoje informavo, kad savivaldybės administracija savo atskaitomybėje nuosavybės ar patikėjimo teise nevaldo ir nepretenduoja į AB „Lietuvos dujos“ nurodytą vamzdyną (b.l. 45-47).

Minėtas vamzdynas priimtas eksploatacijon 1994-10-11 aktu (b.l. 26-27). Pareiškėjas, pagrįsdamas aplinkybes, jog jis nuo minėto dujotiekio vamzdyno įrengimo ir priėmimo eksploatacijon momento jį sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą faktiškai valdo, eksploatuoja, aptarnauja bei prižiūri, pateikė Požeminio ir antžeminio dujotiekio paso kopiją (b.l. 34-40).

Pagal CK 4.70 straipsnį sąžiningumo reikalavimas taikomas tiek daikto užvaldymo momentui, tiek ir visam daikto valdymo laikui, t. y. iki pat kreipimosi į teismą dėl nuosavybės teisės pripažinimo. Sąžiningas daikto valdymas reiškia, kad užvaldydamas daiktą asmuo turi būti pagrįstai įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į užvaldomą daiktą, ir per visą įgyjamosios senaties laiką neturi žinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis). Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė (CK 4.23 straipsnio 2 dalis), kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado. Neteisėtu daikto valdymu laikomas per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas (CK 4.23 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 31d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-11/2012).

Nagrinėjamoje byloje nenustatyta ir aplinkybių, leidžiančių konstatuoti ginčo statinio valdytojo nesąžiningumą, t. y. kad jis būtų žinojęs, jog kokie nors kiti asmenys turi daugiau teisių į ginčo objektą, kiti asmenys būtų išreiškę prieštaravimą dėl jo valdymo arba, kad valdytojas būtų žinojęs apie kitokias kliūtis, trukdančias įgyti nuosavybės teisę. Pažymėtina, kad daikto valdymas laikomas teisėtu ir atsiradusiu sąžiningai, kol neįrodyta priešingai (CK 4.23 straipsnio 2 dalis, 4.26 straipsnio 2 dalis).

Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas. Nagrinėjamu atveju valdymas nebuvo išviešintas įregistruojant jį viešame registre, tačiau byloje nustatyta, kad valdytojas mažo slėgio dujotiekio vamzdynu, kaip savu, naudojosi šio fakto neslėpdamas nuo kitų asmenų, jokie kiti asmenys valdymui neprieštaravo, savo teisių į jį nepareiškė.

Taipogi byloje nėra duomenų, kad ginčo vamzdyną būtų užvaldęs kas nors kitas, išskyrus pareiškėją, ir valdymas būtų buvęs nutrūkęs. Kaip jau minėta, dujotiekio vamzdyną nuo 1994 metų, t.y. nuo jo įrengimo ir priėmimo eksploatacijon momento, valdė, taip pat jį prižiūrėjo būtent pareiškėjas. Taigi yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjas AB „Lietuvos dujos“ minėtą valdė teisėtai, sąžiningai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą, suvokdamas, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą, daugiau nei 10 metų. Byloje nėra jokių duomenų, kad per laikotarpį į šį turtą būtų kas nors pareiškęs kokių nors pretenzijų. Į bylą patraukti suinteresuoti asmenys sutiko, kad pareiškėjas ir toliau valdytų pareiškime nurodytą dujotiekio vamzdymą bei įteisintų nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį; kitų galimų pretendentų dėl teisių į šį turtą neatsirado ir teismui paskelbus apie šios bylos nagrinėjimą specialiame interneto tinklapyje LR CPK 532 straipsnio nustatyta tvarka (b.l. 50, 52). Duomenų, kurių pagrindu būtų ginčijamas AB „Lietuvos dujos“ valdymo sąžiningumas, teisėtumas, atvirumas, nepertraukiamumas, negauta.

Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad pareiškėjas AB „Lietuvos dujos“ sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savo valdė minėtą 156,80 m ilgio mažo slėgio dujotiekio vamzdyną, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Remiantis nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, konstatuotina, kad yra visos sąlygos, numatytos CK 6.68 – 4.71 straipsniuose, kurios yra pagrindas nuosavybės teisių įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto konstatavimui, todėl pareiškimas tenkintinas, pripažintina, kad AB „Lietuvos dujos“ įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į 156,80 m ilgio mažo slėgio dujotiekio vamzdyną, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis LR CPK 270 straipsniu 533 straipsniu, teismas

nusprendė:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti faktą, kad AB „Lietuvos dujos“, į.k. (duomenys neskelbtini), įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į 156,80 m ilgio mažo slėgio dujotiekio vamzdyną, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.