Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2019-09-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1204-900/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-09-04
Bylos Nr.
1-1204-900/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-02472-2019-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Alma Berniūnaitė
Kaltinamasis
D. M.
Nukentėjusysis
K. Š.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1204-900/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-02472-2019-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.3.; 1.1.8.6.2.; 1.2.25.4.1.; 2.3.6.4.6.1.; 2.3.6.4.6.2. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugsėjo 4 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Alma Berniūnaitė,sekretoriaujant Aistei Žukauskaitei ir Onai Baronienei,dalyvaujant prokurorei Erikai Girgždienei,kaltinamajam D. M. (D. M.),nukentėjusiajam K. Š.,

viešame teisiamajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje kaltinamasis D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), LR pilietis, gruzinas, turintis aukštąjį techninį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini), vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

yra kaltinamas pagal Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė

D. M. 2019 m. sausio 17 d. apie 7³⁰ val. ties (duomenys neskelbtini), vairuodamas lengvąjį automobilį „VW Jetta“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 31 ir 127 punktus, nes, važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatvės antrąja eismo juosta ir artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui (KET 9 p.), pasirinkdamas važiavimo greitį neatsižvelgė į visas važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties (KET 127 p.), pirmojoje eismo juostoje prieš pėsčiųjų perėją sustojus kitai transporto priemonei, važiavusiai ta pačia kryptimi, nesustojo prieš pėsčiųjų perėją, neįsitikino, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam galėtų sukelti pavojų (KET 31 p.), dėl to kliudė iš dešinės pusės per pėsčiųjų perėją ėjusį pėstįjį K. Š., įvyko eismo įvykis ir K. Š. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, t. y. padarė neatsargų nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamajame teismo posėdyje kaltinamasis D. M. kaltu prisipažino ir paaiškino, kad pripažįsta, jog nesilaikė kelių eismo taisyklių ir sužeidė žmogų. Kaip teisingus patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus paaiškinimus. Papildomai kaltinamasis nurodė, kad per įvykį oro sąlygos buvo labai blogos. Nors neseniai padarytas remontas, bet vandens nuleidimo nėra. Vandens buvo iki kelių. Nebuvo kaip pereiti perėjos.

Ikiteisminio tyrimo metu D. M. paaiškino (b. l. 113-114), kad 2019 m. sausio 17 d. apie 7²⁵ val. automobiliu „VW Jetta“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančiu (duomenys neskelbtini), išvažiavo iš (duomenys neskelbtini) namo kiemo. Jis vairavo automobilį. Kolegė V. U. sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. Abu buvo prisisegę saugos diržus, važiavo įjungtais automobilio priekiniais žibintais. Išvažiuojant į (duomenys neskelbtini) gatvę, D. M. reikėjo sukti į kairę ((duomenys neskelbtini) g. link). Tuo metu (duomenys neskelbtini) gatvėje buvo daug važiuojančių automobilių. Automobiliai jį įleido. D. M. įsuko į antrą eismo juostą. Pirmoje eismo juostos kelkraštyje stovi sustatyti automobiliai. D. M. iki pėsčiųjų perėjos pavažiavo apie 50 metrų. Jo greitis buvo apie 30 km/val., panašiu greičiu važiavo visi automobiliai. Ties pėsčiųjų perėja prie (duomenys neskelbtini) maždaug 2-3 metrus pro D. M. pravažiavo automobilis. Kirsdamas pėsčiųjų perėją, D. M. staiga pajuto smūgį, pamatė žmogų, užkritusį ant automobilio priekinio stiklo, po to žmogus nukrito ant kelio. D. M. sustojo. Prieš tai nepastebėjo vyro, einančio per pėsčiųjų perėją, taip pat nematė, kad pirmoje eismo juostoje būtų sustojęs automobilis. Jei automobilis buvo sustojęs, tai jis galėjo užstoti D. M. einantį žmogų. Vyras iš pradžių atsisėdo ant gatvės. Kai D. M. išlipo iš automobilio, vyras atsigulė. Pirma eismo juosta ties pėsčiųjų perėja buvo užtvindyta vandens, t. y. toje vietoje buvo didelė bala. Kolegė V. U. paskambino ir iškvietė greitąją pagalbą ir policijos pareigūnus. Vėliau prie V. U. priėjo moteris, padavė užrašytą telefono numerį, sakė, kad ji matė eismo įvykį. D. M. nuėjo pas nukentėjusį vyrą į ligoninę ir atsiprašė.

Paskelbus kaltinamąjį aktą kaltinamasis prisipažino kaltu padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką, davė paaiškinimus, atitinkančius kaltinime nurodytas faktines aplinkybes, nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybės nekėlė abejonių, nei prokurorė, nei kaltinamasis nepageidavo, jog kiti įrodymai būtų tiriami nuodugniai, todėl teismas, įvykdęs Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus ir remdamasis BPK 273 straipsniu, taikė sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Nukentėjusysis K. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė (b. l. 26-28), kad 2019 m. sausio 17 d. apie 7²⁰ val. jis ėjo iš namų į darbą buvusio „Žemdirbių“ turgaus link, aikštelėje pasistatęs automobilį. Nukentėjusysis priėjo prie pėsčiųjų perėjos per (duomenys neskelbtini) gatvę ir sustojo. Pirma eismo juosta važiavęs lengvasis automobilis sustojo ir nukentėjusysis pradėjo eiti per perėją. Sustojo ir priešpriešinėje eismo juostoje nuo „Nuklono“ pusės važiavęs automobilis. Per perėją nukentėjusysis ėjo normaliu žingsniu, nebėgo. Avėjo pusiau guminius batus, balos jam netrukdė. Eidamas per perėją nukentėjusysis išgirdo garsą (nesuprato kokį: stabdžių cypimą ar greičio didinimą), po to buvo smūgis. Nukentėjusysis atsipeikėjo gulintis ant asfalto. Kažkas vėliau atnešė ir po galva padėjo kepurę, sakė, kad (kepurė) buvo ant veidrodžio. Jį partrenkusio automobilio vairuotojas priėjo ir liepė gulėti. Po to atvažiavo policijos pareigūnai ir medikai. Partrenkusio automobilio vairuotojas atėjo pas nukentėjusįjį į ligoninę, paliko savo telefono numerį.

Liudytoja V. U. ikiteisminio tyrimo metu parodė (b. l. 49-50), kad tikslios datos neprisimena, (2019 m.) sausio viduryje, rytą ji atėjo į (duomenys neskelbtini) namo kiemą su D. M. važiuoti į darbą. Automobiliu „VW Jetta“ jie išvažiavo į (duomenys neskelbtini) gatvę. Automobilį vairavo D. M., liudytoja V. U. sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. Važiavo prisisegę saugos diržus, užsidegę priekinius žibintus. Tuo metu (lauke) buvo tamsu, siautė lijundra. Moteris sustojo ir praleido juos (liudytoją V. U. su D. M.) įvažiuoti į automobilių srautą. Automobiliai važiavo vienas paskui kitą. Automobilio greitis nebuvo didelis, nes jie ką tik išvažiavo iš namo kiemo. Kiek liudytoja V. U. prisimena, jiems išvažiuojant iš kiemo ir sukant į kairę, į (duomenys neskelbtini) gatvę, iš priešais esančių namų į (duomenys neskelbtini) gatvę įsuko didelis automobilis, galbūt šiukšlių surinkimo automobilis, ir važiavo prieš juos. (duomenys neskelbtini) gatvės kelkraščio dešinėje pusėje stovi automobiliai, todėl pirma eismo juosta automobiliai nevažiuoja, eismas vyksta tik antra eismo juosta. Ties pėsčiųjų perėja buvo didelė bala, ties perėja automobiliai ne visada laikosi nustatyto stovėjimo atstumo. Nuo išvažiavimo iš kiemo iki pėsčiųjų perėjos (kurioje įvyko eismo įvykis) yra ne daugiau kaip 50 metrų.

Važiuojant liudytoja V. U. visada žiūrėjo į priekį, tačiau per perėją einančio žmogaus nepastebėjo, tik po smūgio suprato, kad buvo kliudytas žmogus. Po smūgio D. M. sustojo, išlipo iš automobilio ir nuskubėjo prie gulinčio žmogaus. Liudytoja V. U. paskambino pagalbos telefonu 112. Vėliau priėjo moteris ir pasakė, kad važiavo paskui juos (liudytoją V. U. su D. M.), kai įvyko eismo įvykis. Moteris pasakė savo telefono numerį. Tą lapelį (su kitos liudytojos nurodytu telefono numeriu) liudytoja V. U. įvykio vietoje padavė policijos pareigūnei.

Liudytoja R. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė (b. l. 60-61), kad 2019 m. sausio viduryje, tikslios datos neprisimena, apie 7²⁸ val. ji automobiliu „VW Touareg“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo (duomenys neskelbtini) gatve nuo „Nuklono“ pusės PC „Akropolis“ link, vežė dukrą į mokyklą. Liudytoja R. R. važiavo (duomenys neskelbtini) gatvės antra eismo juosta. Prieš pėsčiųjų perėją žiūrėjo, ar nėra arti žmonių, norinčių eiti per perėją jai iš dešinės pusės. Dukra pasakė: „stok greitai! Eina pėstysis“. Liudytoja R. R. staigiai stabdė, sustojo prieš pėsčiųjų perėją ir tada pamatė, kaip priešpriešinio eismo antra eismo juosta važiavęs automobilis staigiai stabdo, tačiau į jį atsitrenkė žmogus. Žmogus užkrito ant automobilio kapoto, po to nukrito ant žemės priešais tą automobilį. Kiek liudytoja R. R. pastebėjo, automobilis žmogų kliudė priekiu. Jai atrodo, kad priešpriešinio eismo pirmoje juostoje važiavo automobilis, sustojo prieš pėsčiųjų perėją, vyras praėjo, vėliau žmogų kliudęs automobilis nespėjo sustoti, nes pėstįjį jam užstojo dešinėje pusėje sustojęs automobilis, o pėstysis ėjo greitu žingsniu. Po įvykio liudytoja R. R. pastovėjo kelias minutes, po to nuvežė dukrą į mokyklą, tada grįžo atgal ir, sustojusi prie įvykio vietos, šalia vairuotojo buvusiai moteriai padavė lapelį su savo telefono numeriu. Tuo metu įvykio vietoje buvo ir policijos pareigūnai.

Liudytojas L. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė (b. l. 55-56), kad tikslios datos neprisimena, (2019 m.) sausio vidurį, apie 7³⁰ val. jis išėjo į namo kiemą, laukė ateinančio tėvo, todėl buvo atsisukęs į (duomenys neskelbtini) gatvę ir žiūrėjo į ten esančią pėsčiųjų perėją. Tuo metu automobilių srautas buvo pakankamai didelis, automobiliai praktiškai važiavo vienas paskui kitą. Šalikelėje visada būna pristatyta automobilių ir automobiliai važiuoja tik antra eismo juosta. Liudytojas L. B. matė, kaip iš kitos (duomenys neskelbtini) gatvės pusės per perėją ėjo vyras. Vyras nežiūrėjo į atvažiuojančius automobilius (t. y. į kairę). Į atvažiuojantį automobilį vyras pažiūrėjo iki automobilio likus maždaug 1 metrui. Liudytojas L. B. nepastebėjo, ar automobilis prieš susidūrimą stabdė, tačiau automobilis sustojo pakankamai greitai. Iš automobilio išlipo vairuotojas, puolė prie gulinčio vyro. Liudytojas L. B. nematė, kas vyko po to, nes jam reikėjo išvykti. Vėliau liudytojas L. B. socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė apie avariją. Su liudytoju L. B. susisiekė moteris ir paprašė jo telefono numerio, kad galėtų nurodyti kaip mačiusį eismo įvykį.

Liudytoja I. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė (b. l. 42), kad 2019 m. sausio 17 d. dirbo su vyriausiąja patrule M. D.. Iš Šiaulių apskrities VPK budėtojo gavo pranešimą, kad ties (duomenys neskelbtini), vairuotojas partrenkė pėsčiąjį. Pareigūnės atvyko į įvykio vietą ir rado automobilį „VW Jetta“ bei jo vairuotoją. Vairuotojas teigė, kad, važiuodamas iš namų (duomenys neskelbtini) gatvės link, nepastebėjo iš dešinės pusės į pėsčiųjų perėją iššokusio vyro, vyras atsitrenkė į jo (vairuoto) automobilio dešinės pusės priekinį sparną, po to krisdamas sudaužė automobilio priekinį stiklą. Atvykus nukentėjęs vyras gulėjo ant žemės ir nieko neaiškino. Įvykio vietoje apžiūrėjo ir nufotografavo automobilį. Automobilio priekinis stiklas suskilęs, daugiau sugadinimų nenustatė. Automobilis buvo švarus, todėl nenustatė, kuria automobilio dalimi galėjo būti kliudytas pėstysis. Eismo įvykio vietoje nustatę vieną liudininkę. Kiti įvykio vietoje buvę žmonės įvykio nematė. Vėliau automobiliu „VW Jetta“ su vairuotoju važiavusi moteris pasakė, kad į jos socialiniuose tinkluose paskelbtą žinutę atsiliepė vyras, ir pateikė jo duomenis.

Specialisto 2019 m. vasario 5 d. išvadoje Nr. G 159/2019(04) sakoma (b. l. 39), kad K. Š. padaryti šie sužalojimai: kairio blauzdikaulio ir šeivikaulio lūžis apatiniame trečdalyje, dešinės išorinės kulkšnies lūžis. Sužalojimai padaryti per kelias valandas iki 2019 m. sausio 17 d. 8¹⁰ val. nukentėjusįjį paguldant į VšĮ Respublikinę Šiaulių ligoninę. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su bukais kietais paviršiai. Sužalojimams padaryti reikėjo dviejų smūginių kontaktų su bukais kietais paviršiais. K. Š. padarytas sveikatos sutrikdymas vertinamas kaip nesunkus, nes dėl kairės blauzdos abiejų kaulų lūžio ir dešinės išorinės kulkšnies lūžio sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų.

Specialisto 2019 m. sausio 24 d. išvadoje Nr. T-A 949/2019(01) rašoma, kad 2019 m. sausio 17 d. 8²⁰ val. paimtame K. Š. kraujyje etilo alkoholio nerasta (b. l. 24).

Kelių eismo įvykio vietos apžiūros 2019 m. sausio 17 d. protokole su foto lentele užfiksuota įvykio vieta, esanti ties (duomenys neskelbtini), pridėtas eismo įvykio vietos planas ir papildomi duomenys apie eismo įvykį (b. l. 10-18).

Duomenyse apie eismo įvykį (b. l. 83-86) teigiama, kad ant pėsčiojo užvažiavo pažymėtoje perėjoje. Dangos rūšis – asfalbetonis, cementbetonis. Dangos būklė apledėjusi. Tamsus paros metas. Kelio apšvietimas įjungtas. Meteorologinės sąlygos – lijundra. Kelias, gatvė – tiesus horizontalus ruožas. Leistinas važiavimo greitis – 50 km/val.

Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole su foto lentelėmis (b. l. 62-69) rašoma, kad dviejose vietose suskilęs automobilio „VW Jetta“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priekinis stiklas.

UADB „Ergo Lietuva“ 2019 m. gegužės 24 d. atsiųstame elektroniniame laiške (b. l. 94) nurodė, kad nukentėjusiajam apskaičiuotą žalą sudaro 41,25 € gydymo išlaidos ir 3 000 € neturtinė žala.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinęs byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kurie vieni kitus atitinka, papildo, tarp kurių nėra esminių prieštaravimų, teismas sprendžia, kad kaltinamojo nusikalstami veiksmai įrodyti visiškai, abejoti jo kalte nėra pagrindo. Kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.

Tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, gali būti baudžiamas bauda, areštu arba laisvės atėmimu iki dvejų metų (BK 281 str. 1 d.).

Kaltinamasis padarė neatsargų nusikaltimą. Nusikalstamos veikos sudėtis materiali, veika baigta, padaryta dėl nusikalstamo nerūpestingumo (BK 16 str. 3 d.). Kaltinamasis yra solidaus amžiaus (61 metų), nuo 2007 m. dirba (duomenys neskelbtini) (b. l. 122). Vairuotojo stažas tęsiasi nuo 1994 m. (b. l. 125). Vieną kartą baustas administracine tvarka už priešgaisrinės saugos taisyklių pažeidimą, galiojančių nuobaudų neturi (b. l. 126). Neteistas (b. l. 117). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, kad prisipažino padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką ir, ją padaręs, gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 str. 1 d.).

Kaltinamasis ir nukentėjusysis 2019 m. rugpjūčio 13 d. pasirašė susitaikymo protokolą (b. l. 152). Nukentėjusysis prašo atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamąją bylą kaltinamojo atžvilgiu nutraukti.

Pagal BK 38 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savu noru atlygino ar pašalino padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kaip minėta, kaltinamasis prisipažino padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką, gailisi ją padaręs, susitaikė su nukentėjusiuoju, susitarė su nukentėjusiuoju dėl žalos atlyginimo. Kaltinamasis dirba, neteistas, už KET pažeidimus nebaustas. Teismas laiko, kad yra pakankamo pagrindo manyti, jog kaltinamasis ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, ir atleidžia jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį, o baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukia.

Nukentėjusysis K. Š. posėdyje nurodė, kad jis dėl per įvykį sutrikdytos sveikatos 4 mėnesius gulėjo ligoninėje, po to – slaugos namuose. Savo iniciatyva 1 mėnesį lankė reabilitacijos procedūras: mankštinosi, šildė, masažavo koją. Atlikus magnetinio rezonanso tyrimą, paaiškėjo, kad trūkęs kelio meniskas. Kažkiek sveikata atsistatė, bet dar laukia operacija, nes sudėtų svetimkūnių („geležų“) nepriima organizmas, atsivėrė žaizdos. Prieš įvykį nukentėjusysis dirbo vairuotoju–ekspeditoriumi; iki šiol dėl traumos negali dirbti. VSDFV moka nedidelę nedarbingumo pašalpą. Nukentėjusiojo skaičiavimais, tapęs laikinai nedarbingu, jis prarado 5 000 € pajamų, kurias būtų gavęs, jei būtų dirbęs. Draudimo bendrovė sumokėjo 3 041 € draudimo išmoką, susijusią su turtinės ir neturtinės žalos atlyginimu. Dalį atlyginimo nukentėjusysis gauna neoficialiai, todėl draudimo bendrovė nesutiko mokėti draudimo išmokos, susijusios su negautų pajamų atlyginimu.

2019 m. rugpjūčio 13 d. susitaikymo protokolu kaltinamasis įsipareigojo iki 2019 m. rugsėjo 30 d. imtinai atlyginti nukentėjusiajam 2 500 € (turtinę) žalą. Nukentėjusysis nurodė, kad pretenzijų kaltinamajam neturi (b. l. 152).

Teismas nenustatė, kad susitarimas dėl žalos atlyginimo prieštarautų imperatyvioms normoms ir/ar viešajam interesui, todėl jį tvirtina. Teismo patvirtinta (taikos) sutartis šalims turi galutinio teismo sprendimo (lot. res judicata – liet. „reikalas išspręstas“) galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas (Civilinio kodekso 6.985 str., Civilinio proceso kodekso 584 str. 1 d. 4 p.). Jeigu teismo patvirtinta (taikos) sutartis nevykdoma, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą (Civilinio proceso kodekso 646 str. 3 d.), kad galėtų jį pateikti antstoliui (Civilinio proceso kodekso 650 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 11¹, 297-298, 301-305, 307, 313 straipsniais, teismas

nusprendžia

D. M. (D. M.), a. k. (duomenys neskelbtini) atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos pagal Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį padarymą, jam ir nukentėjusiajam susitaikius, ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Patvirtinti D. M. ir K. Š. 2019 m. rugpjūčio 13 d. susitarimą dėl žalos atlyginimo, pagal kurį D. M. įsipareigojo iki 2019 m. rugsėjo 30 d. atlyginti K. Š. 2 500 € (turtinę) žalą.

Išaiškinti D. M., kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju yra sąlyginis. Jeigu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį asmuo per vienerius metus padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per bet kuriuos šio apylinkės teismo rūmus.

Teisėja Alma Berniūnaitė